Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2015-04-15 nutarimas Nr. 10N-29061031-15, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 4 d. paskirta 48 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-09-13 apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), esant matomumo zonoje pėsčiųjų perėjai, į kitą važiuojamosios dalies pusę įbėgo, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, užgriuvo ant (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 49 punktus ir padarė ATPK 131 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos skyriaus specialistės 2015-04-15 nutarimu Nr. 10N-29061031-15 V. B. nubaustas pagal ATPK 131 str. 4 d. 48 eurų dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, šiuo atveju tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B., pirmosios instancijos teismui skųsdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2015-04-15 nutarimą, ginčijo, kad byloje neteisingai nustatytas šio pažeidimo subjektas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas patikrino priimto skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, nepažeisdamas ATPK 301 str. reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas V. B. iškeltą versiją, kad jis šiame eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau kitas asmuo pasinaudojo jo asmens duomenimis, prisistatydamas jo vardu ir pavarde, teismo posėdyje liudytojais apklausė tiesiogiai įvykį mačiusius liudytojus J. J., I. L., A. L. bei į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus N. S. ir E. M.. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus apie liudytojų parodymų neobjektyvumą, daro išvadą, kad minėtų liudytojais apklaustų asmenų parodymai įvertinti tinkamai, ir kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, paneigia minėtą apelianto versiją apie jo nedalyvavimą šiame eismo įvykyje. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų J. J., I. L., A. L., N. S. ir E. M. parodymų taip, kaip naudinga apeliantui, nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijama, kokias bylai reikšmingas aplinkybes dar būtina ištirti, papildomai apklausiant eismo įvykio dalyvius bei policijos pareigūnę A. Š.. Vien tai, kad apeliantas neigia buvęs įvykio vietoje, o kiti šioje vietoje buvę asmenys teisme aiškino priešingai, nereiškia, jog byloje esantys įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl neva neteisingo minėtų liudytojų parodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. parodymais, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų J. J., I. L., A. L., N. S. ir E. M. parodymų vertinimu, kad visi šie asmenys vienareikšmiškai identifikavo V. B. kaip būtent tą pėsčiąjį, kuris sukėlė eismo įvykį ir buvo jo metu patrenktas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. S. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 18), tiek pirmosios instancijos teisme (b.l. 80) tapačiai parodė, kad ji bendravo su eismo įvykį sukėlusiu pėsčiuoju, kuris pasakė savo vardą, pavardę, gimimo metus. Apelianto nurodytą versiją, kad jo asmens duomenimis pasinaudojo kitas asmuo, paneigia kitų įvykio vietoje buvusių liudytojų I. L., A. L., J. J., E. M. parodymai, iš kurių matyti, kad visi minėti asmenys užtikrintai teismo posėdžio metu atpažino V. B. kaip eismo įvykyje dalyvavusį pėsčiąjį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad sužaloto pėsčiojo veidas buvo kruvinas, nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo 11 mėnesių, tačiau liudytojai būtent apeliantą atpažino kaip šio eismo įvykio metu sužalotą asmenį, kas nėra įmanoma, nes visi kruvinu veidu esantys asmenys atrodo vienodai, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi teisme V. B. atpažinę liudytojai turėjo galimybę po eismo įvykio pastarąjį asmenį gerai įsidėmėti, nes visi jie buvo pasilikę įvykio vietoje, V. B. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tokiu atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad administracinio teisės pažeidimo metu buvo neteisingai nustatytas pažeidimo subjektas, juolab, kad visi V. B. teisme atpažinę asmenys nurodė tapačius pastarąjį asmenį identifikuojančius požymius.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad sužalotas asmuo buvo nuvežtas į ligoninę, iš kurios pabėgo, kas reiškia, kad pastarasis asmuo pasišalino ne iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, o iš ligoninės Priėmimo skyriaus, teisinės reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. kaltės klausimą neturi. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad V. B. apie šį eismo įvykį buvo pranešta tik po 7 mėnesių, pažymima, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. B. nuo 2013 m. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl ko policijos pareigūnams iki 2015 m. kovo mėnesio nepavyko jo surasti ir apklausti (b.l. 53). Pripažinti, kad dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. teisės ar teisėti interesai nėra pagrindo. Pažymima, kad specialistės A. Š. 2015-03-13 nutarimu pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje iki 2015-09-13 (b.l. 53), kas patvirtina, jog įstatyme nustatyti nuobaudos skyrimo terminai šiuo atveju nepažeisti.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nešališko teismo, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.