Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-02 · Byla Nr. PK-1-373/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
PK-1-373/2017
Teisminio proceso Nr.
1-50-3-00004-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
Ž. G., G. N.
Advokatai
Algirdas Misevičius, Kęstutis Rakauskas
Baudžiamoji byla Nr. Nr. PK-1-373/2017Teisminio proceso Nr. 1-50-3-00004-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir kaltinamajam Ž. G., jo gynėjui advokatui Algirdui Misevičiui,

privačiam kaltintojui ir kaltinamajam G. N., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2015-07-18, apie 11.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Ž. G. sugriebė už drabužių ir jį pastūmė, pasekmėje nukentėjęs griuvo ir į lentyną susižalojo galvą, nugarą bei dešinę blauzdą, taip dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimo nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, padarė Ž. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-07-18, apie 9 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių dirbtuvių teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. N. vieną kartą smogė rankoje turėtu atsuktuvu į kairės rankos žasto vidurinį trečdalį, padarydamas jam paviršinį odos įbrėžimą bei vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnario sritį, padarydamas paviršinį odos nubrozdinimą, tuo nežymiai sutrikdė G. N. sveikatą.

Įrodymai ir veikų vertinimas

Privatus kaltintojas ir kaltinamasis Ž. G. kaltu dėl G. N. jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-18 į dirbtuves atvažiavo G. N. ir jam priekaištavo dėl automobilio remonto, prašė grąžinti pinigus. G. N. sugriebė jį už marškinėlių ir stūmė. Jis krisdamas susitrenkė galvą į lentyną ir nubrozdino blauzdą. Jis kėlėsi, o G. N. replėmis dūrė jam į dešinį šoną. Dirbtuvėse buvęs A. N. įsiterpė tarp jo ir G. N., kuris numetė reples, pagriebė nuo stalo 20 eurų, kuriuos jis buvo padėjęs, ir išbėgo iš dirbtuvių. Jis iškvietė policiją, kuri atvyko po įvykio praėjus 5 - 10 minučių. Pareigūnams išvažiavus, jis nuvyko į ligoninę. Prašo priteisti iš G. N. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo žalos atsiradimo iki visiško jos atlyginimo.

Kaltinamasis ir privatus kaltintojas G. N. dėl Ž. G. jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie 9 val. atvyko į automobilių remonto dirbtuves, kuriose buvo Ž. G. ir A. N.. Jis pareiškė Ž. G. pretenzijas dėl netinkamo automobilio remonto. Ž. G. pasiūlė jam grąžinti 20 eurų. Jis paėmė pinigus ir sukosi eiti, o Ž. G. jam atsuktuvu dūrė į petį. Jis Ž. G. sugriebė už žastų, spyrė jam keliu į kelį ir dėl šio spyrio jam pačiam suskaudo koją, atsirado kraujosruva, nes nukentėjusiojo darbinių kelnių kišenėje galėjo būti raktai, kitokie įrankiai. Jis nematė ar Ž. G. nugriuvo, nes iš karto išbėgo iš dirbtuvių. Jis su replėmis Ž. G. nieko nedarė. Su Ž. G. ieškiniu dėl 1500 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų palūkanų nesutinka. Prašo priteisti iš Ž. G. neturtinei žalai atlyginti 1500 eurų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis ir privatus kaltintojas Ž. G. per visą įvykio tyrimo eigą davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie G. N. prieš jį vartotą smurtą bei neigė pats vartojęs smurtą prieš G. N.. Jis pareiškime policijai nurodė, kad 2015-07-18, apie 10.30 val. G. N. jį sugriebė už marškinių ir pastūmė. Jis griuvo, galva atsitrenkė į lentyną ir prasiskėlė galvą. Jam beveik atsistojus nuo žemės G. N. griebė reples, pridėjo jas prie dešinio šono ir sakė, kad jį sužalos, tačiau A. N. nutraukė konfliktą (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l. 28). Jis analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojo apklausos protokole, teigdamas, kad 2015-07-18, apie 10.30 val. G. N. rankomis sugriebė jam už drabužių ties krūtine ir stūmė. Jis neišsilaikė ant kojų ir krisdamas pakaušiu atsitrenkė į lentyną bei prasiskėlė galvą. Jam bandant stotis, G. N. pagriebė ant stalo buvusias reples ir priėjęs iš kairio šono, apglėbęs per nugarą dešine ranka reples stipriai įrėmė į dešinį šoną (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.34).

Ž. G. parodė, kad įvykį matė A. N.. G. N. neginčija, kad A. N. buvo dirbtuvėse.

Liudytojas A. N. parodė, kad G. N. sugriebė Ž. G. ir stūmė jį į kampą. Ž. G. griūdamas prasiskėlė galvą į lentyną. G. N. pagriebė nuo stalo reples ir dūrė Ž. G. į nugarą. Ž. G. nieko G. N. nedarė. Po įvykio Ž. G. kvietė policiją ir vyko į gydymo įstaigą.

Liudytojas A. N., renkant medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausiamas liudytoju parodė, kad G. N. pastūmė Ž. G. ir šis griūdamas galva atsitrenkė į lentyną. Ž. G. gulint ant grindų, prie jo pribėgo G. N., paėmė nuo stalo reples ir norėdamas įdurti pridėjo jas prie Ž. G. dešinio šono (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.39, 41).

Ž. G. parodė, kad G. N. išėjus, jis iš karto iškvietė policiją. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. N.. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis apie įvykį policijai buvo pranešta 2015-07-18, 11.45 val., nurodant, kad nepatenkintas klientas užpuolė pranešėją (serviso darbuotoją), prakirto jam galvą (b.l.63).

Ž. G. parodė, kad po jo pranešimo policijos pareigūnai atvyko po 5 – 10 minučių. Pareigūnams su juo pabendravus ir išvykus, jis kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninė priėmimo skyrių. Vš Į Utenos ligoninė Trauminio paciento apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Ž. G. į šią gydymo įstaigą kreipėsi 2015-07-18, 12.24 val. Jis nurodė, kad 2015-07-18, apie 11.30 val. darbo vietoje iš matymo pažįstamas asmuo konflikto metu sugriebė jį už marškinėlių ir pastūmė, pasekmėje jis pargriuvo ir į lentyną susižalojo dešinę blauzdą bei galvą. Jam keliantis, tas pats asmuo, paėmęs nuo stalo metalines reples, jomis spaudė jam nugaros dešinę pusę (b.l.68, medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.36).

Ž. G. parodymai apie G. N. prieš jį pavartotą fizinį smurtą sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. G. padaryta muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-07-18 ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.36).

Šalies argumentai

Ž. G. pareiškime policijai ir liudytojo apklausos protokole nurodė įvykį buvus 10.30 val., o priėmimo skyriuje teigė, kad buvo sužalotas 11.30 val. (b.l. 68; medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l. 28, 34, 36).

Labiau tikėtina, kad G. N. sužalojo Ž. G. 11.30 val. Ž. G. teigia iš karto po įvykio kreipęsis į policiją. Policijoje pranešimas apie įvykį užfiksuotas 11.45 val. (b.l.63). Akivaizdu, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai ilgai neužtruko, nes medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra jokių įvykio dieną atliktų tyrimo veiksmų. Policijos pareigūnams išvykus, Ž. G. 12.24 val. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių (b.l.68). Liudytojas A. N. taip pat parodė, kad Ž. G. iš karto po incidento su G. N. kvietė policiją ir vyko į gydymo įstaigą.

Ž. G. pareiškimas policijai rašytas 2015-07-20, o liudytoju jis apklaustas 2015-09-15. Po įvykio praėjęs ilgesnis laiko tarpas bei patirtas sukrėtimas galėjo nulemti, kad jis pareiškime ir liudytojo apklausoje supainiojo įvykio laiką, tačiau ši aplinkybė nepaneigia paties jo sužalojimo fakto ir aplinkybių, kuriomis tai buvo padaryta.

G. N. aiškinimas įvykį buvus 9 val. nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino liudytoja J. G., teigusi, kad G. N. į parduotuvę, kurioje ji dirbo, atvyko sužalotas tarp 9.00 ir 9.30 val. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis G. N. ir liudytoja J. G. neigė artimus tarpusavio santykius, tačiau paskutiniame teismo posėdyje G. N. pripažino liudytojos vaiko, gimusio 2016-07-13, tėvystę. Ši aplinkybė verčia abejoti J. G. parodymų teisingumu. G. N. ir liudytojos J. G. parodymai dėl įvykio laiko atmetami, kaip prieštaraujantys aukščiau aptartiems objektyviems duomenims.

Kaltinime G. N. tikslintinas įvykio laikas, nurodant jį buvus 11.30 val.

Apžiūros protokole ir prie jo esančiose nuotraukose užfiksuota dirbtuvių patalpa 3x5 m. bei lentyna, į kurią Ž. G. ir liudytojo A. N. teigimu G. N. pastūmus nukentėjusįjį jis griūdamas atsitrenkė ir buvo sužalotas (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.29-32).

Įvykio vietoje buvę pareigūnai S. K. ir D. K., praėjus ilgam laiko tarpui, apklausiami teisme negalėjo prisiminti ar matė Ž. G. sužalojimus, tačiau jie patvirtino, kad nukentėjęs jiems sakė, jog G. N. buvo nepatenkintas automobilio remontu ir prieš jį smurtavo.

Aptarti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis G. N. tyčia pastūmė Ž. G., kuris dėl pastūmimo nugriuvo, atsitrenkdamas į lentyną, kitus patalpoje buvusius daiktus ir susižalojo galvą, nugarą bei dešinę blauzdą. Šią aplinkybę patvirtina ir Ž. G. patirtų sužalojimų pobūdis: muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva.

Ž. G. ir liudytojas A. N. teigia, kad G. N. nukentėjusiajam dar ir dūrė replėmis, sužalodamas jam nugaros dešinę pusę.

Motyvuojamoji dalis

Ši aplinkybė G. N. iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta. Ž. G. davė nevienodus parodymus dėl jo sužalojimo replėmis. Jis pareiškime policijai nurodė, kad G. N. reples pridėjo jam prie dešinio šono ir sakė, kad jį sužalos, liudytojo apklausos protokole, teigė, kad G. N. reples stipriai įrėmė jam į dešinį šoną (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l. 28, 34), apklausiamas teisme nurodė, kad G. N. replėmis dūrė jam į dešinį šoną.

Liudytojo A. N. parodymai dėl G. N. smurto prieš Ž. G. panaudojant reples taip pat nevienodi. A. N., renkant medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausiamas liudytoju parodė, kad G. N. tik pridėjo reples prie Ž. G. dešinio šono, vėliau nurodė įrėmė reples jam į šoną (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.39, 41), o apklausiamas teisme teigė, kad G. N. replėmis dūrė Ž. G. į nugarą.

Esant prieštaringiems Ž. G. ir liudytojo A. N. parodymams dėl to, kad G. N. smurtaudamas prieš Ž. G. panaudojo reples, o pačiam G. N. tokius veiksmus neigiant, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.

Pripažįstama, kad visus specialisto išvadoje Ž. G. konstatuotus sužalojimus jis patyrė griūdamas, kai G. N. jį pastūmė, nes mažoje 3x5 m. dydžio patalpoje buvo lentynos, pridėta įvairių daiktų (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00154-15, b.l.29-32). Specialisto išvados duomenimis visi Ž. G. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-07-18.

Kaltinamojo G. N. veika pagal nukentėjusiojo Ž. G. sveikatos sutrikdymo mastą atitinka LR BK 140 str. 1 d.

Privatus kaltintojas G. N. teigia, kad Ž. G. pirmas jam atsuktuvu dūrė į petį ir jį sužalojo. Liudytoja J. G. teigia mačiusi sužalotą G. N. ranką ir pastarasis jai sakęs apie konfliktą garaže, kad jį užpuolė su atsuktuvu. Ji G. N. apibintavo lyg ir kairę ranką, kuri buvo perpjauta ar perdrėksta. Liudytoja E. D. parodė, kad G. N. (jos tėvas) jai skambino ir informavo, kad Ž. G. jį garaže smaugė, o paskui abu susikibo. Ji 2015-07-21 nufotografavo G. N. sužalojimus.

Liudytojos E. D. mobiliuoju telefonu fotografuotose nuotraukose matosi G. N. sužalojimai kairės rankos žaste ir kairėje kojoje (b.l.34, 89).

Informacinių technologijų ekspertizė nustatė, kad ištyrus mobiliojo telefono, kuriuo buvo fotografuota, atminties kortelę nustatyta, kad joje esantys 4 failai (atvaizdai) galimai sukurti 2015-07-21, 16.01 – 16.02 laikotarpiu, jų sukūrimo datos ir laiko keitimo požymių nerasta (b.l.86-89).

Atlikus teismo medicininę ekspertizę rasta G. N. kairio žasto ir kairio kelio sąnario sričių sugijusių žaizdų ar gilių įbrėžimų, nubrozdinimų randai, kurie tikėtina, kad yra fotonuotraukose matomi sužalojimai. Sužalojimas kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padarytas buku kietu daiktu, o kairio žasto srityje – smailiu daiktu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, sužalotajam vilkint rūbais, ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Prieš kiek laiko iki nuotraukų padarymo 2015-07-21 G. N. padaryti sužalojimai tiksliai nustatyti nėra galimybės. Tikėtina, kad jie padaryti prieš 3-5 dienas iki fotografavimo (b.l.115).

Ž. G. kategoriškai neigia G. N. smogęs atsuktuvu į kairės rankos žastą bei spyręs į kairės kojos kelio sąnario sritį. G. N. pripažino, kad kelį jis galėjo susižaloti, kai pats stumdamas Ž. G. kelių sudavė jam į koją. G. N. teigia, kad Ž. G. darbinių kelnių kišenėje galėjo būti raktai ar kiti šaltkalvio įrankiai, nes jam pačiam dėl šio spyrio suskaudo koją, atsirado kraujosruva. Taigi, akivaizdu, kad jeigu nuotraukoje matomas G. N. kairio kelio sąnario sužalojimas ir buvo padarytas įvykio metu, tai jis atsirado dėl jo paties tyčinio smūgio Ž. G..

G. N. po konflikto su Ž. G. nesikreipė nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertą. Todėl nėra objektyvių duomenų ar jis 2015-07-18 patyrė kokius nors sužalojimus. Nuotraukos, kuriose užfiksuoti jo kūno sužalojimai padarytos praėjus trims paroms po jo ir Ž. G. konflikto. Teismo medicinos ekspertas nurodė tikimybę, kad G. N. sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki fotografavimo (b.l.115). Taigi, jis šiuos sužalojimus galėjo patirti dar iki konflikto su Ž. G.. Vienintelis įvykį matęs liudytojas A. N. teigia, kad Ž. G. jokio fizinio smurto prieš G. N. nenaudojo. Liudytojos J. G. ir E. D. įvykio nematė. Jos apie tai kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo G. N. sužinojo iš jo paties. Liudytoja E. D. parodė, kad G. N. jai sakė, jog Ž. G. jį smaugė. Pats G. N. apie tokio pobūdžio Ž. G. smurtą prieš jį niekada nekalbėjo. Liudytojos J. G. nurodytas laikas tarp 9.00 val. ir 9.30 val., kada ji matė sužalotą G. N., prieštarauja aukščiau aptartam, objektyviais duomenimis (policijos iškvietimo ir kreipimosi į priėmimo skyrių) pagrįstam įvykio laikui – apie 11.30 val. Jei liudytoja J. G. tarp 9.00 val. ir 9.30 val. matė sužalotą G. N. ranką, tai jis tą sužalojimą turėjo patirti kitomis aplinkybėmis, o ne konflikto su Ž. G. metu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje nesurinkta pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad Ž. G. G. N. vieną kartą smogė atsuktuvu į kairės rankos žasto vidurinį trečdalį bei vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnario sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. G. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimo motyvai

G. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant G. N. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, dirba.

G. N. padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.) – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į iš esmės teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Civiliniai ieškiniai

G. N. civilinis ieškinys Ž. G. dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Ž. G. civilinis ieškinys G. N. dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, o dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo neturtinės žalos atsiradimo iki visiško jos atlyginimo, atmestinas.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad G. N. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kėsinosi į didelę vertybę – nukentėjusiojo sveikatą, nežymiai ją sutrikdydamas, į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl pablogėjusios sveikatos (b.l.67), pažeminimą jam artimo žmogaus akivaizdoje bei į tai, kad dėl sužalojimų nukentėjęs nebuvo nedarbingas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbantis) ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei siekiant nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir kaltojo asmens interesus bei siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinės žalos atlyginimui priteistina 300 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Ž. G. prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą nuo šios žalos atsiradimo iki visiško jos atlyginimo, atmestinas. Neturtinė žala nustatoma nuosprendžiu ir prievolė ją atlyginti gali atsirasti tik jam įsiteisėjus, pateikus jį vykdyti bei nustačius protingą terminą prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pateikimo vykdyti negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą (LAT nutartis Nr. 2K-234/ 2010).

Dėl išdėstytų aplinkybių nukentėjusiojo Ž. G. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą neturtinę žalą laikomas priešlaikiniu, palūkanų priteisimas šiuo metu yra negalimas.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Nukentėjusiajam Ž. G. iš kaltinamojo G. N. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.). Ž. G. patyrė 400 eurų dydžio atstovavimo išlaidas (b.l.35, 71). Įvertinus advokato darbą šioje byloje – rengė skundą privataus kaltinimo tvarka, dalyvavo 8 teismo posėdžiuose, teikė papildomus įrodymus – atstovavimo išlaidų suma pripažįstama adekvačia jo įdėtam darbui ir įmanoma atlyginti darbingam ir dirbančiam kaltinamajam. Todėl atstovavimo išlaidos priteisiamos visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su Ž. G..

Priteisti iš G. N. 300 eurų Ž. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Ž. G. ieškinį dalyje dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo neturtinės žalos atsiradimo iki visiško jos atlyginimo, atmesti.

Ž. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., G. N. civilinį ieškinį Ž. G. dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė