Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teismo posėdyje kaltinamoji S. B. parodė, kad dėl smurto pripažįsta savo kaltę, buvo priežastis, be reikalo žmonių niekas nemuša, susipyko su nukentėjusiuoju, trenkė vieną ar du kartus, gėrė alkoholinius gėrimus, jis jai kažką pasakė. Taikė į nosį, pataikė į lūpą. Labai daug kraujo buvo. Sėdėjo daboklėje už tai. Po to jie susitaikė, nebendravo. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2015-03-18. Įvykio vietoje buvo tėvas, kuris šio metu miręs. Buvo du vaikai. K. S. ji išties trenkė, veiką pilnai pripažįsta. Dėl kito epizodo - vagystės, neprisipažįsta savo kaltės. Jie nuvažiavo pas N., A. draugą. Vaikinai gėrė. A. paėmė draugo telefoną, padavė jai. Kartu nuvažiavo į stotį ir pridavė telefoną. Telefonas buvo paimtas už skolas. Telefonas buvo juodos spalvos. Jokios vagystės nebuvo. Draugė paėmė pinigus už telefoną. Telefonas buvo priduotas jos vardu, nes A. neturėjo dokumentų. Teismui BPK nustatyta tvarka dėl minėto epizodo pagarsinus S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad dėl vagystės savo kaltę taip pat pripažįsta, 2016 m gegužės 1 d. apie 12 val., ji kartu su N. Š., A. P., A. S. M., ir L. atvažiavo į sodą pas N. Š., kažkur Gurių sodų g., Vilniuje. Ją su N. supažindino A. P.. Kodėl ji iš N. pavogė telefoną, paaiškinti negali. Minėtą dieną buvo išgėrusi alkoholio, buvo apsvaigusi, todėl taip ir pasielgė. Jei būtų buvusi blaivi, telefono būtų tikrai nevogusi. Prisimena, kad ji pas N. paprašė duoti jai telefoną paskambinti, tačiau iš tikrųjų niekam ji skambinti nenorėjo. N. davė savo telefoną „Iphone“. Paėmusi telefoną, jį įsidėjo sau į kišenę. N. taip pat buvo neblaivus, jis rėkė jai, kad grąžintų jam telefoną, sakė, kad iškvies policiją. Ji sakė, kad jo neturi. Tuomet jie nusprendė visi pasišalinti iš N. namų. Išėjo į kiemą, kur buvo A., A. ir L.. Ji pasakė, kad gali važiuoti į miestą ir jie išėjo. Po to jie keturiese nuėjo iki autobusų stotelės, kur kažkas iškvietė taksi ir ji pasakė važiuoti į stotį. Važiuojant taksi automobilyje, ji pasakė, kad pavogė N. telefoną. Prisimena, kad A. P. sakė, kad dėl vogto telefono turės problemų. Tačiau, kadangi tuo metu buvo neblaivi, jai reikėjo pinigų, todėl nusprendė pavogtą N. telefoną parduoti lombarde. Vilniaus autobusų stotyje, viename iš prekybos paviljonų pardavė iš N. pavogtą telefoną. Už iš N. pavogtą telefoną gavo 80 eurų. Šiuos pinigus sumokėjo už taksi, o likusius pinigus, nuvažiavę iki Lazdynų - pragėrė, pirko „Starkos“ ir kitokių gėrimų. Kur padėjo iš N. Š. pavogto mobilaus ryšio telefono SIM kortelę, jau tiksliai neatsimena, mano, kad išmetė. Lombarde telefoną pardavė pateikdama savo asmens tapatybės kortelę. Prisimena, kad iš N. pavogtas telefonas buvo liečiamu ekranu, jei gerai prisimena - juodos spalvos. Kokia informacija buvo telefone - pažiūrėti negalėjo, nes buvo apsaugos kodas. Telefonas buvo kaip naujas, ant jo korpuso jokių nusidėvėjimo žymių nematė. Telefoną norėjo išpirkti, tačiau neturėjo pinigų. Su N. Š. ji susitaikys ir jam žalą grąžins. Dėl padarytos veikos labai gailisi (T. 1, b. l. 131, 136-138); paaiškino, kad dabar viską atsimena blaiviau, kai davė parodymus tyrimo metu, buvo išgėrusi. Į sodus su taksi nuvažiavo. Buvo A., A., E., pavardės nežino. Planavo šašlykus kepti. Nuvažiavo ryte. A. sakė draugui „ atiduok pinigus, tu man skolingas“. O draugas pasakė, kad neturi pinigų. Todėl A. paėmė jo telefoną ir padavė jai. Nuvažiavo su A. prie stoties. Tyrimo metu buvo ir parodymų patikrinimas vietoje. Ją pagiriotą vežė. Telefono neėmė, tik davė savo pasą, kad užstatytų telefoną. Jos užstatė telefoną ir sumokėjo už taksi, gavo 50 ar 60 eurų. Lazdynuose sumokėjo už taksi, nuėjo pas A. gerti. Savo kaltės nepripažįsta. Dėl žalos tai sutinka sumokėti, kai ją paleis. Yra suimta pagal kitą bylą. Žala dėl telefono - 600 eurų. Kiti asmenis irgi turi atlyginti. Buvo neadekvati, nesuprato savo veiksmų, negalėjo vertinti tinkamai. Buvo įspėta, kad negali daryti naujų nusikaltimų metus laiko. Kai padarė naują nusikaltimą, buvo praėję metai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai dingo telefonas iš N., buvo balius. Buvo soduose į Juodšilių pusę. Tiksliai adreso nežino. Tai buvo prieš 1,5 metų. Buvo pavasaris. Buvo penkiese – N. Š., vaikinas iš Lazdynų. S. ir A.. Gal pirmadienis buvo, gal savaitgalis, neprisimena. Jie išvažiavo taksi automobiliu. Vėliau sužinojo iš N., kad dingo telefonas. Žino, kad telefoną pridavė į lombardą. Nežino, ar buvo pavogtas, ar paimtas. Nenori meluoti, bet matė, kad telefonas buvo tarp dviejų merginų, kas jį paėmė, ar pasiskolino, ar pavogė, nežino, to nematė. Matė tik, kad pas merginas buvo tas telefonas, pas kurią buvo, dabar nežino. Jis telefono net rankose nelaikė. Sakė, kad buvo ar tai iPhone, ar Samsungas. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad pažįsta N. Š., 2016 m. gegužės 1 d. N. Š. pasikvietė jį į svečius pas save į namus. Jis kartu su A. S. M., S., kurios pavardės nežino ir V., kurio pavardės nežino, taksi automobiliu nuvažiavo pas N. Š. į namus Gurių soduose, tikslaus adreso nežino, Vilniuje. Jis gerai pažįsta A.. Kas pasikvietė S., jis tiksliai neatsimena. V. yra jo draugas. Jį pas N. Š. pasikvietė jis. V. gyvena Architektų gatvėje, tačiau tikslaus jo adreso jis nežino. V. susitikęs gatvėje pasikvietė kartu važiuoti pas N. Š.. V. jokių kontaktinių duomenų neturi. Kaip jau minėjo, jie visi keturiese nuvažiavo pas N. Š.. Kiek prisimena, daugiau pas N. Š. jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pas N. Š. jie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu matė, kad tarp N. ir merginų įvyko konfliktas. Ar konfliktas įvyko tarp N. ir kažkurios tai vienos merginos, ar abiejų merginų, jis jau neatsimena. Visa tai vyko apie 12 val. dienos. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. N. buvo labai girtas. Po įvykusio konflikto, jie nusprendė išvažiuoti iš N. namų. Jie keturiese nuėjo iki pagrindinio kelio ir išsikvietė taksi automobilį. Taksi automobiliu nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį. Kad važiuotų į Vilniaus autobusų stotį, taksi automobilyje pasakė kažkuri iš merginų. Važiuojant taksi automobilyje, kažkuri iš merginų, tačiau kuri - neatsimena, pasakė, kad pasiėmė N. Š. telefoną. Kodėl mergina paėmė N. mobilaus ryšio telefoną - jis nežino, paties telefono paėmimo fakto jis pats nematė. Kuri iš merginų paėmė telefoną - jis nežino. Paties telefono jis nematė. Sustojus prie Vilniaus autobusų stoties, abi merginos iš taksi automobilio išėjo. Jos sakė, kad eina užstatyti N. telefoną, nes reikia pinigų. Merginoms grįžus į lombardo, jis merginų paklausė, ar jos pardavė, ar užstatė N. telefoną. Merginos pasakė, kad telefoną pardavė. Tuomet jis joms iš karto pasakė, kad turės problemų. Už kiek merginos pardavė N. telefoną - jis neatsimena, lyg buvo kalba apie 50 eurų. Po šio įvykio jis kalbėjosi su N.. N. jam sakė, kad minėtų išgertuvių metu buvo pavogtas jo mobilaus ryšio telefonas, minėjo, kad jį kvies į policiją. Taip pat apie šį įvykį kalbėjosi su S.. S. sakė, kad policijoje ji prisipažino, kad pavogė N. telefoną. Ji sakė, kad lombarde ji savo vardu pardavė N. telefoną. Kaip S. pavogė N. telefoną - ji pati nieko nepasakojo. 2016 m. gegužės 1 d. įvykusių išgertuvių metu jis asmeniškai N. telefono nematė, jo rankose neturėjo, jam niekas telefono palaikyti nedavė. Šios vagystės jis niekaip įvykdyti nepadėjo. Kad S. nori pavogti N. telefoną, iš anksto jam nieko nesakė (T. 1, b. l. 92); patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Vėliau bendravo su nukentėjusiuoju. Šis skambino, prašė sumokėti pinigus už telefoną, kitaip rašys pareiškimą. Suprato, kad telefono neatgavo, jeigu pareiškimą parašė. Iš jo tiesiogiai pinigų nereikalavo, bet davė suprasti, kad už telefoną reikia grąžinti pinigus.

Liudytoja A. S. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad prieš 1,5 metų buvo pas N. sode, adreso nežino. Išvažiavo su taksi namo. Buvo A., N., kaimynas kažkoks, S.. Ji išvažiavo su taksi namo, ją išleido prie namų, kiti išvažiavo. Viską pamiršo, nes buvo labai seniai. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad N. Š. yra jos draugas, taip pat ji pažįsta A. P.. 2016 m. gegužės 1 d. pas ją į svečius ((duomenys neskelbtini)) atėjo A. su kažkokiais savo pažįstamais – mergina ir vaikinu, kurių ji tada net nepažinojo. Ji tada pirmą kartą matė tą merginą ir vaikiną. Kai susipažino, mergina pasakė, kad ji yra S. B. (gyvena kažkur Lazdynų r., Vilniuje), o vaikinas vardu L.(jo pavardės nežino, kur gyvena nežino). Po to pas ją atvažiavo N. Š.. Visi buvo išgėrę. Tarp N. ir A. įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo triukšmauti, todėl ji paprašė visų išeiti iš jos buto. Tada N. pasiūlė važiuoti pas jį į sodą. Jie visi (ji, N., A., S. ir L.) nuvažiavo pas N. į sodą, lyg tai Gurių g., Vilniuje. Ten, jo sodo name, vartojo alkoholį, bendravo. N. visiems parodė savo naują telefoną „iPhone 6“ pilkšvo metalo spalvos. N. buvo daug išgėręs, buvo prigulęs kitame kambaryje. Jie visi pasiliko kitame kambaryje, ir ji girdėjo, kad A. pasakė kažkam (tikriausiai S. ar L.), kad paimam N. telefoną ir užstatom. Ji tada nesuprato, ar jis rimtai tai pasakė, ar pajuokavo. Po to matė, kaip S. nuėjo pas N., ir paprašė jo telefono paskambinti. Jis kambaryje davė jai savo telefoną „iPhone 6“. S. tada išėjo su tuo telefonu į kiemą. Ji irgi išėjo į kiemą, tačiau nekreipė dėmesio į S., ir į tai, kur yra N. telefonas, todėl negali pasakyti, pas ką buvo tas telefonas. Po to N. išėjo ir paprašė S. grąžinti telefoną, į ką ji atsakė, kad telefono neturi. Jis pasakė, kad pakvies policiją, ji pasakė: „Tai kviesk“. Jai visą tai nepatiko, ji labai norėjo išvažiuoti namo, nes ir blogai jautėsi. Ji nuėjo viena link stotelės. Ją pasivijo S., A. ir L.. Ji arba kažkas iš jų iškvietė taksi (tiksliai neatsimena, nes buvo labai girta). Važiuojant taksi į Lazdynus, ji matė, kad kažkas iš su ja važiuojančių minėtų žmonių laikė rankoje N. telefoną, bet tiksliai neatsimena, kas būtent. Važiuojant taksi, A. ir S. susitarė nuvažiuoti į lombardą ir priduoti N. telefoną. Privažiavus prie Vilniaus geležinkelio stoties, S. paėmė N. telefoną ir nuėjo prie vieno iš lombardų, esančių Sodų g. 18A, Vilniuje. Ji nuėjo S. iš paskos, įkalbinėjo ją grąžinti telefoną N.. Tačiau ji nesutiko, nuėjo prie vieno lombardo (ji vizualiai įsidėmėjo, koks tai lombardas, gali parodyti). S. ištraukė savo asmens dokumentą ir savo vardu užstatė minėtą telefoną lyg tai už 80 eurų. Po to jos grįžo į taksi ir nuvažiavo prie jos namų. Ji nuėjo namo, o jie visi kažkur išvažiavo. Po poros dienų pas ją atėjo N. ir ji papasakojo, kad jo telefoną S. pridavė į lombardą, ir, jiems nuvažiavus, parodė jam tą lombardą, kur S. užstatė jo telefoną (T. 1, b. l. 88-89); paaiškino, kad detalių neatsimena, jos parodymai surašyti tiksliai. Su N. kontaktų nepalaiko. N. po to įvykio neskambino. Jau neatsimena, ką kalbėjo ir su kuo. Ėjo kartu su S. į lombardą, nes bandė atkalbėti ją, kad nepriduotų telefono. Iš jos N. niekada nieko neėmė, nieko nevogė, jokių kompiuterių. Ji pati kalta, kad susidėjo su N.. Buvo girta. Turėjo būti namuose, o ne važinėti ir įsivelti į tokias nesąmoningas situacijas.

Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena kaltinamąją, dėl telefono vagystės miglotai viską atsimena. Tikriausiai viskas buvo rašyta iš kaltinamosios žodžių. Praneša žmogui, dėl ko jis įtariamas, pasiūloma papasakoti ką jis apie tai žino, po to užduodami papildomi klausimai. Turėjo būti, kad pati kaltinamoji viską pasakojo. Jeigu žmogus blogai jaučiasi, tai apklausiamas kitu laiku. Dėl parodymų patikrinimo vietoje, tai kažkur soduose buvo vagystė. Neprisimena, ar kaltinamajai kas patarė apie vagystę pasakyti.

Liudytoja D. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad S. B. apklausa neišsiskyrė iš kitų apklausų, išaiškinamos teisės, įteikiamas pranešimas apie įtarimą, vykdoma apklausa. Jeigu apklausos protokole nepažymėtos jokios aplinkybės, vadinasi jų nebuvo. Jeigu davė parodymus, jie užrašyti, vadinasi apklausiamosios būsena įtarimų nekėlė. Būtų pažymėta, kodėl neatlikta apklausa. Apklausa pateikiama žmogui perskaityti, perskaito ir pasirašo. Jeigu būtų skundas, kad negali duoti parodymų, būtų pažymėta apklausoje, ji būtų nutraukta.

Liudytojas S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepamena, nežino dėl ko yra iškviestas. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. gegužės 1 d. pas jį buvo atėjusi S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri su savo asmens dokumentu pateikė telefoną „iPhone 6“ Imei Nr, (duomenys neskelbtini) pardavimui. Jai buvo sumokėta 80 eurų. Po to šis telefonas buvo parduotas kitam nepažįstamam asmeniu, kurio jie neregistravo (T. 1, b. l. 94); savo parodymus patvirtino. Neatsimena, kas padavė telefoną. Kaina nustatoma bendru susitarimu. Negali pasakyti, ar jis pasiūlė kainą, ar tas kas atnešė telefoną. Iphone 6 kaina rinkos eina apie 150 eurų, tai normalu, kad buvo pasiūlyta 80 eurų kaina, viskas priklauso nuo dėvėjimosi. Nesidomėjo, kodėl parduodamas telefonas. Kam parduoda, neprivalo registruoti.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. B. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šį butą nuomojosi kartu su sugyventiniu K. S., butas bendrabučio tipo, vieno kambario, moka 100 eurų. Su jais kartu gyvena dvi jų mažametės dukros A., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir I., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Jie gyvena iš pašalpų, gauna 290 eurų. K. nesenai pradėjo oficialiai dirbti apsaugos darbuotoju, dirba pusę etato. Su K. būna kartu apie 5 metus. Bendrai veda buitį, augina vaikus. 2015 m. kovo 18 d. pas juos į svečius atėjo jos draugė G. R.. Namuose buvo jos sugyventinis, jų dvi dukros ir jos tėvas V. B., kuris pas juos buvo tris dienas. Namuose visi gėrė alkoholį. Ji gėrė sidrą, šampaną, o K. gėrė degtinę. Jos sugyventinis gėrė alkoholį nuo 2015 m. kovo 16 d., kai jos tėvas atvažiavo pas juos. Ji taip pat buvo gėrusi alkoholio 2015 m. kovo 17 d., bet atsikėlė neapsvaigusi, o kai išgėrė sidro – vėl apsvaigo. Alkoholį 2015 m. kovo 18 d. vartojo kambaryje, tame pačiame kambaryje buvo ir dukros, bet kiek toliau nuo jų, lovytėse. Dukros miegojo. Išgertuvių metu K. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo. Tai buvo apie 15 val. Kilus konflikto triukšmui, pabudo dukros, mergaitės verkė. Ji tuo metu nesusilaikė, labai supyko, kad taip K. ją vadina. Jis girtas visada taip elgėsi, todėl ji K. sėdinčiam ant kėdės prie stalo, atsistojusi spyrė vieną kartą dešine koja į veido sritį. Tada K. atsistojo nuo stalo ir priėjęs prie lango telefonu paskambino į policiją. Matė, kad nuo jos suduoto smūgio K. iš nosies bėgo kraujas. Iškvietęs policiją, K. jai sėdinčiai ant kėdės, atsisukus nugara į jį, ateidamas koja spyrė vieną kartą į nugaros sritį, tada ji atsistojo ir atsisukusi trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu K. į veido sritį. Vaikai tuo metu buvo lovytėje. K. po jos suduoto smūgio labiau pradėjo bėgti kraujas. Jis viską iš nosies šnypštė ant grindų. Visą konfliktą matė jos tėvas V. ir draugė G.. Kai trenkė K. kumščiu, ji pati skambino policijai, kad greičiau atvažiuotų. Atvykę pareigūnai K. iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji jį išvežė į ligoninę. Ji matė, kad vieną kartą draugė G. taip pat trenkė K., kur pataikė nežino, kodėl jam trenkė - nežino. Kraujas ant grindų buvo K.. Ji nematė, kad K. būtų ant grindų pargriuvęs. Namuose konfliktai su K. paskutiniu metu būdavo retai, tačiau 2014 m. buvo pradėtas tyrimas prieš K., nes tada ją mušė jis, ne ji. Jų namuose ginklų nėra, K. dirba apsaugoje, ginklo neturi. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, K. S. atsiprašė, susitaikė. Materialinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (T. 1, b. l. 118, 122, 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine S. B. ir judviejų abiejų mažamečiais vaikais – A. ir I.. Su S. kartu gyvena apie ketverius metus. Minėtą butą nuomojasi kartu, už nuomą moka abu. Gyvena iš jo algos, jis dirba apsaugos darbuotoju ir pašalpos, kurią gauna S., Dėl 2015 m. kovo 18 d. konflikto namuose tarp jo ir S. jis niekam pretenzijų neturi. S. nekaltina ir pareiškimo nerašys. S.atleido. Papasakojo, kad 2015 m. kovo 18 d. ryte jis su S. ir S. tėvu V. B., kuris svečiavosi pas juos, gėrė degtinę. S. pasikvietė ir savo draugę G. R.. Jos kartu gėrė alų, sidrą. Viskas buvo gerai, jie draugiškai bendravo. Namuose buvo ir jų mergaitės, Mažesnioji I. miegojo, o A. kambaryje žaidė. Po kurio laiko, gal apie 15 val. žodis po žodžio prasidėjo konfliktas. Jis su V. jau buvo išgėrę apie 0,7 litro degtinės. Jis pasakė S., ko ji pasikvietė draugę G., kad vėl abi dings iš namų ir greitai negrįš. Tada jos pradėjo aiškinti, kad yra draugės ir pan. Tarp jo su S. prasidėjo konfliktas. Kai jie barėsi, jis sėdėjo ant lovos. Konflikto metu S. atsistojo nuo kėdės ir netikėtai spyrė jam kartą iš kojos, pataikė į veido sritį (lūpą), pradėjo bėgti kraujas. Jis tada atsistojo ir pastūmė S.. Iškvietė policiją. Kiek pamena, S. taip pat kvietė policiją. Kol policija atvažiavo, jie toliau barėsi. S. jam dar vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį, kairėje pusėje prie nosies ir akies. Jis dėl S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, bet pats prieš S. jėgos nenaudojo, peilio paėmęs nebuvo. Konflikto metu V. su G. taip pat buvo. Atvykus policijai, jie jam iškvietė greitąją, kadangi jam bėgo kraujas. Greitoji jį nuvežė į Žalgirio ligoninę, susiuvo prakirstą lūpą ir tą pačią dieną išleido namo. Jam grįžus – S. ir jų vaikų jau nebuvo. V. vienas namuose miegojo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškimą rašyti atsisako ir S. pretenzijų neturi. G. jo nemušė ir jai pretenzijų taip pat neturi (T. 1, b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. R. parodė, kad 2015 m. kovo 18 d. apie 10.30 val. Ji atvažiavo pas savo draugę S. B. į svečius. Pas ją namuose buvo S. tėvas V. B., S. sugyventinis K. S. ir S. dvi dukros - 2 ir 3 metukų A. ir I.. S. tėtis tuo metu miegojo. Parduotuvėje su S. nusipirko alaus ir vėliau namuose kartu su S. tą alų gėrė. K. gėrė degtinę. Vėliau, kai degtinė pasibaigė, gėrė sidrą. K., pritrūkus alkoholio, pradėjo įžeidinėti S., liepė jai eiti pirkti alkoholio. S., norėdama atstumti jį nuo savęs, stumtelėjo. Tuo metu K. paėmęs kėdę užsimojo ir norėjo suduoti S.. Tačiau ji spėjo paimti kėdę ir K. S. nesudavė. S. susinervinusi jam delnu sudavė per ausį. K. tuomet stvėrė nuo stalo peilį ir pradėjo mosikuoti S. prieš veidą, sakydamas, kad jai blogai baigsis, grasino susidoroti su ja, įžeidinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Mažoji S. dukra pradėjo verkti, S. paėmė ją ant kelių. K. konflikto metu, priėjęs prie S. iš nugaros, spyrė iš kojos jai vieną kartą į nugarą. S. atsirėmė ranka į sėdintį tėvą, bet nenukrito. Tada ji susinervino, kad K. muša S. tuo metu, kai ji laiko vaiką ant rankų, kumščiu sudavė vieną kartą K. į veidą. Jis pradėjo kraujuoti, iš burnos bėgo kraujas. K., eidamas iš kambario į virtuvę, paslydo ir nukrito ant grindų, kadangi nuo kraujo buvo slidu. Tuomet K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį sumušė žmona. S. dar bandė jį apraminti, liepė paskambinti policijai, kad jie nevažiuotų. Tada K. vėl įbėgo į kambarį ir sugriebė S. už plaukų. Jie susikibo ir S. stumtelėjo K., jis suklupo ir S. vieną kartą iš kojos spyrė K. į veidą ir vėl jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Dar S. pati kelis kartus paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir netrukus atvyko policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad 2015 m. kovo 18 d., apie 7 val. atvažiavo pas dukrą S. B. į svečius. Dukros namuose buvo dukra, jos sugyventinis ir dvi jo anūkės – A. ir I.. Visą dieną su žentu gėrė degtinę, o dukra gėrė alų. Apie 15 val. tarp dukros ir jos sugyventinio kilo konfliktas. Sugyventinis pradėjo žodžiais užgaulioti dukrą. Tada ji susinervino ir kumščiu kelis kartus smogė sugyventiniui į veidą. Prieš šiam konfliktui kylant, sugyventinis paėmęs peilį mosikavo juo S. prieš veidą, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Dukra, suduodama smūgius sugyventiniui, praskėlė lūpą ir nosį. Tada sugyventinis iškvietė policiją (b. l. 40).

2015 m. kovo 18 d. vyr. patrulės M. D. tarnybiniame pranešime dėl šeimyninio konflikto nurodyta, kad 2015 m. kovo 18 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) vykstantį šeimyninį konfliktą, smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus ir užėjus į butą prie durų pamatė kruvinas grindis. K. S. paaiškino, kad sugyventinė S. B. trenkė į veidą, prakirto nosį, lūpą. Matėsi, kad K. S. kraujuoja lūpa ir nosis, todėl buvo iškviesti medikai. Išvežtas į Žalgirio ligoninę. S. B. paaiškino, kad sugyventinis puolė su peiliu ir tempė už plaukų, todėl gindamasi kelis kartus trenkė sugyventiniui į veidą. Bute buvo ir įvykį matė su mažamečiai vaikai, G. R. ir V. B.. Visi bute buvę asmenys buvo neblaivūs, matėsi nugerti buteliai, jautėsi alkoholio kvapas, buvo netvarkinga (T. 1, b. l. 3).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Ant grindų matyti kraujo žymės (T.1, b. l. 29-32).

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. birželio 9 d., vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (T. 1, b. l. 8-9).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. Š. parodė, kad 2016-05-01 pas jį svečiuose (duomenys neskelbtini), buvo penki žmonės – jo pažįstama A. S. M., A. P., A. draugė (ją matė pirmą kartą, jos vardo ir pavardės nežino, jos kontaktų neturi) ir dar du vyrai – A. ir A. pažįstami (matė juos pirmą kartą, jų vardų ir kontaktinių duomenų nežino). Jie atvažiavo pas jį visi kartu iš Lazdynų apie 12.00 val. Sėdėjo pas jį apie valandą, išgėrinėjo. Jiems būnant pas jį, A. draugė paprašė telefono paskambinti. Jis davėjai savo telefoną „iPhone 6“. Ji paėmė telefoną ir išėjo į lauką, kur dar buvo A.. Jis ir kiti svečiai lygtai buvo namuose. Po kokios minutės jis tada išėjo į lauką ir paprašė tos merginos atiduoti telefoną. Ji pasakė, kad telefonas pas A., tačiau A. atsakė, kad jokio telefono jis neturi ir jie išėjo. Jis tada pasakė, kad iškvies policiją. Ir tada visi jo svečiai greitai pasišalino, o jis iškvietė policiją. Jis pavogtą telefoną pirko 2016-04-29 lizingu iš UAB „Omnitel“. Jis įtaria, kad jo telefoną pavogė A. P., kuris gyvena Vilniuje, Architektų g. (T. 1 b. l. 76-77). Apklausiamas papildomai N. Š. parodė, kad jis buvo susitikęs su A. ir ji papasakojo, kad jo telefonas „iPhone 6“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priduotas į lombardą (paviljono Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Sodų g. 18A. Kiek jis suprato, A. buvo tada lombarde kartu su savo drauge S. (ši mergina buvo pas jį svečiuose 2016-05-01 ir paprašė jo duoti jai minėtą telefoną, tada jis nežinojo šios merginos vardo) ir S. draugu L.. Kas būtent pridavinėjo jo telefoną į minėtą lombardą, jis A. nepaklausė, jam buvo svarbu žinoti į kokį lombardą jis buvo priduotas. Po to, kai jis sėdėjo pas A., tuomet pas ją užėjo jos draugė - jau minėta S. su savo draugu L.. Jis paklausė, kur jo telefonas ir S. jam pasakė, kad šis telefonas priduotas lyg tai jos vardu į minėtą lombardą už 80 eurų. Daugiau jie nieko nesakė, jo neatsiprašė, pasakė, kad pats ieškotųsi savo telefono lombarde. Jis tada paprašė A., kad ji parodytų tą lombardą. Jie nuvažiavo ir ji parodė lombardo paviljoną Nr. (duomenys neskelbtini). (T. 1, b.l. 81-82). Papildomos apklausos metu N. Š. parodė, kad 2016-05-01 apie 13.00 val. būnant pas jį namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, S. B. paprašė jo mobilaus ryšio telefono „iPhone 6“ paskambinti. Šį telefoną jis buvo įsigijęs prieš dvi dienas, t. y. 2016-04-29. Telefonas buvo visiškai naujas. Už jį mokėjo 649 eurus. Telefone buvo UAB „Omnitel“ operatoriaus SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė ši materialinės vertės nesudaro. Po vagystės jis kortelę atnaujino, tačiau ja nesinaudojo. Telefone daugiau jokių priedų nebuvo (nei atminties kortelės, nei telefono dėklo). Paėmusi jo mobilaus ryšio telefoną S. iš namo išėjo į kiemą. Ar ji kam nors skambino ar ne, jis nežino. Po kelių minučių jis išėjo į lauką ir paprašė jos, kad grąžintų jam mobilaus ryšio telefoną, tačiau S. telefono jam negrąžino, teigė, kad perdavė draugui, po ko skubiai pasišalino iš jo namo kiemo. Dėl šios vagystės jam padaryta 649 eurai turtinė žala. Pavogtas telefonas buvo visiškai naujas, įsigytas prieš dvi dienas iki vagystės, todėl jokių nusidėvėjimo požymių ant jo nebuvo, būtent todėl jis šį telefoną ir vertina tokiai sumai, kiek pats už jį mokėjo. Pavogtas telefonas buvo nedraustas (T. 1, b.l. 83-84).