Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-06-10 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. balandžio 21 d. apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. A., asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį bei abejomis rankomis suėmęs už kaklo stipriai jį spaudė ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. A. padarė sužalojimus: kaktos srities žaizdą – nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena pas tėvus, namas priklauso mamai L. A.. Vakar vakare jis dviese su tėvu A. A. svetainėje gėrė alų. Jiems begeriant alų, tėvas tapo agresyvus, jam vis sakydavo ,,einam pasimušti“, tačiau jis muštis nenorėjo. Mama pradėjo tėvą raminti. Mama buvo kartu su jais svetainėje, tačiau ji alkoholio nevartojo. Tėvas nenurimo. Jiems sėdint prie stalo tėvas užsimojo ir bandė trenkti jam į veidą kumščiu, tačiau jis spėjo pasukti galvą į šoną ir pasilenkti, todėl jis jam nepataikė. Dėl to pretenzijų jam neturi. Tėvas ir toliau neapsiramino, todėl jiems sėdint prie stalo jis dešinės rankos kumščiu trenkė tėvui vieną kartą į veido sritį ir vieną kartą į dešinį šoną, tačiau smūgiai nebuvo stiprūs (kiek tiksliai sudavė smūgių neprisimena dėl girtumo). Ar tėvui buvo suėmęs už kaklo ir jį spaudė neprisimena dėl savo girtumo, tačiau gali būti, kad buvo suėmęs. Po to kai sudavė smūgius tėvui, jis jam pasakė, kad nebeduos išgerti alaus, todėl jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Tėvas toliau pasiliko gerti svetainėje. Po jo suduotų smūgių ant tėvo akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kaip jis sudavė smūgius tėvui matė mama L. A., kuri sėdėjo ant sofos, tačiau jam nieko nesakė, o toliau ramino tėvą. Kas iškvietė policijos pareigūnus nežino, tik prabudus pamatė Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikus ir policijos pareigūnus. Medikai apžiūrinėjo tėvą, o atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tėvo atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

3. Be A. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. 2024 m. balandžio 21 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo A. A. rūbais neuždengtas kūno vietas, veido srityje po kairia akimi matoma kraujosruva – mėlynė (patinimas), ant kaktos kairėje pusėje matoma kraujosruva – mėlynė, virš dešinės pusės antakio matoma baltu pleistru užklijuota kraujuojanti žaizda. Ant A. A. kaklo dešinėje pusėje matomos kraujosruvos – mėlynės. Apžiūros metu fotografuota;

3.2. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. A. nustatyta nenurodyto pobūdžio (tikėtina-muštinė) kaktos srities žaizda. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu/paviršiumi pasėkoje, iki nukentėjusiojo apžiūros 2024 m. balandžio 21 d. 21:40 val. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. A. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir kaktos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių;

3.3. 2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

3.4. 2024 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimi BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 21:41 val. iki 22:10 val. Apžiūrint vaizdo įrašus Nr. PSS-20240421-214127UTC+0300 (trukmė 00:42 val.), Nr. PSS-20240421-214144UTC+0300 (trukmė 25:45 val.), Nr. PSS-20240421- 215043UTC+0300 (trukmė 16:09 val.) ir Nr. PSS-20240421-220839UTC+0300 (trukmė 00:55 val.), matosi, kad atvykę policijos pareigūnai – A. M. ir N. B. įvykio vietoje sutinka vyrą. Pareigūnas kreipiasi į vyrą: G., pasakok kas nutiko. Vyras pareigūnams sako ,,eikit žmogus sudaužytas, sūnus tėvą sumušė, sūnus yra namuose“. Kieme matosi, kad stovi GMP automobilis. Policijos pareigūnai įeina į namus. Matosi, jog GMP medikai apžiūri vyrą ir jam sako, kad žaizdą kaktoje reikia siūti, nes yra gili, tačiau vyras atsako, kad nevažiuos. Girdisi moters balsas, kad sūnus sumušė. Pareigūnai randa lovoje miegantį vyrą. Nukentėjusysis atsako, kad neatsimena, kas jį sumušė. Pareigūnai aiškinasi sūnaus vardą ir pavardę, kuris sumušė vyrą. Girdisi moters balsas, kad nieko nematė. Vėliau nukentėjusysis pasako, kad A. A.. Policijos pareigūnas prikelia miegantį vyras, kuris prisistato – A. A.. Pareigūnui vyras pasakoja, kad tėvas ,,išdurnėjo“', pradėjo pulti jį, todėl jis ,,pylė biškutį tėvui į nosį“'. Vyras nurodo, kad yra blaivus. Pareigūnui einant iš namo, prieškambaryje prie durų stovi moteris (nukentėjusiojo žmona) ir vyras (G.) su moterimi (vėliau išsiaiškinta, kad įtariamojo sesuo). Į pareigūno klausimą, kas matė, kaip sūnus mušė tėvą, nukentėjusiojo žmona atsako, kad nieko nematė. G. su moterimi taip pat atsako, kad nieko nematė, atėjo kavos atsigerti ir pamatė sumuštą žmogų. Į pareigūno klausimą iš ko nusprendė, kad žmogus primuštas, o ne galbūt nugriuvęs ir save susižalojęs, vyras atsako, kad ,,kur nugriuvo, taip sudaužytas“. Pareigūnai toliau aiškinasi, ar kas matė, kas primušė vyrą, tačiau visi name buvę asmenys atsako, kad nematė. Toliau matosi, kad medikai įkalbinėja vykti vyrą į ligoninę siūti žaizdą, tačiau vyras kategoriškai atsisako. Ant vyro kaktos ir nosies matosi užklijuotas pleistras, ant veido kraujo dėmės. Policijos pareigūnas iš namo išsiveda įtariamąjį, kuris pareigūnui aiškina, kad ,,jis (tėvas) pradėjo ant manęs pulti, norėjo užmušti su kirviu, žodžiu, aš nebegalėjau, nervai“. Į pareigūno klausimą ar vyras yra išgėręs, vyras atsako, kad išgėręs, gėrė kartu su tėvu. Pateikia savo asmens dokumentus. A. A. apžiūrimas ar neturi pavojingų daiktų ir įsodinamas į tarnybinį automobilį. Paskui vėl pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio, A. A. aiškina, kad ,,jei nebūtų tėvas pradėjęs,,prečintis“, nebūtų nieko buvę, tėvas pats pradėjo pulti ant manęs“. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba A. A. nustatomas 2,87 promilių girtumas. Pareigūnas sugrįžta į namo vidų, kuriame pareigūnė bendrauja su nukentėjusiuoju. Į pareigūnės klausimą kas įvyko, nukentėjęs vyras atsako: ,,su sūnumi susipykom, tai jis kaip pylė į tarpuragį ir viskas“. Į klausimą kiek kartų, atsako - ,,oj nežinau, tris“. Nurodo, kad viskas vyko svetainėje. Į pareigūnės klausimą kiek vyras įvertina patirtą skausmą nuo 1 iki 10, vyras atsako ,,nieka“, vėliau atsako ,,nu skauda, ko aš padarysiu“. A. A. girtumo nusistatyti nesugeba. Policijos pareigūnai toliau tikslinasi kas įvyko. Vyras aiškina, kad prieš valandą ar dvi susipyko su sūnumi, ,,vieną kartą trenkė, nugriuvau, nugriuvau, o kai davė nugriuvau“. Paskui vyras pasako, kad tris kartus trenkė, į ,,tarpuragį“ davė, rodo į smakrą, suspaudė už sprando ir nuėjo miegot“. Dėl tokių sūnaus veiksmų vyras jam nieko nesakė, davė atgal. Skaudėjo kai mušė, 2 balai iš 10. Pareigūnas išeina, pareigūnė toliau bendrauja su vyru. Pareigūnas grįžta į namo vidų, kuriame pareigūnė atlieka asmens apžiūrą, fotografuoja vyrą (kaklo neduoda nufotografuoti). Policijos pareigūnas vėl išeina į lauką su G. V., kuris paaiškina, kad atėjo kavos atsigerti ir pamatė sumuštą žmogų ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), kas mušė nematė. Į lauką išeina ir nukentėjusysis ir jo dukra A., kuri apžiūri vyrui kaklą ir sako ,,a nebus jam blogai, baisu kas dedasi, čia nusmaugė, išvis smaugė“. Dukra A. taip pat paaiškino, kad nieko nežino kas čia buvo, nieko nematė. Pareigūnas informuoja seserį ir mamą, kad A. A. bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. A. sako, kad kaklas yra mėlynas. Prie policijos tarnybinio automobilio prieina A. ir pareigūnui sako, kad ne pirmą sykį sudaužo, anksčiau buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pareigūnė padaro įvykio vietos nuotraukas. Pareigūnai išvyksta;

3.5. 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92273359377, skambučio pradžia 2024 m. balandžio 21 d. 21:02 val., trukmė 02:29 val.). Atsiliepus skambučio operatorei, pasigirsta vyro balsas, kuris pasisveikina ir pradeda aiškinti, kad reikia skubios pagalbos, ,,grietosios“ bei nurodo adresą - (duomenys neskelbtini). Po to vėl pakartoja, kad reikia žmogui skubios pagalbos. Į operatorės klausimą kas nutiko, vyras atsako, kad galva sudaužyta, ausis plyšus, antakis irgi siuvamas yra. Vyras operatorei nurodo, kad sūnus sumušė tėvą. Operatorė teiraujasi ar vyras sąmoningas, tačiau vyras atsako, kad sąmoningas, ,,biški“ išgėręs. Girdisi, kad moteris sušunka – akys mėlynos. Operatorė klausia ar kraujuoja iš galvos, vyras atsako - ,,taip, taip, taip“. Į operatorės klausimą ar vyras bus vietoje, jis atsako, kad nebus, vietoje bus dukra, kuriai vyras perduoda telefoną kalbėti su operatore. Moteris operatorei nurodo, kad tėvui 43 metai, jis sąmoningas, jis yra A. A.. Operatorė tikslinasi ar sūnus sumušė tėvą A. A., moteris atsako, kad taip. Moteris aiškina, kad atėjo pas A. A. su G. atsigerti kavos ir pamatė jį sumuštą, akys mėlynos. Po to vėl kalba vyras G., kuris aiškina, kad buvo nuėjęs pas A., kadangi buvo atėjusi jo sugyventinės mama, nuėjo pasižiūrėti kaip A. atrodo, pamatę išsigando, tačiau buvo sąmoningas. Operatorė vyrą informuoja, kad informacija perduota tarnyboms. Pokalbio pabaigoje liepia prisistatyti vyrui, kuris prisistato – G. V.;

3.6. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis nurodė aplinkybes prie kurių buvo sumuštas sūnaus, t. y. jam tris kartus buvo smūgiuota į veidą ir spaudžiamas kaklas. Įtariamasis patvirtino, kad mušė tėvą.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. A. prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, objektų apžiūros protokolas, kitų aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui tėvui, t. y. namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – tėvu A. A., asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį bei abejomis rankomis suėmęs už kaklo stipriai jį spaudė ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. A. padarė sužalojimus: kaktos srities žaizdą – nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. A. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam A. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

7. Kaltinamasis A. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme.

8. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Skiriant bausmę A. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad A. A. teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. A. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 47 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.