Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) P. J. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) – uždaroji akcinė bendrovė „Golita“, A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Byloje nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo išieškojimą iš skolininko P. J. vykdomosiose bylose Nr. 0028/19/00108, Nr. 0028/19/00109, Nr. 0028/19/01041, Nr. 0028/19/01595 ir Nr. 0028/1901755. 2022 m. liepos 22 d. Patvarkyme dėl skundo antstolis M. Dabkus nurodė, jog jo vykdomose vykdomosiose bylose skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis – 20 531,39 Eur. 2022 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-22-28-18899 antstolis M. Dabkus paskyrė ekspertizę turto arešto aktu areštuotam turtui - 131/1000 dalims, 94,17 kv. m. bendro ploto Negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą, prašydamas panaikinti šį antstolio patvarkymą arba atidėti 2022 m. birželio 28 d. patvarkyme dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo nurodytus veiksmus iki antstolio V. Mitkaus vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/01204 lėšų, gautų iš turtinių vienetų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo, paskirstymo, o netenkinus minėtų reikalavimų, sustabdyti vykdomąsias bylas iki lėšų paskirstymo antstolio V. Mitkaus vykdomojoje byloje. Tiek antstolis M. Dabkus, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

9. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nutartis priimta neįvertinus bylos aplinkybių. Pasak apelianto, nepaskirsčius turtinių vienetų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pardavimo lėšų pradėti priverstinio turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus nėra pagrindo; nėra žinoma, ar lėšų, gautų iš anksčiau parduotų turtinių vienetų, neužteks skoloms padengti. Pabrėžė, kad turi įtakos ne vien skolų suma, o pats vykdymo veiksmų efektyvumas, t. y. nepaskirsčius lėšų ir pradėjus kito turto priverstinį vykdymą nėra žinomi kreditoriniai reikalavimai, todėl kokia dalimi kam būtų paskirstytos lėšos taip pat nėra aišku. Apeliantas remiasi ir CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone paminėti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas iš esmės nenurodė motyvų dėl skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, teisės normų taikymo, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą dėl antstolio veiksmų.

12. Apelianto teiginiai, kad teismas neįvertino bylos aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vien antstolio Ginto Badikonio vykdomosiose bylose reikalavimai, neįvertinus palūkanų, vykdymo išlaidų dydžių, yra 450 284,84 Eur, kurie viršija antstolio V. Mitkaus nepaskirstytą 261 000 Eur sumą. Šių aplinkybių apeliantas neginčija, nenurodo jokių skaičiavimų ar aplinkybių, leidžiančių manyti, kad antstoliui V. M. atlikus lėšų paskirstymą bus patenkinti reikalavimai antstolio M. Dabkaus vykdomose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad jeigu reikia padengti keletą skolų, visų išieškotojų reikalavimai tenkinami eilės tvarka, kuri įtvirtinta CPK 754 straipsnyje. Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Apelianto kartojami teiginiai, kad nėra faktinio pagrindo realizuoti turtą, kai nėra aišku, kad jau pradėto realizuoti turto gautų lėšų paskirstymo skoliniai įsipareigojimai nebūtų padengti, yra deklaratyvaus pobūdžio.

13. Apeliantas cituoja CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau jų nesusieja su ginčijamu patvarkymu. Šioje byloje nėra kvestionuojamas šiuo metu galiojančio arešto teisėtumas. Nors nurodoma, jog nepaskirsčius anksčiau perleisto turto lėšų, nėra žinomi reikalavimai (išieškomų sumų dydžiai), ir kaip būtų paskirstomos lėšos, pažymėtina, kad ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas nereiškia turto realizavimo ir neturi jokios įtakos būsimam lėšų paskirstymui. Išieškomų iš pareiškėjo skolų (ir kitose vykdomosiose bylose) sumai ženkliai viršijant antstolio V. Mitkaus vykdomoje vykdomojoje byloje nepaskirstytą sumą, nėra pagrindo spręsti apie apelianto teisių pažeidimą ir antstolio veiksmų neteisėtumą skiriant minėto turto vertės ekspertizę.

14. Apeliantas teigia, kad nepakakus lėšų padengti kreditorių reikalavimus po turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), pardavimo, būtų galima spręsti apie CPK 663 straipsnio taikymą, kadangi skoliniai įsipareigojimai vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0028/19/00108, Nr. 0028/19/00109, Nr. 0028/19/01041, Nr. 0028/19/01595 ir Nr. 0028/1901755 nėra dideli.

15. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

16. Taigi ši norma nustato būtent skolininko pareigą pagrįsti galimumą išieškomą sumą bei vykdymo išlaidas išieškoti per šešis mėnesius, nenukreipiant išieškojimo į turtą. Apeliantas nenurodė jokių tokio išieškojimo galimybių, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė stabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti atitinkamų vykdymo veiksmų atlikimą nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Atskirajame skunde apeliantas prašo sustabdyti vykdomąsias bylas panaikinus patvarkymą arba nusprendus atidėti patvarkyme nurodytus veiksmus, tačiau nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ar neteisėtumo.

18. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

19. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė CPK nustatyto pagrindo stabdyti vykdomąsias bylas arba atidėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos pastebėjimui, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, nes priešingu atveju būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.