Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-806/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-233-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15980-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
K. S., N. Š.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-233-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15980-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Ninai Kolesnikovai, Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, Romualdui Blaževičiui,kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,nukentėjusiesiems K. S., N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvių tautybės, išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusi Vilniaus miesto savivaldybėje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2015 m. kovo 18 d., apie 15 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,41 promilės), konflikto metu spyrė vieną kartą koja sugyventiniui K. S. į veido sritį bei sudavė kumščiu vieną smūgį pastarajam į veidą, tuo padarydama nukentėjusiajam K. S. muštinę apatinės lūpos žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat S. B. 2016 m. gegužės 1 d., apie 12 val., būdama (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašiusi N. Š. leisti paskambinti jo mobilaus ryšio telefonu, o pastarajam padavus savo mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6“ – 649 eurų vertės, paėmusi telefoną, pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam N. Š. priklausantį 649 eurų vertės turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teismo posėdyje kaltinamoji S. B. parodė, kad dėl smurto pripažįsta savo kaltę, buvo priežastis, be reikalo žmonių niekas nemuša, susipyko su nukentėjusiuoju, trenkė vieną ar du kartus, gėrė alkoholinius gėrimus, jis jai kažką pasakė. Taikė į nosį, pataikė į lūpą. Labai daug kraujo buvo. Sėdėjo daboklėje už tai. Po to jie susitaikė, nebendravo. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2015-03-18. Įvykio vietoje buvo tėvas, kuris šio metu miręs. Buvo du vaikai. K. S. ji išties trenkė, veiką pilnai pripažįsta. Dėl kito epizodo - vagystės, neprisipažįsta savo kaltės. Jie nuvažiavo pas N., A. draugą. Vaikinai gėrė. A. paėmė draugo telefoną, padavė jai. Kartu nuvažiavo į stotį ir pridavė telefoną. Telefonas buvo paimtas už skolas. Telefonas buvo juodos spalvos. Jokios vagystės nebuvo. Draugė paėmė pinigus už telefoną. Telefonas buvo priduotas jos vardu, nes A. neturėjo dokumentų. Teismui BPK nustatyta tvarka dėl minėto epizodo pagarsinus S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad dėl vagystės savo kaltę taip pat pripažįsta, 2016 m gegužės 1 d. apie 12 val., ji kartu su N. Š., A. P., A. S. M., ir L. atvažiavo į sodą pas N. Š., kažkur Gurių sodų g., Vilniuje. Ją su N. supažindino A. P.. Kodėl ji iš N. pavogė telefoną, paaiškinti negali. Minėtą dieną buvo išgėrusi alkoholio, buvo apsvaigusi, todėl taip ir pasielgė. Jei būtų buvusi blaivi, telefono būtų tikrai nevogusi. Prisimena, kad ji pas N. paprašė duoti jai telefoną paskambinti, tačiau iš tikrųjų niekam ji skambinti nenorėjo. N. davė savo telefoną „Iphone“. Paėmusi telefoną, jį įsidėjo sau į kišenę. N. taip pat buvo neblaivus, jis rėkė jai, kad grąžintų jam telefoną, sakė, kad iškvies policiją. Ji sakė, kad jo neturi. Tuomet jie nusprendė visi pasišalinti iš N. namų. Išėjo į kiemą, kur buvo A., A. ir L.. Ji pasakė, kad gali važiuoti į miestą ir jie išėjo. Po to jie keturiese nuėjo iki autobusų stotelės, kur kažkas iškvietė taksi ir ji pasakė važiuoti į stotį. Važiuojant taksi automobilyje, ji pasakė, kad pavogė N. telefoną. Prisimena, kad A. P. sakė, kad dėl vogto telefono turės problemų. Tačiau, kadangi tuo metu buvo neblaivi, jai reikėjo pinigų, todėl nusprendė pavogtą N. telefoną parduoti lombarde. Vilniaus autobusų stotyje, viename iš prekybos paviljonų pardavė iš N. pavogtą telefoną. Už iš N. pavogtą telefoną gavo 80 eurų. Šiuos pinigus sumokėjo už taksi, o likusius pinigus, nuvažiavę iki Lazdynų - pragėrė, pirko „Starkos“ ir kitokių gėrimų. Kur padėjo iš N. Š. pavogto mobilaus ryšio telefono SIM kortelę, jau tiksliai neatsimena, mano, kad išmetė. Lombarde telefoną pardavė pateikdama savo asmens tapatybės kortelę. Prisimena, kad iš N. pavogtas telefonas buvo liečiamu ekranu, jei gerai prisimena - juodos spalvos. Kokia informacija buvo telefone - pažiūrėti negalėjo, nes buvo apsaugos kodas. Telefonas buvo kaip naujas, ant jo korpuso jokių nusidėvėjimo žymių nematė. Telefoną norėjo išpirkti, tačiau neturėjo pinigų. Su N. Š. ji susitaikys ir jam žalą grąžins. Dėl padarytos veikos labai gailisi (T. 1, b. l. 131, 136-138); paaiškino, kad dabar viską atsimena blaiviau, kai davė parodymus tyrimo metu, buvo išgėrusi. Į sodus su taksi nuvažiavo. Buvo A., A., E., pavardės nežino. Planavo šašlykus kepti. Nuvažiavo ryte. A. sakė draugui „ atiduok pinigus, tu man skolingas“. O draugas pasakė, kad neturi pinigų. Todėl A. paėmė jo telefoną ir padavė jai. Nuvažiavo su A. prie stoties. Tyrimo metu buvo ir parodymų patikrinimas vietoje. Ją pagiriotą vežė. Telefono neėmė, tik davė savo pasą, kad užstatytų telefoną. Jos užstatė telefoną ir sumokėjo už taksi, gavo 50 ar 60 eurų. Lazdynuose sumokėjo už taksi, nuėjo pas A. gerti. Savo kaltės nepripažįsta. Dėl žalos tai sutinka sumokėti, kai ją paleis. Yra suimta pagal kitą bylą. Žala dėl telefono - 600 eurų. Kiti asmenis irgi turi atlyginti. Buvo neadekvati, nesuprato savo veiksmų, negalėjo vertinti tinkamai. Buvo įspėta, kad negali daryti naujų nusikaltimų metus laiko. Kai padarė naują nusikaltimą, buvo praėję metai.

Nukentėjusysis K. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog jokių santykių su S. B. neturi, porą metų nebendrauja. Apie įvykį gali papasakoti, kad kartu su S. B. šventė, atvažiavo jos draugė G.. Jis supyko, nes draugė darė blogą įtaką S.. Paprašė išeiti, įvyko konfliktas, S. kelis kartus trenkė jam, pramušė lūpą. Jį išvežė greitoji, reikėjo siūti lūpą. Buvo iškviesta policija. S. B. trenkė jam iš kojos ir kelis kartus iš rankos. Jis sėdėjo ant sofos. Konfliktas pasibaigė maždaug po mėnesio susitaikymu. Atleido, nes jų dukros buvo su juo, pretenzijų jai neturėjau. Jų vaikai buvo atimti į globos namus. Po to vaikams suteikta nuolatinė globa Kaišiadorių rajone. Tai buvo vienintelis kartas, kai jį primušė.

Nukentėjusysis N. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad S. B. paprašė jo telefono paskambinti ir ji išėjo į kiemą. Buvo pas jį svečiuose, baliavojo. (duomenys neskelbtini). viskas vyko, dienos metu. Visi buvo nemažai išgėrę alkoholio, ir jis. Buvo A., P., S., kurią matė pirmą kartą, kitus taip pat matė pirmą kartą. Jis sakė S., kad atiduotų telefoną, toji sakė, kad neturi, jis liepė atiduoti, nes kvies policiją, visa chebra išsiskirstė. S. B. nesakė kur telefonas. Jis daugiau nieko nematė. Iškvietė policiją kitu telefonu, atvažiavo už 20-30 min. Nuvažiavo, parašė pareiškimą. Kiti, atrodo, nematė, kad davė S. B. telefoną. Kiti nieko nežinojo. Žala 650 eurų, paėmė telefoną salone, nespėjo telefono apdrausti. Bandė su S. susitarti, sakė, kad nors kažkiek pervestų, tai nerašys pareiškimo. Ji sakė, jeigu turės pinigų, tai perves. Davė banko sąskaitą, bet S. pasakė, kad jai advokatas sakė nieko nemokėti. Moka lizingą už telefoną, po 25 eurus per mėnesį. Prašo atlyginti žalą, kiek kainuoja telefonas.

Liudytoja G. R. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai ką prisimena, nes buvo labai seniai. Atsimena, kad įvyko šeimyninis konfliktas, susimušė. K. pradėjo pirmas. S. sudavė vieną smūgį jam iš kojos. S. buvo su kroksais. Pataikė į lūpą. Ji tuo metu laikė vaiką. Viskas vyko Jeruzalės mikrorajone, kur S. su K. nuomojo butą. Įvykis buvo dienos metu, apie 17 val. K. pats iškvietė policiją. Jį išsivežė siūti lupos. Buvo neblaivūs. K. pradėjo įžeidinėti S., kuri su vaiku sėdėjo ant lovos. K. sudavė jai į nugarą koja. Tada S. perdavė jai vaiką ir pati sudavė K. koja.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai dingo telefonas iš N., buvo balius. Buvo soduose į Juodšilių pusę. Tiksliai adreso nežino. Tai buvo prieš 1,5 metų. Buvo pavasaris. Buvo penkiese – N. Š., vaikinas iš Lazdynų. S. ir A.. Gal pirmadienis buvo, gal savaitgalis, neprisimena. Jie išvažiavo taksi automobiliu. Vėliau sužinojo iš N., kad dingo telefonas. Žino, kad telefoną pridavė į lombardą. Nežino, ar buvo pavogtas, ar paimtas. Nenori meluoti, bet matė, kad telefonas buvo tarp dviejų merginų, kas jį paėmė, ar pasiskolino, ar pavogė, nežino, to nematė. Matė tik, kad pas merginas buvo tas telefonas, pas kurią buvo, dabar nežino. Jis telefono net rankose nelaikė. Sakė, kad buvo ar tai iPhone, ar Samsungas. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad pažįsta N. Š., 2016 m. gegužės 1 d. N. Š. pasikvietė jį į svečius pas save į namus. Jis kartu su A. S. M., S., kurios pavardės nežino ir V., kurio pavardės nežino, taksi automobiliu nuvažiavo pas N. Š. į namus Gurių soduose, tikslaus adreso nežino, Vilniuje. Jis gerai pažįsta A.. Kas pasikvietė S., jis tiksliai neatsimena. V. yra jo draugas. Jį pas N. Š. pasikvietė jis. V. gyvena Architektų gatvėje, tačiau tikslaus jo adreso jis nežino. V. susitikęs gatvėje pasikvietė kartu važiuoti pas N. Š.. V. jokių kontaktinių duomenų neturi. Kaip jau minėjo, jie visi keturiese nuvažiavo pas N. Š.. Kiek prisimena, daugiau pas N. Š. jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pas N. Š. jie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu matė, kad tarp N. ir merginų įvyko konfliktas. Ar konfliktas įvyko tarp N. ir kažkurios tai vienos merginos, ar abiejų merginų, jis jau neatsimena. Visa tai vyko apie 12 val. dienos. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. N. buvo labai girtas. Po įvykusio konflikto, jie nusprendė išvažiuoti iš N. namų. Jie keturiese nuėjo iki pagrindinio kelio ir išsikvietė taksi automobilį. Taksi automobiliu nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį. Kad važiuotų į Vilniaus autobusų stotį, taksi automobilyje pasakė kažkuri iš merginų. Važiuojant taksi automobilyje, kažkuri iš merginų, tačiau kuri - neatsimena, pasakė, kad pasiėmė N. Š. telefoną. Kodėl mergina paėmė N. mobilaus ryšio telefoną - jis nežino, paties telefono paėmimo fakto jis pats nematė. Kuri iš merginų paėmė telefoną - jis nežino. Paties telefono jis nematė. Sustojus prie Vilniaus autobusų stoties, abi merginos iš taksi automobilio išėjo. Jos sakė, kad eina užstatyti N. telefoną, nes reikia pinigų. Merginoms grįžus į lombardo, jis merginų paklausė, ar jos pardavė, ar užstatė N. telefoną. Merginos pasakė, kad telefoną pardavė. Tuomet jis joms iš karto pasakė, kad turės problemų. Už kiek merginos pardavė N. telefoną - jis neatsimena, lyg buvo kalba apie 50 eurų. Po šio įvykio jis kalbėjosi su N.. N. jam sakė, kad minėtų išgertuvių metu buvo pavogtas jo mobilaus ryšio telefonas, minėjo, kad jį kvies į policiją. Taip pat apie šį įvykį kalbėjosi su S.. S. sakė, kad policijoje ji prisipažino, kad pavogė N. telefoną. Ji sakė, kad lombarde ji savo vardu pardavė N. telefoną. Kaip S. pavogė N. telefoną - ji pati nieko nepasakojo. 2016 m. gegužės 1 d. įvykusių išgertuvių metu jis asmeniškai N. telefono nematė, jo rankose neturėjo, jam niekas telefono palaikyti nedavė. Šios vagystės jis niekaip įvykdyti nepadėjo. Kad S. nori pavogti N. telefoną, iš anksto jam nieko nesakė (T. 1, b. l. 92); patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Vėliau bendravo su nukentėjusiuoju. Šis skambino, prašė sumokėti pinigus už telefoną, kitaip rašys pareiškimą. Suprato, kad telefono neatgavo, jeigu pareiškimą parašė. Iš jo tiesiogiai pinigų nereikalavo, bet davė suprasti, kad už telefoną reikia grąžinti pinigus.

Liudytoja A. S. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad prieš 1,5 metų buvo pas N. sode, adreso nežino. Išvažiavo su taksi namo. Buvo A., N., kaimynas kažkoks, S.. Ji išvažiavo su taksi namo, ją išleido prie namų, kiti išvažiavo. Viską pamiršo, nes buvo labai seniai. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad N. Š. yra jos draugas, taip pat ji pažįsta A. P.. 2016 m. gegužės 1 d. pas ją į svečius ((duomenys neskelbtini)) atėjo A. su kažkokiais savo pažįstamais – mergina ir vaikinu, kurių ji tada net nepažinojo. Ji tada pirmą kartą matė tą merginą ir vaikiną. Kai susipažino, mergina pasakė, kad ji yra S. B. (gyvena kažkur Lazdynų r., Vilniuje), o vaikinas vardu L.(jo pavardės nežino, kur gyvena nežino). Po to pas ją atvažiavo N. Š.. Visi buvo išgėrę. Tarp N. ir A. įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo triukšmauti, todėl ji paprašė visų išeiti iš jos buto. Tada N. pasiūlė važiuoti pas jį į sodą. Jie visi (ji, N., A., S. ir L.) nuvažiavo pas N. į sodą, lyg tai Gurių g., Vilniuje. Ten, jo sodo name, vartojo alkoholį, bendravo. N. visiems parodė savo naują telefoną „iPhone 6“ pilkšvo metalo spalvos. N. buvo daug išgėręs, buvo prigulęs kitame kambaryje. Jie visi pasiliko kitame kambaryje, ir ji girdėjo, kad A. pasakė kažkam (tikriausiai S. ar L.), kad paimam N. telefoną ir užstatom. Ji tada nesuprato, ar jis rimtai tai pasakė, ar pajuokavo. Po to matė, kaip S. nuėjo pas N., ir paprašė jo telefono paskambinti. Jis kambaryje davė jai savo telefoną „iPhone 6“. S. tada išėjo su tuo telefonu į kiemą. Ji irgi išėjo į kiemą, tačiau nekreipė dėmesio į S., ir į tai, kur yra N. telefonas, todėl negali pasakyti, pas ką buvo tas telefonas. Po to N. išėjo ir paprašė S. grąžinti telefoną, į ką ji atsakė, kad telefono neturi. Jis pasakė, kad pakvies policiją, ji pasakė: „Tai kviesk“. Jai visą tai nepatiko, ji labai norėjo išvažiuoti namo, nes ir blogai jautėsi. Ji nuėjo viena link stotelės. Ją pasivijo S., A. ir L.. Ji arba kažkas iš jų iškvietė taksi (tiksliai neatsimena, nes buvo labai girta). Važiuojant taksi į Lazdynus, ji matė, kad kažkas iš su ja važiuojančių minėtų žmonių laikė rankoje N. telefoną, bet tiksliai neatsimena, kas būtent. Važiuojant taksi, A. ir S. susitarė nuvažiuoti į lombardą ir priduoti N. telefoną. Privažiavus prie Vilniaus geležinkelio stoties, S. paėmė N. telefoną ir nuėjo prie vieno iš lombardų, esančių Sodų g. 18A, Vilniuje. Ji nuėjo S. iš paskos, įkalbinėjo ją grąžinti telefoną N.. Tačiau ji nesutiko, nuėjo prie vieno lombardo (ji vizualiai įsidėmėjo, koks tai lombardas, gali parodyti). S. ištraukė savo asmens dokumentą ir savo vardu užstatė minėtą telefoną lyg tai už 80 eurų. Po to jos grįžo į taksi ir nuvažiavo prie jos namų. Ji nuėjo namo, o jie visi kažkur išvažiavo. Po poros dienų pas ją atėjo N. ir ji papasakojo, kad jo telefoną S. pridavė į lombardą, ir, jiems nuvažiavus, parodė jam tą lombardą, kur S. užstatė jo telefoną (T. 1, b. l. 88-89); paaiškino, kad detalių neatsimena, jos parodymai surašyti tiksliai. Su N. kontaktų nepalaiko. N. po to įvykio neskambino. Jau neatsimena, ką kalbėjo ir su kuo. Ėjo kartu su S. į lombardą, nes bandė atkalbėti ją, kad nepriduotų telefono. Iš jos N. niekada nieko neėmė, nieko nevogė, jokių kompiuterių. Ji pati kalta, kad susidėjo su N.. Buvo girta. Turėjo būti namuose, o ne važinėti ir įsivelti į tokias nesąmoningas situacijas.

Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena kaltinamąją, dėl telefono vagystės miglotai viską atsimena. Tikriausiai viskas buvo rašyta iš kaltinamosios žodžių. Praneša žmogui, dėl ko jis įtariamas, pasiūloma papasakoti ką jis apie tai žino, po to užduodami papildomi klausimai. Turėjo būti, kad pati kaltinamoji viską pasakojo. Jeigu žmogus blogai jaučiasi, tai apklausiamas kitu laiku. Dėl parodymų patikrinimo vietoje, tai kažkur soduose buvo vagystė. Neprisimena, ar kaltinamajai kas patarė apie vagystę pasakyti.

Liudytoja D. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad S. B. apklausa neišsiskyrė iš kitų apklausų, išaiškinamos teisės, įteikiamas pranešimas apie įtarimą, vykdoma apklausa. Jeigu apklausos protokole nepažymėtos jokios aplinkybės, vadinasi jų nebuvo. Jeigu davė parodymus, jie užrašyti, vadinasi apklausiamosios būsena įtarimų nekėlė. Būtų pažymėta, kodėl neatlikta apklausa. Apklausa pateikiama žmogui perskaityti, perskaito ir pasirašo. Jeigu būtų skundas, kad negali duoti parodymų, būtų pažymėta apklausoje, ji būtų nutraukta.

Liudytojas S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepamena, nežino dėl ko yra iškviestas. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. gegužės 1 d. pas jį buvo atėjusi S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri su savo asmens dokumentu pateikė telefoną „iPhone 6“ Imei Nr, (duomenys neskelbtini) pardavimui. Jai buvo sumokėta 80 eurų. Po to šis telefonas buvo parduotas kitam nepažįstamam asmeniu, kurio jie neregistravo (T. 1, b. l. 94); savo parodymus patvirtino. Neatsimena, kas padavė telefoną. Kaina nustatoma bendru susitarimu. Negali pasakyti, ar jis pasiūlė kainą, ar tas kas atnešė telefoną. Iphone 6 kaina rinkos eina apie 150 eurų, tai normalu, kad buvo pasiūlyta 80 eurų kaina, viskas priklauso nuo dėvėjimosi. Nesidomėjo, kodėl parduodamas telefonas. Kam parduoda, neprivalo registruoti.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. B. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šį butą nuomojosi kartu su sugyventiniu K. S., butas bendrabučio tipo, vieno kambario, moka 100 eurų. Su jais kartu gyvena dvi jų mažametės dukros A., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir I., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Jie gyvena iš pašalpų, gauna 290 eurų. K. nesenai pradėjo oficialiai dirbti apsaugos darbuotoju, dirba pusę etato. Su K. būna kartu apie 5 metus. Bendrai veda buitį, augina vaikus. 2015 m. kovo 18 d. pas juos į svečius atėjo jos draugė G. R.. Namuose buvo jos sugyventinis, jų dvi dukros ir jos tėvas V. B., kuris pas juos buvo tris dienas. Namuose visi gėrė alkoholį. Ji gėrė sidrą, šampaną, o K. gėrė degtinę. Jos sugyventinis gėrė alkoholį nuo 2015 m. kovo 16 d., kai jos tėvas atvažiavo pas juos. Ji taip pat buvo gėrusi alkoholio 2015 m. kovo 17 d., bet atsikėlė neapsvaigusi, o kai išgėrė sidro – vėl apsvaigo. Alkoholį 2015 m. kovo 18 d. vartojo kambaryje, tame pačiame kambaryje buvo ir dukros, bet kiek toliau nuo jų, lovytėse. Dukros miegojo. Išgertuvių metu K. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo. Tai buvo apie 15 val. Kilus konflikto triukšmui, pabudo dukros, mergaitės verkė. Ji tuo metu nesusilaikė, labai supyko, kad taip K. ją vadina. Jis girtas visada taip elgėsi, todėl ji K. sėdinčiam ant kėdės prie stalo, atsistojusi spyrė vieną kartą dešine koja į veido sritį. Tada K. atsistojo nuo stalo ir priėjęs prie lango telefonu paskambino į policiją. Matė, kad nuo jos suduoto smūgio K. iš nosies bėgo kraujas. Iškvietęs policiją, K. jai sėdinčiai ant kėdės, atsisukus nugara į jį, ateidamas koja spyrė vieną kartą į nugaros sritį, tada ji atsistojo ir atsisukusi trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu K. į veido sritį. Vaikai tuo metu buvo lovytėje. K. po jos suduoto smūgio labiau pradėjo bėgti kraujas. Jis viską iš nosies šnypštė ant grindų. Visą konfliktą matė jos tėvas V. ir draugė G.. Kai trenkė K. kumščiu, ji pati skambino policijai, kad greičiau atvažiuotų. Atvykę pareigūnai K. iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji jį išvežė į ligoninę. Ji matė, kad vieną kartą draugė G. taip pat trenkė K., kur pataikė nežino, kodėl jam trenkė - nežino. Kraujas ant grindų buvo K.. Ji nematė, kad K. būtų ant grindų pargriuvęs. Namuose konfliktai su K. paskutiniu metu būdavo retai, tačiau 2014 m. buvo pradėtas tyrimas prieš K., nes tada ją mušė jis, ne ji. Jų namuose ginklų nėra, K. dirba apsaugoje, ginklo neturi. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, K. S. atsiprašė, susitaikė. Materialinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (T. 1, b. l. 118, 122, 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine S. B. ir judviejų abiejų mažamečiais vaikais – A. ir I.. Su S. kartu gyvena apie ketverius metus. Minėtą butą nuomojasi kartu, už nuomą moka abu. Gyvena iš jo algos, jis dirba apsaugos darbuotoju ir pašalpos, kurią gauna S., Dėl 2015 m. kovo 18 d. konflikto namuose tarp jo ir S. jis niekam pretenzijų neturi. S. nekaltina ir pareiškimo nerašys. S.atleido. Papasakojo, kad 2015 m. kovo 18 d. ryte jis su S. ir S. tėvu V. B., kuris svečiavosi pas juos, gėrė degtinę. S. pasikvietė ir savo draugę G. R.. Jos kartu gėrė alų, sidrą. Viskas buvo gerai, jie draugiškai bendravo. Namuose buvo ir jų mergaitės, Mažesnioji I. miegojo, o A. kambaryje žaidė. Po kurio laiko, gal apie 15 val. žodis po žodžio prasidėjo konfliktas. Jis su V. jau buvo išgėrę apie 0,7 litro degtinės. Jis pasakė S., ko ji pasikvietė draugę G., kad vėl abi dings iš namų ir greitai negrįš. Tada jos pradėjo aiškinti, kad yra draugės ir pan. Tarp jo su S. prasidėjo konfliktas. Kai jie barėsi, jis sėdėjo ant lovos. Konflikto metu S. atsistojo nuo kėdės ir netikėtai spyrė jam kartą iš kojos, pataikė į veido sritį (lūpą), pradėjo bėgti kraujas. Jis tada atsistojo ir pastūmė S.. Iškvietė policiją. Kiek pamena, S. taip pat kvietė policiją. Kol policija atvažiavo, jie toliau barėsi. S. jam dar vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį, kairėje pusėje prie nosies ir akies. Jis dėl S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, bet pats prieš S. jėgos nenaudojo, peilio paėmęs nebuvo. Konflikto metu V. su G. taip pat buvo. Atvykus policijai, jie jam iškvietė greitąją, kadangi jam bėgo kraujas. Greitoji jį nuvežė į Žalgirio ligoninę, susiuvo prakirstą lūpą ir tą pačią dieną išleido namo. Jam grįžus – S. ir jų vaikų jau nebuvo. V. vienas namuose miegojo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškimą rašyti atsisako ir S. pretenzijų neturi. G. jo nemušė ir jai pretenzijų taip pat neturi (T. 1, b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. R. parodė, kad 2015 m. kovo 18 d. apie 10.30 val. Ji atvažiavo pas savo draugę S. B. į svečius. Pas ją namuose buvo S. tėvas V. B., S. sugyventinis K. S. ir S. dvi dukros - 2 ir 3 metukų A. ir I.. S. tėtis tuo metu miegojo. Parduotuvėje su S. nusipirko alaus ir vėliau namuose kartu su S. tą alų gėrė. K. gėrė degtinę. Vėliau, kai degtinė pasibaigė, gėrė sidrą. K., pritrūkus alkoholio, pradėjo įžeidinėti S., liepė jai eiti pirkti alkoholio. S., norėdama atstumti jį nuo savęs, stumtelėjo. Tuo metu K. paėmęs kėdę užsimojo ir norėjo suduoti S.. Tačiau ji spėjo paimti kėdę ir K. S. nesudavė. S. susinervinusi jam delnu sudavė per ausį. K. tuomet stvėrė nuo stalo peilį ir pradėjo mosikuoti S. prieš veidą, sakydamas, kad jai blogai baigsis, grasino susidoroti su ja, įžeidinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Mažoji S. dukra pradėjo verkti, S. paėmė ją ant kelių. K. konflikto metu, priėjęs prie S. iš nugaros, spyrė iš kojos jai vieną kartą į nugarą. S. atsirėmė ranka į sėdintį tėvą, bet nenukrito. Tada ji susinervino, kad K. muša S. tuo metu, kai ji laiko vaiką ant rankų, kumščiu sudavė vieną kartą K. į veidą. Jis pradėjo kraujuoti, iš burnos bėgo kraujas. K., eidamas iš kambario į virtuvę, paslydo ir nukrito ant grindų, kadangi nuo kraujo buvo slidu. Tuomet K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį sumušė žmona. S. dar bandė jį apraminti, liepė paskambinti policijai, kad jie nevažiuotų. Tada K. vėl įbėgo į kambarį ir sugriebė S. už plaukų. Jie susikibo ir S. stumtelėjo K., jis suklupo ir S. vieną kartą iš kojos spyrė K. į veidą ir vėl jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Dar S. pati kelis kartus paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir netrukus atvyko policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad 2015 m. kovo 18 d., apie 7 val. atvažiavo pas dukrą S. B. į svečius. Dukros namuose buvo dukra, jos sugyventinis ir dvi jo anūkės – A. ir I.. Visą dieną su žentu gėrė degtinę, o dukra gėrė alų. Apie 15 val. tarp dukros ir jos sugyventinio kilo konfliktas. Sugyventinis pradėjo žodžiais užgaulioti dukrą. Tada ji susinervino ir kumščiu kelis kartus smogė sugyventiniui į veidą. Prieš šiam konfliktui kylant, sugyventinis paėmęs peilį mosikavo juo S. prieš veidą, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Dukra, suduodama smūgius sugyventiniui, praskėlė lūpą ir nosį. Tada sugyventinis iškvietė policiją (b. l. 40).

2015 m. kovo 18 d. vyr. patrulės M. D. tarnybiniame pranešime dėl šeimyninio konflikto nurodyta, kad 2015 m. kovo 18 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) vykstantį šeimyninį konfliktą, smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus ir užėjus į butą prie durų pamatė kruvinas grindis. K. S. paaiškino, kad sugyventinė S. B. trenkė į veidą, prakirto nosį, lūpą. Matėsi, kad K. S. kraujuoja lūpa ir nosis, todėl buvo iškviesti medikai. Išvežtas į Žalgirio ligoninę. S. B. paaiškino, kad sugyventinis puolė su peiliu ir tempė už plaukų, todėl gindamasi kelis kartus trenkė sugyventiniui į veidą. Bute buvo ir įvykį matė su mažamečiai vaikai, G. R. ir V. B.. Visi bute buvę asmenys buvo neblaivūs, matėsi nugerti buteliai, jautėsi alkoholio kvapas, buvo netvarkinga (T. 1, b. l. 3).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Ant grindų matyti kraujo žymės (T.1, b. l. 29-32).

Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, jog S. B. įvykio metu – 2015 m. kovo 18 d., nustatytas 1,41 promilės neblaivumas (T. 1, b. l. 112).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. B. pateikė piniginį kvitą, iš kurio matyti, jog ji atlygino žalą PSDF biudžetui (T. 1, b. l. 54-55). Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė.

K. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta K. S. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. konstatavo, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda, kuri padaryta paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 45).

2015 m. kovo 31 d. apžiūros protokole užfiksuoti skaitmeninių garso įrašų iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros rezultatai. Išnagrinėti pokalbiai tarp S. B. ir operatoriaus bei K. S. ir operatoriaus (T. 1, b. l. 59-63).

2015 m. gegužės 28 d. surašytas susitaikymo protokolas apie tai, kad S. B. pripažino padariusi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir susitaikė su nukentėjusiuoju K. S. (T. 1, b. l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. birželio 9 d., vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (T. 1, b. l. 8-9).

2016 m. rugsėjo 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nustačius, kad per metus (2016-05-01) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, galimai padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (T. 1, b. l. 12-13).

Šalies argumentai

N. Š. pareiškime nurodyta, kad 2016 metų gegužės 1 d., atvažiavus į svečius viena mergina paprašė jo paskambinti. Ji telefoną padavė A. P.. Jis telefono jam negrąžino ir su kitais svečiais išvažiavo iš jo namų. Telefonas buvo „iPhone6 4G Space gray 16 GB“, kurio vertė 649 eurai. Svečiai atvažiavo apie 13 val. Iš jų tik pažinojo A. P. ir A. S. M.. Merginos, kuriai davė paskambinti savo namo virtuvėje ir kuri po to išėjusi į lauką, nepažįsta. Viskas įvyko labai greitai. Kai paprašė A. atiduoti telefoną, sakė – jo neturi ir greitai su kitais svečiais išėjo iš jo namų. Policija atvažiavo po 20 minučių. Svečiai jau buvo išėję. Buvo dar keli svečiai, kurių jis nepažįsta (T. 1, b. l. 16 ).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. Š. parodė, kad 2016-05-01 pas jį svečiuose (duomenys neskelbtini), buvo penki žmonės – jo pažįstama A. S. M., A. P., A. draugė (ją matė pirmą kartą, jos vardo ir pavardės nežino, jos kontaktų neturi) ir dar du vyrai – A. ir A. pažįstami (matė juos pirmą kartą, jų vardų ir kontaktinių duomenų nežino). Jie atvažiavo pas jį visi kartu iš Lazdynų apie 12.00 val. Sėdėjo pas jį apie valandą, išgėrinėjo. Jiems būnant pas jį, A. draugė paprašė telefono paskambinti. Jis davėjai savo telefoną „iPhone 6“. Ji paėmė telefoną ir išėjo į lauką, kur dar buvo A.. Jis ir kiti svečiai lygtai buvo namuose. Po kokios minutės jis tada išėjo į lauką ir paprašė tos merginos atiduoti telefoną. Ji pasakė, kad telefonas pas A., tačiau A. atsakė, kad jokio telefono jis neturi ir jie išėjo. Jis tada pasakė, kad iškvies policiją. Ir tada visi jo svečiai greitai pasišalino, o jis iškvietė policiją. Jis pavogtą telefoną pirko 2016-04-29 lizingu iš UAB „Omnitel“. Jis įtaria, kad jo telefoną pavogė A. P., kuris gyvena Vilniuje, Architektų g. (T. 1 b. l. 76-77). Apklausiamas papildomai N. Š. parodė, kad jis buvo susitikęs su A. ir ji papasakojo, kad jo telefonas „iPhone 6“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priduotas į lombardą (paviljono Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Sodų g. 18A. Kiek jis suprato, A. buvo tada lombarde kartu su savo drauge S. (ši mergina buvo pas jį svečiuose 2016-05-01 ir paprašė jo duoti jai minėtą telefoną, tada jis nežinojo šios merginos vardo) ir S. draugu L.. Kas būtent pridavinėjo jo telefoną į minėtą lombardą, jis A. nepaklausė, jam buvo svarbu žinoti į kokį lombardą jis buvo priduotas. Po to, kai jis sėdėjo pas A., tuomet pas ją užėjo jos draugė - jau minėta S. su savo draugu L.. Jis paklausė, kur jo telefonas ir S. jam pasakė, kad šis telefonas priduotas lyg tai jos vardu į minėtą lombardą už 80 eurų. Daugiau jie nieko nesakė, jo neatsiprašė, pasakė, kad pats ieškotųsi savo telefono lombarde. Jis tada paprašė A., kad ji parodytų tą lombardą. Jie nuvažiavo ir ji parodė lombardo paviljoną Nr. (duomenys neskelbtini). (T. 1, b.l. 81-82). Papildomos apklausos metu N. Š. parodė, kad 2016-05-01 apie 13.00 val. būnant pas jį namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, S. B. paprašė jo mobilaus ryšio telefono „iPhone 6“ paskambinti. Šį telefoną jis buvo įsigijęs prieš dvi dienas, t. y. 2016-04-29. Telefonas buvo visiškai naujas. Už jį mokėjo 649 eurus. Telefone buvo UAB „Omnitel“ operatoriaus SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė ši materialinės vertės nesudaro. Po vagystės jis kortelę atnaujino, tačiau ja nesinaudojo. Telefone daugiau jokių priedų nebuvo (nei atminties kortelės, nei telefono dėklo). Paėmusi jo mobilaus ryšio telefoną S. iš namo išėjo į kiemą. Ar ji kam nors skambino ar ne, jis nežino. Po kelių minučių jis išėjo į lauką ir paprašė jos, kad grąžintų jam mobilaus ryšio telefoną, tačiau S. telefono jam negrąžino, teigė, kad perdavė draugui, po ko skubiai pasišalino iš jo namo kiemo. Dėl šios vagystės jam padaryta 649 eurai turtinė žala. Pavogtas telefonas buvo visiškai naujas, įsigytas prieš dvi dienas iki vagystės, todėl jokių nusidėvėjimo požymių ant jo nebuvo, būtent todėl jis šį telefoną ir vertina tokiai sumai, kiek pats už jį mokėjo. Pavogtas telefonas buvo nedraustas (T. 1, b.l. 83-84).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „F.“ direktorius S. B. savanoriškai pateikė UAB „F.“ 2016 m. gegužės 1 d. pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad S. B. pardavė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 95-96).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis N. Š. savanoriškai pateikė UAB „Omnitel“ garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), akcijos užsakymo ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini)

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad S. B. parodė namą, kuriame ji pagrobė mobiliojo ryšio telefoną; lombardą, kuriame ji pridavė šį mobiliojo ryšio telefoną (T. 1, b. l. 139-142).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios S. B. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pažymėtina, jog ginčo dėl S. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra. Kaltinamoji dėl šios veikos kaltę pripažino ir apklausiama teismo posėdyje parodė, kad susipyko su nukentėjusiuoju K. S., trenkė vieną ar du kartus, gėrė alkoholinius gėrimus, jis jai kažką pasakė. Taikė į nosį, pataikė į lūpą. Labai daug kraujo buvo. Po to jie susitaikė, nebendravo. Tokie jos parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus iš kurių matyti, jog 2015 m. kovo 18 d., išgertuvių metu, eilinį kartą namuose įvykus konfliktui, ji savo sugyventiniui K. S. spyrė vieną kartą dešine koja į veido sritį, pastarajam iš nosies ėmė bėgti kraujas ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktui besitęsiant, ji dar kartą jam trenkė – šįkart, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po šio smūgio jam dar labiau pradėjo bėgti kraujas. Jis viską iš nosies šnypštė ant grindų. Visą konfliktą matė jos tėvas V. ir draugė G.. Nukentėjusysis K. S. teisme paaiškino, kad kartu su S. B. šventė, atvažiavo jos draugė G.. Jis supyko, nes draugė darė blogą įtaką S.. Paprašė išeiti, įvyko konfliktas, S. kelis kartus trenkė jam, pramušė lūpą, trenkė jam koja ir ranka. Konfliktas pasibaigė maždaug po mėnesio susitaikymu. Nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog konflikto, įvykusio jo ir kaltinamosios nuomojame bute, metu S. B. spyrė jam kartą koja, pataikė į veido sritį (lūpą), pradėjo bėgti kraujas, iškvietė policiją, jie barėsi toliau ir S. B. jam dar vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį, kairėje pusėje prie nosies ir akies. Jis dėl S. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Pirmiau nustatytas aplinkybes detalizuoja policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime bei BPC garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Aplinkybę, jog buitinio konflikto metu S. B. smurtavo prieš savo sugyventinį K. S. patvirtino ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai G. R., apklausta ir teisme bei V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apžiūrint įvykio vietą – butą, kuriame ir įvyko konfliktas, nustatyta, kad ant grindų matosi kraujo žymės. Apžiūrėjus nukentėjusiojo K. S. medicininius dokumentus, konstatuota, kad jam nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda, kuri padaryta paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi. Remiantis bylos medžiaga, kaltinamoji S. B. ir nukentėjusysis K. S. aktualiu metu buvo sugyventiniai, kartu nuomojosi butą, augino bendrus mažamečius vaikus. Pastaroji aplinkybė kaltinamosios padarytą nuskalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą, leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad S. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog 2015 m. birželio 9 d., vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau 2016 m. rugsėjo 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nustačius, kad per metus asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, galimai padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios S. B. gynėjas teismo posėdžio metu prašė ją pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi įvykis įvyko 2015 m. kovo 18 d., o kitos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo data – 2016 m. gegužės 1 d., taigi, BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodytas vienerių metų terminas jau buvo pasibaigęs. BK 38 straipsnio 4 dalyje išties numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vis tik, teismo vertinimu, kaltinamosios gynėjas baudžiamojo įstatymo nuostatą aiškino neteisingai, kadangi minėtas vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento, bet ne nuo veikos, dėl kurios kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, padarymo momento.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – nukentėjusiojo N. Š. telefono vagystės, kaltinamoji S. B. savo kaltės nepripažino ir apklausiama teisme paaiškino, kad kartu su kitais asmenimis nuvažiavo pas N., A. draugą į sodus su taksi, buvo A., A., E., pavardės nežino. A. sakė draugui „atiduok pinigus, tu man skolingas“. O draugas pasakė, kad neturi pinigų. Todėl A. paėmė jo telefoną ir padavė jai. Kartu nuvažiavo į stotį ir pridavė telefoną. Telefonas buvo paimtas už skolas. Jokios vagystės nebuvo. Draugė paėmė pinigus už telefoną. Telefonas buvo priduotas jos vardu, nes A. neturėjo dokumentų. Telefono neėmė, tik davė savo pasą, kad užstatytų telefoną. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji savo kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino, paaiškino, kad tąkart, duodama parodymus, buvo neblaivi, neadekvati. Apibendrinant, kaltinamoji apklausiama teisme poziciją pakeitė, iškėlė versiją, jog telefoną iš N. Š. už tariamas skolas paėmė A. S. M., šioje byloje apklausta liudytoja. Vis tik, teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo N. Š. bei liudytojų, susijusių su šia veika parodymus, kitus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis, tokią kaltinamosios versiją atmeta kaip gynybinę, pateiktą siekiant išvengti gresiančios atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą bei ja nesivadovauja. Teismas vertina, jog objektyviąją tiesą didžiąja dalimi veikiau atitinka jos ikiteisminio tyrimo parodymuose nurodytos aplinkybės, kurios sutampa ir su nurodytosiomis pirmiau minėtų proceso dalyvių. Kaltinamoji S. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2016 m gegužės 1 d. apie 12 val., ji kartu su N. Š., A. P., A. S. M. ir L. atvažiavo į sodą pas N. Š.. Išgertuvių metu, ji N. Š. paprašė duoti jai telefoną paskambinti, ir šiam padavus savo telefoną „Iphone“, ji pastarąjį paėmė bei įsidėjo sau į kišenę. N. Š. pareikalavus grąžinti telefoną, jam jo neatidavė, pasakė, kad pastarojo neturi ir su minėtais asmenimis iš įvykio vietos pasišalino taksi automobiliu. Nuvykus į Vilniaus autobusų stotį, viename iš prekybos paviljonų, lombarde pardavė telefoną už 80 Eur. Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. parodė namą, kuriame ji pagrobė mobiliojo ryšio telefoną bei lombardą, kuriame pastarąjį realizavo. Kreiptinas dėmesys, kad tyrėjai A. S. ir D. K., atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus su S. B., apklausiami teisme nenurodė, jog atliekant tyrimo veiksmus, būtų kilę įtarimų dėl pastarosios būklės, kitaip tyrimo veiksmai būtų nutraukti. Pasak tyrėjų, veiksmai atlikti pagal nustatytą tvarką, apklausose S. B. turėjo įvykio aplinkybes papasakoti pati. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinys nebuvo įtakotas jos neadekvačios, kaip nurodė pati S. B., būklės. Teismo vidinį įsitikinimą, kad apklausiama teisme S. B. siekė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Štai nukentėjusysis N. Š. pareiškime nurodė, o ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme detalizavo, jog 2016 m. gegužės 1 d. pas jį į svečius, (duomenys neskelbtini), atvyko jo pažįstama A. S. M., A. P., A. draugė, kuri kaip vėliau paaiškėjo, buvo S. B. ir dar du vyrai – A. ir A. pažįstami. S. B. ir kitus du vyrus matė pirmą kartą. Pastaroji paprašė jo telefono paskambinti ir šio, pareikalavus, negrąžino. Jis iškvietė policiją. Vėliau sužinojo, jog jo telefonas parduotas lombarde už 80 eurų. Kaip suprato, lombarde buvo jo pažįstama A., S. ir pastarosios draugas L.. Bandė su S. susitarti, sakė, kad nors kažkiek pinigų pervestų, tuomet nerašys pareiškimo. Ji sakė, jeigu turės pinigų, tai perves. Davė banko sąskaitą, bet S. pasakė, kad jai advokatas sakė nieko nemokėti. Aplinkybę, jog S. B., paprašiusi iš nukentėjusiojo telefono, jam pastarojo negrąžino ir vėliau pardavė lombarde, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. S. M., patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kartu su S. B. buvusi tiek įvykio vietoje, tiek realizuojant pagrobtą nukentėjusiojo telefoną lombarde. Liudytoja kaltinamosios S. B. versiją, jog tai ji, o ne kaltinamoji paėmė nukentėjusiojo telefoną, kategoriškai neigė. Liudytojas A. P., teisme patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat pažymėjo, kad įvykio vietoje buvo, tačiau tik jau vykstant iš įvykio vietos taksi automobiliu sužinojo, jog kažkuri iš merginų (A. S. M. arba S. B.) paėmė N. Š. telefoną, kuri, nežino. Matė tik tai, kad pas merginas buvo tas telefonas, pas kurią buvo, dabar nežino. Jis telefono net rankose nelaikė. Abi merginos nuėjo į lombardą, o grįžusios pasakė, jog telefoną pardavė. N. Š. jam davė suprasti, jog reikia grąžinti pinigus už telefoną, kadangi rašys pareiškimą policijai. Vėliau jis kalbėjosi su S. B. ir sužinojo, jog ji prisipažino policijos pareigūnams pagrobusi N. Š. telefoną. Pirmiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir teisme apklausto lombardo darbuotojo S. B., patvirtinusio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškinimai, jog 2016 m. gegužės 1 d. į lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis dirba išties buvo atėjusi S. B., kuri su savo asmens dokumentu pateikė telefoną „iPhone 6“ Imei Nr, (duomenys neskelbtini) pardavimui už 80 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir telefono pirkimo – pardavimo sutartis. Nukentėjusysis N. Š. pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog 2016 m. balandžio 29 d. jo įsigyto telefono „iPhone 6“ Imei Nr, (duomenys neskelbtini) kaina su PVM – 649 Eur. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių vientisa sistema leidžia spręsti, kad S. B. kaltė dėl nukentėjusiojo N. Š. turto – telefono, pagrobimo, įrodyta. Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Byloje nukentėjusysis N. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 649 eurų turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 85).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis N. Š. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė UAB „Omnitel“ garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), akcijos užsakymo ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (T. 1, b. l. 97-101), iš kurių matyti, jog telefono vertė su PVM yra 649 eurų, jis įsigytas 2016-04-29, t.y. kelios dienos iki veikos padarymo, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pastarasis buvo nusidėvėjęs ir jo vertė kritusi. Teismas tuo pačiu neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, jog telefono nespėjo apdrausti. Nukentėjusiojo teigimu, už telefoną jis kas mėnesį vis dar moka po 25 eurus. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, „telefono mokestį“ pirkėjas N. Š. įsipareigojo mokėti 24 mėnesius. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, byloje kaltinamąją S. B. pripažinus kalta dėl šios jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, pastarajai kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kreiptinas dėmesys, jog S. B. atlygino žalą PSDF biudžetui dėl K. S. gydymo (T. 1, b. l. 54-55) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamoji iš viso padarė dvi veikas, abi jos padarytos tyčia, yra baigtos, viena jų – nesunkus nusikaltimas, kuriuo tiesiogiai pasikėsinta į šeimos nario sveikatą, kita – nesunkus nusikaltimas nuosavybei). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį K. S. – prisipažino padariusi veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodo pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo K. S. kaltinamoji atsiprašė, susitaikė, taip pat savo noru atlygino žalą PSDF biudžetui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio byloje atsisakė ir tai pripažintina dar viena jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkamai į ją atsižvelgtina skiriant bausmę. Kita vertus, kreiptinas dėmesys ir į tai, jog šios veikos padarymo metu S. B. buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas jos atsakomybę sunkina. Dėl veikos, padarytos prieš nukentėjusįjį N. Š., kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios S. B. asmenybę – jauno amžiaus, profesinio išsilavinimo, nedirba (T. 1, b. l. 164), iki aptariamų veikų padarymo neteista (T. 1, b. l. 149), administracine tvarka bausta ne kartą, matyti, jog pažeidimai įprastai susiję su alkoholio vartojimu (T. 1, b. l. 150-153), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (T. 1, b. l. 155, 156, 159-163). Pažymėtina, jog kaltinamoji buvo pasislėpusi nuo teismo, skelbta jos paieška. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, taip pat kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesniąją, pridėtiną dalį nustatant atsižvelgus į jau pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta ir individualizuojant skirtinas bausmes.

S. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nuo 2015 m. kovo 18 d. 15.01 val. iki 2015 m. kovo 19 d. 14.12 val. – t. y. dvi dienas (T. 1, b. l. 113, 123)

Ikiteisminio tyrimo metu jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 143-144), kuri 2016 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į suėmimą, paskelbus pastarosios paiešką (T.1, b. l. 200).

2017 m. spalio 30 d. 10.40 val. S. B. buvo sulaikyta ir patalpinta į areštinę.

2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi palikta galioti 2016 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 31 d.

2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 30 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime įskaitytinas į paskirtąją bausmę.

S. B. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

S. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti S. B. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt ) parų.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. kovo 18 d. 15.01 val. iki 2015 m. kovo 19 d. 14.12 val. (dvi dienas) bei nuo 2017 m. spalio 30 d. 10.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 22 d.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo N. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. B. priteisti nukentėjusiajam N. Š. 649 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė