- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1833-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00116-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 19 d. nutarimu A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalį skirta 1 500 Lt bauda už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Atra“ direktorius ir todėl atsakingas už bendrovės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad 2009 m. lapkričio 4 d., apie 10 val. 10 min., bendrovei priklausančia transporto priemone „MAN 35.372“, kurią vairavo UAB „Atra“ vairuotojas G. S., vežant krovinį jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 5 punkto 5.3 papunktyje nustatytos ašių grupės apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
Šalies argumentai
A. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. B. skundą tenkino – Institucijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad bylos šalys ir apklausti liudytojai pripažino, jog po pirmojo svėrimo, vykusio 10 val. 18 min., vairuotojui buvo neleista važiuoti toliau ir liepta nukrauti dalį krovinio. Pakartotinio svėrimo metu 11 val. 19 min. buvo nustatyta, kad transporto priemonės svoris siekia 30 150 kg. Pagal abiejų UAB „Atra“ automobilių tachografus bei svėrimo aktą Nr.195, G. S. bei I. K. parodymus, skaldos nukrovimas vyko tarp 11 val. ir 11 val. 20 min. Atsižvelgęs į tai, teismas abejojo, ar per dvidešimt minučių du asmenys rankiniu būdu fiziškai galėjo nukrauti daugiau kaip 4 tonas skaldos. Konstatavo, kad sujungus papildomus kilimėlius su svarstyklėmis, gaunama nepakankamo ilgio juosta, kuri leistų tinkamai sverti ašių grupes, tarp kurių yra 1,4 ar didesnis atstumas. Duomenų, kad svėrimo rezultatams buvo pritaikyta galima paklaida, nurodyta svarstyklių instrukcijoje, byloje nepateikta. Taip pat atsižvelgęs į važtaraštyje nurodytą krovinio 18,4 tonų svorį, tuščios transporto priemonės 15 tonų masę, 2009 m. lapkričio 4 d., 12 val. 20 min. tos pačios transporto priemonės svėrimo rezultatus AB „Amilinoje“, teismas abejojo, ar Institucijos pareigūnų užfiksuotas transporto priemonės svoris bei ašių apkrovos dydžiai yra teisingi.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad du asmenys per 20 minučių fiziškai negalėjo nukrauti daugiau nei 4 tonas skaldos, neturi reikšmės pažeidimo nustatymo faktui bei kad tarp svėrimų buvo ne 20 minučių, o viena valanda. Pažymi, kad nei teisės aktuose, nei svarstyklių naudojimo instrukcijose nėra jokios nuorodos apie svėrimo metu nuspaustus ar atleistus stabdžių pedalus. Nurodo, kad sujungus papildomus išlyginamuosius kilimėlius su svarstyklėmis, sudaroma 6,093 m ilgio juosta, jokių papildomų atramų neturi būti naudojama. Pabrėžia, kad transporto priemonės svėrime AB „Amilina“ pareigūnai nedalyvavo, tačiau pareigūnų atliktame svėrime dalyvavo transporto priemonės vairuotojas, kuris jokių pastabų dėl svėrimo nepareiškė. Paaiškina, kad AB „Amilina nustatyta tik bendra junginio masė, o ne kiekvienos ašies apkrova. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog pagal žiniaraštį transporto priemonė su kroviniu turėjo sverti 33,4 tonas, tačiau AB „Amilina“ ji svėrė dar daugiau – 33,47 tonas. Mano, kad tai patvirtina, jog AB „Amilina“ atliktas svėrimas negali būti laikomas tinkamu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jei pareigūnų naudoti papildomi išlyginamieji kilimėliai sudarė pagrindą nenaudoti papildomų atramų, tokiu atveju svėrimo rezultatams turėjo būti pritaikyta galima paklaida, kuri yra nurodyta svėrimo instrukcijoje. Pažymi, kad pagal Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių 3.4 punktą, svėrimo metu kelių transporto priemonės stabdžiai turi būti atleisti. Mano, kad pateikta išversta svėrimo įrangos naudojimo instrukcija yra neišsami, nes joje nėra informacijos apie stabdžių sistemos įtaką svėrimo rezultatui. Pabrėžia, kad nebuvo nagrinėtos aplinkybės dėl svėrimui parinktos vietos atitikimo instrukcijos reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo vadovaujamos bendrovės vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone, kurios ašių apkrova viršijo leistiną maksimalią apkrovą, neturėdamas leidimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas bylą A. B. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, jog byloje esantys įrodymai nenuginčijamai nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pačiu yra ir pakankamai duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad „matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba“. Byloje pateikti svarstyklių dokumentai, t. y. naudoto matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, atitikties deklaracija, atitikties pažymėjimas, sertifikato priedas, kalibravimo sertifikatas (ATP b. l. 26-64) patvirtina, kad Institucijos pareigūnų naudotas matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti. Pažymėtina, kad prietaiso naudojimo instrukcijos 4.2 punkte numatyta, kad maža svėrimo paklaida gali atsirasti dėl statinės trinties, tačiau nėra nurodyta, kad matuojant stabdžio pedalo naudoti negali apskritai. Taigi vien tai, jog matuojant transporto priemonės svorį buvo galimai naudotas stabdžio pedalas, savaime nepaneigia nustatytų transporto priemonės ašių apkrovų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucijos pareigūnai naudojo išlyginamuosius kilimėlius, sudarančius galimybę automobiliui stovėti lygioje plokštumoje, nenuriedėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos visiškai nemotyvuotai konstatavo, kad sujungus papildomus kilimėlius su svarstyklėmis, gaunama nepakankamo ilgio juosta, kuri leistų tinkamai sverti ašių grupes, tarp kurių yra 1,4 ar didesnis atstumas. Ši teismo išvada neparemta jokiais argumentais ar įrodymais, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi transporto priemonės vairuotojo G. S. paaiškinimais, jog skaldos nukrovimas vyko tik 20 min., todėl suabejojo, ar per tiek laiko galėjo būti nukrautos 4 tonos skaldos. Tačiau pažymėtina, kad nesuinteresuotas bylos baigtimi pareigūnas A. P. nurodė, jog atvažiavo kitas automobilis, kuris turėjo atitinkamą įrangą, su dviem asmenimis, kurie padėjo nukrauti skaldą bei kad nukrauti krovinį buvo leista praėjus maždaug 10 minučių po pirmojo svėrimo (b. l. 34). Taigi krovinio nukrovimas galimai truko apie 40 minučių ir jame dalyvavo galimai daugiau nei du asmenys. Be to, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė AB „Amilina“ 2009 m. lapkričio 4 d., 12 val. 20 min., atlikto transporto priemonės pasvėrimo aktą, kad nustatytas transporto priemonės svoris yra 33 470 kg, kuris nesutampa su Institucijos nustatytu transporto priemonės svoriu, tačiau pažymėtina, kad, kaip nustatyta, pareigūnams atlikus transporto priemonės svėrimą, krovinio dalis buvo nukrauta. Taigi AB „Amilina“ transporto priemonės svėrimas atliktas jau po krovinio nukrovimo, todėl gautas svėrimo rezultatas taip pat negali paneigti pareigūnų 2009 m. lapkričio 4 d., 10 val. 18 min., atlikto transporto priemonės svėrimo rezultatų, tuo labiau, kad bendrovėje nebuvo pasvertos atskirų transporto priemonės ašių apkrovos ir iš minėto bendrovės akto nėra aišku, kokia matavimo priemone buvo atliktas svėrimas bei ar jį atliko kompetentingas asmuo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų bylai svarbių įrodymų, nesurinkus pakankamai įrodymų bei neišnaudojus visų galimybių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, todėl priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.