- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-827-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00388-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2012-05-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-05-11 apie 17.48 val. Klemiškės I k., Klaipėdos r., vairavo automobilį ,,Renault 19“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,71 % girtumo laipsnis. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-06-06 nutarimu E. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 300 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Teismas, pripažindamas įrodyta, kad E. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. B. ir L. G. parodymais, neblaivumo patikrinimo pažyma, tuo tarpu E. J. parodymus laikė neobjektyviais, siekiu išvengti teisinės atsakomybės.
Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-02 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimo dalį dėl E. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. panaikino ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimo dalį (dėl E. J. nubaudimo 30 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d.) paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad E. J. padarė ar nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas jo kaltę iš esmės grindė policininkų atlikto jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais. Pačių pareigūnų parodymai bei jo duoti paaiškinimai iš esmės nesiskiria. Byloje nėra ginčo, kad policininkai jį aptiko prie automobilio vairo, kad būtent jis į alkotesterį įpūtė 0,71 %, jog į alkotesterį pūtė praėjus kelioms minutėms po pareigūnų prisistatymo, kad prieš pat patikrinimą buvo truputį vartojęs alkoholio. Pagal alkotesterių naudojimo instrukciją tam, kad jo parodymai būtų objektyvūs, po alkoholio vartojimo iki tikrinimo turi būti praėję ne mažiau, kaip 15 min. laiko tarpas, kitaip burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Be to, kiekvieną kartą tikrinant turi būti duodamas naujas antgalis pūtimui, kitaip tai irgi gali iškreipti alkotesterio parodymus. Policijos pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį uždėję ne naujai išpakuotą antgalį. Kadangi po jo alkoholio vartojimo nebuvo praėję daugiau kaip 15 min. iki tikrinimo (orientaciškai 5-10 min.), tai jis nesutiko su alkotesterio parodymais. Todėl kai tik jam buvo surašyti reikalingi dokumentai (ATP protokolas, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo) jis pats nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininės apžiūros atlikimui. Tai padarė nepraėjus valandai laiko nuo jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Į ligoninę atvyko 2012-05-11 18.50 val., kur iš karto jam buvo atliktas medicininis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta neblaivumo požymių. 18.50 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu – rezultatas 0,00 %, 19.00 val. neblaivumo nustatymui iš jo buvo paimtas kraujas, kurio tyrimai buvo surašyti specialisto išvadoje Nr. T-A 4906/12(01), rezultatas – kraujyje etilo alkoholio nerasta. 19.05 val. Pakartotinai buvo patikrintas alkotesteriu – rezultatas 0,00 %. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartyje (Administracinė byla Nr. N444?1294/2010) yra išaiškinęs, kad byloje nesurinkus visų įmanomų įrodymų, kurie galėtų pašalinti prieštaravimus, teismo priimtas sprendimas laikomas skubotu ir neobjektyviu, todėl naikintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-07 nutartyje (Administracinė byla Nr. N261-3165/2009) yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Toje pačioje nutartyje yra išaiškinta, kad nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. Šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-02 nutartį, paskyrė byloje teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo siekdamas pašalinti neaiškumus ir abejones dėl skirtingai nustatyto neblaivumo tarp policijos pareigūnų ir medikų. Atlikus minėtą ekspertizę ji abejonių nepašalino. Ekspertai konstatavo, kad atliekant medicininę apžiūrą buvo padaryta keletas Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodikos), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, pažeidimų, tačiau iš ekspertizės akto turinio taip ir liko neaišku, kokią įtaką medicininio patikrinimo rezultatams galėjo turėti šie pažeidimai, o tik išreiškė nuomonę, kad galbūt ja nereikėtų vadovautis. Be to, šie pažeidimai nustatyti tik atliekant bendrą asmens būklės vertinimą. Ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius, t. y. nenustatė, kad netinkamai buvo paimtas ir ištirtas kraujo mėginys, kad netinkamai buvo tiriama alkotesteriu. Pagal Metodikos 2 p. medicininė apžiūra susideda ir bendro asmens būklės vertinimo, mėginių paėmimo ir tyrimo.
Šalies argumentai
Apeliantas toliau teigia, jog, kaip jau minėta, policijos pareigūnų atliktas matavimas parodė 0,71 %, o medikų atliktas tyrimas, kuris buvo padarytas net tris kartus (du kartus taip pat alkotesteriu, o trečias – paimtas kraujas), parodė 0,00 %. Ekspertai, pasisakydami dėl tokio matavimų skirtumo, tik išreiškė nuomonę, kad neįtikėtina, kad per 1 val. taip galėtų skirtis tyrimų rezultatai, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl tokie skirtumai galėtų būti, nevertino, koks alkoholio pasikeitimas būtent jo organizme galimas per tą valandą dėl natūralių procesų. Ekspertizė taip ir neatsakė į teismo užduotą klausimą – koks buvo jo neblaivumas tuo metu, kai prie jo prisistatė policijos pareigūnai, o tik nurodė, kad pagal policijos pareigūnų patikrinimą neblaivumas buvo 0,71 %. Ekspertai visiškai nevertino aplinkybių, kad policijos pareigūnai patikrinimą atliko pažeisdami tikrinimo tvarką, nes jiems tokios aplinkybės net nebuvo nurodytos, t. y. nebuvo nurodyta, kad policijos pareigūnai alkotesteriu matavimus atliko nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo, kad tikrinimas buvo atliekamas naudojant ne naują pūtimui skirtą antgalį, kad jis buvo pavartojęs keletą gurkšnių alaus.
Nors teismas ginčijamo nutarimo motyvuojamoje dalyje ir nurodo, kad jo atstovas nurodė, jog medicininiai dokumentai yra neišsamūs, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes jo atstovas nurodė, kad būtent ekspertizės išvada yra neišsami, joje neįvertintos visos aplinkybės, neatsakyta į pagrindinį ekspertams užduotą klausimą. Tokie policijos pareigūnų ir medikų matavimų skirtumai gali būti paaiškinti tuo, kad patys policijos pareigūnai nesilaikė matavimų atlikimo tvarkos, todėl jų nustatyti matavimų parodymai buvo iškraipyti.
Šalies argumentai
Apeliantas toliau nurodo, kad vertėtų prisiminti prieš keletą metų per televiziją rodytą vieną laidą, kurią vedė Arūnas Valinskas ir kurios metu buvo daromi eksperimentai, kokią įtaką neblaivumo nustatymui turi tam tikras tam tikro alkoholinio gėrimo kiekis, bei kokią įtaką tam turi tam tikru momentu atliekamas matavimas alkotesteriu. Minėtoje laidoje buvo pamatuota alkotesteriu iš karto po to, kai asmuo išgėrė kelis gurkšnius alaus. Tada alkotesteris parodė apie 0,7 %. Atlikus pakartotinį matavimą po 15 min. alkotesteris parodė praktiškai 0. Taip yra todėl, kad matuojant alkotesteriu iš karto po alkoholio vartojimo, alkotesteris fiksuoja alkoholio kiekį ne iškvėptame ore, o burnoje, kadangi jis nespėja per tokį laiką iš burnos išgaruoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo (toliau Taisyklių) 2 p. 4 d. numato, kad neblaivumas – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą.
Alkotesteriu būtina nustatyti neblaivumą ne pagal burnoje esantį alkoholio kiekį, o pagal iškvepiamuosiuose garuose esantį alkoholio kiekį. Tiek policijos pareigūnai, tiek tyrimą atlikę medikai yra vienodai nesuinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl nesuprantama teismo pozicija, kodėl teismas vadovaujasi policijos pareigūnų atliktais tyrimais kaip objektyviais, nors jie ir padarė pažeidimų tikrinant alkotesteriu, kurie byloje taip ir nebuvo nuneigti, bet medikams atlikus tyrimus, tarp jų ir alkotesteriu, atmeta kaip objektyvius, nors pastarieji tyrimą atliko alkotesteriu atliko be jokių pažeidimų. Kadangi ekspertizė neaiškumų ir abejonių nepašalino, yra neišsami ir abejotina, neatsakė į teismo užduotus klausimus, tai laikytina, kad byloje liko nepašalintos abejonės dėl jo blaivumo. Todėl susidariusi situacija privalo būti aiškinama jo naudai ir jis turėtų būti laikomas buvęs blaivus tuo momentu, kai prie jo prisistatė policijos pareigūnai. Teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu vairavus transporto priemonę neblaiviam. Todėl ginčijamas nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2012-05-11 apie 17.48 val. Patikrinus E. J. blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19079, 17.48 val. nustatytas 0,71 % girtumas (b. l. 12, 13). Paaiškindamas teismo posėdyje E. J. nurodė, jog išgėręs nevairavo, kai gėrė alų, jau buvo sustojęs. Išgėrė tris ar keturis gurkšnius alaus (b. l. 24).
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, jog E. J. iš pradžių sutiko su alkotesterio parodymais, o vėliau nebesutiko (b. l. 27-28). Liudytoja policijos pareigūnė L. G. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog iš pradžių E. J. kaltę pripažino, o vėliau kaltę ėmė neigti (b.l. 28).
Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, jog E. J. nuo parašo atsisakė (b. l. 12).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiūros aktas) patvirtina, jog E. J., nesutikdamas su policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, tą pačią dieną, t. y. 2012-05-11 18.50 val. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 18.55 val. buvo patikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, rezultatas - 0,00 %. 19.05 val. atlikus pakartotinį tyrimą rezultatas - 0,00 % (b. l. 34).
Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-05-29 specialisto išvada Nr. T-A 4906/12(01) patvirtina, jog E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo objektas, paėmimo data ir laikas: E. J. kraujas, paimtas 2012-05-11 19.00 val. (b. l. 35).
Kadangi pareigūnų tikrinimo, vėliau VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna (įgavo) visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms siekdamas pašalinti visas abejones apylinkės teismas pagrįstai 2012-08-28 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijai (b. l. 54).
Byloje esantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-21 – 2012-09-26 aktas patvirtina, kad 2012-05-11, apie 17.48 val. E. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio būklėje. Be to, ekspertizės išvada patvirtina, kad policijos darbuotojų atlikto tyrimo rezultatai ir medicininėje įstaigoje atlikti neblaivumo patikrinimo tyrimai yra prieštaringi, nes medicinos įstaigoje atlikta apžiūra ir paimtas kraujas tyrimui nesilaikant reikalavimų (b. l. 57-59).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku apeliantas E. J. vairavo automobilį būdamas lengvo neblaivumo būsenoje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ekspertai konstatavo, jog atliekant medicininę apžiūrą buvo padaryta keletas Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos pažeidimų, tačiau iš ekspertizės akto turinio taip ir liko neaišku, kokią įtaką medicininio patikrinimo rezultatams galėjo turėti šie pažeidimai, o tik išreiškė nuomonę, kad galbūt ja nereikėtų vadovautis. Ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius, t. y. nenustatė, kad netinkamai buvo paimtas ir ištirtas kraujo mėginys, kad netinkamai buvo tiriama alkotesteriu.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-21 – 2012-09-26 akte nustatyta, kad gydytojos V. P. apžiūra atlikta gan paviršutiniškai, aktas be numerio, aprašytas neinformatyviai, t. y. nepakankamai ištirta judesių koordinacija, judesiai, nistagmas nepatikslintas Tašeno mėginiu, dėmesys Šultės testu, nenurodytas Lion alcometer 500 serijos Nr., kokia terpė ir kiek jos paimta ml ar cm neatžymėta. Todėl duota išvada blaivus nėra pakankamai pagrįsta. Taip pat Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad kraujo mėginys paimtas 2012-05-11, o laboratorijoje gautas tik 2012-05-29. Voke rastas 10,0 cm aukščio, 1,2 cm skersmens, 5 ml tūrio mėgintuvėlis neužantspauduotas. Jame rasta 6,2 cm aukštyje kraujo, o biologinės terpės siuntime atžymėta, kad kraujo paimta 6 cm. Neatitiktų paimto ir laboratorijoje gauto kraujo kiekis. Atsižvelgus į gautas išvadas – nei medicininės apžiūros aktu, nei kraujo tyrimu negalėtume pasikliauti ir paneigti policijos alkotesterio parodymų (b. l. 58). Dėl išvardytų motyvų nėra jokio pagrindo teigti, kad ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai nurodė, jog vertinant liudytojų A. B. ir L. G. parodymų visumą, teismas laiko, kad netikėti šių liudytojų parodymų objektyvumu teismas neturi pagrindo. Tai yra policijos pareigūnų duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs, sutampa su tarnybiniame pranešime nurodytais paaiškinimais. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių dėl kurių policijos pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas, būtų suinteresuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu duoti tokius parodymus.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ekspertai visiškai nevertino aplinkybių, jog policijos pareigūnai patikrinimą atliko pažeisdami tikrinimo tvarką, nes jiems tokios aplinkybės net nebuvo nurodytos, t. y. nebuvo nurodyta, kad policijos pareigūnai alkotesteriu matavimus atliko nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo, kad tikrinimas buvo atliekamas naudojant ne naują pūtimui skirtą antgalį, kad jis buvo pavartojęs keletą gurkšnių alaus. Iš policijos pareigūno A. B. 2012-05-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad paklausus vairuotojo kiek ir kada vartojo alkoholio, atsakė, kad maždaug prieš valandą gėrė alaus, kiek tiksliai negalėjo nurodyti (b. l. 15). Teisme šis policijos pareigūnas taip pat patvirtino, jog pažeidėjas jam nurodė, kad alkoholį jis vartojo senai (b. l. 27). Todėl šie pažeidėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuri yra visiškai paneigta policijos pareigūnų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl Apygardos teismas apelianto skunde nurodytus motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
Byloje surinktų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog apeliantas pateikdamas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-05-29 specialisto išvadą Nr. T-A 4906/12(01) bei skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą siekia išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti E. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1 250 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. E. J. per vienerius metus administracine tvarka už KET pažeidimus baustas kelis kartus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (b. l. 16-23).
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį, ji nėra per griežta ir atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.