- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- I-3845-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03985-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas J. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, teismui išsiųstu 2015 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K jis periodiškai kalintas nuo 2013 m. kovo 12 d.. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. birželio 5 d. nuolat perpildytose kamerose, kurios neatitiko ploto ir higienos normų reikalavimų, pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Lukiškių TI-K nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatyto minimalaus ploto reikalavimo, pareiškėjas nuolat laikytas perpildytose kamerose, kuriose sąmoninga tyčia įrengtos perteklinės lovos. Įrengus kamerose visą privalomą inventorių, laisvo kameros ploto asmeniui tenka mažiau negu 1 m², o tai yra nežmoniškos kalinimo sąlygos. Tokiu nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigos administracija dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamų asmenų, provokuoja asmenų tarpusavio konfliktus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką asmens sąlygos laikomos neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, jeigu asmeniui nesuteikiama 4 m² laisvo kameros ploto ir asmeniui nesudaroma galimybė būti ne kameroje 8 valandas per parą. Lukiškių TI-K kalinami asmenys pasivaikščioti išvedami tik 1 valandą per parą, o laisvo (neužimto baldais) gyvenamojo kameros ploto tenka vos mažiau negu 1 m². Taigi, kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto trūkumo vienareikšmiškai yra nežmoniškos ir pažeidžia valstybės prisiimtus įsipareigojimus pagal Konvencijos 3 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
2.2. Lukiškių TI-K nesilakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų.
2.2.1. Sanitariniame mazge nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, dėl to visi patalpoje apgyvendinti asmenys buvo priversti uostyti tualeto smarvę. Be to, sanitarinis mazgas kamerose įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį, pareiškėjas ne kartą pateko į nemalonią situaciją, kai jam naudojantis tualetu pareigūnai (taip pat ir priešingos lyties) staiga atidarydavo kameros duris ir sėdėdamas ant klozeto pasijusdavo sėdintis viešai koridoriuje.
2.2.2. Kamerose langai yra mažesni negu 1 m² ploto, taigi, nebuvo pagal HN 76:2010 reikalaujamo natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Visose kamerose priešais langus maždaug 1 m atstumu įrengtos grotos, kurių paskirtis būtent ir yra neleisti kalinamiems asmenims pasiekti lango, t. y. atimti iš kalinamųjų galimybę vėdinti patalpas per langus. Lukiškių TI-K nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Žiemos metu kamerose buvo nepakeliamai šalta, dėl jau minėtų grotų, neleidžiančių kalinamiems asmenims pasiekti lango, nėra galimybių langus užsandarinti, įstaigos administracija net sudužusių langų stiklų nekeitė. Žiemos metu oro drėgmė kamerose dažnai siekė 100 proc., nes sienos buvo drėgnos nuo kondensato. Apie grindų, lubų ir sienų apdailą apskritai negali būti net kalbos, grindys buvo iš ištrupėjusio betono, jų neįmanoma nei valyti, nei dezinfekuoti, sienų ir lubų tinkas ištrupėjęs. Lukiškių TI-K patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis, apie jokį valymo ar dezinfekavimo priemonių išdavimą ar patalpų pagrindinį valymą nėra net kalbos, be to, patalpose veisiasi tarakonai, kurie savaime išnyksta tik tose patalpose, kuriose šaltuoju metų laiku temperatūra nukrenta iki nulio laipsnių. Daugumoje patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, paprastasis (einamasis) remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 20 m.
2.2.3. Lukiškių TI-K nevyko naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, sanitarinė švarykla neįrengta. Taigi, buvo sąmoningai sudaryta grėsmė pareiškėjo sveikatai. Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitu, dulkėmis, ir tokie purvini bei dvokiantys (neišvalyti) perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais būna išduodami, tačiau tai yra greičiau laimingas atsitiktinumas negu taisyklė, rankšluosčiai neišduodami. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, valymo sausuoju būdu įrangos Lukiškių TI-K neturi, taigi, patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Suimtieji sąmoningai laikomi antisanitarinėmis ir žmogiškąjį orumą žeminančiomis sąlygomis. Asmeninių rūbų skalbimo paslaugos buvo apmokestintos, taip buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys. Lukiškių TI-K pareigos aprūpinti darbu (Europos socialinė chartija, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsnis) nevykdo, pašalpų ir kitų socialinio pobūdžio išmokų nesuteikia, taigi, užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriam egzistavimui nėra. Atsisakydama skalbti nuteistųjų asmeninius rūbus, Lukiškių TI-K administracija neužtikrino švaros ir higienos normų laikymosi, nes 8 m² kameroje, kur dažniausiai būdavo laikomi 4 asmenys, nebuvo nei sąlygų skalbti asmeninius rūbus, nei juos išskalbus džiovinti. Laikymas tokiomis nežmoniškomis sąlygomis yra pažeminimas ir pasityčiojimas, prilygstantis psichologiniam kankinimui.
2.3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos) (2009 m. kovo 19 d. redakcija) suimtieji privalo būti aprūpinami higienos priemonėmis, kas mėnesį privalo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas nuolat kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, bet tik keletą kartų išdavė po 1 skustuvą, dantų pastą ir šepetėlį. Administracijos darbuotojai sąmoningai klaidino pareiškėją, melagingai teigdami, neva higienos priemonės priklauso tik kas 3 mėnesius, o ir atėjus tam tariamai nustatytam 3 mėnesių terminui, nebūdavo išduodamos visos priklausančios higienos priemonės. Dėl tokių LTI-K administracijos veiksmų pareiškėjas ne tik jautėsi pažemintas dėl apgaulės, bet patyrė realius nepatogumus dėl higienos priemonių neturėjimo. Pažymėtina, kad suaugęs asmuo turėdavo mėnesį išsiversti su vienu ritinėliu vienasluoksnio tualetinio popieriaus. Tokios materialinio aprūpinimo normos yra pasityčiojimas ir Konvencijos 3 straipsnyje bei Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Konvencijose prieš kankinimą draudžiamas elgesys. Minimali materialinio buitinio aprūpinimo komplekto kaina Lukiškių TI-K parduotuvėje yra apie 11 Lt (dantų pasta (50 ml) – 2,50 Lt, dantų šepetėlis – 3,50 Lt, skustuvai (4 vnt.) – 5 Lt). Pareiškėjas Lukiškių TI-K kalintas 21 mėnesį, tokiu būdu pareiškėjo sveikatos sąskaita Lukiškių TI-K sutaupė apytiksliai 231 Lt (67 Eur). Pareiškėjui neišduotų higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo priemonių vertė yra pareiškėjui padaryta turtinė žala; dėl neišduotų priklausančių higienos priemonių pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų, tai yra turtinės žalos nustatymo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl tokio mažareikšmio taupymo buvo žalojama pareiškėjo sveikata, sudaryti nepatogumai, taigi, tai yra ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.247, 6.250 straipsniai).
2.4. Lukiškių TI-K buvo patiekiamas netinkamas ir nepilnavertis maistas, trūko vitaminų, taigi, nusilpo pareiškėjo organizmas, imuninė sistema, dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę.
2.5. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K laikytas neleistinomis sąlygomis, neužtikrinant pagarbos žmogaus orumui, gyvenamųjų patalpų plotui neatitinkant teisės akto reikalavimų, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais: neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu, ilgai trukę negatyvūs išgyvenimai padarė pareiškėjui psichologinę traumą, taigi, padarė neturtinę žalą. Tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, neturtinė žala padaryta tyčia, nes perteklinės miegamosios vietos įkalinimo įstaigų kamerose yra įrengtos veikiant sąmoninga tyčia, žinant, kad perteklinių miegamųjų vietų įrengimas kamerose yra neteisėtas.
2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko: Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Konvencijos 3 ir 14 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 29 straipsniu, CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.250, 6.271 straipsniais, HN 76:2010 nuostatomis, EŽTT praktika (bylomis Savenkovas prieš Lietuvą, Canali prieš Prancūziją), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (1997 m. sausio 20 d.2006 m. rugpjūčio 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. sausio 20 d. nutarimais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143- 1966/2008, Nr. A502-734/2209, Nr. A556-1317/2013, Nr. A-575-835/2014, Nr. A-1493-14/2014).
2.7. Remiantis LVAT praktika, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (administracinė byla Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (administracinė byla Nr. A442-1346/2013).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 10–18).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. 2013 m. kovo 12 d. vakare, 2013 m. balandžio 22 d. ryte, 2013 m. balandžio 23 d. vakare, 2013 m. gegužės 31 d. vakare, 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. rugsėjo 13 d. ryte, 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 4 d., 2014 m. vasario 19 d. 2014 m. vasario 21 d., 2014 m. vasario 27 d. – 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 17 d., 2014 m. spalio 22 d. – 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. sausio 3 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 3 d. – 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 9d. – 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 23 d. – 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus; 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 29 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2013 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. spalio 22 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).
5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartį sudarė su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
8. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
9. Dėl kamerų įrengimo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pagal Normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.
11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
12. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodo, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žala, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovės atsiliepimą ir su juo nesutikdamas, pateikė 2016 m. sausio 11 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, jog kaliniai niokoja inventorių ir valstybės turtą, todėl reikia dažnai daryti remontą; Lukiškių TI-K pateikė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri neaktuali ginčo laikotarpiui, o teiginys, jog anksčiau buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ savaime nepatvirtina, kad aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai buvo atlikti; nesutinka su Lukiškių TI-K atsiliepimo teiginiais dėl jam tekusio ploto, dėl sanitarinio mazgo, dėl vėdinimo sąlygų, dėl kamerų įrengimo (nurodo, kad kamerose su 4 miegamosiomis vietomis įrengtas 1 staliukas ir vietos yra tik 2 asmenims, o kiti 2 turi valgyti atsistoję arba laukti savo eilės pavalgyti prie stalo ir valgyti atšalusį maistą); dėl laikymo Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, o tai yra ilgalaikiai, praktiškai nepataisomo pobūdžio, negatyvūs išgyvenimai, ilgai trukę negatyvūs išgyvenimai padarė jam psichologinę traumą, taigi, Lukiškių TI-K argumentai, jog nėra jokių įrodymų apie patirtą žalą laikytini akivaizdžiai melagingais; Lukiškių TI-K nepateikia argumentų dėl HN 76:2010 21, 41–45, 54–58, 63–67 punktų, dėl diskriminacijos (skundo 12 punkto); preziumuotina, kad Lukiškių TI-K pripažįsta, jog neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl jo, J. C., argumentai laikytini pagrįstais (b. l. 106–108).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas J. C. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–18)):
– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,94 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 138 (plotas – 7,94 m²), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 14 d. – 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 26 d. – 2013 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 29 d. – 2013 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 6 d. – 2013 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 13 d. – 2013 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 138 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. balandžio 24 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių;
– 2013 m. gegužės 29 d. atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,94 m²), vakare kameroje buvo 6 asmenys;
– 2013 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,94 m²), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. birželio 1 d. – 2013 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 6 d. – 2013 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 20 d. – 2013 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 26 d. – 2013 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. birželio 29 d. – 2013 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 278 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 278 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 20 d. – 2013 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 283 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 25 d. – 2013 m. rugpjūčio 11 d. kameroje Nr. 327 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 12 d. paleistas į laisvę;
– 2013 m. rugsėjo 12 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugsėjo 14 d. – 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 17 d. – 2013 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 24 d. – 2013 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. spalio 7 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. spalio 10 d. – 2013 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. spalio 22 d. – 2013 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. spalio 29 d. – 2013 m. spalio 31 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 5 d. – 2013 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 16 d. – 2013 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 22 d. – 2013 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 3 d. – 2013 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. sausio 22 d. – 2014 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. vasario 10 d. – 2014 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. vasario 12 d. – 2014 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 328 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 326 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 326 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. vasario 22 d. – 2014 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 326 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. vasario 25 d. – 2014 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 326 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 326 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. vasario 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. kovo 1 d. – 2014 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 112 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. kovo 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 171 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. kovo 4 d. – 2014 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. kovo 14 d. – 2014 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 22 d. – 2014 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. kovo 27 d. – 2014 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 8 d. – 2014 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 11 d. – 2014 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 19 d. – 2014 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. balandžio 24 d. – 2014 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. gegužės 9 d. – 2014 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. gegužės 16 d. – 2014 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 22 d. – 2014 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 27 d. – 2014 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. birželio 12 d. – 2014 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. birželio 19 d. – 2014 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 18 d. – 2014 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. liepos 28 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. liepos 29 d. – 2014 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 4 d. – 2014 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 7 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 8 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 154 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 2014 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 154 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 154 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 154 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 154 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. rugsėjo 18 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių;
– 2014 m. spalio 22 d. atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 171 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. spalio 24 d. – 2014 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. lapkričio 4 d. – 2014 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. lapkričio 19 d. – 2015 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 171 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 4 d. – 2015 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 171 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 171 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 17 d. – 2015 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 31 d. – 2015 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. vasario 3 d. – 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 294 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 294 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 294 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 7 d. – 2015 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 288 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 340 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 10 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 11 d. – 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 340 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 347 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 347 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 347 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 347 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 347 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 27 d. – 2015 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 326 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 3 d. – 2015 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 166 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 166 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 17 d. – 2015 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 166 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 166 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 281 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 25 d. – 2015 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 281 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 282 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 282 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 282 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 282 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gegužės 8 d. – 2015 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 16 d. – 2015 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 317 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 22 d. – 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 317 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gegužės 29 d. – 2015 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 270 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 3 d. – 2015 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 270 buvo 1 asmuo.
2. 2013 m. kovo 12 d. vakare, 2013 m. balandžio 22 d. ryte, 2013 m. balandžio 23 d. vakare, 2013 m. gegužės 31 d. vakare, 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. rugsėjo 13 d. ryte, 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 4 d., 2014 m. vasario 19 d. 2014 m. vasario 21 d., 2014 m. vasario 27 d. – 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 17 d., 2014 m. spalio 22 d. – 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. sausio 3 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 3 d. – 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 9d. – 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 23 d. – 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus; 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2013 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. spalio 21 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas (b. l. 10–18)).
3. Pareiškėjo sveikatos istorijoje Nr. 05-A/2013/5295, be kita ko, nurodyta: 2013 m. rugsėjo 13 d. pirminės gydytojų apžiūros metu skundėsi nemiga, taip pat užfiksuota informacija, kad pareiškėjas daug kartų gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą – 2013 m. sausio mėn.–vasario mėn. (b. l. 118–119); 2014 m. kovo 29 d. psichiatro konsultacijos metu skundėsi nerimu, miego sutrikimais, nurodyta, kad gydėsi Vilniaus psichikos sveikatos centre (toliau – ir PSC), konsultacijos metu diagnozuotas emocinis miego sutrikimas, paskirtas gydymas, pateiktas paklausimas Vilniaus PSC (b. l. 120); 2014 m. rugpjūčio 25 d. diagnozuota furunkuliozė, paskirtas gydymas (b. l. 121), 2014 m. rugsėjo 15 d. dėl negyjančios furunkuliozės siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ten nenuvyko, nes prieš tai išvyko į Utenos psichiatrinį skyrių (b. l. 122); 2014 m. lapkričio 5 d. skundėsi silpnumu; 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi dėl furunkulo, 2015 m. gegužės 25 d. vėl atsirado furunkulai, diagnozuota furunkuliozė, paskirtas gydymas (b. l. 124); 2015 m. birželio 12 d. skundų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 125).
4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:
4.1. 2013 m. balandžio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-345, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 123 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, kameroje Nr. 123 įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, kuriame yra klozetas ir praustuvė (b. l. 29–31).
4.2. 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-376, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 124 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, dirbtinė naktinė apšvieta – neatitiko (b. l. 19–20).
4.3. 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-531, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 138 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 138 lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto reikalavimų, todėl atsižvelgiant į šį punktą duotas nurodymas, esant finansinėms galimybėms, atlikti kameroje remonto darbus (pašalinti lubų defektus) (b. l. 21–22).
4.4. 2013 m. liepos 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-783, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 328 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 47–48).
4.5. 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1162, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 328 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 49–51).
4.6. 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 112 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 112 nustatyti vietomis nedideli sienų eksploataciniai pažeidimai, nekenkiantys pavojaus sveikatai; kameroje Nr. 112 buvo švaru, valymui skirto inventoriaus nebuvo, nes jos švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi atsakingi Lukiškių TI-K dirbantys ir už tai atsakingi asmenys (b. l. 53–55).
4.7. 2014 m. birželio 4d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-909, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: Lukiškių TI-K tualetų valymui naudojama kalcinuota soda; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 65–66).
4.8. 2014 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2108, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 59–60).
4.9. 2015 m. kovo 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-617, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 347 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 347 lubų ir grindų paviršius lygus, tinkamas lengvam valymui, tai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 71–80).
4.10. 2015 m. balandžio 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-775, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 282 dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 282 lubų paviršius tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai (b. l. 83–88).
4.11. 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1068, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 67–70).
4.12. 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1810, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 326 vėdinimas, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta; kameroje Nr. 326 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su „Dezinfa“, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 81–82).
5. Lukiškių TI-K, siekdamas palaikyti švarą kamerose iki 2014 m. buvo sudaręs su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sutartį, pagal kurią buvo atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai (atsiliepimas (b. l. 10–18)). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 93–95).
6. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 97–99).
7. Remiantis atliktų darbų aktais, 2013 m. kovo d.–2013 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atlikdavo Lukiškių TI-K periodinius profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, naudojo profilaktines priemones nuo graužikų ir vabzdžių, jų buvimo šiuo laikotarpiu nebuvo nustatyta (b. l. 139–134); UAB „Dezinfa“ 2014 m. atlikdavo profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, graužikų ir vabzdžių buvimo nenustatyta, naudotos priemones nuo graužikų ir vabzdžių (b. l. 135–145); 2015 m. vasario mėn.–2015 m. gegužės mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atlikdavo Lukiškių TI-K periodinius profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, naudojo profilaktines priemones nuo graužikų ir vabzdžių, kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, graužikų ir vabzdžių buvimo nenustatyta, išskyrus, kai 2015 m. gegužės 18 d. kameroje nustatyti tarakonai (pareiškėjas šioje kameroje laikytas nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 27 d.) (b. l. 146–152).
II
1. Pareiškėjas J. C. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 30 000 Eur, taip pat turtinę žalą 100 Eur.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas J. C. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes J. C. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. (b. l. 1-5).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
3. Pareiškėjas J. C. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. kovo 12 d., o išvyko 2015 m. birželio 5 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10-18)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas J. C. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 639 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. rugsėjo 12-13 d., 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 4 d., 2014 m. vasario 19 d. 2014 m. vasario 21 d., 2014 m. vasario 27 d. – 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 17 d., 2014 m. spalio 22 d. – 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. sausio 3 d., 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 3 d. – 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 9 d. – 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 23 d. – 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. birželio 5 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; pareiškėjas 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 28 d. (imtinai), 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2013 m. rugsėjo 11 d. (imtinai), 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. spalio 21 d. (imtinai) buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–18)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K, siekdamas palaikyti švarą kamerose iki 2014 m. buvo sudaręs su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sutartį, pagal kurią buvo atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai (atsiliepimas (b. l. 10–18)). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 93–95); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 97–99); remiantis atliktų darbų aktais, 2013 m. kovo d.–2013 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atlikdavo Lukiškių TI-K periodinius profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, naudojo profilaktines priemones nuo graužikų ir vabzdžių, jų buvimo šiuo laikotarpiu nebuvo nustatyta (b. l. 139–134); UAB „Dezinfa“ 2014 m. atlikdavo profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, graužikų ir vabzdžių buvimo nenustatyta, naudotos priemones nuo graužikų ir vabzdžių (b. l. 135–145); 2015 m. vasario mėn.–2015 m. gegužės mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atlikdavo Lukiškių TI-K periodinius profilaktinius patikrinimus dėl aplinkos kenksmingumo, naudojo profilaktines priemones nuo graužikų ir vabzdžių, kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, graužikų ir vabzdžių buvimo nenustatyta, išskyrus, kai 2015 m. gegužės 18 d. kameroje nustatyti tarakonai (pareiškėjas šioje kameroje laikytas nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 27 d.) (b. l. 146–152). Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, nurodytuose šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punkte, nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus (b. l. 19-20, 21-22, 53-55), įvertinęs, kad kai kuriais atvejais tų pažeidimų nenustatyta (b. l. 29-31, 47-48, 49-51, 65-66, 59-60, 71-80, 83-88, 67-70, 81-82), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus. Teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas, esą, negavo higienos priemonių, tačiau tai vertina, nustatydamas neturtinės, o ne turtinės žalos, dydį, nes jos pareiškėjas tiksliai neįrodė (skundo tekste nurodo apie 67 Eur, reikalavimuose – 100 Eur).
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (639 paras pareiškėjas J. C. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtent Lukiškių TI-K administracijos veiksmais padaryta žala sveikatai (Pareiškėjo sveikatos istorijoje Nr. 05-A/2013/5295, be kita ko, nurodyta: 2013 m. rugsėjo 13 d. pirminės gydytojų apžiūros metu skundėsi nemiga, taip pat užfiksuota informacija, kad pareiškėjas daug kartų gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą – 2013 m. sausio mėn.–vasario mėn. (b. l. 118–119); 2014 m. kovo 29 d. psichiatro konsultacijos metu skundėsi nerimu, miego sutrikimais, nurodyta, kad gydėsi Vilniaus psichikos sveikatos centre (toliau – ir PSC), konsultacijos metu diagnozuotas emocinis miego sutrikimas, paskirtas gydymas, pateiktas paklausimas Vilniaus PSC (b. l. 120); 2014 m. rugpjūčio 25 d. diagnozuota furunkuliozė, paskirtas gydymas (b. l. 121), 2014 m. rugsėjo 15 d. dėl negyjančios furunkuliozės siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ten nenuvyko, nes prieš tai išvyko į Utenos psichiatrinį skyrių (b. l. 122); 2014 m. lapkričio 5 d. skundėsi silpnumu; 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi dėl furunkulo, 2015 m. gegužės 25 d. vėl atsirado furunkulai, diagnozuota furunkuliozė, paskirtas gydymas (b. l. 124); 2015 m. birželio 12 d. skundų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 125)), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 4 800 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 4 800 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. C. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 639 paras).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.