Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam G. P. paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, G. P. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą bei įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 14 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą, nuteistojo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio buvo atmestas.

3. 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistajam G. P. skirto įpareigojimo – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, patikslinimo, nustatant tikslią nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas turi teisę priimti sprendimą, taigi teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti klausimus susijusius ir su nuteistajam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymu, be kita ko, paskirtos intensyvios priežiūros sąlygomis, patikslinant nenustatytą nuteistojo buvimo vietą ir laiką, kiek tuo nepakeičiama nuosprendžio esmė.

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, G. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo 8 mėnesiams, nuteistajam paskirdamas intensyvią priežiūrą bei pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau nenustatė nuteistojo buvimo vietos ir laiko. Įvertinus tai, jog BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą, bei tai, kad būtent teismas nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis), siekiant teisinio apibrėžtumo, skundžiama nutartimi buvo pagrįstai nustatyta G. P. dienotvarkė – buvimo vieta ir laikas. Apygardos teismo vertinimu, intensyvios priežiūros sąlygų patikslinimas, teismui nustatant konkrečią nuteistojo buvimo vietą ir laiką, kai ši procesinė prievartos priemonė skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta, nelaikytina nuteistojo teisinės padėties pasunkinimu. Priešingai, šių sąlygų nustatymas nurodo konkretų apribojimų kiekį, kurių privalo laikytis nuteistasis, atitinkamai konkretizuojant neaptartas, tačiau iš esmės paskirtas sąlygas nėra keičiama nuosprendžio esmė.

9. Analizuojamo skundo kontekste būtina pakartotinai pabrėžti tai, jog pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pareiškėjas skundu prašo ne tik pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą nuteistojo buvimo vietos laiką, tačiau ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtą laikotarpį, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, taip pat nuteistajam skirtą įpareigojimą, kurie yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės realizavimo formos revizavimu. Tokiu būdu, skundu nepagrįstai siekiama pakeisti įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos sąlygas, kurios savo pobūdžiu yra esminis nuosprendžio elementas bei tiesiogiai susijęs su jo esme.

10. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog, vadovaujantis BPK 336 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas, kuriuo nuteistajam buvo paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas įsiteisėjo – 2021 m. spalio 14 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties paskelbimo dienos, kuria, be kita ko, buvo atmesti analogiški pareiškėjo prašymai dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo ir intensyvios priežiūros sąlygų keitimo. Pastebėtina, jog BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties privalomumas – šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, kuriuo G. P. buvo paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas 8 mėnesiams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą bei įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nėra teisinio pagrindo keisti nuosprendžiu nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino, naikinti paskirtos intensyvios priežiūros ar nuosprendžiu paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taigi šie skundo prašymai atmetami.

11. Pareiškėjas skundu taip pat prašo nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką, nustatant probuojamojo intensyvios priežiūros vykdymo nutraukimo sąlygas prieš terminą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti taikomos intensyvios priežiūros laikotarpį, nutraukiant šį anksčiau termino, tokiu būdu nustatant sąlygas, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pastebėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Aptartos nuostatos iliustruoja tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarka, be kita ko, probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimas prieš terminą, tiesiogiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, o skunde nurodomi argumentai nėra pakankamu pagrindu nukrypti nuo nustatyto įstatyminio reguliavimo.

12. Pareiškėjas G. P. skundu, be kita ko, prašo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą intensyvios priežiūros laiką, įpareigojant nuteistąjį būti gyvenamojoje vietoje nuo 00.00 val. iki 06.00 val., iš esmės motyvuodamas tuo, jog teismo paskirtas laikotarpis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje gali trukdyti įsidarbinti. Šie skundo argumentai iš esmės grindžiami prielaidomis dėl galimo nuteistojo įsidarbinimo, nepateikiant jokių konkrečių tai pagrindžiančių duomenų, todėl, įvertinus tai, kad teismo nustatytas laikotarpis savaime neeliminuoja galimybės nuteistajam įsidarbinti įprastomis darbo valandomis, bet kurioje kitoje darbovietėje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi paskirto laikotarpio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.