Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. V. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis atlieka bausmę Vilniaus PN. 2014-10-20 apie 9.50 val. iš pareiškėjo į vienkartinį indelį buvo paimta apie 10 ml šlapimo greitajam narkotiniam apsvaigimui nustatyti. Testas parodė, kad pareiškėjas galimai naudojo amfetaminų grupės narkotikus. Pareiškėjui nesutikus su tyrimo rezultatais, jo šlapimas buvo išsiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija). Pareiškėjas pažymi, kad toksikologijos laboratorijoje buvo gauta 30 ml šlapimo, todėl mano, kad tyrimui buvo pateiktas ne jo šlapimas arba į jo šlapimą buvo kažko pripilta. Nurodo, kad laboratorijoje gautas indelis su šlapimu buvo užklijuotas pleistru, kai turėjo būti pateikti du indeliai, užklijuoti specialiomis banderolėmis su išsiuntimo kodais. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu Vilniaus PN pažeidė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 18.1 punktą, kuriame nustatyta, kad testavimui siunčiama 50 ml. tiriamosios medžiagos.

Pareiškėjo nuomone jo šlapimo tyrimas buvo suklastotas, siekiant skirti jam griežtesnę nuobaudą – 2 mėn. laikymą kameros tipo patalpoje. Pareiškėjas teigia, kad dėl nepagrįstai Vilniaus PN paskirtos nuobaudos jis patyrė kančias ir nepatogumus, tai jį žlugdė, kadangi nebuvo užtikrintos sąlygos pareiškėjo sveikatai ir gerovei, jis negalėjo pirkti kai kurių maisto produktų, eiti į pasimatymus su artimaisiais, buvo pažemintas jų akyse, suprastėjo socialiniai ryšiai ir tik vienai valandai per parą buvo išvedamas į lauką.

Atsiliepime į skundą atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-21).

Vilniaus PN nurodė, jog 2014-10-20 įtarus, kad drausmės grupės nuteistasis G. V. gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, 9.50 val. jis buvo nuvestas į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą patikrinti dėl galimai vartotų narkotinių medžiagų. Pareiškėjas pridavė 10 ml šlapimo. Nors buvo prašoma priduoti daugiau tyrimo medžiagos, pareiškėjas pareiškė, jog daugiau priduoti neturi galimybės. Greitajam ekspres testui atlikti pakako ir tokio tyrimo medžiagos kiekio. Atlikus greitąją tyrimo priemonę (testą), buvo gautas teigiamas rezultatas – nustatytas amfetamino, metamfetamino vartojimas, surašytas Vilniaus PN 2014-10-20 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 392 (toliau – Aktas). Pareiškėjui priklausanti tyrimo medžiaga (šlapimas) buvo ištirta ir Toksikologijos laboratorijoje, kurios 2014-11-18 Vilniaus PN gautoje specialisto išvadoje Nr. T-N 2757/14(01) buvo konstatuota, kad pareiškėjo šlapime rasta metamfetamino ir pėdsakų morfino.

Atsižvelgiant į nustatytą narkotinių medžiagų vartojimą, buvo nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-20 nutarimu Nr. 28-1336(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas 2 (dviem) mėnesiams į kamerų tipo patalpas.

Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Vilniaus PN pažeidė Apraše įtvirtintus tyrimui reikalingo mėginio paėmimo reikalavimus. Nurodo, kad Apraše reikalaujamo kiekio – 50 ml. Tiriamosios medžiagos pareiškėjas negalėjo pateikti dėl fiziologinių priežasčių, todėl buvo nuspręsta tyrimui siųsti gautą medžiagos kiekį – 10 ml. Toksikologijos laboratorijai pateiktos tyrimui medžiagos pakako, jokių pastabų dėl to Vilniaus PN nebuvo pateikta.

Vilniaus PN atsiliepime į skundą negalėjo paaiškinti, kodėl Toksikologijos laboratorijos 2015-03-03 rašte Nr. 7.5-5D-151 yra nurodytas kitoks, nei buvo išsiųstas tiriamosios medžiagos kiekis – 30 ml. Nurodo, kad Vilniaus PN Toksikologijos laboratorijai siuntė 10 ml. Apraše nustatyta tvarka įformintą tiriamąją medžiagą.

Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, neargumentavo, kaip skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ir psichinę sveikatą. Vilniaus PN pareiškėjo reikalavimą laiko siekiu pasipelnyti valstybės sąskaita, todėl prašo jį atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-20 nutarimu Nr. 28-1336(1) nepagrįstai buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus PN surašė 2014-10-20 laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. 392, kuriame nurodė, kad panaudojus greitąją tyrimo priemonę (testą), pareiškėjui buvo nustatytas teigiamas tyrimo rezultatas amfetaminui ir metamfetaminui. Pareiškėjas su tyrimo rezultatais nesutiko (b. l. 22-23).

Pareiškėjui nesutikus su Vilniaus PN atlikto tyrimo rezultatais, Vilniaus PN 2014-10-20 išsiuntė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijai pareiškėjo šlapimo mėginį amfetaminų ir metamfetaminų nustatymui (b. l. 7).

Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2757/14(01) nurodyta, kad 2014-10-21 atlikus pareiškėjo šlapimo tyrimą, buvo rasta metamfetamino ir pėdsakų morfino (b. l. 15).

Įvertinęs gautų tyrimų rezultatus, Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-20 nutarimu Nr. 28-1336(1) konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – 2 mėn. laikymą kameros tipo patalpoje (b. l. 28-29).

Pareiškėjas skunde nesutinka su atliktais jo šlapimo tyrimų rezultatais, nurodo, kad jie buvo paimti pažeidžiant nustatytus reikalavimus, be to, Toksikologijos laboratorijai buvo išsiųstas didesnis šlapimo kiekis, nei pareiškėjas buvo pridavęs, dėl to jis mano, kad laboratoriniai tyrimai buvo atlikti ne su jo šlapimu arba kažko į jį įpylus.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 punktas). Tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama šlapimo (Aprašo 16 punktas). Aprašo 18 punkte yra įtvirtinta tiriamosios medžiagos paėmimo psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti tvarka, kurioje nurodyta, kad turi būti paimami du tiriamosios medžiagos mėginiai – ne mažiau kaip po 50 ml, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų suimtasis (nuteistasis) vartojo – ne mažiau kaip po 100 ml. Tiriamoji medžiaga imama į du indelius be priedų (Aprašo 18.1 punktas); vienas tiriamosios medžiagos mėginys naudojamas tyrimui atlikti greita tyrimo priemone (testu), kitas – esant šio aprašo 15 punkte numatytam atvejui, siunčiamas ištyrimui į toksikologijos laboratoriją (Aprašo 18.2 punktas).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2014-10-20 Vilniaus PN pridavė 10 ml kiekio šlapimo mėginį. Šią aplinkybę nurodo pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir atsakovas atsiliepime į skundą. Iš Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo F. J. 2014-11-21 tarnybiniame pranešime Nr. 14-4824 Vilniaus PN direktoriui pateiktos informacijos taip pat matyti, kad pareiškėjas tyrimams atlikti 2014-10-20 pridavė tik 10 ml šlapimo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad didesnio kiekio pareiškėjas negalėjo pateikti dėl fiziologinių priežasčių (b. l. 30), tačiau pareiškėjo pateikto tiriamosios medžiagos kiekio pakako greitajam tyrimui (testui) Vilniaus PN atlikti ir rezultatams gauti (b. l. 22-23). Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 5 punktas reikalauja nedelsiant atlikti greitąjį tyrimą, įtarus, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo narkotiniu medžiagų, teismo vertinimu, Vilniaus PN sprendimas atlikti turimo, nors ir mažesnio kiekio, nei nustatyta Apraše, pareiškėjo šlapimo tyrimą buvo objektyvus ir teisingas.

Atsakovo atstovo teigimu, tas pats tiriamosios medžiagos kiekis buvo pateiktas ir Toksikologijos laboratorijai. Byloje nėra duomenų, kad Toksikologijos laboratorija būtų atsisakiusi priimti Vilniaus PN pateiktą pareiškėjo šlapimo mėginį tuo pagrindu, kad jo nepakanka tyrimams atlikti. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad Toksikologijos laboratorija 2014-10-21 gavo pareiškėjo šlapimo mėginį (b. l. 9-15), atliko jo tyrimą ir pateikė specialisto išvadą su tyrimo rezultatais (b. l. 14, 15). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl nepakankamo kiekio tyrimams atlikti tiriamosios medžiagos Toksikologijos laboratorijai pateikimo. Kita vertus, teismui pateiktame Toksikologijos laboratorijos 2015-03-03 rašte 7.5-SD-151 nurodyta, kad iš Vilniaus PN 2014-10-21 12.50 val. buvo gautas 125 ml talpos plastikinis graduotas indelis su užrašyta pareiškėjo pavarde ir 30 ml šlapimo mėginiu (b. l. 43), t. y. šiame rašte nurodyti duomenys neatitinka Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo F. J. 2014-11-21 tarnybiniame pranešime Nr. 14-4824 nurodytų duomenų apie tyrimui pateiktą pareiškėjo šlapimo mėginio kiekį (10 ml) ir yra prieštaringi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama tik pagrįstai detalizuoti skundo pagrindą, tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013, 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl Toksikologijos laboratorijos 2015-03-03 rašte nurodytas kitoks tiriamosios medžiagos kiekis, t. y. 30 ml, o ne 10 ml ir laikė tai rašybos apsirikimu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad analogiškas aplinkybes apie iš Vilniaus PN gautą pareiškėjo šlapimo mėginio kiekį, kaip ir Toksikologijos laboratorijos 2015-03-03 rašte pareiškėjui (b. l. 43), Toksikologijos laboratorija nurodė ir teismui adresuotame 2015-09-09 rašte Nr. 43 (b. l. 6), todėl rašymo apsirikimo tikimybė yra mažai tikėtina. Taip pat pažymėtina, kad Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2757/14(01) 14 punkte esančioje pastaboje nurodyta, kad tyrimo objektas bus sunaikintas 2015-11-12, todėl darytina išvada, kad atsakovo atstovas, net ir gavęs 2015-09-01 teismui pateiktą pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, siekdamas paneigti pareiškėjo argumentus, kad Toksikologijos laboratorijai buvo pateiktas ne jo šlapimas ir įrodyti priešingai, turėjo objektyvią galimybę tai padaryti. Vilniaus PN galėjo kreiptis į Toksikologijos laboratoriją dėl 2015-09-09 bei 2015-03-03 raštuose nurodytų duomenų, susijusių su pateiktu tyrimo medžiagos kiekiu, patikslinimo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir iš esmės nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad Toksikologijos laboratorijai buvo pateiktas tas pats Vilniaus PN 2014-10-20 iš pareiškėjo paimtas 10 ml šlapimo mėginys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus PN nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Toksikologijos laboratorijoje 2014-10-21 buvo atliktas ne jo šlapimo tyrimas ir neįrodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-20 nutarimu Nr. 28-1336(1) nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikęs nepagrįstai paskirtą nuobaudą, patyrė neturtinę žalą.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad du mėnesius būdamas kamerų tipo patalpose, jis patyrė kančias ir nepatogumus, jautėsi žlugdomas, jam nebuvo užtikrintos sąlygos sveikatai ir gerovei, jis negalėjo pirkti kai kurių maisto produktų, eiti į pasimatymus su artimaisiais, buvo pažemintas jų akyse, suprastėjo socialiniai ryšiai, tik vienai valandai per parą buvo išvedamas į lauką.

Pareiškėjui paskirtos nuobaudos atlikimo metu galiojusios redakcijos BVK 145 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose, nustatė, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 straipsnyje nurodyta, kad kalėjime drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą, vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu; laikomi rakinamose kamerose. Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. Z. 2014-11-19 tarnybinis pranešimas (b. l. 27) ir Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-20 nutarimas (b. l. 28) patvirtina, kad nuobaudos paskyrimo metu pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei. Pagal BVK 75 straipsnį pataisos namuose esantys drausmės grupei priskirti nuteistieji gali: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu; nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pažymėtina, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems pasivaikščiojimų laiko ribojimas nėra numatytas.

Įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, matyti, kad 2014-11-20 paskyrus pareiškėjui nuobaudą, jam buvo apribotas pasivaikščiojimų lauke laikas, bei judėjimas įstaigos viduje dienos metu, t. y. pareiškėjo teisės buvo apribotos didesne apimtimi ir tai sukėlė didesnius nepatogumus bei išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei nuobauda nebūtų paskirta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į pareiškėjui paskirtos nuobaudos laikotarpį – 2 mėnesiai, tai, kad dėl nuobaudos paskyrimo jis patyrė didesnius judėjimo suvaržymus ir neigiamus išgyvenimus, be to, nuobaudos paskyrimo faktas neigiamai įtakojo pareiškėjo charakteristiką, o tuo pačiu ir sukėlė jam neigiamas pasekmes. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl nuobaudos paskyrimo suprastėjo jo socialiniai ryšiai ar jis neteko galimybės pasimatyti su artimaisiais. Pažymėtina, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems BVK nėra nustatyta teisė į pasimatymus, todėl nuobaudos paskyrimas šios pareiškėjo teisės neįtakojo. Pareiškėjas plačiau nusiskundimo dėl socialinių ryšių suprastėjimo neargumentavo, nenurodė, kokie ir su kuo socialiai ryšiai suprastėjo, kokie jie buvo iki nuobaudos paskyrimo, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Kaip matyti iš BVK 75 ir 86 straipsnių pareiškėjas turėjo teisę į susirašinėjimą tiek iki nuobaudos paskyrimo, tiek ir vėliau, todėl savo socialinius ryšius galėjo palaikyti susirašinėjimo būdu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuoto pažeidimo mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 EUR sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 EUR (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.