Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-16 · Administracinė byla Nr. I-2149-320/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
I-2149-320/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00020-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
P. Z.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2149-320/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00020-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8., 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei R. B.,atsakovo atstovui K. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui paduotu skundu (b.l.2-6) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau- ir NŽT Panevėžio skyrius) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.231D-118-(14.23.104) (toliau- ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (keliuką maždaug 4 m pločio ir 0,34 ha), kad galėtų jai priklausantį žemės sklypą bei statinius, esančius Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėja 2017-12-01 pareiškimu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą, kad galėtų jai priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį, t.y. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir pastatų. Atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė neįsigilinęs į jos prašymą, todėl pateikė neišsamų, paviršutinišką, prašymo neatitinkantį atsakymą. Nurodė, kad prie savo žemės ir pastatų galėjo privažiuoti tik keliuku, kurio dabar nėra, jo neliko atlikus gretimo žemės sklypo, priklausančio J. L.-S. ir G. S., paženklinimą vietovėje. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš paminėtų nuostatų matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė (b.l.40-41), ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja prašo suformuoti žemės sklypą, tačiau žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai, jau seniai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (nuo 2007-03-08) bei pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal V.T. individualios įmonės geodezininkės V. T. 2006 m. lapkričio 16 d. atliktus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Šis žemės sklypas 2007-04-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas ankstesniųjų pastatų savininkų, kurie nuosavybės teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2007-05-04. Pareiškėja šį žemės sklypą ir jame esančius pastatus įsigijo 2007-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, ji pati įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisę į žemę bei pastatus, žinojo žemės sklypo plotą ir ribas. Pagal V.T. parengtą žemės sklypo planą yra aiškiai nurodytas žemės sklypo plotas bei parodytas privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Pareiškėja nesinaudoja pažymėtu plane įvažiavimu į savo žemės sklypą, tačiau iki 2016 metų savavališkai naudojosi privažiavimu per kaimyninį žemės sklypą, kuris anksčiau buvo valstybinė žemė, o dabar priklauso Stasiūnams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėja P. Z. 2017-12-01 prašymu (b.l.7-09), atsakovo gautu 2017-12-12, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, prašydama suformuoti žemės sklypą, kad galėtų jai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Žemės sklypas), pastatą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Statiniai), esančius Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), naudoti pagal paskirtį, t.y. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų. NŽT Panevėžio skyrius 2018-01-05 raštu Nr.23SD-118-(14.23.104), ginčijamu šioje nagrinėjamojoje byloje, pareiškėjai atsakė, jog Žemės sklypas yra suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 2006-11-16 atliktus kadastrinius matavimus, 2007-04-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas nuosavybėn ankstesniųjų pastatų savininkų, o pareiškėjos nuosavybėn Žemės sklypas ir Statiniai įsigyti 2007-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, nurodė, kad dėl Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ji turėtų kreiptis į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą (b.l.35).

Nors pareiškėjos prašymas NŽT nėra aiškiai suformuluotas, iš prašymo turinio spręstina, jog pareiškėja juo prašė suformuoti žemės sklypą, remdamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiais, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir (ar) parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad šiose teisės normose nustatyta teisė buvo įgyvendinta buvusių Statinių savininkų A. L. bei V. L., o būtent 1500 kv.m kitos paskirties Žemės sklypas buvo suformuotas, atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, pažymėtos jo ribos bei parengtas Žemės sklypo planas, ir šis Žemės sklypas be aukciono 2007-04-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.Ž2-17 parduotas A. L. ir V. L. (A.L. ir V.L. žemės tvarkymo byla). Pareiškėja 2007-10-29 pirkimo-pardavimo sutarties bei 2016-01-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (A.L. ir V.L. žemės tvarkymo byla, l.27-31) nuosavybės teise įsigijo jau suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žemės sklypą, todėl iš naujo formuoti Žemės sklypą, siekiant įgyvendinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nėra pagrindo. Šios aplinkybės iš esmės yra konstatuotos ir skundžiamame Sprendime, todėl naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

Skundu teismui prašydama įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (keliuką maždaug 4 m. pločio ir 0,34 ha), pareiškėja kelia ginčą dėl privažiavimo prie jai priklausančio Žemės sklypo.

Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 5 dalį, tuo atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- ir Projektų rengimo taisyklės) 43 punktas nustato reikalavimą numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti keliu) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas suformuotas prie kelio (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo plane nuo šio kelio pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą (b.l.18), taigi, aukščiau nurodytų teisės normų nuostatos įgyvendintos ir pareiškėjai užtikrinta galimybė patekti į Žemės sklypą. Jeigu pareiškėjai patekti į Žemės sklypą nuo kelio (duomenys neskelbtini), trukdo kurių nors fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, ji savo pažeistas teises turėtų ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja pageidauja, jog privažiavimo prie Žemės sklypo kelias turėtų būti formuojamas per gretimą, šiuo metu J.L.-S. ir G. S. priklausantį žemės sklypą. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei žemės sklypo plano matyti, kad su Žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nuosavybės teisėmis priklausantis J. L.-S. ir G. S., visą žemės plotą sudaro ariama žemė, kelių šiame sklype nėra (b.l.53-54). Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT formuoti žemės sklypus privačiame žemės sklype pagal trečiųjų asmenų (ginčo atveju-pareiškėjos) pageidavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, (servitutas) gali būti nustatoma tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, ir ginčai, kilę dėl servituto nustatymo, sprendžiami CPK nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

P. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė