- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2K-300/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Kaltinamasis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- J. R. R.
- Advokatai
- Birutė Rutkauskienė, Romualdas Miklušas
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutarties.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi konstatavus, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, baudžiamoji byla, kurioje V. M. (V. M.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui trūkumams šalinti.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas patenkintas: Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu V. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, konstatavus teismo šališkumą, panaikintas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį V. M. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas dėl to, kad 2003 m. Vilniuje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) – apie statinio statybą pagal suderintą projektą, kurioje nurodyta, kad „statytojas V. M. a/k (duomenys neskelbtini), A. M. a/k (duomenys neskelbtini) stato gyvenamąjį namą 14A3/p, bendras plotas 418,36 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, nes statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2002-08-29 užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, ir 2003 m. gegužės 2 d. pateikė šį žinomai netikrą dokumentą Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialo, esančio Vilniuje, Bokšto g. 10, juriskonsultei S. K., siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į statinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). V. M., įregistravęs nuosavybės teisę į šį statinį, padarė nukentėjusiajam J. R. R. didelę 360 000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. R. R. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį, pripažįstant V. M. kaltu pagal BK 300 straipsnį ir nubaudžiant jį įstatymo nustatyta tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BK 1 straipsnio, BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neįvykdė pareigos išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taip pat jie nesilaikė teisės doktrinos principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, nes teismų sprendimais patvirtinama, jog netikras dokumentas, kurio netikrumą patvirtino kompetentinga institucija, teismo nuomone, yra tikras ir kaltinamasis turėjo teisę panaudoti šį dokumentą. Kasatorius nurodo, kad jo motina, parduodama V. M. žemės sklypą, jokio statinio, kurį būtų galima rekonstruoti, šiam nepardavė. V. M. nusipirktame sklype buvo tik pradėto statyti pastato pamatai, todėl, norėdamas statyti trijų aukštų 540 kv. m gyvenamąjį namą (kaip nurodyta sutartyje), jis turėjo parengti ir suderinti statinio projektą. Tai, kad V. M. žinojo, jog neturi patvirtinto projekto namui statyti, patvirtina jo parodymai, duoti teisme 2007 m. sausio 24 d., kai jis pasakė, kad projektą turėjo tik namo fasadui, kitokio neturėjo. 2007 m. kovo 14 d. teismo posėdyje apklaustas M. J. paaiškino, kad į jį kreipėsi V. M., prašydamas padaryti projekto (greičiausiai gauto iš kasatoriaus) korektūrą, tačiau M. J. atsisakęs jį koreguoti. Teismai nesigilino į jiems pateiktą įrodymą – nepatvirtinto, nesuderinto projekto, kurį pateikė V. M., turinį, nes dalis brėžinių jame skirti visai kitam namui, esančiam Turistų g. Tai, kad V. M. žinojo, jog jo vykdomai namo statybai būtinas naujas projektas, įrodo aplinkybė, kad 2002 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai surašė savavališkos statybos aktą Nr. 101-2496, kuriuo pripažinta, jog A. ir V. M. savavališkai stato gyvenamąjį namą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu jiems nurodyta nustatyta tvarka suderinti projektą ir gauti leidimą namo statybai. Iki to laiko statybos name sustabdomos. Šios aplinkybės visiškai neminimos nuosprendyje. 2002 m. spalio 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 101-2497 V. M., kuriuo šis įpareigotas nustatyta tvarka suderinti projektą ir gauti leidimą namo statybai. 2002 m. lapkričio 19 d. A. ir V. M. pateiktas reikalavimas iki 2003 m. sausio 10 d. nustatyta tvarka suderinti projektą ir gauti statybos leidimą. 2003 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai išsiuntė antstoliams nutarimą dėl piniginės baudos išieškojimo iš A. ir V. M. Kasatoriaus teigia, kad visi šie dokumentai patvirtina, jog gyvenamojo namo, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statyba buvo neteisėta ir tai V. M. žinojo. Toliau skunde nurodoma, kad teismai neteisingai vertino apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojas E. B. patvirtino, kad jis derino tik projekto dalį, t. y. statinio fasado projekto korektūrą, ir tai nėra tas pats, kas viso projekto korektūros derinimas, nes viso projekto korektūrą derina komisija (2007 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Be to, Vilniaus miesto plėtros departamento specialistas A. T. patvirtino, kad E. B. neturėjo teisės derinti ne tik projekto korektūros, bet ir fasado projekto korektūros, nes tokio lygio specialistas turi teisę derinti tik nesudėtingų statinių projektų korektūrą (kurių plotas yra iki 80 kv. m.). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nevertino duomenų, nurodytų suklastotame dokumente. V. M. 2002 m. rugpjūčio 28 d. atliko pastato inventorizaciją, kuria nustatyta, kad pastato 14 A3/p plotas 418,36 kv. m. Tačiau po poros mėnesių statyba pripažinta savavališka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. V. M. teisme paaiškino, kad po šio fakto jis nugriovė dalį pastato (jį pažemino), vadinasi, pastato plotas sumažėjo, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad 2003 m. balandžio 23 d. pažymoje nurodomas nepasikeitęs plotas (418,36 kv. m) ir kad statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2002 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje. Taip pat teismai neįvertino tos aplinkybės, kad pažymoje neteisingai nurodyta, jog V. ir A. M. stato gyvenamąjį namą 14A3/p, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 418,36 kv. m, be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Kasatorius tvirtina, kad jokio suderinto projekto V. M. neturėjo. 418,36 kv. m ploto trijų aukštų namo statybos projektas niekada nebuvo tvirtintas. Dar pažymoje neteisingai nurodyta, kad statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2002 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 16336. Statinys pažymos išrašymo dieną buvo perstatytas (sumažintas), ir tą teisme patvirtino pats V. M.. Teismai nesiaiškino bei nevertino, kokių tikslų panaudojant šią pažymą buvo siekiama. Pats V. M. pripažino, kad turėjo finansinių sunkumų. Užregistravus nebaigtą statybą, jam atsirado galimybė nebaigtą statinį parduoti tretiesiems asmenims, padengti skolas ir kartu išvengti atsiskaitymo su kasatoriumi už jam parduotą žemės sklypą. Prie baudžiamosios bylos pridėtoje vykdomojoje byloje yra duomenų, kad V. M. buvo skolingas namo statytojui ir kad buvo areštuotas jo turtas bei žemės sklypas, kuriame stovi ginčo namas. 2003 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštuota 1/2 dalis namo ir 200/576 dalis žemės sklypo, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 8 d. surašytas V. M. prašymas antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į namą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 4 d. – UAB „Daili statyba“ prašymas areštuoti ne tik nebaigtą statyti namą, bet ir žemę po namu. Kasatoriaus teigimu, V. M. teiginiai, kad jis pažymą gavo teisėtu būdu, paneigti byloje surinktais įrodymais. Vilniaus apskrities administracijos dokumentai bei liudytojų parodymai rodo, kad 2003 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. nebuvo išduota. Tokia pažyma ne tik kad neužregistruota žurnale, bet ir jos registracijos numeris išgalvotas. V. M. oficialiai negalėjo gauti tokios pažymos, nes nebuvo tinkamai sutvarkęs dokumentų. Jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta suderinti projektą ir gauti statybos leidimą. Specialistas A. T. bei kiti liudytojai V. G., G. Č. parodė, kad dėl to, jog V. M. projekto nesuderino, leidimo statybai negavo, todėl pažyma negalėjo būti išduota ir ji nebuvo išduota. Tai, kad A. D. teisme pakeitė parodymus bei atsirado naujas liudytojas M. J., situacijos vertinimo iš esmės nekeičia, nes jų parodymai paneigti bylos medžiaga: M. J. ir V. M. parodymų nenuoseklumu, prieštaringumu. Specialistas A. T. kategoriškai paneigė faktą, kad projektas buvo suderintas ir gautas statybos leidimas. V. M. projekto atveju keitėsi pastato tūris, todėl buvo reikalingas visiškas projekto suderinimas, o ne fasado korektūra. Projektas turėjo būti derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje (ji jau realiai veikė nuo 2002 m. liepos mėn.). Projektų suderinimo tvarka nustatyta 2002 m. Statybos įstatyme. Visi šie faktai įrodo, kad V. M., gerai žinodamas, jog vykdo neteisėtas statybas, siekdamas, kuo skubiau realizuoti nebaigtą pastatyti namą, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kasatoriumi, pasitelkęs į pagalbą kitus asmenis – M. J. ir A D. – suklastojo bei panaudojo suklastotą dokumentą. Apibendrindamas kasacinio skundo teiginius, kasatorius tvirtina, kad byloje surinkti ir teisme patikrinti duomenys neabejotinai įrodo, jog pažyma buvo suklastota. V. M. nusikalstama veika įrodyta, jo iškeltos versijos paneigtos. Tačiau teismai surinktus įrodymus vertino atskirai, ne kaip visumą, netinkamai įvertino pagrindinius įrodymus, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. R. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šio nusikaltimo sudėtis apima pavojingos veikos (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu), padarinių (didelės žalos) ir priežastinio ryšio tarp jų bei nusikalstamos veikos dalyko nustatymą.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį pavojingos veikos požymį, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant dokumentą bei disponuojant kaltinime nurodytu suklastotu dokumentu, ir pagrįsti visa tai bylos įrodymais.
Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį V. M. buvo kaltinamas dėl netikro dokumento – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) – pagaminimo ir jo panaudojimo.
Kaltinimas dėl netikro dokumento pagaminimo V. M., kaip vykdytojui, akivaizdžiai nepasitvirtino, nes byloje nustatyta, kad pažymą surašė kaip liudytojas byloje apklaustas M. J., o savo parašu ir antspaudu patvirtino kitas liudytojas – buvęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. D., patikrinęs jam pateiktus tokios pažymos surašymui reikalingus ir, jo manymu, tinkamus dokumentus. Šios aplinkybės tiesiogiai įrodytos liudytojų ir išteisintojo V. M. parodymais. Byloje nenustatyta jokių faktų, pagrindžiančių tai, kad V. M. netikrą dokumentą pagamino pats ar jį gaminant dalyvavo kaip bendrininkas – organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, be to, šios aplinkybės kaltinime jam apskritai neinkriminuotos. Skunde kasatorius išdėsto argumentus, jų pagrindu iš esmės tvirtindamas, kad V. M. dokumentą suklastojo, pasitelkęs kitus asmenis. Tačiau pažymėtina, kad toks kaltinimas V. M. niekada nebuvo pareikštas ir tokių teiginių kolegija neturi pagrindo analizuoti, nes kasacinės instancijos teismas tikrina teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria, jų nevertina bei nedaro išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas panaudojo suklastotą dokumentą. Žinomai suklastoto dokumento panaudojimu laikomas jo pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Kaltininkas gali šį dokumentą asmeniškai parodyti, perduoti jį per trečiuosius asmenis, persiųsti paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Taip pat BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Panaudojant netikrą ar suklastotą tikrą dokumentą tiesioginės tyčios turinys apima tai, kad kaltininkas suvokia, jog panaudoja netikrą ar suklastotą tikrą dokumentą, ir to nori.
Kolegijos vertinimu, kaltinimas dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo V. M. bylos medžiaga neįrodytas. Byloje neginčijamai nustatyta – tą parodė ir V. M., kad jis 2003 m. gegužės 2 d. pateikė jam išduotą pažymą Valstybinės įmonės registrų centro juriskonsultei. Tačiau vien dokumento pateikimo fakto nepakanka konstatuoti, reikia nustatyti, pagrindžiant įrodymais, kad asmuo suprato, jog jo panaudotame dokumente užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Įvertinę byloje esančius faktinius duomenis, teismai nustatė, kad V. M. nežinojo apie pažymoje užfiksuotų duomenų galimą netikrumą, nes pateikė kompetentingai institucijai visus dokumentus, kuriuos turėjo tokiai pažymai gauti, ir po to jokių pretenzijų dėl jų neatitikimo įstatymų reikalavimų nesulaukė. Tiesa, nors teismų sprendimuose nepadaryta vienareikšmė išvada apie pažymoje esančių duomenų atitikimą tikrovei, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant V. M. kaltės klausimą pagal jam pateiktą kaltinimą. Tokia išvada darytina todėl, kad net ir įrodžius, kad pažymoje nurodyti duomenys yra neteisingi, byloje lieka nepaneigta abejonė, jog V. M. to galėjo ir nežinoti, t. y. nesuprasti, kad panaudoja netikrą dokumentą. Liudytojas A. D.– asmuo, kuris patvirtino pažymą apie statinio statybą pagal suderintą projektą savo parašu ir antspaudu – parodė, kad V. M. jam pateikti dokumentai, reikalingi tokiai pažymai išduoti, atitiko nustatytus tuometinius reikalavimus, praktiką ir, jo įsitikinimu, sudarė pagrindą išduoti šią pažymą. Pažymėtina, kad tiek liudytojui A. D., tiek liudytojui M. J., kurie tiesiogiai pildė pažymą ir ją patvirtino parašu bei antspaudu, nepareikšta jokių kaltinimų pagaminus netikrą dokumentą.
Kasaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismai nesiaiškino, kokių tikslų, panaudodamas pažymą, V. M. siekė, nepatvirtina nei BK, nei BPK reikalavimų pažeidimo, nes motyvas bei tikslas nėra būtini BPK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai pripažino, jog V. M. pareikštas kaltinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepasitvirtino. Įrodymų vertinimas teismų atliktas iš esmės nepažeidžiant reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. R. kasacinį skundą.