- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-640-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Sonatos Vaicekauskienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo D. D., kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. D. prašė pripažinti antstolės padėjėjos veiksmus areštuojant ir įvertinant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtais, panaikinti 2010-09-16 turto arešto aktą Nr. S-05029, įpareigoti antstolę areštuoti turto dalį, įvertinant ją realia rinkos kaina bei tiek, kiek reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-09-16 antstolės Sonatos Vaicekauskienės padėjėja N. M. areštavo jam nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo, bendro 0,06 ha ploto, įvertindama jį 50000 Lt, ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, užstatytas plotas 140 kv.m., įvertindama jį 250000 Lt, esančius adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertindama jį 3000 Lt. Arešto aktą pareiškėjas gavo 2010-09-21, su antstolės padėjėjos veiksmais nesutinka, kadangi antstolė areštavo keturis kartus daugiau turto, nei būtina skolos išieškojimui, be to, šį turtą areštuodama įkainavo 303000 Lt- aiškiai per maža kaina, kuri neatitinka rinkos kainų net ir šiuo metu, neišaiškino teisės turto įkainojimui kviestis ekspertą, neišaiškino teisių ir pareigų, susijusių su tokiu prašymu. Turtas buvo areštuotas, neapžiūrėjus jo natūroje. Be to, buvo areštuotos jo piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, dėl ko jis patyrė nuostolių, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais ir neturėdamas lėšų pragyvenimui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus įvertinant nekilnojamąjį turtą- 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),- neteisėtais ir įpareigojo antstolę įkainoti turtą realia rinkos kaina, atitinkamai pakeičiant 2010-09-16 turto arešto aktą Nr. S-05029. Pripažino antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus areštuojant automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) J, ir L. D., a.k (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose AB „DnB NORD“, AB SEB, AB „Swedbank“ bankuose neteisėtais ir panaikino areštą, taikytą antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2010-10-11 patvarkymais L. D. piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD“ banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ir 2010-09-16 turto arešto aktu Nr. S-05029 taikytą areštą automobiliui Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl 2010-09-16 turto arešto akto Nr. S-05029 panaikinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad joks kitas asmuo, išskyrus antstolio padėjėją N. M., areštuojant pareiškėjo turtą nedalyvavo, duomenų, kad antstolė skolininko turtą apžiūrėjo jo buvimo vietoje, byloje nėra. Todėl sprendė, kad antstolė pažeidė CPK 681 str. 1 d. reikalavimus, nepranešdama skolininkui ir kreditoriui apie teisę arešto metu pareikšti savo nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo. Nurodė, kad areštavus nekilnojamąjį turtą- ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kaip nedalomą nekilnojamojo turto objektą, pakanka, kad būtų užtikrintas visas antstolės išieškomas įsiskolinimas. Teismo vertinimu, antstolė, areštuodama turtą, viršijantį skolos ir vykdymo išlaidų mastą, pareiškėjo atžvilgiu taikė tokius ribojimus, kurie negali būti laikomi būtinais, teisėtais ir pagrįstais. Antstolė 2010-09-16 turto arešto akte ½ gyvenamojo namo dalies vertę nurodė 250000 Lt, ½ dalį žemės sklypo įvertino 5000 Lt. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, jog antstolė taip pat galimai netinkamai įkainojo areštuotą turtą. Kadangi Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 16346 Lt, žemės sklypo - 25200 Lt. 2006 m. lapkričio 26 d. UAB „Nidulus“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė - 605000 Lt, žemės sklypo - 180000 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu antstolė nustatė būtent tokią turto vertę, antstolė namo apžiūrėti ir įvertinti nebuvo atvykusi, taip pat nesiūlė pareiškėjui skirti ekspertizės, o toks turto įvertinimas neatitinka ne tik skolininko, bet ir išieškotojos interesų. Taip pat nurodė, jog antstolė, įkainodama turtą, neatsižvelgė į skolininko ir išieškotojos nuomonę, savo argumentų ir visų įrodymų kokiu būdu nustatė turto rinkos vertę nei skolininkui, nei teismui nepateikė, galimai netinkamai įkainojo areštuotą turtą, todėl teismas jos veiksmus pripažino neteisėtais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė Sonata Vaicekauskienė prašo 2010-12-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad išieškoma suma yra didelė, todėl areštuotas automobilis, įvertinant 3000 Lt, ½ dalis nekilnojamojo turto - 0,0600 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, įvertinant atitinkamai 50 000,00 Lt ir 250 000,00 Lt, bendra areštuoto turto vertė sudaro 303 000 Lt. L. D., gavęs turto arešto aktą, prieštaravimo nepareiškė, nors turto arešto akte ši teisė nurodyta. Pažymi, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir skolos išieškojimas negalės būti vykdomas iki hipotekos pabaigos (2028 05 25). Mano, kad nekilnojamas turtas tinkamai įvertintas vadovaujantis šio meto rinkos kainomis. Pareiškėjo pateiktas UAB „Nidulus“ vertinimas 605 000 Lt pateiktas kaip viso nekilnojamojo turto, o ne kaip buvo areštuojama ½ dalis turto. Pareiškėjo teiginys, kad šiai dienai jo turto vertė ryškiai didesnė nei 2006 metais yra visiškai nepagrįstas, kadangi šiuo metu nekilnojamojo turto rinkos kainos yra ženkliai mažesnės nei 2006 metais. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė nei įvertino antstolė, o pateikė 4 metų senumo vertinimą. Teigia, jog teismas netinkamai nurodė, kad turto arešto akte žemės sklypas įvertintas 5000 Lt, jame padarytas rašymo apsirikimas (nedarašytas vienas nulis), tačiau matematiškai bendra areštuoto turto vertė atitinka. Apeliantės nuomone, nėra tikslinga įkeisto turto vertinimui skirti ekspertizę ir dėl to didinti skolos išieškojimo kaštus, kadangi išieškojimas iš įkeisto turto negalimas, pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, ginčijamoje situacijoje bankas. LR CPK 664 str. numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. 2 punkte numatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Panaikinus areštą piniginėms lėšoms bei automobiliui, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 10 22 sprendimo Nr. 2-85/2009 dėl 77 5000 Lt išieškojimo iš L. D., išieškotojos D. D. nebūtų galima įvykdyti arba jo vykdymas realiai pasidarytų sudėtingesnis ir ilgiau vykdytinas, kadangi panaikinus areštą pareiškėjo automobiliui jis jį galėtų perleisti tretiesiems asmenims, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėjas neturi.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų numatytų įgaliojimų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.).
Skolininko L. D. turtas areštuotas vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 77 500 Lt išieškojimo iš skolininko L. D. išieškotojai D. D. (vykdomosios bylos 2 l.). 2010-09-16 areštuotas skolininko turtas: ½ dalis 0,06 ha žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 83 342 Lt. Areštuotas automobilis, įvertintas 3000 Lt, ½ dalis nekilnojamojo turto - 0,0600 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, įvertinti atitinkamai 50 000,00 Lt ir 250 000,00 Lt, bendra areštuoto turto vertė sudaro 303 000 Lt. 2010-10-11 antstolės patvarkymais buvo areštuotos L. D. piniginės lėšos, esančios jo sąskaitose AB „DnB NORD“, AB SEB, AB „Swedbank“ bankuose. LR CPK 675 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolė, areštuodama turtą, viršijantį skolos ir vykdymo išlaidų mastą, pareiškėjo atžvilgiu taikė tokius ribojimus, kurie negali būti laikomi būtinais, teisėtais ir pagrįstais. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada. Antstolės argumentas, kad skolininko piniginės lėšos bei automobilis buvo areštuotas pagrįstai, nes nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, nepagrįstas, kadangi tas faktas, kad areštuotas turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepaneigia LR CPK 675 str. 2 d. reikalavimo dėl turto arešto masto. Nepriklausomai nuo to, ar yra turtas yra įkeistas hipoteka, antstolis vis tiek negali areštuoti daugiau nei leidžia LR CPK 675 str. 2 d. Iš byloje esančio sutartinės hipotekos išrašo matyti, kad sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 29 000 Eur (b.l. 44), todėl teismo išvada, jog nekilnojamojo turto arešto pakanka, kad būtų užtikrintas visas antstolės išieškomas įsiskolinimas, yra pagrįsta. Šioje byloje taip pat keliamas klausimas dėl areštuoto turto kainos netinkamo nustatymo. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 d. nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Iš vykdomosios bylos matyti, kad nekilnojamojo turto žemės sklypo vertė nustatyta remiantis VĮ registrų centro duomenų bazėje atlikta vidutine rinkos verčių paieška pagal unikalų numerį (vykdomosios bylos 12 l.), kuo vadovaujantis buvo įvertinta areštuota 1/2 dalis gyvenamojo namo nėra aišku. Nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui antstolė tokių duomenų nepateikė. Iš byloje esančio 2010-09-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2003-06-09 duomenimis yra 16 346 Lt, tuo metu jis buvo nebaigtas statyti, baigtumo procentas- 19. Skolininko pateiktoje 2006 m. lapkričio 26 d. UAB „Nidulus“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė tuo metu buvo 605 000 Lt, baigtumo procentas- 80. Tiek skolininkas tiek išieškotoja nesutinka su antstolės nekilnojamojo turto įvertinimu bei teigia, jog šiuo metu namo vertė žymiai didesnė nei nurodyta turto arešto akte. Antstolė namo apžiūrėti ir įvertinti nebuvo atvykusi. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms antstolė, siekdamas nepažeisti skolininko ir išieškotojos teisių, bei tinkamai įvykdyti įstatymo reikalavimus, privalėjo nustatyti žemės sklypo bei gyvenamojo namo rinkos vertę jo areštavimo metu. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė neįvykdė įstatyme jai nustatytos pareigos turtą įkainoti rinkos kainomis, todėl jos veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais. Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjas (skolininkas) neįrodė, jog jam priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto kaina yra ženkliai didesnė nei įvertino antstolė, kadangi pateikė 4 metų senumo pažymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas šiuo atveju neturėjo pareigos nuginčyti antstolės atliktą įvertinimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, pati apeliantė neįvykdė, jai įstatymais nustatytos pareigos turtą įkainoti rinkos kainomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties nekeisti.