- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-571-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14268-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Olegas Šibkovas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- L. B.
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, L. B. išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 10 d., apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kebabinėje (duomenys neskelbtini) , prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo A. K., sugriebęs už drabužių jį stumdė bei puolė A. K. peiliu, grasindamas jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.L. B. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas jį kaltinant tuo, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, puolė A. K. peiliu, grasindamas jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti rodymai abejonių nekelia ir jų visuma yra pakankama motyvuotoms išvadoms dėl L. B. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsti. Išteisindamas L. B. dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, šiuo atveju kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuotina, kadangi šie objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai patenka į BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir bylą iš naujo nagrinėti apygardos teisme.Skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta svarių argumentų, faktinių įrodymų, įrodančių fizinį apelianto dalyvavimą kaltinime nurodytoje vietoje matant gausybei liudytojų, iš kurių nėra paimti raštiški liudijimai ir pateikti teisminiam nagrinėjimui, kaip faktinė nenuginčijamų įrodymų visuma. Nėra aišku, kokių įrodymų visuma yra pagrindas pripažinti apeliantą kaltu dėl nusikaltimo, kaip konstatuota teismo. Akivaizdu, kad šiuo atveju tik žodinių įrodymų visuma leidžia daryti prielaidą apie kažin kokį nusikaltimą.Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjimo teisme metu nebuvo išgirsti apelianto išsakyti argumentuoti reikalavimai, balsas, pateikti ir pagrįsti vaizdo, garso ir dviejų liudininkų raštiški akivaizdūs parodymai, kurie tuo metu buvo kavinukėje.Pasak nuteistojo, šioje byloje Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėja N. M. aplaidžiai vykdė savo, kaip tyrėjos, pareigas nesurinkdama ir neieškodama papildomų teisinių įrodymų, patvirtinančių, ar paneigiančių apelianto nekaltumą. Tyrėja ėmėsi visų įmanomų teisinių gudrybių, kad palaužtų apelianto budrumą, jį sumenkinti ir apkvailinti akistatų parodijomis ir apkrauti teismus darbu. Apelianto nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai akivaizdžių įrodymų apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis L. B. skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pasak apelianto, byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių įrodymų, kurie įrodytų L. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nebuvo surinkta, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Nors nuteistasis L. B. savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino viso proceso metu teigdamas, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo kitoje vietoje ir tai įrodo jo pateikti mokėjimo kvitai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią nuteistojo versiją atmetė, kaip nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinkančią kitais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad L. B. kebabinėje triukšmavo, kabinėjosi prie lankytojų, mušėsi, nustatyta nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. M., V. K. parodymais. Šie asmenys įvykyje dalyvavo tiesiogiai: A. K. bandė nuraminti triukšmaujantį ir agresyviai besielgiantį L. B., šiam nenurimstant ir išsitraukus peilį, iškvietė policiją, M. M. ir V. K. šias aplinkybes patvirtino. Tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ir jį betarpiškai stebėjusių asmenų parodymus patvirtino ir į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai A. U. ir N. V.. Minėtų asmenų suinteresuotumas šioje byloje nėra nustatytas, duomenų, kurie leistų abejoti jų paaiškinimų teisingumu ir objektyvumu nėra, tokių duomenų skunde nenurodė ir nuteistasis, todėl netikėti jų paaiškinimais apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai. Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja M. M. atpažino L. B., kaip asmenį, kuris kebabinėje užpuolė A. K. ir grasino jam peiliu. Atlikus L. B. asmens kratą iš karto po to, kai jis buvo sulaikytas, pas jį buvo surastas peilis. Paminėti įrodymai, taip pat duomenys apie pranešimo registravimą policijos duomenų bazėje, L. B. faktinio sulaikymo aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti tiksliai laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o padarytos išvados dėl L. B. kaltės tinkamai argumentuotos ir pagrįstos. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia versiją, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina jo pateikto mokėjimo kvitai, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šią versiją nuteistasis jau buvo nurodęs ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas L. B. versiją patikrino ir pagrįstai ją atmetė, kaip nepagrįstą, nurodydamas išsamius argumentus, kodėl L. B. paaiškinimais netiki. Kolegija, dar kartą patikrinusi bylos duomenis, sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad L. B. pateikti kvitai, patys savaime, nepaneigia L. B. kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kadangi tarp kvituose nurodyto galimo apsipirkimo laiko ir laiko, kada buvo gautas pranešimas apie prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“ agresyviai besielgiantį asmenį, yra pakankamas laiko tarpas asmeniui iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuvykti į prekybos miestelį „Urmas“. Be to, kaip jau minėta, faktinė aplinkybė, kad kebabinėje agresyviai elgėsi, triukšmavo, prie lankytojų kabinėjosi ir susistumdė su nukentėjusiuoju būtent L. B., kuris netrukus po pranešimo apie įvykį ir buvo sulaikytas tame pačiame prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta kitais pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie išsamiai aprašyti apkaltinamajame nuosprendyje. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog apelianto netenkina jo atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Apeliaciniame skunde jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nuteistasis L. B. nenurodo. Skundas iš esmės yra grindžiamas subjektyviu byloje surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, vertinimu, kuris šiuo atveju teisinio byloje surinktų įrodymų vertinimo, išdėstyto skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia. Nuteistojo L. B. teigimu, tyrėja nagrinėjamoje byloje aplaidžiai vykdė savo pareigas nesurinkdama visų jį teisinančių ar kaltinančių įrodymų, tačiau kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl tiriamo fakto buvimo ar nebuvimo suformuoti ir tik teismo prerogatyva yra nuspręsti, kiek surinktų įrodymų pakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų tiriamo įvykio faktinėms aplinkybėms nustatyti ir šie duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais L. B. kaltę dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Jokių kitų tariamą tyrėjos aplaidumą patvirtinančių duomenų ar aplinkybių nuteistasis L. B. skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama motyvuotoms išvadoms dėl L. B. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK reikalavimų laikėsi, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė, bausmę paskyrė atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 43,43 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. B. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 43,43 Eur, iš nuteistojo L. B. nepriteisti.