Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-334-853/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05026-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)

2025 m. rugsėjo 1 d.

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiojo K. R. įstatyminiam atstovui D. R., atstovui advokatui Valdui Kairiui, kaltinamajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2025 m. vasario 8 d. 17.41 val., (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, prie tualeto durų, tyčia, kaire ranka suėmęs K. R. už sprando, pasivedė jį prie durų, abiem rankomis įstūmęs į tualeto patalpą, dešine ranka suėmęs už galvos, trenkė į sieną, po to dešine ranka sudavė vieną smūgį į nosį, padarydamas K. R. viršugalvio odos nubrozdinimą, taip mušdamas ir smurtaudamas K. R. nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies. Atsisakė duoti parodymus. Atsakydamas į klausimas nurodė, jog pripažįsta suėmęs už peties bei nustūmęs nukentėjusįjį, dėl ko šis galėjo nukristi ant žemės bei susitrenkti į sieną. Neigė sudavęs smūgį į nosį. Nurodė, jog nukentėjusysis keikėsi, todėl jis jį sudrausminęs. Pripažino, jog dėl savo veiksmų galėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Visiškai pripažino Ligonių kasų civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, jog per didelė suma. Atsiprašė nukentėjusiojo atstovo bei susitarė dėl žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo K. R. įstatyminis atstovas D. R. parodė, kad tiksliai datos nepamena, vakare apie 19-20 val. jam paskambino sūnus K. R., kuris pranešė, jog „(duomenys neskelbtini)“ kažkoks nepažįstamas asmuo jam sutrenkė. Jis nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ pas apsaugos darbuotojus paprašė parodyti vaizdo įrašą, kur jis pamatė, kaip kaltinamasis M. išėjęs iš tualeto apsistumdė su jo sūnumi, kaip jo sūnų įstūmė į tualetą. Po kažkurio laiko, labai greitai kaltinamasis M. išėjo iš tualeto ir prekybos centro. Jo sūnui buvo sudaužta galva, buvo guzas. Sūnaus nosis, striukė ir ranka buvo kruvinos. Apsaugos darbuotojai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jo sūnus buvo pristatytas apžiūrai į ligoninę, kur sūnui buvo konstatuotas galvos sumušimas. Sūnus buvo išsigandęs. Sūnus dėl išgąsčio bei jam sukelto skausmo patyrė moralinę žalą. Nurodė, jog pirmą naktį po sumušimo sūnui davė vaistų nuo galvos skausmo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. parodė, kad tą dieną vakare kartu su M. K., kuris yra jos sugyventinis, ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti picos. M. K. nuėjo į tualetą, o ji jo laukė ir matė, kaip kažkoks berniukas kažką negražaus pasakė M. K., dėl ko jis susinervinęs sudrausmino tą berniuką, t. y. suėmęs už pečių jį supurtė bei nutempė tą berniuką į „mergaičių“ tualeto patalpą. Kas vyko tame tualete ji nematė. Po kurio laiko iš tualeto patalpos išėjo M. K. ir ji su juo išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai daugiau su M. K. nekalbėjo.

Be kaltinamojo M. K. duotų parodymų, teisiamojo posėdžio metu duotų nepilnamečio nukentėjusiojo K. R. įstatyminio atstovo D. R. bei liudytojos J. L. parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. vasario 8 d. informaciniu pranešimu ROIK 01250000075979, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 8 d. 18.20 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja pranešė, kad apie 17.40 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas vyras įsitempė berniuką 14 metų į moterų tualetą ir mušė. Berniukui kraujavo iš nosies, bet dabar nekraujuoja, užpuolikas pasišalinęs (t. 1, b. l. 17- 18);

- 2025 m. vasario 8 d. gautu D. R. pareiškimu dėl sūnaus sumušimo (t. 1, b. l. 1-6);

- 2025 m. vasario 8 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas ant K. R. veido, kairėje smakro pusėje esantis nubrozdinimas. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 152-153, 154-156);

- 2025 m. vasario 18 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G200/2025(04), kurioje nurodyta, kad K. R. nustatytas sužalojimas: viršugalvio odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. K. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 163);

- 2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi UAB (duomenys neskelbtini) LT, adresu (duomenys neskelbtini) pateikti 3 prekybos centro vidaus vaizdo kamerų įrašai 2025 m. vasario 8 d. Pirmasis vaizdo įrašo failas Nr. „Camera 4 2025-02-08 17-41-16_681“, kuriame fiksuojamas pagrindinis įėjimas (pastato vidinė kamera) į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą iš (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat įraše matosi prekybos centro tualetų prieigos. Įrašo laikotarpis 2025 m. vasario 8 d. nuo 17:41:16 val. iki 17:41:41 val. Vaizdo įrašo pradžioje matomi netoli tualetų stovintys asmenys, t. y. moteris laikanti rankose picos kartoninę dėžutę (žalios spalvos) ir gazuoto gėrimo plastikinį butelį. Šalia minėtos moters stovi du nepilnamečiai vaikinai, vienas jų (K. R.), kitas vaikinas apsirengęs šviesiai pilkomis sportinėmis kelnėmis, juodos/pilkos spalvos striuke, baltos spalvos sportiniais „Nike“ bateliais tai pat su kuprine. 17:41:19 val. iš tualeto išeina vyriškis, kuris eina link moters, tuo metu vyriškis pasisuka veidu į nepilnametį vaikiną (K. R.), jį kaire ranka sugriebia už sprando bei, nusivedęs prie tualeto durų, jį įstumia prievarta į tualeto vidų. Kas vyksta toliau tualeto viduje vaizdo įraše nesimato. Jiems įėjus į tualeto vidų, minėta moteris lieka stovėti netoli tualeto, veidu pasisukusi tualeto kryptimi, jai už nugaros stovi kitas minėtas nepilnametis vaikinas su šviesiai pilkomis kelnėmis. Vaizdo įrašo pabaiga. Antrasis vaizdo įrašo failas Nr. „Camera 4 2025-02-08 17-41-41_731“, įrašo laikotarpis 2025 m. vasario 8 d. nuo 17:41:41 val. iki 17:41:44 val. Įraše užfiksuota ta pati stovinti moteris ir nepilnametis vaikinas su pilkomis kelnėmis. Tyrimui naudingų duomenų neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Trečiasis vaizdo įrašo failas Nr. „Camera 4 2025-02-08 17-42-04_674“, įrašo laikotarpis 2025 m vasario 8 d. nuo 17:42:04 val. iki 17:42:44 val. Vaizdo įraše matoma kaip 17:42:08 val. iš tualeto patalpos išeina nepilnametis vaikinas (K. R.), o jam iš paskos vyriškis (tas pats kuris jį prievarta įstūmė į tualetą). Nepilnametis vaikinas išėjęs kaire ranka pataiso galvos plaukus bei sustoja prie nepilnamečio vaikino su šviesiai pilkomis kelnėmis. Vyriškis priėjęs prie minėtos moters iš jos paima picos dėžutę. Vaizdo įrašo pabaiga. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 168-169, 171-172);

- 2025 m. balandžio 8 d. – 2025 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio D. D. kūno kameros 2025 m. vasario 8 d. vaizdo garso įrašas PSS-20250208-183541UTC+0200.mp4 ir vyr. patrulio M. P. kūno kameros įrašai. Vaizdo garso įraše PSS-20250208-183541UT C+0200.mp4 matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įeina per įėjimą iš Draugystės gatvės pusės. Eina į apsaugos postą, kur matomas iš darbinių santykių atpažįstamas D. R., ant kėdės sėdi jo sūnus K. R.. Patalpoje yra du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Apsaugos darbuotojas sako, kad per kameras vyriškis matosi. D. R. pritaria, kad jo sūnaus mušimas yra prekybos centro kamerų užfiksuotas. Apsaugos darbuotoja rodo kameras, kamerų rodomas vaizdas į kūno kameros filmavimo lauką nepatenka, darbuotoja sako, kad vyras ėjo į moterų tualetą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pasako, kad jie išvyksta. K. R. sako, kad vyriškis jam pasakė „ką tu čia klykauji“ ir pradėjo jį „iš oro tampyti“. K. R. sako, kad pas vyriškį ginklo nematė, tik matė ginklo dėklą. Ginklo jam nerodė, tik sakė, kad nušaus. Apsaugos darbuotoja paaiškina, kad įtariamasis su kartu buvusia moterimi yra iš prekybos centro išėję. Apsaugos darbuotoja pakviečia paauglę A., kuri sako, kad tikrai „iš oro“, jai moteris sakė nesikišti. Jai buvo šokas, išėjo draugas iš tualeto ir paprašė pakviesti apsaugą, ji čia pakvietė apsaugą. A. sako, kad tikrai nieko nebuvo „mes tyliai kalbėjome ir priėjo, sako, ko čia rėki, užsipuolė iš niekur nieko“. Moteris buvo su picom, jai R. sako praleisk tą žmogų ir po to jau žiūriu puola R.. Mergina prisistato, kad yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Toliau pareigūnai kalbasi, kad yra K. R. gumbas, reikia vežti į ligoninę apžiūrai, kad greitoji apžiūrėjo ir išvažiavo. K. R. veda prie laiptų, kurie yra į antrą aukštą, o prie jų tualetai ir rodo vietą, kur stovėdamas pasakė A. pasitraukti. Po to pareigūnas kalba telefonu ir nesimato, bei nesigirdi ką K. R. pasakoja. Po pokalbio telefonu, K. R. su tėvu eina į policijos automobilį. K. sėdėdamas policijos automobilyje, sako, kad iš pradžių jam buvo apsvaigusi galva. Įrašas baigiasi. Vaizdo garso įraše PSS-20250208-183544UTC+0200.mp4 pradžioje dubliuojasi įrašo PSS20250208-183541UTC+0200.mp4 informacija. Įrašo 08:31 min. policijos pareigūnas K. R. sako, kad parodytų įvyko vietą, eina prie sienos, kuri yra prie laiptų vedančių į antrą aukštą ir tualetų. K. R. sako, kad jis prie tos sienos stovėjo, priešais jį stovėjo draugė A., kuriai jis pasakė pasitraukti. Pasakęs ko klykauji jam paėmė už „čiuprynos“ nusviedė čia prie sienos tarp tualetų durų, parodo tą sieną. K. parodo ranka savo galvos dešinę pusę sakydamas, kad čia už galvos paėmęs, rodo sienoje vietą, į kurią trenkę jo galvą, o paskui sako, kad į tualetą nusivedė. Nufilmuotame vaizde nesimato, kad ant sienos būtų kokia žymė, prieš tai apsaugos darbuotoja rodė, kad ant laiptų turėklų yra dėmė. Parodo netoli tualeto įėjimo, kad jis buvo ant žemės, jam grasino nušauti, jam pasakius, kad šauk, iš „kuloko“ kumščio per nosį trenkė. K. rodo, kad ant kairės rankovės striukės yra kraujo ir ant kairės rankos yra kraujo. Policijos pareigūnas apžiūri, nufotografuoja įvykio vietą. Po to eina į policijos automobilį ir vyksta į ligoninę. Vaizdo garso įraše PSS-20250208-190417UTC+0200.mp4 užfiksuota informacija Mažeikių ligoninėje. Policijos pareigūnas atlieka K. R. asmens apžiūrą, jį fotografuoja. K. R. rodo, kad galvos kairėje pusėje, plaukuotoje dalyje yra guzas. Ateina medicinos darbuotoja, kuri paklausia, kas įvyko, jai atsakoma, kad sumušė ir įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 174-175);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnamečio nukentėjusiojo K. R. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo sumuštas „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), vakare 5-6 val., neatsimena kokiais metais, gal praėjo apie du mėnesius. Metų laikas galėjo būti gal ruduo, nes sniego nebebuvo. Dabar yra septintokas, tada irgi buvo septintokas. Buvo su draugais lauke, buvo šalta, tada nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pabūti. Atėjo A. M. ir I., pavardės nežino. Jis buvo su A. P.. Buvo susitarę, kad M. lauks „(duomenys neskelbtini)“ prie tualetų, ji sakė, kad ateis. Visi jie jos laukė. Jis net nematė, kaip tas įtariamasis atėjo. Būnant prie laiptų, įtariamasis išėjo iš mergaičių tualeto, taip sakė A.. Kai jis jį pamatė, tai pasakė A. pasitraukti į šoną. Tada tas įtariamasis pasakė, kad neklykautų. Jis jam atsakė, kad neklykauja. Tada jis iš pradžių jį pastūmė su dviem rankomis į krūtinę, jis atsirėmė į sieną. Kai atsirėmė į sieną, jis paėmė ties krūtine su dviem rankomis už striukės. Jį nusitempė nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sienos prie tualetų sienos. Jis net nesureagavo, kaip jis ten atsidūrė prie tos kitos sienos. Kai jį paėmė už striukės, jis nieko nepajuto, jis tiktai stipriai suėmė ir viskas. Tuo momentu neskaudėjo. Kai pirmą kartą pastūmė į sieną, nieko nepajuto, nes nestipriai pastūmė. Jis tada pasakė, kad jis neklykautų, jis pasakė, kad jis neklykauja, o jis jam sakė, kad jis L. kvietė. Jam A. sakė, kad jis išėjo iš mergaičių tualeto. Kai pasakė, kad čia jokio L. nėra, jis paėmė su dešinės rankos delnu jo galvos kairę pusę ir trinktelėjo į sieną. Kelias sekundes tiesiog nieko nematė, kai taip trinktelėjo. Į sieną jis atsitrenkė su pakaušiu. Toje vietoje guzas buvo. Pakaušyje pajuto stiprų sutrenkimą, skausmą juto, vertinant nuo 1 iki 10 balų, 5-6 balus. Neilgai skaudėjo, kelias minutes. Guzą pajuto jau vėliau, kai nuėjo pas apsauginį aiškintis. Kai įtariamasis suėmė jam galvą savo delnu, nieko nepajuto, tiesiog pajuto jo delną, skausmo toje vietoje nebuvo. Po to sutrenkimo į sieną jis nieko nebematė, juto, kad yra tampomas ir atsidūrė mergaičių tualete ant žemės. Jį tampė tas pats žmogus. A. taip sakė, kad tas žmogus jį nutempė į mergaičių tualetą. Tas trenkimas į sieną vyko netoli tualetų, kur yra įėjimas į berniukų tualetą, paskui siena, o tada įėjimas į mergaičių tualetą. Atsitrenkė į tą sieną toje pačioje vietoje, kur yra įėjimai į tualetus, tarp berniukų ir mergaičių tualetų siena buvo. Kai atsidūrė mergaičių tualete, buvo ant grindų tiesiog atsigulęs, gulėjo ant nugaros. Tarpduryje stovėjo tas įtariamasis. O kai trinktelėjo jo galvą į sieną, tada jis stovėjo. Jis tik juto, kad yra tampomas. Jį tempė, paėmęs už tos pačios striukės vietos. Jis su viena ranka laikė jį, o su kita ranka jam trenkė. Kai jį tampė, skausmo nejuto. Jis negali pasakyti, kaip jis atsidūrė ant grindų. Neįsivaizduoja, kaip jis iš viso atsigulęs buvo, negali šito pasakyti. Tas įtariamasis vėl tą patį sakė, kad jis neklykautų. Jam sakė, kad jis neklykauja, tada jis sakė apie L., kad kvietė. Pasakė jam, kad jokio L. tarp jų nėra. Sakė, ar nori, kad jis jį nušautų. Jam atrodė, kad jis yra kažko pavartojęs arba išgėręs. Taip sprendė iš jo stovėsenos, nes jis vos ne linguodamas stovėjo. Ir iš kalbos, nes jis vos žodžius rinko. Ir bijodamas, ir nebijodamas jam pasakė, kad nu, nušauk. Jis pradėjo knaisiotis po savo kišenes, tada pasakė, kad nebelįs, duotų ranką. Jis jam rankos nedavė, bijojo vėl gauti. A. pakvietė apsauginį, o A. bijojo kviesti apsauginį, nes to įtariamojo draugė neleido kviesti ir jai pasakė, kad jos tas pats laukia. A. jam pasakė apie tai, kai jie laukė jo tėčio. Jau po visko atėjo apsauginis. Jis leido įtariamajam išeiti, nes nieko nematė, kas įvyko. Apsauginis nuėjo žiūrėti kamerų, jis paskambino tėčiui, papasakojo visą situaciją. Telefonu su tėčiu kalbėjo toje pačioje parduotuvėje, prie gėlių parduotuvės, ėjo atsisėsti ant suoliuko, nes galva svaigo. Galva svaigo nuo sutrenkimo ar nuo streso. Pasėdėjo 10-15 min., atvažiavo tėtis. Jis matė, kad įtariamasis išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pro pagrindines duris. Ant suoliuko sėdėjo su A. ir su I., o A. prie tualetų M. laukė. Kai atvyko jo tėtis, nuėjo pas apsauginį, jis parodė kameras, apsauginis iškvietė pareigūnus, o pareigūnai iškvietė greitąją. Viską papasakojo pareigūnams, bet pareigūnai pasakė, kad jis pats kaltas, nes yra įvykių turėjęs. Apsauginis parodė medžiagą, tą įvykį dėl muštynių, kas matėsi per kameras, tą ir parodė. Per kameras matėsi, kaip įtariamasis nusitempė prie sienos ir paskui nusitempė į mergaičių tualetą. Medikai apžiūrėjo jį ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę apžiūrai. Pareigūnai fotografavo įvykio vietą, ten rado kraujo ant sienos ir mergaičių tualete. Į ligoninę važiavo, ten galvą pažiūrėjo, pasakė, kad galvos sumušimas. Jokių vaistų neskyrė. Nieko neužklijavo. Pasakė, kad jeigu naktį pradės vemti, tada atvažiuoti vėl. Į ligoninę važiavo su tėčiu. Buvo jau tamsu. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į namus pasiimti gimimo liudijimo, tada išvažiavo į ligoninę. Daugiau nereikėjo kviesti gydytojo. Kai jis atsistojo po to viso įvykio, perbraukė per nosį, tada pamatė, kad bėga kraujas. Jam dažniausiai taip būna dėl streso, kartas nuo karto taip būna. Galėjo būti dėl to, kad įtariamasis galvą trinktelėjo į sieną. Negalėjo būti, kad gavo smūgį į nosį iš įtariamojo, arba jis to neatsimena. Nosies srityje neskaudėjo, jokių žymių nebuvo. Jam tik galvą skaudėjo, svaigo, o nosis neskaudėjo. A. viską matė, I. matė, o A. tuo metu buvo tualete. A. matė visą įvykį, net ir tualete kas vyko, ji matė. Jis draugų nieko neklausė. Tik A. sakė, kad ji matė, kad įtariamasis išėjo iš mergaičių tualeto. I. galėjo matyti, kas vyko tualete. A. tuo momentu visą laiką buvo tualete. Jis sakė, kad viską girdėjo. Kai jis išėjo, jau viskas buvo pasibaigę. Tada jis nuėjo apsauginio pakviesti. A. neklausė, kodėl jam iš nosies bėga kraujas. Apie įvykį pasakojo pareigūnams, tėčiui. Apsauginis jam parodė įtariamojo „feisbuką“, jis klausė draugų, ar kas jį pažįsta, bet niekas jo nepažinojo. Pasakojo savo draugams E., N. ir A., jiems rodė įtariamojo „feisbuko“ nuotrauką. Vaikų teisės su juo kalbėjosi apie tą įvykį, buvo praėjusi gal savaitė. Tą patį pasakojo, ką ir čia dabar sako. Neatsimena, ką Vaikų teisėms pasakojo dėl nosies. Įvykio aplinkybes prisiminė geriau, kai su Vaikų teisėmis kalbėjosi, tada buvo tik savaitė praėjusi, tada geriau prisimynė. Tėčiui irgi tą patį sakė, ką ir čia. Galėjo taip būti, kad jis sakė, jog įtariamasis jam sudavė smūgį į nosį. Tada tiesą pasakojo. Įvykio metu jis nieko nematė, jokių jausmų nebuvo. Buvo baisiai išsigandęs, nes nesuprato, kas čia įvyko. Po įvykio tą naktį gerai miegojo. Toje pačioje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ bijodavo stovėti, eidavo, kur daugiau žmonių. Dabar normaliai jaučiasi. Gali būti, kad gatvėje matė įtariamąjį, bet negali pasakyti, ar tiksliai ten jis buvo. Jis jo neatsiprašė. Suaugęs žmogus, o elgiasi, kaip mažas vaikas. Jeigu tas žmogus atsiprašytų jo, susitaikyti nesusitaikytų, bet atleistų. Po to įvykio tiesiog galva svaigo ir viskas, žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 24-27);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. R. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. apie 17.00 val. jis buvo namuose, kai jam paskambino sūnus K. R., kuris paklausė ar nėra užimtas ir ar gali ateiti į (duomenys neskelbtini), prekybos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi kažkoks vyras jį užpuolė, grasino ginklu. Apie 17.50 val., atvykęs nurodytu adresu, sutiko savo sūnų K. R., kuris paaiškino, kad apie 17.40 val. jis su draugais A. P., A., I. Š. stovėjo prie tualetų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) PC ,,(duomenys neskelbtini)“, jie visi laukė draugės M. V., kuri ėjo link jų iš namų. Belaukiant M., K. R. pastebėjo, kad kažkoks vyras išėjo iš tualeto, pastebėjęs minėtą vyrą, K. R. pasakė savo draugei A. pasitraukti, kad minėtas vyras galėtų praeiti. Po K. R. pasakymo ,,pasitrauk“, vyras atsisuko į K. R. ir jam pasakė, kad neklykautų, K. R. jam atsakė, kad neklykauja, po šių K. R. žodžių vyras abejomis rankomis pasiėmė K. R. už striukės ir nusitempė į moterų tualetą, ten jį atsivedęs, dešiniąją ranka pasiėmė už K. R. galvos ir trenkė į sieną, po to dešiniąją ranka kryptingai smogė jam į nosį. Po smūgio į nosį nežinomas vyras K. R. pasakė, kad jam nieko nebedarys, minėtas vyras norėjo jam duoti ranką, tačiau K. R. atsisakė ir nedavė. Po minėto pokalbio nežinomas vyras išėjo iš PC ,,(duomenys neskelbtini)“ nežinoma kryptimi. Išgirdęs sūnaus pasakojimą, nuėjo iki apsaugos darbuotojų, kurie jo paklausė, ar norės rašyti pareiškimą, atsakęs, kad norės, pastarieji iškvietė policiją. Sūnus K. R. patyrė fizinį skausmą, kurį jis vertina 7 balais dešimties balų skalėje (t. 1, b. l. 1-5);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. M. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tas visas įvykis įvyko vakare „(duomenys neskelbtini)“, dienos tiksliai neprisimena, bet įvyko šiais metais 2025 m., po to įvykio praėjo daugiau negu du mėnesiai. „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Jie stovėjo su K., tualete buvo P.. Nežino, iš kur išėjo tas M., priėjo prie K. ir pradėjo rėkti ant jo, ko jis šaukia. Su tuo M. dar buvo mergina, kuri išėjo iš picerijos su pica. K. sakė, kas jam negerai yra, tada M. paėmė K. ties krūtine, kaklu už rūbų (nepilnametė parodo). Neprisimena, kas toliau vyko, tik pamatė K. R. moterų tualete ir jį daužė tas M.. K. gulėjo ant grindų ant nugaros, o M. kūno padėties gerai neprisimena, bet jis kažkaip trankė K. su kumščiais. Matė, kad jis K. daužė. Tiksliai nežino, ar su abiem rankomis daužė, ar su viena. K. R. bėgo kraujas iš nosies. Matė smūgių daugiau negu vieną. Kai pamatė, kas vyksta tualete, nusisuko ir pamatė tą moterį, kuri buvo su M.. Tada pamatė, kad ta moteris šypsosi. Matė, kad M. K. sudavė daugiau negu vieną smūgį į nosį, į veidą, į pečius. Čia viskas vyko, kai K. gulėjo tualete ant grindų. Ji neatsimena kaip, nes buvo panikoje, bet M. jėga paguldė K. ant grindų. Paskui išėjo iš tualeto P., jam sušuko, kad bėgtų kviesti apsaugą. Jis nubėgo pas apsaugą, o tas M. stojosi, jis išėjo iš tualeto, kai apsauga išėjo iš kambariuko, jis prasilenkė su apsauga arti parduotuvės išėjimo ir M. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. K. žiauriai bėgo kraujas iš nosies. Su M. išėjo ir ta moteris. K. pradėjo nosį valytis su servetėle. Iš pradžių atėjo apsauginis vyras, pasikalbėjo su R.. Paskui atėjo moteris ir ją apšaukė, kodėl iš karto neiškvietė apsaugos. Ji, ta moteris ir P. ieškojo kraujo, tai rado ant laiptų turėklų apačioje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra antrame aukšte. Daugiau nematė, kad tą vakarą M. K. būtų ką daręs. Neprisimena, ar M. stumdė K.. Pradžioje M. buvo pristūmęs jį prie sienos, kuri yra prie tualetų. Čia tas buvo tada, kai M. už rūbų K. buvo paėmęs. Jai atrodo, kad M. prie sienos prirėmė stipriai ir agresyviai. Ji taip matė. Nežino, ar K. stipriai atsitrenkė į sieną. K. į sieną atsitrenkė su nugara ir pakaušiu ir atrodė, kad K. bandė M. ranką atitraukti. Kažkokio tai garso atsitrenkimo metu negirdėjo. Neatsimena, ar daugiau kažką darė M. K., kai K. atsitrenkė į sieną. Ji buvo šoke, todėl tiksliai visko neatsimena. Pradžioje buvo sugriebta už rūbų, priremtas prie sienos ir tada jis atsidūrė moterų tualete. Pamačiusi, kai M. griebė K. už rūbų, prirėmė prie sienos, ji tada stovėjo ir žiūrėjo į juos, pagalbos nekvietė, nes buvo šoke. Tik kai P. išėjo iš tualeto, ji jam pasakė, kad bėgtų kviesti apsaugą. Ta moteris, kuri buvo kartu su M., kažką jai sakė, bet ji jau neatsimena. Ji žiūrėjo ir šypsojosi, kad jos vyras daužo mažą vaiką (t. 1, b. l. 104-106);

- ikiteisminio tyrimo duotais liudytojo A. P. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. K. užpuolė K. R.. Tas įvykis įvyko 2025 m. sausio mėnesį, dienos nepasakys. Viskas įvyko „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Buvo apie 6-7 val. vakaro. Pirma, kai tas vyrukas puolė K., jis nematė, nes buvo tualete. Kai išgirdo trenkimą į sieną, išėjęs pamatė, kad tas vyras laikė K. už striukės krūtinės srityje. Jis iš karto išėjo pakviesti apsauginį. Tas trenkimas į sieną pasigirdo tada, kai jis dar buvo tualete. Nemoka paaiškinti, kodėl jis taip pagalvojo, kad čia trenkimas į sieną. Jis taip pagalvojo, išgirdęs tą garsą. Kai išėjo iš vyrų tualeto, prie tų tualetų jis pamatė, kad tas vyras laiko K.. Tiesiai prie sienos, kai išeini iš tualeto, ten matė. Prie pat sienos buvo K., o prieš jį tas vyras. K. sieną lietė nugara. Tas vyras K. laikė abiem rankomis ties krūtine už rūbų (nepilnametis parodo). Išėjęs pamatė tą vaizdą ir jis iš karto nuėjo pakviesti apsauginį. Ten dar stovėjo A. ir to žmogaus žmona. Kai jis matė, kad laiko K. už rūbų, tuo momentu M. nieko nedarė, bet kai grįžo pakvietęs apsauginį, pamatė, kad M. atidarė mergaičių tualeto duris ir įmetė K. į mergaičių tualetą prie kriauklių. Jis stipriai laikė už tos pačios vietos, už striukės, kai atidarė tualeto duris, tai laikė su viena ranka, bet po to vėl su abiem rankomis laikė K.. K. buvo prispaustas prie grindų, M. laikė jį viena ranka ties ta pačia vieta. Ką darė su kita ranka, jis pats nematė, bet jam papasakojo K.. K. sakė, kad M. pakėlė savo striukę ir pagrasino nušauti, sakė ar nori nušausiu, K. matė pistoleto rankeną, K. sakė, kad nušauk, tada M. trenkė K. į nosį. K., kai paėmė ir paguldė ant grindų, kaip suprato, stipriai stūmė į krūtinės dalį, M. jį laikė ir nepaleido, K. taip nukrito ant grindų. Tai greičiau įstūmė į tą tualetą negu įmetė. K. nebuvo pakeltas nuo grindų, kai jį stūmė M.. Kai K. gulėjo ant grindų, M. buvo pasilenkęs. K. gulėjo ant grindų nugara. Kad M. trenkė K., jis pats matė. Trenkė vieną kartą kumščiu dešine ranka ir pataikė K. į nosį. Tai buvo antras smūgis, nes K. su A. pasakojo, kad girdėjo tą trenkimą, tai K. trenkėsi į sieną galva. Jis pats matė tik tą vieną smūgį. K. nepasakojo apie tai, kad gavo daugiau smūgių. Kai K. trenkė į nosį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada M. pasakė K., kad duotų ranką, jis daugiau jo nebemuš. K. pasakė, kad ne“, ir M. pasišalino, išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ per pagrindinį įėjimą. Jis buvo nuėjęs pakviesti apsaugą. Apsaugininkas atėjo tada, kai M. išeidinėjo iš parduotuvės. Jis nuėjo, pasakė apsaugai, bet apsaugininkas iš karto neatėjo kartu su juo. Jam A. pasakė, kad eitų pakviesti apsauginius. Jis pats nieko negirdėjo, ką M. sakė K., bet K. pasakojo, kad M. klausė K., kodėl jis šūkauja, ir kreipėsi į K. kaip į L. Nežino, kaip paaiškinti, kaip K. jautėsi to įvykio metu. Jis į K. labai nežiūrėjo, jis žiūrėjo, ką daro M.. Jam ėjo pyktis, kad kažkoks vyras jo gerą draugą muša. Kai atėjo apsauga, paklausė, kas atsitiko, ir nuėjo atgal į savo kambarį pažiūrėti vaizdo įrašo, kas nutiko. Sakė, kad gali parašyti pareiškimą, kai K. tėtis atvažiuos. Policijos jis nematė. Lygtai, kad K. su M. tą vakarą nebendravo. Po įvykio K. buvo piktas, susinervinęs. K. dėl patirtų smūgių sakė, kad skauda nosį ten, kur jam trenkė, ir galvą. Kaip suprato, galvą skauda nuo to, kad trenkė į sieną. Nežino, kiek ilgai jam skaudėjo nosį, galvą (t. 1, b. l. 128- 130);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. L. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su savo draugu M. K., kuris 36 metų amžiaus, ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją pasiimti picos. Kartu pasiėmę su M. picą, išėjo į prekybos centro pusę prie informacijos, nes M. užsinorėjo į tualetą. Ji liko stovėti netoli tualeto, laukė M.. Šalia tualeto stovėjo ir jai nepažįstamas nepilnametis vaikinukas. M. įeinant į tualetą, minėtas vaikinukas pasakė kelias frazes, kurios įžeidė M., ką tiksliai nepamena. M. nekreipė dėmesio. Išėjus M. iš tualeto, vaikinukas vėl kažką M. pasakė, tada M. susierzino, paėmęs vaikiną už striukės, nutempė jį į tualetą bei įėjo kartu pats. Kas vyko tualete ji nematė, į vidų nėjo. Netrukus, nepraėjus minutei, jie kartu išėjo, M. išėjęs dar vaikinui pasakė, kad daugiau tokių žodžių girdėti nenori. Jie visi išsiskirstė. Po įvykio M. jai sakė, kad vaikiną tualete tik sudrausmino žodžiu, dėl jo pavartotų keiksmažodžių, apie jokį smurtą jis nesakė (t. 1, b. l. 121- 123).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio nukentėjusiojo K. R., nepilnamečių liudytojų A. M. bei A. P., teisiamojo posėdžio metu duoti įstatyminio atstovo D. R. ir liudytojos J. L. parodymai, skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, kitų objektų apžiūros protokolai, leidžia teismui daryti išvadą, kad M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia, suėmęs nukentėjusiajam K. R. už sprando jį nustūmė į tualeto patalpą, kurioje trenkė nukentėjusiojo galvą į sieną bei ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į nosį. M. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog buvo nukentėjusiajam K. R. suėmęs už peties ir jį patraukęs link savęs bei pastūmė link tualeto durų, dėl ko nukentėjusysis krito ant žemės bei galimai trenkėsi į sieną. Kategoriškai neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į nosį. Taip pat patvirtino, jog jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajam skausmą. Tuo tarpu pats nepilnametis nukentėjusysis nuo pat įvykio pradžios nuosekliai teigė, jog M. K. jį suėmęs rankomis už krūtinės nustūmė jį į tualetą, kuriame jam nukritus ant žemės trenkė jo galvą į sieną bei neatsimena, ar buvo suduotas smūgis į nosį (t. 1, b. l. 24-27). Nepilnametė liudytoja A. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, jog M. K. suėmęs už rūbų nutempė K. R. į tualetą, kur ant žemės gulintį K. R. rankomis „daužė“ M. K. bei K. R. bėgo iš nosies kraujas (t. 1, b. l. 104-106). Taip pat nepilnametis liudytojas A. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. R. nustūmė K. R. į tualetą bei parbloškė ant žemės, kur laikė K. R. bei sudavė vieną smūgį K. R. į nosį, ir K. R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas (t. 1, b. l. 128-130). Visų nepilnamečių parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog M. K. suėmęs K. R. už rūbų jį su jėga įstūmė į tualeto patalpą, parbloškė ant žemės bei trenkė jo galvą į sieną, dėl ko K. R. buvo padarytas sužalojimas (guzas galvoje) bei po to trenkė vieną smūgį K. R. į nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Apie tai, kad K. R. bėgo kraujas iš nosies patvirtino ir D. R., kuris atvykęs pas sūnų į įvykio vietą matė kruviną ranką (nusišluosčius nosį) bei kruviną striukę. Įvykio registracijos informacijoje taip pat užfiksuota, jog buvo pranešta apie įvykį bei pranešta, kad berniukui kraujavo iš nosies (t. 1, b. l. 17). Taip pat įvykio vietos apžiūros metu prie laiptų vedančių į antrą aukštą turėklų rasta rausvos spalvos dėmė, galimai kraujo (t. 1, b. l. 3). K. R. sumušimo aplinkybes užfiksuotos „Kūno“ kamerų įrašuose, kur apie įvykį pasakoja nukentėjusysis K. R. bei liudytoja A. M. (t. 1, b. l. 174-175). Šių nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojų parodymai papildo vieni kitus. Vaizdo medžiaga iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina nukentėjusiojo nei nepilnamečių liudytojų nurodytas aplinkybes, kaip M. K. susistumdo su K. R., po to jį įstumia į tualeto patalpą, po kurio laiko išeina iš tualeto patalpos ir pasišalina iš prekybos centro (t. 1, b. l. 168-169). Faktinę aplinkybę, jog M. K. į tualeto patalpą nustūmė K. R. ir pats tualeto patalpoje buvo patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. L., kuri patvirtino, jog tokiu būdu M. K. susinervinęs, dėl negražių žodžių, sudrausmino K. R.. Atkreiptinas dėmesys, jog pats kaltinamasis paneigė faktinę aplinkybę, jog buvo su nukentėjusiuoju tualeto patalpoje, kuri yra patvirtina visų išvardintų įrodymų visumos. 2025 m. vasario 18 d. specialisto išvada G200/2025(04) patvirtina aplinkybę, jog K. R. buvo nežymiai sužalota sveikata, t. y. buvo nustatytas viršugalvio odos nubrozdinimas (t. 1, b. l. 163). Faktinės aplinkybės, jog M. K. nustūmė K. R. į tualeto patalpą, kur pargriovus nukentėjusįjį ant žemės trenkė jo galvą į sieną bei sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nosį, yra patvirtintos ir nepaneigtos, todėl teismas konstatuoja, jog M. K. suėmęs K. R. už sprando, pasivedė jį prie durų, abiem rankomis įstūmęs į tualeto patalpą, dešine ranka suėmęs už galvos, trenkė į sieną, po to dešine ranka sudavė vieną smūgį į nosį, padarydamas K. R. viršugalvio odos nubrozdinimą, taip mušdamas ir smurtaudamas K. R. nežymiai sužalojo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek nukentėjusiojo K. R., tiek su juo kartu buvusių draugų A. M., tiek A. P. reakcija po nusikalstamos veikos prieš K. R. padarymo, po prieš jį panaudoto smurto, buvo adekvati jam sukeltam fiziniam skausmui, jie ieškojo pagalbos bei kreipėsi į apsaugos darbuotojus bei K. R. susisiekė su savo tėčiu D. R., apie įvykį buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui. Nukentėjusysis taip pat buvo išsigandęs. Pats kaltinamasis patvirtino, jog jo veiksmai prieš nukentėjusįjį galėjo sukelti fizinį skausmą. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, ką ir padarė dėl visiškai mažareikšmės, jo manymu, pagrįstos priežasties. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai papildo vieni kitus ir sudaro vieną visumą, patvirtinančią, jog M. K. padarė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad M. K. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajam smūgius, sukels jam fizinį skausmą bei gali nežymiai sužaloti nukentėjusįjį, todėl jis trauktinas atsakomybėn už veikos, numatytos BK 140 straipsni 1 dalyje, padarymą.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, konkrečiu atveju – nepilnametį nukentėjusįjį. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, tačiau įvertintina tai, jog nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį, kuriam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. M. K. anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 184-186, 188-191), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 192); dirbantis (t. 2, b. l. 1-4); išsituokęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 183), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 196). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajam M. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, viena iš griežtesnių bausmių, o būtent laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo paskirti kaltinamajam įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra dirbantis ir darbinė veikla apsunkintų šio įpareigojimo vykdymą, neskirtinas kaltinamajam įpareigojimas neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 26-28).

Bausmės pradžia skaičiuotina, nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2025 m. kovo 6 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 39727, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo M. K. 95,95 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo asmens gydymą (t. 1, b. l. 74-75, 79).

2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškovą Šiaulių teritorinę ligonių kasą pakeitė jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 2, b. l. 97-98).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo M. K. veiksmų nukentėjusiojo K. R. atžvilgiu. Dėl K. R. padarytų sužalojimų VšĮ Regioninei Mažeikių ligoninei civilinis ieškovas sumokėjo už suteiktas nukentėjusiajam medicinines paslaugas, kurios atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, t. y. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 79), todėl pareikštas 95,95 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2025 m. balandžio 15 d. nukentėjusiojo K. R. atstovas advokatas M. Klemenis pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš M. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 64-66).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovai pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarė, kad mažina neturtinės žalos dydį iki 400 Eur, kurią kaltinamasis M. K. įsipareigojo atlyginti per du mėnesius mokant po 200 Eur iki 2025 m. spalio 18 d. (t. 2, b. l. 104).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti civilinę bylą (išspręsti civilinį ginčą) taikos sutartimi, šis civilinio proceso institutas neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamu atveju M. K. bei K. R. atstovo D. R. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl, esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas ir patvirtintinas M. K. bei nukentėjusiojo K. R. atstovo D. R. pasirašytas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis). M. K. išaiškintina, kad jam nevykdant teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nepilnamečiui nukentėjusiajam skirtas atstovas, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 2, b. l. 58-59). 2025 m. gegužės 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius nukentėjusiajam K. R. parinko atstovą advokatą V. K. (t. 2, b. l. 70). Teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nukentėjusiajam K. R. paskyrė atstovą advokatą V. K. (t. 2, b. l. 71).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025 m. rugpjūčio 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08936, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už K. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 526,68 Eur (t. 2, b. l. 100).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 526,68 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis yra dirbantis). Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (t. 2, b. l. 101-103), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. DVD su „Kūno“ kamerų ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašais bei nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, kurie yra vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (400,00 Eur (keturis šimtus eurų)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškinti M. K., jog nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 21 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti M. K. kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. 95,95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 95 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Patvirtinti M. K. ir nukentėjusiojo K. R. atstovo D. R. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį M. K. įsipareigoja nukentėjusiajam K. R. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) žalą atlyginti dalimis iki 2025 m. spalio 18 d., kiekvieną mėnesį mokant po 200,00 Eur (du šimtus eurų).

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jam nevykdant teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

D. R. paskirti nukentėjusiojo K. R. neturtinės žalos tvarkytoju uzufrukto teise.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - 4 (keturis) DVD su „Kūno“ kamerų, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir nepilnamečių nukentėjusiojo bei liudytojų vaizdo ir garso įrašais, kurie yra vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš M. K. 526,68 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 68 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.