Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-45-630/2011

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-11-14
Bylos Nr.: 2-45-630/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Antanaitienė
Atsakovas: J. M., A. M., B. L.
Ieškovas: UAB “Aurovika”, Ko
Advokatai: Gvidas Byčius, Inga Blaževičienė, Irena Teresė Balsienė

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-45-630/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01030-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 16.5.1 (N)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Ingai Blaževičienei, ieškovės direktoriui J. B., atsakovo J. M. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovių A. M., B. L. atstovei advokatei Irenai Teresei Balsienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Aurovika” ir Ko ieškinį atsakovams J. M., A. M., B. L. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant notarei Z.Damušienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovai palaikė patikslintą ieškinį, ieškinyje reikalavo priteisti iš atsakovo J. M. 3427,56 Lt žalos atlyginimą, kadangi tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią J. M. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų vykdydamas savo darbo pareigas. 2010 m. birželio 2-28 d. laikotarpyje ieškovė UAB „Aurovika" ir Ko iš UAB „Vykom" atstovaujamos UABDBB „MAI Lietuva" gavo pretenzijas dėl 3427,56 Lt žalos, kuri atsirado atsakovui J. M. gabenant krovinius-automobilius. Vykdydamas jam pavestą darbą atsakovas J. M. privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai pakraudamas, iškraudamas automobilius į autovežį, juos tinkamai pritvirtinti pervežimo metu. Priešingai, J. M. nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pervežami kroviniai-automobiliai pervežimo metu buvo apgadinti. Dėl šių krovinių-automobilių apgadinimo yra atsakingas atsakovas J. M., todėl jis privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie yra 3427,56 Lt, t.y. ieškovės turėtos išlaidos, kurias ji sumokėjo UAB „Vykom" dėl krovinių-automobilių defektų, atsiradusių atsakovo pervežimo metu. Be to atsakovas J. M. yra skolingas ieškovei taip pat ir pagal 2010-04-02 vekselį 13652,00 Lt sumą. Pagal minėtą vekselį atsakovas privalėjo iki 2010-05-01 dienos sumokėti nurodytą sumą ieškovei. Atsakovas J. M. skolos ieškovei vekselyje numatytu laiku nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į notarą ir 2010-05-11 buvo išduotas vykdomasis įrašas. Iš santuokos nutraukimo bylos tarp J. M. ir A. M. ieškovė sužinojo, kad atsakovas J. M. iki 2010-04-15 nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. 8498-1003-7010:0035, esantį Vytauto g. 17-401, Šakiai, kurį 2010-04-15 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1459 atsakovai J. M. ir A. M. pardavė atsakovės motinai B. L. už 32000,00 Lt. Atsakovas J. M. yra ieškovės UAB „Aurovika" ir Ko skolininkas, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo J. M. atžvilgiu, be to atsakovas neprivalėjo sudaryti šio sandorio, vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti sandorį nėra praleistas, be to sandorio šalys yra nesąžiningos, nes atsakovai ir toliau gyvena parduotame bute, juos sieja giminystės ryšiais. Šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus, jis nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas nėra, todėl iš esmės pardavęs butą, atsakovas perleido vienintelį jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas skolos ieškovei išieškojimas, todėl prašo panaikinti 2010-04-15 tarp atsakovų J. M., A. M. ir B. L. sudarytą buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1459, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovo J. M. ir A. M. nuosavybėn butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokatė I.Blaževičienė bylą nagrinėjant iš esmės 2011-08-24 teismo posėdžio metu papildė faktinį ieškinio pagrindą ir prašė panaikinti sandorį dar ir tuo pagrindu, jog skolininkas, būdamas nemokus, suteikė primenybę kitam kreditoriui – uošvei B. L., taip pat prašė 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir kitu pagrindu, tai yra CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamą, kadangi atsakovai A. M. ir J. M. ir toliau gyvena tame pačiame bute, kurį pardavė, buto savininkė B. L. bute negyvena, už butą ji pinigų nemokėjo, paskolos rašteliai kelia abejonių, atsakovus sieja svainystės ir giminystės ryšiai, todėl jie yra nesąžiningi.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas direktorius J. B. paaiškino, jog įmonės autovežiai yra apdrausti, tačiau sutartyje numatyta 750 eurų franšizė. Autovežiu vežami nauji automobiliai, todėl pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas atsako už automobilių pakrovimą ir nukrovimą, pririšimo diržai turi būti uždėti teisingai, kad nebūtų apgadinimų. Buvo atvejis, kai J. M. sprogo padanga, tačiau dėl to nebuvo apgadinti vežti automobiliai, nes juos saugo apsauginiai sparnai, o jie nebuvo sugadinti. 3427 Lt suma nebuvo įtraukta į vekselį, kadangi tuo metu nebuvo aiškus žalos dydis. Pretenzijos dėl automobilių remonto pateiktos tik birželio mėnesį, jau po vekselio pasirašymo. Įspėjimas, jog padaryta žala, atsiunčiamas elektroniniu laišku iš karto, tačiau nenurodoma tiksli žalos suma, ji paaiškėja po remonto darbų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas J. M. nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2010 m. sausio 6 d. dirbo UAB “Aurovika” ir Ko autovežio vairuotoju. Darbo metu Italijoje buvo sulaikytas neblaivus vairuodamas autovežį ir dėl jo kaltės ieškovei buvo padaryta žala, todėl pasirašė 13000 Lt vekselį. Nesutinka su 3427 Lt žala, nes jis jau nedirba bendrovėje nuo 2010 m. gegužės mėnesio, nurodyta suma turėjo būti įskaičiuota į vekselį. Vežamų mašinų apgadinimai atsirado ne dėl jo kaltės, jie galėjo atsirasti dėl to, kad vieną kartą sprogo autovežio padanga. Prieš tai jis buvo skolingas uošvei 12000 Lt, todėl sugalvojo parduoti santuokoje įgytą butą. Šiuo metu jis nori nutraukti santuoką su žmona, su ja kartu negyvena, tik grįžta pernakvoti į parduotą butą, išsiskalbti, bet tai būna retai, nes dažniausiai gyvena mašinoje, buto nuomos nemoka, bet duoda žmonai pinigų už komunalinius mokesčius. Bute gyvena jo žmona ir kartais būna uošvė, šiaip uošvė gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi butą. Negali nurodyti buto pardavimo aplinkybių, kadangi finansinių reikalų netvarko, jis pinigų už butą negavo, o ar gavo žmona, pasakyti negali. Apie darbinius reikalus B. L. nieko nesakė, apie pasirašytą vekselį žinojo tik žmona. Pripažįsta, jog raštu įsipareigojo ieškovei atlyginti visą žalą, krovinio važtaraščiuose ir žalų dokumentuose yra jo parašai, todėl pretenzijos yra dėl jo vežtų automobilių apgadinimo, tačiau pretenzijos turėjo būti įskaičiuotos į vekselį. Jis turi vidurinį išsilavinimą, laikrodininko-graverio specialybę. Šiuo metu jis gauna atlyginimą apie 1200 Lt, antstolis išskaito apie 400 Lt, ieškovei jau atlyginęs beveik 4000 Lt pagal vekselį, atlygins ir kitą sumą.

Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. M. yra jos sutuoktinis, butą jie įgiję santuokoje. Jos vyras buvo skolingas jos mamai B. L. 12000 Lt. Mamai nesakė, kad J. turi kitų skolų, ji pati pervedė 3750 Lt ieškovei, kadangi direktorius paskambino ir pasakė, kad Jonas sulaikytas ir kitaip negalės grįžti į Lietuvą. Kadangi grįžęs į Lietuvą jos vyras mamai skolos neatidavė, nes negavo atlyginimo, todėl pardavė mamai butą, kad atiduotų J. skolas. Butą pardavė už 32000 Lt ir pinigus pasidalino per pusę. J. M. pinigų negavo, nes išminusavo mamos skolą, o ji gavo 16000 Lt. Šiuo metu B. L. jai ir jos vyrui leido gyventi bute, nuomos nemoka, tik sumoka komunalinius mokesčius. Su J. M. ji gyvena atskiruose kambariuose, jis retai grįžta į butą. Ji nori nutraukti santuoką su J. M., jau keli metai su juo negyvena kaip sutuoktiniai, bendro ūkio neveda, teisme yra užvesta skyrybų byla. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė advokatė, ji nesuprato, ką reiškia solidari prievolė, todėl sutartį pasirašė. Dabar jau žino, kad tai reiškia, jog abu skolingi ieškovei, tačiau taip nėra, ji neturi jokių skolų UAB “Aurovika” ir Ko, tačiau sutarties perrašyti negali, nes byla sustabdyta. Ji žinojo, kad J. “prisidarė” skolos užsienyje, todėl skubėjo butą parduoti, nes būtų išieškota iš pusės buto. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė B. L. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. yra jos dukra, o J. M. - žentas. Ji skolindavo pinigus ir žentui, ir abiems bendrai įvairiems reikalams, langų pakeitimui, vairavimo teisių įsigijimui. J. M. atlikdavo jai darbų, todėl dalį skolos nurašydavo. J. M. buvo skolingas 12000 Lt, ji spaudė grąžinti skolą nuo Naujų metų, vėliau, kai jis įsidarbino ir negįžo 3 mėnesius, tai galvojo, kad užsidirbs pinigų ir skolą atiduos. Dukra prašė jos paskolinti 1000 svarų, sakė, kad reikia J. sumokėti už aikštelę ir baudą Italijoje, todėl ji pinigus davė. Grįžęs J. M. pasakė, kad algos neišmokėjo, tačiau apie jokias skolas, nei apie pasirašytą vekselį nieko nesakė, gal dėl to, kad ji turi problemų su širdimi. Tada ji pasiūlė nupirkti butą už skolas ir abi su dukra tvarkė pirkimo dokumentus. Visi namie susėdę skaičiavo, kiek Jonas turi skolos ir kiek ji dar turi primokėti. Vieną kartą ji davė 10000 Lt, kitą kartą atidavė likusius pinigus dukrai Astai. Ji tuo metu nežinojo apie jokias J. skolas. Ji leido laikinai dukrai ir jos vyrui pagyventi bute, nuomos mokesčio jie nemoka, tik sumoka mokesčius. Dukra pradžioje nesakė, kad skiriasi su vyru, tik vėliau apie tai sužinojo. Kai jie išsiskirs, vienas turės iš buto išeiti. Ji pati taip pat dažnai būna tame bute, praeitą pusę žiemos čia praleido, o kitą pusę – pas sūnų Anglijoje, vasarą gyvena (duomenys neskelbtini), nes ten turi daržą, tačiau ten vietinis kūrenimas, o jos sveikata prasta. Butą pirko todėl, kad norėjo atsiimti skolą, buto pirkimui ji skolinosi pinigų iš banko, be to ji yra sąžininga įgijėja, nes nėra artima skolininko giminaitė, todėl jos nesąžiningumas negali būti preziumuojamas, todėl prašo ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo notarė Z.Damušienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sandoris buvo sudarytas teisėtai, iki sandorio sudarymo pirkėjas nebuvo informuotas apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą, turto arešto aktų nebuvo įregistruota, todėl pirkėją gina sąžiningo įgijėjo statusas, bylą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas J. M. dirbo ieškovės įmonėje, užsiimančioje tarptautiniais pervežimais, vairuotojo pareigose nuo 2010-01-06 iki 2010-05-03. Ieškovės atstovai nurodė ir atsakovas J. M. sutiko, jog jis vairavo autovežį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno naujus automobilius. Ieškovė bendradarbiavimo sutarties dėl autovežių darbo Europoje 8 p. pagrindu susitarė su UAB “Vykom”, jog ieškovė yra atsakinga už autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M., gabenamo krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymo uždelsimą ir privalo dengti visus be išimties atsiradusius nuostolius (b.l. 5-6, t.2). Iš draudimo liudijimo Nr. 710-932-20683 ir priedo matyti, jog ieškovė buvo sudariusi draudimo sutartį su draudiku UADB “Ergo Lietuva” ir draudimo apsauga nuo 2009-04-07 iki 2010-04-06 galiojo pervežimams vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys susitarė dėl 750 eurų franšizės, tai yra neatlygintinos nuostolių dalies, pretenzijoms dėl krovinių (b.l. 7-9, t. 2). Ieškovei kaip vežėjui 2010-06-28 UAB “Vykom” kaip užsakovas per savo įgaliotą bendrovę UADBB “MAI Lietuva” pateikė keturias pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kurių bendra vertė 3427,56 Lt (b.l. 111, 113, 115, 117, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD-000029 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994, 2010-02-08 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 1293,73 Lt arba 374,69 eurai (b.l. 115, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD-000030 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797, 2010-02-08 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 1091,74 Lt arba 316,19 eurų (b.l. 111, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD-000028 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, 2010-02-16 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 375,98 Lt arba 108,89 eurai (b.l. 113, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD10-227 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10030398, gabenant automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230, ir Nr. VF7569HPAW029456 2010-03-02 gabentiems automobiliams padaryta žala, kurios vertė 666,11 Lt arba 192,92 eurai (b.l. 117, t.1) Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau CMR) Nr. AR 0000905 nustatyta, jog automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 ir Nr. VF1JZ1SB642962797, gabeno auotovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M. (b.l. 112, t.1). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-02-08, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-09. Iš CMR Nr. AR 0000908 nustatyta, jog automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, gabeno autovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M. (b.l. 114, t.1). ). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-02-16, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-17. Iš CMR Nr. AR 0000910 nustatyta, jog automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230, ir Nr. VF7569HPAW029456, gabeno auotovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M. (b.l. 119, t.1). ). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-03-02, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-03. Atsakovas J. M. ir pats sutiko, jog pretenzijose nurodyti automobiliai buvo apgadinti jo darbo metu. Nei viename važtaraštyje atsakovas J. M. neįrašė pastabų apie krovinio būklę, todėl laikytina, kad krovinio būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu. Jei, gavus krovinį, jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs, vežėjui arba vežėjo vairuotojui turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija; jei trūkumai neakivaizdūs, rekalamacija turi būti pateikta raštu vežėjui per 7 d., reklamacijos gali būti įrašytos į važtaraštį, išsiųstos paštu, telegrafu ir pan. Važtaraštyje Nr. AR 0000905 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 ir Nr. VF1JZ1SB642962797, akivaizdžių trūkumų, važtaraštyje Nr. AR 0000910 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230 ir Nr. VF7569HPAW029456, akivaizdžių trūkumų, važtaraštyje Nr. AR 0000908 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilio, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, akivaizdžių trūkumų. Reklamacijose, reiškiamose CMR konvencijos 30 str. pagrindu, nėra būtina nurodyti žalos dydį ir reikalavimo pagrindą, pakanka, kad būtų konstatuota, jog prekių būklė nėra tinkama. Iš ieškovės pateiktų dokumentų vertimų matyti, jog krovinio gavėjas įmonė FUTURCOOP iš karto po krovinio gavimo, tai yra 2010-02-09 pateikė automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797 ir Nr. VF1JZ1SB642933994 žalų charakteristikas, jog automobiliui Nr. VF1JZ1SB642962797 apgadinta detalė atitinkanti žymėjimą Nr. B2, apgadinimo pobūdis EU, sunkumas V1 (b.l. 47, t.2), o automobiliui Nr. VF1JZ1SB642933994 apgadinta detalė, atitinkanti žymėjimą Nr. B2, pobūdis EU, sunkumas V1, detalė, atitinkanti žymėjimą D11, pobūdis RG, sunkumas V1, detalė, atitinkanti žymėjimą D12, pobūdis EU, sunkumas V1 (b.l. 61, t.2). Iš atliktų darbų ataskaitos ir sąskaitos – faktūros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Scenic, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 buvo įbrėžtos dešinės pusės priekinės durelės (detalė D11), dešinės pusės galinės durelės (D12) ir detalė, pažymėta B2, už kurių remontą pateikta 374,69 eurų sąskaita- faktūra (b.l. 64, 65, 66, 67, t.2). Nors minėtų dokumentų vertime į lietuvių kalbą yra nurodyta, jog dalies dokumento tekstas neįskaitomas, tačiau iš ieškovės atstovų pateiktos AVES terminologijos matyti, jog detalė, pažymėta B2 yra bagažinės dangtis. Iš atliktų darbų ataskaitos ir sąskaitos – faktūros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Scenic, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797 buvo apgadinta detalė B2, už kurios remontą pateikta 316,19 eurų sąskaita - faktūra (b.l. 49, 51, 52, 53, t.2). Nors minėtų dokumentų vertime į lietuvių kalbą yra nurodyta, jog dokumento tekstas neįskaitomas, tačiau iš ieškovės atstovų pateiktos AVES terminologijos matyti, jog detalė, pažymėta B2 yra bagažinės dangtis. 2010-02-17 krovinio gavėjas įmonė CABONI iš karto po krovinio gavimo pateikė automobilio, kurių važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066 žalos charakteristiką, jog automobiliui apgadinta detalė atitinkanti žymėjimą XI, apgadinimo pobūdis CA, sunkumas V1 (b.l. 17, t.2). Iš atliktų darbų ataskaitos ir sąskaitos – faktūros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Master, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066 daužti galinės dalies kairės ir dešinės pusės žibintai (detalė X1), už kurių remontą pateikta 108,89 eurų sąskaita - faktūra (b.l. 18-24, t.2). Iš 2010-05-20 sąskaitos - faktūros ir kitų žalos nustatymo dokumentų vertimų matyti, jog automobiliui, kurio važiuoklės Nr. VF7569HPAW029456 įbrėžtas priekinis buferis, o automobiliui, kurio važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230 trūksta buferio, šie automobiliai buvo gabenti autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CMR Nr. AR 0000910 ir remontos išlaidos sudaro 192,92 eurus (b.l. 33-39, t.2).

Pagal CMR konvencijos 23 str., krovinio sugadinimas yra jo sugadinimas, dėl kurio krovinys tampa netinkamas naudoti arba krovinio pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 str.) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Šiuo atveju ieškovė kaip vežėjas atlygino užsakovo UAB “Vykom” pateiktas pretenzijas tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo būdu (b.l. 31, 32, t.1), todėl teismas šioje byloje nesiima spręsti reikalavimo teisės ir reikalavimo dydžio klausimą, kadangi jis išspręstas šalių vežėjo ir užsakovo susitarimu remiantis CMR konvencijos nuostatomis ir šalių sutartimi. Tuo pagrindu atmestinas atsakovo J. M. atstovo argumentas, jog nesutampa krovinio siuntėjas važtaraščiuose, sąskaitose – faktūrose ir pretenzijose. Vežėjo patirti nuostoliai pagal pretenzijas buvo mažesni negu 750 eurų, todėl šiuo atveju vežėjų automobiliais atsakomybės draudimas nebuvo taikomas, nes draudėjas ir draudikas susitarė dėl neatlygintinos nuostolių dalies – 750 eurų. Byloje neginčytinai nustatyta, jog krovinio vežėjas buvo ieškovė, o autovežio vairuotojas – atsakovas J. M.. Pagal CMR konvencijos 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojasi. Vežėjas krovinio siuntėjui, gavėjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsako pagal CMR konvenciją, o vežėjo darbuotojai vežėjui – pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurioje yra nagrinėjama byla ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 “Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)”). Taigi šioje byloje būtina nustatyti, kokiu pagrindu vežėjas - ieškovė turi reikalavimo teisę į vežėjo vairuotoją - atsakovą. Atsakovas J. M. nuo 2010-01-06 iki 2010-05-03 dirbo ieškovės įmonėje vairuotojo pareigose. Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurios 2.2 p. ir 3.1 p., darbuotojas įsipareigoja visiškai atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, kilusią dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio turto apsaugą. Ieškovės atstovas direktorius J. B. paaiškino, jog įmonės autovežiu vežami nauji automobiliai, todėl pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas atsako už automobilių pakrovimą ir nukrovimą, pririšimo diržai turi būti uždėti teisingai, kad nebūtų apgadinimų. Jis pripažino atvejį, kai J. M. sprogo padanga, tačiau dėl to nebuvo apgadinti vežti automobiliai. Vairuotojo pareigos numatytos taisyklėse – rekomendacijose vairuotojams, iš kurių matyti, jog vairuotojas privalo apžiūrėti automobilius išoriškai, patikrinti automobilio komplektaciją, pastebėjus defektą, surašyti defektinį lapą ir apie tai įrašyti važtaraštyje, pakraudamas ir nukraudamas automobilius, jis privalo laikytis atitinkamų instrukcijų. Atsakovas J. M. buvo pasirašytinai supažindintas ir su taisyklėmis – rekomendacijomis vairuotojams, ir su autovežio vairuotojo pareiginiais nuostatais, ir su autovežio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (t.2, b.l. 84-109). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas J. M. netinkamai vykdė savo darbines pareigas ir dėl jo kaltės atsirado žala, kadangi visi gabentų transporto priemonių sugadinimai, tai yra durelių įbrėžimai, daužti žibintai, buferio įbrėžimai, buferio praradimas, bagažinės dangčio įbrėžimai yra atsiradę dėl vairuotojo kaltės, tai yra netinkamo automobilio pakrovimo, pritvirtinimo diržais ir iškrovimo. Jeigu minėti defektai buvo padaryti prieš pakraunant automobilius, J. M. privalėjo vykdyti savo pareigas ir surašyti defektinį aktą, įrašyti defektą į važtaraštį, tačiau nei viename iš aukščiau paminėtų krovinių važtaraščių tokie įrašai atsakovo J. M. nėra padaryti. Krovinio važtaraščiuose esantys įrašai apie krovinio defektus padaryti krovinio gavėjo. Atsakovas J. M. nepaneigė aplinkybių dėl netinkamo pareigų vykdymo ir dėl jo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo, tai patvirtina ir jo 2010-04-02 rašytinis įsipareigojimas ieškovei padengti UAB “Vykom” pretenzijas dėl jo gabentų automobilių defektų atsiradimo pervežimo metu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vieną kartą buvo sprogusi autovežio padanga, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šios priežasties atsirado krovinio defektai. Pagal CMR konvencijos 17 str. 3 p., vežėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą arba pavėlavimą pristatyti motyvuodamas transporto priemonės gedimu vežimo metu. Iš vairuotojo pareiginių instrukcijų 2.3 p. matyti, jog vairuotojas privalo užtikrinti saugią jo vairuojamos transporto priemonės techninę būklę. Be to ieškovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, jog gabenamas krovinys yra apsaugotas apsauginiais sparnais ir dėl autovežio padangos sprogimo šie sparnai nebuvo sugadinti, todėl ir krovinys dėl šios priežasties negalėjo būti sugadintas. Ieškovė nurodo ir kitą ieškinio patenkinimo pagrindą, tai yra atsakovas J. M. 2010-03-13 buvo sulaikytas Italijoje neblaivus vairuojant autovežį ir jis 2010-03-22 paaiškinimu įsipareigojo atlyginti visus įmonės nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, jog žala pagal pretenzijas atsirado 2010-02-08, 2010-02-16, 2010-03-02, o J. M. sulaikytas neblaivus 2010-03-13, todėl girtumas šiuo atveju negali būti laikomas kaltės įrodymu. Atsakovas J. M. nesutiko su ieškiniu ir tuo pagrindu, jog jis 2010-04-02 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei sumokėti 13652 Lt ir kurio pagrindu 2010-05-11 padarytas vykdomasis įrašas. Atsakovas nurodo, jog į šį vekselį turėjo būti įtraukti visi dėl jo kaltės atsiradę nuostoliai ir žala, tačiau pripažino, jog paprastasis neprotestuotinas vekselis nėra užginčytas. Ieškovė pateikė paprastojo vekselio detalizaciją ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas nesiima spręsti paprastojo vekselio teisėtumo klausimo, kadangi toks reikalavimas byloje nepareikštas, tačiau įvertinus vekselio detalizaciją ir pateiktus išlaidų dokumentus, darytina išvada, jog 3427,56 Lt žala pagal pretenzijas nėra įtraukta į paprastąjį vekselį ir iš atsakovo neišieškoma pagal vykdomąjį įrašą. Tai patvirtina ir ieškovės direktoriaus paaiškinimas, jog tiksli žalos suma buvo nustatyta daug vėliau negu pasirašytas vekselis, tai yra 2010 m. birželio mėnesį, be to iš UAB “Vykom” rašto pagal teismo paklausimą matyti, jog žalos dydis nustatomas maždaug per pusmetį nuo žalos atsiradimo, o raštiška pretenzija vežėjui pateikiama per metus laiko nuo buvusios reiso dienos (b.l. 2, t.2). Įvertinus šiuos įrodymus, pakankamai logiška konstatuoti, jog paprastasis vekselis buvo pasirašytas dėl atsakovo kaltų veiksmų 2010-03-13 vairuojant autovežį neblaiviam ir dėl to patirtų ieškovės nuostolių atlyginimo, o šioje civilinėje byloje pareikštas civilinis ieškinys kyla dėl kaltų atsakovo veiksmų 2010-02-08, 2010-02-16, 2010-03-02 vairuojant autovežį ir netinkamai vykdant vairuotojo pareigas. Teismas nesiima spręsti, kam buvo panaudoti atsakovės A. M. 2010-03-22 ieškovei pervesti 3760 Lt, kadangi atsakovė A. M. nepateikė priešieškinio ir nepareiškė tokio reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir pakankant įrodymų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 3427,56 Lt žalos priteisimo iš atsakovo J. M., kadangi pagal Darbo kodekso 255 str. 3 p., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Ieškovė pareiškė dar vieną reikalavimą CK 6.66 str. pagrindu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo panaikinti 2010-04-15 tarp atsakovų J. M., A. M. ir B. L. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. CK 6.66 str. įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, jog J. M. yra ieškovės skolininkas, kadangi priverstinai vykdomas dokumentas dėl 13652,00 Lt skolos pagal paprastąjį vekselį, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo J. M. 3427,56 Lt nuostoliams atlyginti, be to dėl šio sandorio sudarymo skolininkas tapo nemokus, kadangi neturi jokio turto ir sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi atsakovus A. M., J. M. ir B. L. sieja giminystės ir svainystės santykiai, atsakovai ir toliau gyvena tame pačiame bute, kurį pardavė, buto savininkė B. L. bute negyvena, už butą ji pinigų nemokėjo, paskolos rašteliai kelia abejonių. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės atstovė papildė faktinį ieškinio pagrindą ir prašė panaikinti sandorį dar ir tuo pagrindu, jog skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – uošvei B. L., be to prašė panaikinti sandorį CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamą. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p., ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai yra faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuoja CPK 141 str., pagal kurį ieškinio pagrindo pakeitimas yra rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir jis gali būti pareiškiamas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Iš ieškovės nebuvo gautas toks pareiškimas, todėl papildomą ieškinio pagrindą dėl actio Pauliana, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam skolininkui, ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu teismas nesiima nagrinėti šioje byloje, kadangi šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje ir bylos pasirengimo nagrinėjimui metu, todėl būtų apribota atsakovų teisė gintis nuo pareikšto ieškinio, išdėstant savo poziciją ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus ( CPK 42 str., 142 str.). Pagal bendrą taisyklę nei šalys, nei teismas nuo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių tyrimo ir įvertinimo negali nukrypti, todėl ieškovės atstovė paaiškinimuose nurodė aplinkybes, peržengdama pareikšto ieškinio pagrindą sudarančias ribas, todėl šios aplinkybės neanalizuotinos ir nevertintinos. Be to atkreiptinas dėmesys, jog pasirengimas bylą nagrinėti truko aštuonis mėnesius, atsakovai pirmuose teismo posėdžiuose nurodė aplinkybes, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai paskolos raštelių pagrindu, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko patikslinti ieškinio pagrindą iki bylos perdavimo nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teimo 3K-3-272/2007 nutartis). Teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK nuostatas tam tikrų kategorijų bylose dispozityvumo principo veikimas yra apribotas (teismui suteikta teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą) – tai vadinamosios nedispozityvios bylos, pvz., šeimos (CPK 376 straipsnio 3 dalis), darbo (CPK 417 straipsnis), tačiau ši civilinė byla į nurodytą bylų sąrašą nepatenka.

Iš santuokos liudijimo (t. 1, b.l. 162) ir Nekilnojamojo turto registro išrašo (t. 1, b.l. 40-41) nustatyta, jog atsakovai J. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyvendami santuokoje 1991-05-28 įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe. 2010-04-15 atsakovai J. M. ir A. M. minėtą turtą pardavė atsakovei B. L. už sutartyje nurodytą 32000 Lt kainą (t. 1, b.l. 65). Palygus šią kainą su Nekilnojamojo turto registro nustatyta turto vidutine rinkos verte - 20300 Lt, laikytina, jog parduoto buto kaina yra reali. Iš atsakovų paaiškinimų ir byloje pateikto prašymo dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog atsakovai J. M. ir A. M. nori nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie kaip sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tačiau santuokos nutraukimo byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, jog prievolė ieškovei UAB “Aurovika” ir Ko pagal 2010-05-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3862/10 yra solidari, tačiau iš atsakovės A. M. paaiškinimų nustatyta, jog ji nėra ieškovės skolininkė, jokie turtiniai ar neturtiniai santykiai jų nesieja, o tokią sutartį parašė advokatė, atsakovė nėra teisininkė, todėl nesuprato, kas yra solidari prievolė. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių buvo pasirašytas vekselis tarp ieškovės ir atsakovo J. M., tai yra dėl neblaivaus J. M. veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, laikytina, jog prievolė pagal 2010-05-10 vykdomąjį įrašą Nr. 3862/10 yra asmeninė J. M. prievolė, su tuo sutiko ir ieškovės atstovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovės skolininkas yra tik atsakovas J. M. ir tuo pagrindu ieškovė turi reikalavimo teisę tik į dalies sandorio pripažinimą negaliojančiu.

Sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, pagrįstumą, reikia nustatyti, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, ar nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ar skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ar trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, ar kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Byloje jau nustatyta, jog ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą J. M., byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas J. M. privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Teismų praktikoje laikoma, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, arba skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovės ieškinyje nurodytas vienas kreditoriaus interesų pažeidimo būdas – dėl sudaryto sandorio atsakovas J. M. tapo nemokus, kadangi neturi kito turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal 2010-05-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3862/2010. Iš atsakovo J. M. pateiktos pažymos matyti, jog atsakovas J. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir iki 2011-09-13 iš jo uždarbio išskaičiuota 3948 Lt suma pagal vykdomąjį įrašą. Taigi įvertinus galiojančio reikalavimo dydį – 13652 Lt bei tai, jog skolininkas per nepilnus vienerius metus atlygino 3948 Lt, reguliariai kas mėnesį atlygindamas po 329 Lt, nėra pagrindo teigti, jog skolininkas yra nemokus. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienu atveju spręstina, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, laikytina, kad nebuvo kreditoriaus teisių pažeidimo ieškinyje nurodytu pagrindu ir actio Pauliana reikalavimas negali būti tenkinamas.

Toliau pasisakytina apie sandorio šalių skolininko atsakovo J. M. ir trečiojo asmens atsakovės B. L. sąžiningumą. CK 1.5 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas – baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Sprendžiant dėl skolininko J. M. ir trečiojo asmens B. L. sąžiningumo, byloje nustatyta, jog jie yra žentas ir uošvė, todėl nėra laikomi artimaisiais giminaičiais pagal CK 3.135 str. apibrėžtą artimų giminaičių ratą, todėl esant tokiems santykiams jų sąžiningumas turėtų būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Tais atvejais, kai įstatyme nenustatytas konkretus giminystės laipsnis, sukeliantis teisinius padarinius, o nurodyta, kad konkretūs teisiniai padariniai kyla artimiesiems giminaičiams, šiais turi būti laikomi asmenys iki antrojo giminystės laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005). Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vertina, ar skolininko sudarytas sandoris yra atlygintinis ar neatlygintinis. CK 6.66 straipsnio prasme reikšminga tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs daiktinių teisių skolininko turtui ginčijamo sandorio pagrindu, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio pareigų skolininkui. Jeigu yra neaiškios sandorio sąlygos (sandoris atlygintinis ar neatlygintinis), būtina vertinti byloje nustatytas aplinkybes apie šalių valią dėl šių sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005). Byloje nustatyta, jog tarp atsakovų J. M. ir B. L. nuo 2005 m. susiklostę paskolos santykiai paskolos raštelių pagrindu. Ieškovė neginčijo šių paskolos raštelių, nors nurodė, kad jie kelia abejonių. Apie paskolos raštelius atsakovė B. L. nurodė pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, ji taip pat nurodė, kad paskolos faktą gali patvirtinti liudytoja S. D., kurios parašai yra ant daugumos raštelių, tačiau šalys nepareiškė prašymo apklausti šios liudytojos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į paskolos raštelių kokybę – yra abiejų šalių ir liudytojos parašai, į pinigų poreikį -“darbinei kelionei”, “buto šildymui”, “vairavimo teisėms” ir kt, į paskolos grąžinimo būdą - atliekant darbus B. L. naudai, laikytina įrodyta šalių valia skolinti pinigus ir juos gauti vėliau grąžinant. Iš paskolos raštelių turinio (t.1, b. l. 163-165) nustatyta, jog atsakovė B. L. per laikotarpį 2005-2010 m. paskolino atsakovui J. M. 17000 Lt, iš kurių 5000 Lt J. M. grąžino atlikdamas darbus, todėl laikytina, kad jis negrąžino 12000 Lt paskolos, be to atsakovė J. L. paskolino 1000 svarų 2010 m. kovo mėnesį baudai sumokėti. Įvertinus šalių paaiškinimus apie jų elgesį sandorio sudarymo metu ir kitus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog atsakovė B. L. sumokėjo pusę sandorio sumos atsakovei J. M., jog J. M. pinigai nebuvo sumokėti, kadangi buvo įskaityta jo skola (12000 Lt + 1000 svarų), jog atsakovė B. L. 2010-04-16 paėmė 5000 Lt paskolą iš KU “Zanavykų bankelis” (t.1, b.l. 58), laikytina įrodyta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, todėl šiuo atveju būtina įrodyti, tiek skolininko J. M., tiek trečiojo asmens B. L. nesąžiningumą. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė J. M. žinojo apie J. M. įsipareigojimus ir ji tvarkė buto pardavimo dokumentus, tačiau nurodė savo motinai B. L. “apie J. skolas” nieko nesakiusi, atsakovas J. M. nedalyvavo pasirengimo sudaryti sandorį stadijoje, jis atvyko pas notarą tik pasirašyti sutartį, tačiau atsakovės A. M. sąžiningumas šioje byloje nenustatinėtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotas joks draudimas disponuoti turtu. Pakankamai logiškas ir neprieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams yra atsakovės B. L. paaiškinimas, jog jos žentas J. M. jai skolingas didelę sumą pinigų ir nuo Naujųjų metų ji prašiusi skolą atiduoti, J. M. žadėjo skolą atiduoti, nes įsidarbino ir gaus gerą atlyginimą, J. M. dirbant kelis mėnesius ji tikėjosi atgauti skolą, tačiau balandžio mėnesį jis pareiškė, kad pinigų neturi, todėl ji pasiūliusi nupirkti butą. Atsižvelgiant į B. L. amžių (71 m.), pakankamai pagrįstas argumentas yra tas, jog dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės (turi sveikatos sutrikimų dėl širdies) atsakovai J. M. ir A. M. nesakė jai apie J. M. įsiskolinimus. Tai, jog atsakovai iki šiol gyvena parduotame bute, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės B. L. sąžiningumu, nes ji leidusi butu naudotis, be to nurodžiusi, jog po santuokos nutraukimo atsakovas J. M. turės išsikelti, be to pati atsakovė B. L. nupirktame bute gyvena žiemos periodu. Actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nenustatė atsakovės B. L. nesąžiningumo, todėl ir tuo pagrindu actio Pauliana reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Be to ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas visiškai ir kitu pagrindu - kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreipiamas į perleistą turtą tiek, kiek būtina kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o šiuo atveju kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę į 12802,56 Lt (13652 Lt pagal vykdomąjį rašą +3427,56 Lt priteistina suma - 4277 Lt išieškota suma), prašo panaikinti visą sandorį, kurio vertė 32000 Lt, be to ½ dalis parduoto turto nepriklauso kreditoriaus skolininkui. Dėl šios priežasties būtų pažeistas ne tik kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens, įgijusio turtą, bet ir kito bendraturčio interesų pusiausvyros principas, bei civilinių santykių stabilumo principas, kai dėl pakankamai nedidelio piniginio reikalavimo būtų griaunami sandorio pagrindu atsiradę kiti teisiniai santykiai tarp asmenų, nesusijusių su šiuo reikalavimu.

Ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų - 1063 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 9, 67), 775,61 Lt vertėjo paslaugos (t.2, b.l. 4), 500 Lt atstovavimo išlaidos (t. 1, b.l. 158). Kiti ieškovės pateikti dokumentai dėl atstovavimo išlaidų yra nepakankamai informatyvūs ir pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 98 str. 1 d., kadangi pateiktas banko spaudu nepatvirtintas išrašas iš ieškovės sąskaitos, jog advokatei I.Blaževičienei 2010-09-08 pervesta 2000 Lt, 2011-02-07 pervesta 1800 Lt, tačiau nėra duomenų nei kokioje byloje, nei už kokias paslaugas, todėl šios išlaidos nepaskirstytinos. Ieškovė turi teisę CPK 277 str. tvarka kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, patikslindama minėtas atstovavimo išlaidas. Dokumentų vertimo išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, kadangi išversti dokumentus pareikalavo atsakovas J. M., o išlaidų dydį patvirtina 2011-09-14 vietinio mokėjimo nurodymas. CPK 93 str. numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau vadovaujantis to paties straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ieškovės reikalavimus vertina ne pinigine išraiška, o kaip du savarankiškus reikalavimus, išskyrus žyminio mokesčio klausimą, todėl vieną reikalavimą patenkinus, kitą atmetus, laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. Ieškovės ieškinio reikalavimų dalis dėl žalos atlyginimo buvo pareikšta atsakovui J. M., todėl šį reikalavimą patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas atitinkamo dydžio žyminis mokestis ieškovei ir dokumentų vertimo išlaidos bei 50 proc. ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų nepriteistinas, taip pat iš ieškovės priteistinos 700 Lt atstovavimo išlaidos atsakovių A. M. ir B. L. naudai, kadangi ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išspręstas atsakovių naudai. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 50 proc., todėl tarp ieškovės ir atsakovo J. M. paskirstytinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str., 6.67 str., DK 255 str. 3 p., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Aurovika“ ir Ko ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto (duomenys neskelbtini), 3427,56 Lt (tris tūkstančius keturi šimtus dvidešimt septynis litus 56 ct) žalos atlyginimo ieškovei UAB „Aurovika“ ir Ko, imonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. M. 102,83 Lt žyminio mokesčio, 775,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, 250 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Aurovika“ ir Ko.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aurovika“ ir Ko 700 Lt atstovavimo išlaidų lygiomis dalimis atsakovėms B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „Aurovika“ ir Ko ir atsakovo J. M. lygiomis dalimis po 12,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė