Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2014 m. gegužės 4 d., apie 22.02 val., Vilniuje, Baltajame skersgatvyje, vairuodamas automobilį „BMW 730“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į eismo sąlygas, kelio plotį, nesustabdė priemonės prieš atsiradusią kliūtį, kliudė priešais sustojusį automobilį „Opel Zefira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastarąjį apgadino. Taip G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 134 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. J., 2014 m. gegužės 4 d., apie 22.02 val., Vilniuje, Baltajame skersgatvyje, vairuodamas automobilį „BMW 730“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs automobilį „Opel Zefira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. paaiškino, jog gatvė, kuria jis važiavo yra labai siaura, automobiliai yra parkuojami vienoje gatvės pusėje, todėl buvo vadovaujamasi nerašyta taisykle, kad išvažiuojantis turi pirmenybę. Jam išvažiuojant, automobilio „Opel“ vairuotoja jį matė, tačiau vis tiek įsuko į gatvę. Jie susikivirčijo. Tuomet jis sėdo į savo automobilį, bandė pravažiuoti, gal automobilį „Opel“ kiek ir užkabino, bet nieko ypatingo nepajuto, gal tik lengvą kontaktą, todėl nusprendęs, kad tai nebuvo eismo įvykis, dėl kurio reiktų sustoti ir aiškintis, išvažiavo į Krivių gatvę ir iš karto įvažiavo į „parkingą“. Nesustojo tikriausiai dėl to, kad įvyko konfliktas, be to vadovavosi minėta nerašyta taisykle, kurios toje gatvėje laikosi visi gyventojai. Suvokia, jog vairuotojams nesutariant dėl eismo įvykio, reikia kviesti policiją. Dėl pažeidimo gailisi. Prašė atsižvelgti į tai, kad išlaiko šešis vaikus, vienas juos vežioja. Šiuo metu jo gyvenimo draugė augina naujagimį. Žalą jis pasiryžęs atlyginti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. Š. paaiškino, kad važiavo Baltuoju skersgatviu per Motinos dieną, 05-04 d. galėjo būti, buvo vakaras apie 22 val. Važiavo tėčio automobiliu Opel Zafira, suko per Krivių g. ir važiavo Baltuoju skg., kuris būna pristatytas automobilių, važiuojant prieš ją atvažiavo sidabrinis BMW, jam reikėjo tik pasisukti ir ją praleisti, ji važiavo su vaiku. Tada išlipo iš mašinos ir paklausė, ar BMW vairuotojui sunku pasitraukti šiek tiek į šoną, tada įlipo atgal į mašiną. Vairuotojas nesitraukė, tada ji išlipo dar kartą ir paklausė, kas jam darosi ir vėl įsėdo, o šis tada taranavo jos automobilį. Mašina gal ir labai neapsigadino, bet smūgis buvo didelis, draudimas įvertino 500 Lt žalą. Ji tada net užsidarė visas dureles, nes išsigando. BMW nuvažiavo, o ji pranešė policijai.

G. J. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio G. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2-3). Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. 2014 m. gegužės 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. gegužės 4 d., apie 22.00 val. važiavo namo Baltuoju skersgatviu. Gatvelė siaura, ten nuolat pristatyta automobilių, todėl prasilenkimas sudėtingas. Nurodytu laiku, į gatvę, kuria jis važiavo, iš Krivių gatvės įsuko automobilis „Opel“. Kadangi prasilenkti galimybės nebuvo, kažkas turėjo pasitraukti. Paprastai įvažiuojantys automobiliai praleidžia važiuojančius Baltojo skersgatvio gatve. Abiems automobiliams sustojus, „Opel“ vairuotoja išlipo ir nemandagiai pradėjo reikalauti ją praleisti. Jis pamėgino pravažiuoti ir prasilenkti per likusį tarpą. Kadangi vietos užteko, nuvažiavo toliau ir įsuko į savo kiemą (b. l. 10). Taigi šiame paaiškinime G. J. neužsiminė apie tai, kad kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu. Vis tik teismo posėdyje jis teigė, kad gal ir galėjo kontaktuoti, tačiau nepajuto nieko ypatingo. Iš D. Š. 2014 m. gegužės 4 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog įvykio dieną, apie 22 val., ji vairavo automobilį „Opel Zefira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Š.. Važiavo Baltojo skersgatvio gatve. Priešais pasirodė automobilis „BMW“. Kadangi jis jos nepraleido, nors buvo pakankamai vietos, o jai būtų tekę grįžti atgal nemenką atstumą, ji išlipo ir paprašė, kad „BMW“ vairuotojas ją praleistų. Kai įsėdo į automobilį, „BMW“ vairuotojas piktybiškai įvažiavo į jos automobilio priekį. Ji išsigando ir nusuko į šoną. Kadangi automobilis „BMW“ iš įvykio vietos išvažiavo, ji nusekė paskui jį (b. l. 7). Apklausiama teismo posėdyje D. Š. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir tvirtino, kad automobilių kontaktas buvo akivaizdus. 2014 m. gegužės 4 d. policijos patrulio J. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir D. Š. rašytiniame paaiškinime bei patikslinta, jog prasilenkiant, automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į „Opel Zefira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, šį įbrėžė ir nesustojęs iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 9), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Šiaulių banko lizingas“, naudotojas - G. J. (b. l. 11), techninės pažiūros aktas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 12-14).

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad G. J. vairuodamas transporto priemonę kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Taip pat, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad G. J. iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pasišalino ne tyčia. Pažymėtina, kad D. Š. tiek apklausiama teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime nedviprasmiškai nurodė, jog automobilių kontaktas buvo, vairuotojas G. J. į priekį staiga pavažiavo įžūliai. Automobilių kontakto teismo posėdžio metu neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje nėra duomenų, jog G. J., kliudęs kitą automobilį būtų iškart apžiūrėjęs įvykio pasekmes ar kitu būdu objektyviai įvertinęs kilusią žalą, priešingai, teismo posėdžio metu, jis pats nurodė, jog, pajutęs lengvą kontaktą, įvykio nesureikšmino ir tiesiog nuvažiavo toliau. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, G. J. veika, pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant KET 232 punkto reikalavimus, kvalifikuotina ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas G. J. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos, eismo įvykio metu automobilis apgadintas nestipriai, padaryta žala nukentėjusiosios teigimu 500 Lt), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas. G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis teismo posėdžio prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda – metų bėgyje baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia skirti G. J. minimalias ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Be to, konstatuotina, kad byloje yra pagrindas G. J. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog G. J. savo sugyventinei padeda išlaikyti šešis nepilnamečius vaikus (į bylą pateikti vaikų gimimo liudijimai), vienas iš jų yra naujagimis (2014-09-26 gim.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo draugė rūpinasi naujagimiu, kitus vaikus vežioja jis, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dėl užimamų pareigų pobūdžio jam tenka nuolat vykti į komandiruotes ir susitikimus su užsakovais, darbovietėje charakterizuojamas visapusiškai teigiamai. Teismo požiūriu, G. J. skyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą, trijų metų specialios teisės atėmimą, jam iš dalies kiltų grėsmė prarasti užimamas pareigas bei tinkamai užtikrinti šešių nepilnamečių vaikų materialinį jų aprūpinimą, socialinę gerovę, atsižvelgus į tai, jog būtent jis vežioja vaikus, nes sugyventinė prižiūri naujagimį, specialiosios teisės atėmimas minėtam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui, apsunkintų galimybę patenkinti ir kitus vaikų poreikius. Būtent grėsmę vaikų teisei gauti tinkamą išlaikymą ir riziką jų visokeriopai socialinei ir materialinei gerovei teismas pripažįsta išskirtine aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, G. J. skirtina, sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau netaikytina papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimas. Už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalį G. J. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios nuobaudos bus pakankamos, siekiant ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų ir motyvuos G. J. ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30¹, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt), t.y. dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

G. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam trijų tūkstančių litų (3000 Lt), t. y. aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, G. J. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – trijų tūkstančių litų (3000 Lt), t.y. aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.