Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi minėtas nuosprendis pakeistas iš dalies dėl H. G. tyčios rūšies nustatymo, tačiau bausmė nepakeista.

Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d., lygtinio paleidimo terminas, atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2020 m. birželio 30 d.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo gynėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. G. gynėjo advokato D. Jurgučio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais remiantis vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti ne izoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo ar jo gynėjo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad H. G. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Teismas, susipažinęs su H. G. gynėjo skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju H. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

H. G. gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis ir jo pateiktas prašymas) bei materialusis (jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals) lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir tik esant abiem nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Priešingai, nei teigiama H. G. gynėjo skunde, Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 58-110 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, pagal kurią kriminogeninių poreikių, sričių įverčiai išlieka nepakitę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ir į smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodiką „HCR-20“, pagal kurią H. G. smurtinio elgesio rizika yra žema. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pastebėta ambivalentiška nuteistojo elgesio bei motyvacijos dinamika. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualūs, bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi (asmens bylos I tomo I dalies l. 89–90). Taigi, Komisija, priešingai nei teigia gynėjas, nutarime nurodė, dėl kokių priežasčių rekomenduoja toliau tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir įsitraukti į užimtumo veiklą pataisos įstaigoje.

Komisija, priimdama nutarimą netaikyti H. G. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Komisijos išvados yra pagrįstos iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu surinktais ir nuteistojo elgesį apibūdinančiais duomenimis, kurie yra užfiksuoti nuteistojo asmens byloje bei pačioje socialinio tyrimo išvadoje.

Komisija, spręsdama dėl H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2022 m. balandžio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-90 nurodyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. atlikus nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika. Toje pačioje socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis patvirtino savo gyvenamąja vietą, įdarbinimo paleidimo iš pataisos įstaigos atveju galimybes. Bausmės atlikimo metu stebėtas nenuoseklus nuteistojo elgesys: 15 kartų baustas, 9 kartus skatintas. Nuo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus (2019 m. rugpjūčio 24 d.) stebimas disciplinuotas elgesys. Parodė tam tikras iniciatyvas siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje: dėl įdarbinimo kreipėsi raštu – vykdys individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu buvo orientuotas į mokymosi procesus: įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi darbo rinkoje paklausias specialybes, tačiau įgytų įgūdžių bei žinių panaudoti nesiekė. Vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos, užimtumo programose į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotuose priemonėse, tačiau motyvacija ambivalentiška: stebimi sunkumai išlaikyti asmenines iniciatyvas, situacijoms nukrypstant nuo jo lūkesčių, nuteistasis linkęs naudoti atsitraukimo veiksmus (pvz., nutraukia dalyvavimą programose arba programos sustabdomos dėl nuteistojo motyvacijos stokos). Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualūs, bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi (asm. b. 2 t., 1 d., l. 1-13). Taigi, nors nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistasis nebežino, ką jis dar turėtų padaryti, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, tačiau Komisijos nutarime yra aiškiai nurodyta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri pozityvūs aspektai, tačiau nuteistojo elgesyje šiuo metu stebimas ir ambivalentiškumas, motyvacijos dinamiškumas. Tai reiškia, jog negalima laikyti, kad nuteistojo elgesys yra nuoseklus kryptingai keistis tik teigiama linkme, nuteistojo pastangos keistis teigiama linkme rodomos dar per trumpą laiką ir ne visada kryptingai, taigi, nuteistasis turi toliau kryptingai ir tikslingai keistis teigiama linkme, tai turi būti nevienkartinis, fragmentinis jo elgesys per trumpą laikotarpį, toks jo elgesys turi būti pastovus, stabilus per pakankamai ilgą laiką, kad būtų galima neabejotinai daryti išvadą, jog nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Niekuo nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, kad ir kaip nuteistasis besistengtų, jis visiškai nepakeis gyvenimo stiliaus, draugų, mąstymo ar elgesio neišėjęs į laisvę. Teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes, iš kurių matyti, kad nuteistasis nededa visų pastangų pakeisti savo gyvenimo stiliaus. Taip pat iš nuteistojo tikimasi nuoseklaus sąmoningo elgesio pokyčio, kuris būtų pagrįstas realiais veiksmais, pozityvia linkme. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Nors nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš esmės yra teigiamai stabili, nes nuo 2016 m. iki 2021 m. dinaminių taškų skaičius sumažėjo nuo 43 iki 41, o statinių – išliko toks pats (5 taškai), tačiau teismas pažymi, kad tai rodo, jog nuteistasis iš esmės savo elgesio nekeičia, neprogresuoja teigiama linkme, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka vidutinė. Sutiktina su gynėju, jog vienas iš tokių kriminogeninių veiksnių yra siejamas su ilgo kalinimo terminu, tačiau šis veiksnys yra statinis, t. y. kurio galimybės keisti ar koreguoti nėra, kita vertus, kaip jau minėta, nuteistajam nustatyta daug dinaminių veiksnių, kuriuos jis gali ir turi keisti ir tai darant jo dinaminių taškų skaičius gali sumažėti. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios, o ne, kaip jau minėta, pavienės ir fragmentinės jo elgesio korekcijos per trumpą laiką, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant dėl H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybes, būtina įvertinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis pripažintas kaltu padaręs labai sunkius nusikaltimus, susijusius su žmogaus gyvybe ir sveikata (BK 129 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (asm. b. 1 t., 1 d., l. 35-46). H. G. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, buvo smurtinio pobūdžio, jis tyčia nužudė žmogų, t. y. sukėlė itin sunkias, neatkuriamas pasekmes, taip pat sunkiai sužalojo kitus du žmones. Todėl nuteistajam buvo paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų ir 6 mėnesiams. Tai, kad H. G. teistas pirmą kartą, spontaniškai nusikaltimus padarė būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, nėra aplinkybės, savaime sudarančios pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) amžius, jo asmenybė, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo vertinamos teismų dėl H. G. skirtinos bausmės dydžio.

Taip pat būtina įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. H. G. bausmės atlikimo metu skatintas devynis kartus (pirmą kartą – 2015 m. gegužės 28 d., o paskutinį kartą – 2020 m. lapkričio 16 d. (2 t., 2 d., asm. b. l. 82, 135, 147, 158, 161, 163, 170, 173, asm. b. 3 t., 2 d., l. 156). Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo penkiolika kartų nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (pirmą kartą – 2011 m. rugsėjo 5 d., o paskutinį kartą – 2019 m. liepos 2 d.) (asm. b. 1 t., 2 d., l. 30, 147, 169, 195, asm. b. 2 t., 2 d. l. 5, 55, 60, 186, 194, asm. b. 2 t., kitos 2 d. l. 18, 21, 26, 32, 46, 67, 94).

H. G., būdamas paleistas iš pataisos įstaigas, turėtų gyvenamąją vietą, taip pat turėtų darbą, jis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, mokėsi tekintojo specialybės, gavo pataisos įstaigos direktoriaus leidimą vykdyti individualią veiklą. Tai teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, negalima ignoruoti ir 2022 m. balandžio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-90 nurodytų aplinkybių, susijusių su H. G. požiūriu į darbą. Remiantis asmens bylos duomenimis, jis įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi darbo rinkoje paklausias specialybes, tačiau įgytų įgūdžių bei žinių panaudoti nesiekė. Pažymėtina ir tai, kad darbinė vykdoma individuali veikla yra susijusi ir su galimybe atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o siekis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą (šiuo atveju tokio siekio trūkumas) iš dalies parodo ir nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas. Nuteistojo elgesys į darbą dviprasmiškas – vertina darbinį užimtumą laisvėje, tačiau demonstravo skeptišką požiūrį dėl darbo pataisos įstaigoje, taip pat drausmine tvarka buvo 5 kartus baustas ir už tai, kad atsisakė atlikti darbus – tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis ketina pradėti vykdyti individualią veiklą, tai vertintina teigiamai, tačiau nuteistasis tokiu savo elgesiu turi įrodyti, kad tai nėra jo vienkartinis, fragmentinis apsisprendimas, dėl to Komisijos nutarime pagrįstai nurodyta, jog tokie nuteistojo veiksmai turi būti tęstiniai ir tikslingi. Pažymėtina, ir tai, kad nuteistasis tik šių metų pradžioje nusprendė kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kad jam būtų leista užsiimti individualia veikla, šis faktas leidžia manyti, kad nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius nulėmė ne jo sąmoningas pasiryžimas laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį, todėl, siekdamas lygtinio paleidimo, jis nuosekliu ir tęstiniu darbu privalo įrodyti, kad šis pasiryžimas dirbti pataisos įstaigoje nėra vien savitikslis.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausmine nuobauda. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai pozityvus. Komisijos išvadą sustiprina ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, jog H. G. motyvacija ambivalentiška: stebimi sunkumai išlaikyti asmenines iniciatyvas, situacijoms nukrypstant nuo jo lūkesčių, nuteistasis linkęs naudoti atsitraukimo veiksmus. Nuteistojo motyvacija keisti probleminį elgesį nėra pakankama, susidūrus su nepalankiomis situacijomis, motyvacija siekti asmeninių pokyčių gali mažėti, jam reikia nuolatinio paskatinimo. H. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nepakitusi, išliko vidutinė, kas rodo, jog nuteistasis nepadarė įstatyme numatytos akivaizdžios pažangos mažindamas šią riziką. Nuteistojo elgesio dinamika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vertintina kaip dvejopa, pozityvia linkme nuteistojo elgesys pradėjo keisti tik pakankamai neseniai. Dėl to jis privalo įrodyti, jog jo elgesio pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio ir jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Tačiau šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį taip, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo H. G. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.