- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- A-39-453-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, darbo stažo užskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinę (toliau - ir Vilniaus rinktinė) išmokėti darbo užmokestį bei delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka, už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2002 m. vasario 8 d. iki 2006 m. kovo 16 d. bei šį laikotarpį įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Nurodė, kad 2001 m. gruodžio 6 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 05-1-485-01, kurioje jis įtariamas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 312 straipsnio 3 dalyje. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. veika perkvalifikuota į BK 199 straipsnio 1 dalį. 2002 m. sausio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuroro nutarimu jis nušalintas nuo pareigų iki bylos atidavimo teismui klausimo išsprendimo. Nutarime nušalinimo laikotarpis nebuvo apibrėžtas konkrečia diena ir dėl to jis ne kartą skundėsi. 2006 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūra informavo, kad 2006 m. kovo 16 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra panaikino laikinąjį jo nušalinimą nuo pareigų. 2006 m. kovo 23 d. jis kreipėsi į atsakovą dėl grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį bei delspinigių išmokėjimo. 2006 m. kovo 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-107 jis grąžintas į pareigas nuo 2006 m. kovo 24 d., tačiau2006 m. balandžio 6 d. raštu jis informuotas, kad darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį nebus išmokėtas, nes galimai pareiškėjas patyrė žalą ne dėl Vilniaus rinktinės neteisėtų veiksmų, o baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nėra nutrauktas ir pats nušalinimas nuo pareigų nepripažintas neteisėtu. Tačiau jo nušalinimas nuo pareigų yra pripažintas neteisėtu. Pagal nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu galiojusius teisės aktus, nepagrįstai nušalintiems pareigūnams už nušalinimo laikotarpį išmokamas vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir PBK) 173 straipsnis, Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punktas, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 28 straipsnio 5 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis). Teisės aktuose taip pat numatyta, kad nušalinimo laikotarpis įskaitomas į tarnybos stažą. Šios nuostatos netaikytinos tik tada, kai yra darbuotojo kaltė. Jo kaltės dėl nušalinimo nuo pareigų nėra. Tai, kad baudžiamasis procesas nėra nutrauktas, apskritai neįrodo jo kaltės ir tuo labiau jo kaltės nusikaltimo padaryme. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Teigė, kad penkerius metus vykstantis ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Jo kaltė teisės aktuose nustatyta tvarka nepatvirtinta. Taip pat nurodė, kad 2006 m. liepos mėnesį buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau dėl atleidimo teisėtumo kreipėsi į teismą. Prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Statuto 28 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad įsakymai dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų bei grąžinimo į pareigas buvo priimti vykdant prokuroro nutarimus. Darbo užmokesčio mokėjimas už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, kai toks nušalinimas buvo taikomas tardymo institucijų reikalavimu, nėra sureguliuotas teisės aktuose. Statuto 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas. Baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu dar nėra nutrauktas, jis nebuvo pripažintas nekaltu dėl nusikaltimo padarymo, tebuvo tik panaikinta viena iš jam taikytų prievartos priemonių. Prokuratūra taip pat nėra pripažinusi nutarimo dėl nušalinimo nuo pareigų neteisėtu. Todėl negali būti tenkinamas reikalavimas dėl stažo įskaitymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio skundo padavimo teismui terminą, todėl jo skundas neturėjo būti priimtas. Pareiškėjas nepasinaudojo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įstatymų nustatyta tvarka pripažinti nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu bei neteisėtu ir reikalauti iš institucijos, kurios iniciatyva buvo nušalintas, atlyginti žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu galiojusiais Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 straipsnio 1, 2 dalimis, nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Statuto 28 straipsnio 3, 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A/11-798/2005 išvadomis ir nurodė, jog tam, kad pareigūnui būtų išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, šis nušalinimas turi būti pripažintas nepagrįstu arba pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra 2006 m. kovo 16 d. nutarimu panaikino 2002 m. sausio 11 d. nutarimą nušalinti S. R. nuo pareigų, nes išnyko priežastys, dėl kurių asmuo turėjo būti nušalintas nuo pareigų (BPK 157 straipsnio 5 dalis), o ne dėl to, kad prokuratūra būtų pripažinusi, jog ankstesnis nutarimas dėl nušalinimo buvo neteisėtas ar nepagrįstas. Baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjui pareikšti kaltinimai, tyrimas dar nėra pasibaigęs. Tokiu atveju grąžinus nušalintą pareigūną į pirmiau eitas pareigas negali būti taikoma Statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostata dėl darbo užmokesčio jam išmokėjimo. Pareiškėjas savo reikalavimus pareiškė per anksti, tai yra dar nesibaigus ikiteisminiam baudžiamosios bylos tyrimui. Teismas taip pat vadovavosi Statuto 28 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad tenkinti reikalavimą dėl darbo stažo įskaitymo dar nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos, kurioje S. R. pareikšti kaltinimai, tyrimas nėra baigtas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas (2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A/1-638/2005), o dėl stažo įskaitymo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė ir atsakovo 2006 m. balandžio 6 d. atsakymas nesusijęs su stažo įskaitymu. Teismas vadovavosi ir vidaus reikalų ministro 2001 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 626 „Dėl vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento bei vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 6, 7, 8 punktų nuostatomis ir nurodė, kad dėl stažo apskaičiavimo pareiškėjas turėtų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamą pareigūną, kuriam priklausė teisė jį priimti į pareigas ir atleisti iš pareigų. Ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo sudaryta komisija ir tik šios komisijos sprendimus galima skųsti teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl stažo apskaičiavimo įskaitant jo nušalinimo periodą, todėl reikalavimas pareikštas ne praleidus terminą, bet per anksti. Pareiškėjas dar nėra pateikęs prašymo įskaityti į stažą nušalinimo laikotarpį savo buvusiam vadovui. Be to, pareiškėjas tokį reikalavimą turėtų reikšti tik pasibaigus nusikalstamos veikos tyrimui procesiniu sprendimu, kuriuo būtų pripažinta, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Teismas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė konstatavęs, kad tam nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2006 m. spalio 9 d. teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas įpareigoti atsakovą išmokėti darbo užmokestį bei delspinigius už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A/11-798/2005 išvada, kad nušalinto pareigūno nepripažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo yra tuo atveju, kai buvo atliekamas ir pasibaigė atitinkamos veikos tyrimas. Ši išvada prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Aplinkybė, kad nėra nutrauktas baudžiamasis procesas, neįrodo jo dalyvavimo ir tuo labiau kaltumo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Iki šiol joks procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje nėra priimtas ir nėra aišku, kada bus priimtas. Penkis metus vykstantis ikiteisminis tyrimas leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra vilkinamas.
2. Teismas neteisingai interpretuoja nutarimą dėl nušalinimo nuo pareigų panaikinimo. Teismas neįvertino Vilniaus apygardos prokuratūros pranešimo. Nutarimas panaikinti kardomąją priemonę – nušalinimą nuo pareigų – buvo priimtas dėl to, kad jo atžvilgiu taikomas nušalinimas nuo pareigų yra ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas. Šis nutarimas buvo priimtas po to, kai jis dėl to kreipėsi su skundu, o ne prokuratūros iniciatyva. Nutarimas priimtas tik gavus nurodymą iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kuri, patikrinusi bylos tyrimo eigą, konstatavo, kad tyrimas vilkinamas. Jo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas ir teisėtumas prieštarauja tiek baudžiamojo proceso įstatymo tikslams, tiek ir Konstitucijos 48 straipsnyje garantuotai žmogaus teisei laisvai pasirinkti norimą darbą.
3. Jo kaltumas įstatymo nustatyta tvarka nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl konstatuotina, kad jis yra nekaltas ir jo atžvilgiu turi būti taikomos Statuto 28 straipsnio 5 dalies bei Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios nušalintam nuo pareigų tarnautojui galimybę gauti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį.
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A/l1-798/2005 negali būti laikoma precedentu nagrinėjant šią bylą, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šioje byloje, skirtingai, nei byloje Nr. A/l1-798/2005, jis ginčija jo nušalinimo nuo pareigų teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus. Pažymi, kad pareiškėjas nesinaudojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įstatymų nustatyta tvarka pripažinti nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu ir reikalauti iš institucijos, kurios iniciatyva buvo nušalintas, atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų vykdant Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2002 m. sausio 11 d. nutarimą nušalinti nuo pareigų pareiškėją iki jo, kaip kaltinamojo, atidavimo teismui klausimo išsprendimo. Tos pačios prokuratūros prokuroro 2006 m. kovo 16 d. nutarimu buvo panaikintas 2002 m. sausio 11 d. nutarimas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų.
Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų Baudžiamojo proceso nusatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nustačius, kad pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, jis toliau eina pareigas ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą.
Paminėtu 2006 m. kovo 16 d. nutarimu pareiškėjui buvo panaikintas nušalinimas nuo pareigų ne dėl to, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, o dėl to, kad jau atlikti beveik visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir toliau taikyti šios priemonės nereikia. Tačiau ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo baigtas ir jo kaltės klausimas neišspręstas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui negali būti taikomos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Tokia pareiga gali atsirasti tik nustačius, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų teismas priėjo prie teisingos išvado, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo yra išankstinis ir pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė jam adresuotą pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų nutrauktas. Ši aplinkybė atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos administraciniame teisme ir gali būti naujas pagrindas reikalavimams dėl darbo užmokesčio sumokėjimo pareikšti. Dėl to naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, pagrindo nėra. Kita sprendimo dalis neapskųsta. Pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime teisingai išaiškino ginčo dėl tarnybos stažo skaičiavimo nagrinėjimo tvarką.
Dėl to, kas pasakyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.