Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas E. K. 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo: 1) pripažinti darbdavio 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį neteisėtu; 2) pripažinti, kad darbo sutartis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. dienos nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) negrąžinti ieškovo į darbą ir priteisti sumokėti patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 1 950,00 Eur dydžio nemokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. neteisėto atleidimo dienos, 1 950,00 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (4 875,00 Eur ieškinio padavimo dieną), 497,24 Eur dydžio neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. priėmimo į darbą dienos iki 2022 m. rugsėjo 15 d. atleidimo iš darbo dienos ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 568,75 Eur dydžio kompensacija (1950 € : 24 mėn. x 7 mėn.); 2 223,76 Eur dydžio priedas, priklausantis nuo darbuotojo veiklos rezultatų (27 753,00 Eur 2022 m. I ketv. pelnas + 27 841,00 Eur 2022 m. II ketv. pelnas padalinti iš 25 darbuotojų);4) pripažinti darbdavį ieškovo atžvilgiu vykdžius mobingą ir priteisti sumokėti 20 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. ieškovas su atsakovu pasirašė darbo sutartį Nr. 143. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 15 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus sprendimą „Dėl darbo sutarties sudarytos tarp bendrovės ir darbuotojo E. K. nutraukimo“. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes sukūrė tokią darbo aplinką, kurioje ieškovas patyrė priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius veiksmus, buvo kėsinamasi į ieškovo garbę bei orumą, psichologinį asmens neliečiamumą, buvo siekiama ieškovą sumenkinti ir įbauginti tikslu, kad ieškovas parašytų prašymą iš darbo išeiti savo noru ir darbdaviui nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos. Ieškovas darbo vietoje buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „bl...t“, buvo garsiai šaukiama prikišus veidą prie ieškovo veido, darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas G. V. vykdė ieškovo dalykinių savybių menkinimą: vadino „silpnu“, „atsilikusiu“ po to, kai pats neišlaikė egzaminų kvalifikacijos atestatui gauti, ieškovui dirbant prie jo pasilenkęs be ieškovo leidimo fotografuodavosi asmenukėms. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas G. V. įmonės serveryje sukūręs ieškovui elektroninį paštą, vienas turėjo jo slaptažodį ir nuolat jį be ieškovo žinios skaitė. Darbo vietoje įmonės vadovai darbuotojams melavo, jog ieškovas juos apkalba nenurodydami, ką konkrečiai apie darbuotojus šneka. 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės direktorius A. D. telefonu keiksmažodžiais ieškovą išplūdo, o po to dar papildomai su keiksmažodžiu atsiuntė SMS pranešimą, išvadino „Vadovu bl...t“, teigė, kad ieškovas „vėjus pasakoja“. Tą dieną iš karto po išplūdimo ieškovas išėjo namo, o pakeliui jam kelią su savo BMW markės automobiliu užkirtęs atsakovės akcininkas G. V. ir vėl pakartotinai ieškovą necenzūriniais žodžiais išplūdo. Įmonės vadovai 2022 m. rugpjūčio 16 d. specialiai išplūdo ieškovą ir po to kitus darbuotojus vertė rašyti paaiškinimus, kad buvo priešingai, t. y. esą ieškovas išplūdo įmonės vadovus. Direktoriaus ieškovo atžvilgiu išsakomi intensyvūs ir sistemingi įžeidimai ieškovui sukeldavo stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, apimdavo gėdos jausmas būnant vienoje patalpoje su atsakovo vadovais ir kitais darbuotojais bei palaikant su jais darbinius santykius, suprastėjo pasitikėjimas savimi ir savivertė Ieškovas už direktorių A. D. vyresnis 27 metais, t. y. beveik dvigubai, todėl jo bendravimo kultūra, kuomet ieškovas buvo tujinamas, yra ypač užgauli, menkinanti ieškovą. Atsakovės direktorius A. D. yra 29 metų, apie 1,90 m ūgio, apie 100 kg svorio, o atsakovės statybos direktorius G. V. yra 39 metų, apie 2,00 m ūgio ir, tikėtina gerokai virš 130,00 kg svorio. Ieškovas yra 57 metų amžiaus, ūgis yra 1,80 m ir svoris 82,00 kg, yra tik 45 procentų darbingas, todėl įvertinę šiuos fizinius duomenis, įmonės vadovai abu kartu prieš ieškovą buvo ypač agresyvūs ir nepagarbūs bendraudami su juo iki tokio lygio, kad privertė valyti patalpas, o šiukšles savo atsineštais maišais išmesti vežtis į namus. Tokiais atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas buvo pranešęs apie prieš jį vykdomą mobingą atsakovės vadovams, bet atsakovė jokių veiksmų, kad būtų ištirtos ir pašalintos visos galimos mobingo apraiškos įmonėje, nesiėmė. Jei atsakovė būtų bent pradėjusi aiškintis, kalbėtis ir šalinti mobingo apraiškas, galima buvo aptarti tolesnio darbo įmonėje sąlygas, bet akivaizdu, kad atsakovė specialiai siekė mobingo veiksmais atleisti ieškovą iš darbo ir ją tenkino tokia situacija, kokia susiklostė dėl jos neteisėtų veiksmų. Atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki pat 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. neteisėto atleidimo dienos, su ieškovu nei karto nesusiekė ir nebendravo. Atsakovė taip pat pažeidė DK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesudarė man sąlygų kaip neįgaliam asmeniui sąmatininko darbo funkcijoms atlikti ir nesuteikė reikalingų darbo priemonių ar turto. Atsakovas neatliko galimybių atlikti ieškovui pavestą darbą vertinimo (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ir gamybos tempas atitinka mano galimybes), nesiuntė pasitikrinti sveikatos, kas privaloma pagal DK ir Lietuvos Respublikos darbo saugos ir sveikatos įstatymą. Atsakovei prieš ieškovui įsidarbinant buvo pateikta „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, kur numatyta, kad ieškovas negali dirbti didesniame kaip 1,3 metro aukštyje, ar kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, tačiau atsakovės biuro patalpos (duomenys neskelbtini), buvo ketvirtame aukšte, t.y. didesniame kaip 1,3 metro aukštyje, kur be lifto ieškovui sunku buvo patekti ir patalpose buvo per karšta. Darbdavys iš vis nebuvo įsigijęs ir nesuteikė ieškovui nei vienos reikalingos sąmatininko funkcijoms atlikti darbo ar apsaugos priemonės. Sudarant darbo sutartį nebuvo sutarta, kad darbo metu ieškovas naudos savo darbo priemones ir turtą, o atsakovė už tai ieškovui neatlygins. Pas atsakovę taip pat yra likę ieškovui nuosavybės teise priklausančių darbo priemonių, kurių atsakovė tyčia negrąžina, nors ne kartą buvo prašoma ir kurių vertė siekia apie 500,00 Eur. Šie veiksmai taip pat rodo, kad atsakovė vykdė ir iki šiol tebevykdo mobingą ieškovo atžvilgiu. Darbdavys nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo tik todėl, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. jis neturėjo finansinių galimybių savo sąskaita darbdavio naudai naudoti savo darbo priemonių ir neturėjo galimybės dėl sveikatos problemų toliau dirbti atsakovės suteiktoje darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo verčiamas atlikti darbo funkcijas, dėl kurių nebuvo susitarta darbo sutartyje, vertė atlikti papildomus darbus nemokamai sudarant išplėstines objekto sąmatas ir vertė nuosavomis lėšomis vykti atlikti papildomas ne sąmatininko funkcijas į kitas darbo vietas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Be to, šiuose objektuose ieškovui teko nemokamai atlikti papildomas darbų vadovo darbo funkcijas ant lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), stogo, kur pastato aukštis daugiau kaip 1,3 m tuo pažeidžiant gydytojų nurodymus, išdėstytus „Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“. Tai taip pat pagrindžia teiginį, kad atsakovė nesudarė tinkamų darbo sąlygų pagal ieškovo sveikatos būklę darbo funkcijoms atlikti. Pareigybės aprašymas ieškovui nebuvo pateiktas. Ieškovas Iš anksto žinodamas, kad reikės atlikti nurodytas papildomas funkcijas už tokį atlyginimą, koks sulygtas darbo sutartimi, nebūtų pas atsakovę net įsidarbinęs. Vis dėlto ieškovas niekada neatsisakė jei jam leido sveikata ir resursai, vykdyti tokių darbdavio darbo nurodymų, kurių atlikimas nebuvo numatytas darbo sutartyje ir už kurių atlikimą niekada nebuvo ieškovui sumokėta, o darbo funkcijas pradėjo vykdyti dar iki darbo sutarties sudarymo. Dėl to, kad ieškovas vėliau paprašė pasirašyti papildomą susitarimą ir už papildomus darbus mokėti papildomą atlygį, buvo viena iš pagrindinių priežasčių siekiant ieškovu atsikratyti. Visos šios aplinkybės, kad ieškovui trūksta asmeninių piniginių lėšų vietoje sugedusio nusipirkti naują kompiuterį ir vykti į darbą kitu adresu, nei nustatyta darbo sutartimi, ar kad įvykdyti darbo nurodymų ieškovas negali todėl, kad darbo vietoje nesudarytos tam tinkamos sąlygos, kad ieškovas bijo atvykti į darbą dėl atsakovės vadovaujančių darbuotojų agresyvių nenuspėjamų veiksmų, neturėtų būti vertinamos, kaip ieškovo atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymus, todėl ieškovas negalėjo būti atleidžiamas iš darbo. Atsakovė neturėjo pagrįstų prielaidų reikalauti, kad ieškovas atliktų darbo funkcijas nesaugioje ir neįgaliam asmeniui dirbti nepritaikytoje aplinkoje. Atsakovė pažeidė DK 42 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisės normas, nes niekada pasirašytinai nesupažindino ieškovo su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Dar viena reikšminga aplinkybė, dėl ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, yra tai, jog pas atsakovę buvo nusistovėjusi darbo tvarka, jog galima dirbti nuotoliniu būdu ir taip ieškovas dirbo ne vieną kartą ir ne vieną darbo dieną. Nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nebesant galimybių ieškovui dirbti adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbti nuotoliniu būdu prašė 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu, pakartotinai prašė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu. Atsakovas tenkino ieškovo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, nes, vadovaujantis DK 46 straipsnio 2 dalies nuostatomis, per penkias darbo dienas, t. y. vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. motyvuotai neatsisakė patenkinti ieškovo raštu pateikto prašymo dirbti nuotoliniu būdu, vadinasi, su prašymu sutiko ir privalėjo sutikti, kadangi ieškovas – neįgalus asmuo. Ieškovas taip pat turėjo teisę prašyti darbdavio pakeisti darbo sąlygas. Per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė neatleido ieškovo iš darbo už pravaikštas, o rašė, kad „tikisi sėkmingo tolimesnio bendradarbiavimo“. Bendradarbiavimo su atsakove laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. dienos tikėjosi ir ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė neturėjo pagrindo su ieškovu nutraukti darbo sutartį be jokio įspėjimo todėl, kad neatvyko į darbą vieną ar daugiau darbo dienų, nes sąmatininko funkcijas ieškovas buvo pasiruošęs bet kada atlikti namuose ir niekada neatsisakė ir negalvojo atsisakyti bendradarbiauti su atsakove. Atsakovei niekas netrukdė nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. darbinius nurodymus duoti elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip ji visada darė. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma yra „LR 58 str. 1 d.“ Tokios įstatymo normos nėra ir, atitinkamai, ji negali būti darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Atsakovės suklydimas, nurodant neegzistuojančią teisės normą kaip atleidimo iš darbo pagrindą, negali būti laikomas nežymiu suklydimu ar rašymo klaida, kuri neturi įtakos skundžiamo sprendimo turiniui. Perskaitęs atsakovės sprendimą ieškovas neturėtų savarankiškai išmąstyti darbo sutarties nutraukimo su juo pagrindo ir įstatymo normos, nes yra didelė klaidos padarymo tikimybė, kuri vėliau gali turėti įtakos, pavyzdžiui, prašymams Darbo ginčų komisijai ar teismui. Atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies ir 64 straipsnio nuostatas, nes prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, raštu neįspėjo ieškovo apie galimą atleidimą. Ieškovas iš atsakovo negavo įspėjimo nutraukti darbo sutartį, kuriame būtų nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Negavęs tokio įspėjimo, ieškovas buvo įsitikinęs, kad dirba ir toliau dirbs pas atsakovę, laukė jo darbinių nurodymų ir neieškojo kito darbo. Neteisėtai atleisdama ieškovą iš darbo atsakovė taip pat padarė jam neturtinę žalą. Atsakovė iš darbo ieškovą atleido itin kompromituojančiu pagrindu neva esant darbuotojo kaltei, sumažėjo ieškovo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, įvertinant tai, kad ieškovas yra neįgalus vyresnio amžiaus darbuotojas. Dėl to, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo, ieškovui kilo sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai, nes ieškovo žmona šiuo metu nedirba, ieškovas augina nepilnametį vaiką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nėra mokama.

2. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad apie samatininko poziciją UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo perskaitęs skelbimą. Pagrindinės darbo pasiūlymo sąlygos tiko, nes ieškovas turi reikiamą išsilavinimą ir kompetencijas, nurodytas atlygio dydis tuo metu jį tenkino. Skelbime buvo nurodyta, kad darbas bus su programa „Prosama“, komercinių pasiūlymų rengimas, projektinės, techninės dokumentacijos analizavimas, bendravimas su paslaugų, medžiagų tiekėjais, rangovais, subrangovais, darbo medžiagų sąnaudų paskaičiavimas. Vėliau dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo atliekamų darbo funkcijų apimtis išaugo, nors darbo skelbime nebuvo nurodyta, kad reiks vykti į komandiruotes, atlikti darbų vadovo funkcijas. Dėl darbo pokalbio susitiko 2022 m. vasario 14 d., o 2022 m. vasario 17 d. jau buvo sutarta, kad ieškovas dirbs UAB (duomenys neskelbtini). Dar prieš pradėdamas dirbti ieškovas nurodė atsakovės atstovui G. V., kad dirba tik su programa „SES3“ ir jį tokios sąlygos tenkino. Ieškovas apskritai nedirba su jokiomis kitomis sąmatinėmis programomis, nes jų negalima integruoti į tas programas, kuriomis ieškovas naudojasi. Ieškovas realiai pradėjo dirbti nuo 2022 m. vasario 17 d., skaičiavo sąmatas daugiabučiams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. vasario 24 d. Ieškovas pateikė atsakovui kartu su įdarbinimo dokumentais ir išvadą dėl jo neįgalumo ir darbo sąlygų. Su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas nebuvo supažindintas įsidarbinimo metu, tokios apskritai nebuvo įmonėje numatytos. Darbo sutartį pasirašė su nurodytomis statybos inžinieriaus pareigomis, nes neturėjo kito pasirinkimo, tokia buvo jam pateikta, nors statybų inžinierius yra plati sąvoka ir tai iš esmės yra įgyto išsilavinimo apibrėžimas. Jei nebūtų pasirašęs darbo sutarties, nebūtų gavęs darbo. Pradėjus dirbti, ieškovas skaičiavo jam pavestas sudaryti sąmatas, tačiau šie skaičiavimais nedavė rezultato, nes įmonė negaudavo užsakymų iš konkursų, nebuvo darbų, pradėjo trūkti įmonei pinigų. Tada įmonėje buvo naudotos ieškovo turimos kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, tačiau dalyvavimui viešųjų juridinių asmenų konkursuose reikėjo atlikti papildomas funkcijas, dėl kurių nebuvo susitarta darbo sutartyje ir su G. V. pažadėjo ieškovui 50 proc. pelno nuo kiekvieno konkurso, kurį įmonė laimės, pažadėjo pakeisti darbo sutartį dėl darbo apmokėjimo. Pradžioje dalyvavimas viešuose konkursuose nebuvo sėkmingas, tačiau tokia yra dalyvavimo viešuose konkursuose specifika, t. y. turi bent 10 konkursų sudalyvaut su visos dokumentacijos parengimu ir tada laimi 1. Galiausiai UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo viešąjį konkursą, nors G. V. buvo pradėjęs panikuot ir sakė metam šitą reikalą. Su įmone 2022 m. balandžio mėn. pradžioje buvo pasirašyta darbų sutartis dėl (duomenys neskelbtini) darželio remonto, tačiau su ieškovu sudaryta sutartis dėl apmokėjimo už darbą nebuvo pakeista, G. V. apskritai pradėjo neigti, kad ką nors žadėjo, taip pat sumenkino ieškovo indėlį laimint viešuosius konkursus. Nepaisant to, ieškovas toliau ieškojo viešųjų konkursų, rengdavo visą dokumentacija vienas, nors įprastai prie tokios apimties projektų turi dirbti 3-4 darbuotojai. Taip buvo laimėtas dar vienas viešasis konkursas. Išaugus darbų apimtims ieškovas nuolat į tai atkreipdavo atsakovės dėmesį, kad dirba savaitgaliais, vakarais, nebeturi laisvo laiko, tačiau jokio atlyginimo pakėlimo nebuvo, priešingai, ieškovas būdavo iškoliojamas. Kita svarbi aplinkybė, kad iš ieškovo nepagrįstai buvo reikalaujama lokalinių sąmatų. Sąmatininkas skaičiuoja sąmatas, nurodytas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 dalyje, 6 priede, išskyrus statinio ekonominius rodiklius, ir būtent tokios buvo jo darbo funkcijos, kurios buvo sutartos. Dalyvaujant viešuosiuose konkursuose pakanka užpildyti darbų kiekių žiniaraščius. Lokalines sąmatas ieškovas rengdavo tik savo patogumui, kad matytų sąnaudas projekte, jo atsiperkamumą, šių lokalinių sąmatų kiekvienam objektui atskirai nesaugodavo, o naujas rengdavo ant senųjų, naudodamas kaip šabloną. Ieškovas taip pat mokėsi tam, kad įmonė galėtų dalyvauti ir kituose konkursuose, siekė įgyti naujas kvalifikacijas kursuose ir jas patvirtinančius atestatus, ką ir padarė, ieškovui buvo suteikti darbų vadovo, projekto vadovo atestatai. Tuo tarpu G. V., mokęsis tuose pačiuose kursuose, nesugebėjo išlaikyti egzaminų ir atestatų negavo, nors ir neteisėtai naudojosi ieškovo pagalba laikant egzaminus. Dėl šių priežasčių G. V. pradėjo žeminti ieškovą, rėkdavo ant jo prie kitų darbuotojų, ignoruodavo ieškovo pasiūlymus. Naujai atėję darbuotojai, pvz. administratorė Ž. ir buhalterė N., matydami tokį ieškovo žeminimą taip pat jo nebegerdavo, juokdavosi iš jo, nesisveikindavo, ieškovui pradėjo dingti darbo priemonės. Pažymėjo, kad ieškovui įmonė nesuteikė jokių darbo priemonių, kad ir kokie kompiuteriai buvo pirkti, ieškovas nieko negavo. Ieškovui nebuvo perkama ir programos „SES3“ licencija, nors dar darbo pradžioje buvo sutarta, kad ieškovas dirbs su ja. Ši programa, įsigijus licenciją, suinstaliuojama į konkretų kompiuterį. Būtent tokią programą ieškovas buvo nusipirkęs ir turėjo savo asmeniniame kompiuteryje bei dirbo su ja atsakovei, t. y. naudojo asmenines darbo priemones. Atsakovė darbo vietoje ieškovui tokios programos nenupirko, pagailėjo 200 Eur, nors ieškovo dėka gavo nuolaidą šiai programai įgyti. Ieškovas neturėjo net tokių elementarių darbo priemonių, kaip tušinukai, trintukas, sąvaržėlės ir pan., net šias priemones ieškovas nešėsi pats. Net ir šios jo asmeninės priemonės dingo. Ieškovui nebuvo žinoma, kur pasiimti paprasčiausių kanceliarinių prekių, sakė administratorei, kuri žadėjo nupirkti, bet šių priemonių nebuvo. Visus šiuos veiksmus ieškovas vertina kaip mobingą jo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad iki šiol pas atsakovę yra likusios jo asmeninės darbo priemonės, kompiuterio laidai, USB laikmenos, kanceliarinės priemonės, ieškovo asmeniniai pagal jo poreikius užsakyti akiniai. Ieškovui šios priemonės negrąžintos ir jam nesuprantama, kodėl. Juk atsakovės atstovas galėjo ir į teismą atnešti bei šias priemones grąžinti. Ieškovas į savo darbo kabinetą patekti nebegali, kad pats jas pasiimtų, pakeista kabineto spyna. Pirmas didesnis konfliktas įvyko 2022 m. liepos 28, ar 29, ar 30 d., kai ieškovas buvo išvadintas necencūriniais žodžiais priminęs apie savo darbo krūvį ir poreikį pakelti algą, dėl ko ieškovui teko išeiti namo dėl itin prastos emocinės būklės. Kitą dieną ieškovas atėjo į darbą, nes tikėjosi, kad tai tik vienkartinis konfliktas, juk darbe visko pasitaiko. Vis dėl to 2022 m. rugpjūčio 10 d. vėl tas pats pasikartojo, prasidėjus kalbai apie atlyginimo pakėlimą. Ieškovas buvo išplūstas, todėl apie pietus išėjo namo susitvarkyti su emocijomis. Namo važiavo troleibusu, todėl greičiausiai jį sekė G. V., nes einant namo užkirto jam kelią su savo mašina BMW ir pasakė su keiksmažodžiu „atgal į darbą“. Ten taip pat dar buvo kalba apie antspaudą, nes antspaudo reikėjo todėl, kad vyko aktavimas Kauno miesto savivaldybėje ir savivaldybės atsakingas darbuotojas vis skambindavo prašydamas pateikti aktavimą tam, kad būtų galima pervesti pinigus įmonei. Savivaldybės darbuotojas ragino tą padaryti prieš jam išeinant atostogų, kadangi paskui įmonė pinigus galės gauti tik po jo atostogų, t. y. po mėnesio ar dviejų. Ieškovas, ieškodamas antspaudo skambino įmonės direktoriui A. D., nes trūko tik antspaudo, tačiau A. D. neatsiliepdavo į jo skambučius, o vėliau dar jį ir išplūdo, nors ieškovas rūpinosi, kad įmonė greičiau gautų pinigus. Nepaisant to, ieškovas toliau atvykdavo į darbą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas buvo siaubingai išplūstas dėl to, kad neva nevykdė darbo funkcijų. Tą dieną iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti lokalines objekto sąmatas, kurių jis neprivalėjo rengti, bet rengė, o ieškovas negalėjo jų pateikti, nes sugedo jo kompiuteris. Be to, kaip minėta, ieškovas jų nesaugojo, nes jos iš esmės nebuvo reikalingos darbui. Aplinkybes, dėl kurių ieškovas negalėjo jų pateikti, G. V. išgirdo tik iš trečio karto, per tą laiką plūdosi, liepė eit iš darbo su keiksmažodžiais, jei kas nepatinka. Esant tokiai įtampai ir sugedus ieškovo kompiuteriui, ieškovas, pasiėmęs kompiuterį išėjo namo maždaug po 9 val. Laukdamas darbinių nurodymų namuose, ieškovas pastebėjo, kad yra atjungtas nuo darbinio elektroninio pašto. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas buvo nuvykęs į darbovietę pasiimti darbo priemonių ir kažkaip spręsti susidariusią situaciją, tačiau kitų darbuotojų nerado, ieškovo kabineto spyna buvo pakeista. Laukė dvi valandas maždaug nuo 8 iki 10 val., bet nieko nebuvo. Ieškovas el. paštu gavo tik prašymą pateikti paaiškinimą. Dėl šių priežasčių savo prašymą dėl nuotolinio darbo jis išsiuntė registruotu paštu, atsakymo nesulaukė. Prašymus pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbo vietą jis gavo dar du kartus, tačiau jo nebuvo prašoma pateikti pasiaiškinimą. Ieškovas nesitikėjo, kad bus atleistas, nes jo prašymas dėl nuotolinio darbo nebuvo atmestas ir ieškovas laukė darbinių nurodymų, galėjo dirbti su namuose esančiu kompiuteriu. Ieškovas visus prašomus paaiškinimui atsakovei pateikė. Buvo akivaizdu, kad ieškovas negali dirbti adresu (duomenys neskelbtini), kol jo atžvilgiu taikomas mobingas ir neužtikrinamos reikiamos darbo priemonės, ieškovas niekada neatsisakė vykdyti darbo funkcijų, būtų vykęs ir į objektus, jei būtų gavęs tokį nurodymą, nors sąmatininkas gali savo funkcijas atlikti ir be vykimo į objektą. Ieškovas nelaukė, kol tokios darbo sąlygos pakenks jo sveikatai, rūpinasi savo sveikata, nes turi itin daug sveikatos problemų. Per visą laikotarpį iki neteisėto ieškovo atleidimo, ieškovas iš atsakovės negavo darbinių nurodymų. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas siekė susigrąžinti savo darbo priemones, buvo dar kartą nuvykęs į darbovietę sutartu laiku, tačiau taip ir nepasisekė pateikti į kabinetą. Galiausiai ieškovui pasiūlius nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, ieškovas kitą dieną gavo sprendimą atleisti jį iš darbo, net nenurodant jame ieškovo atleidimo pagrindo. Ieškovas nebuvo įspėtas, kad jį ketinama atleisti, jis negalėjo tinkamai suplanuoti tolimesnio savo gyvenimo, pradėti ieškoti naujo darbo. Papildomai pabrėžė, kad ir pati darbo vieta neatitiko išvadoje dėl jo darbo sąlygų nustatytų reikalavimų, nes nebuvo užtikrinama reikiama patalpos temperatūra, G. V. įėjęs į jo kabinetą, išjungdavo ten esantį kondicionierių, esą jam pučia, darbo vieta buvo didesniame aukštyje, nei jam leidžiama dirbti. Ieškovas stengėsi prisitaikyti prie esamos situacijos, nors matė, kad darbo vieta neatitinka reikalingų sąlygų. Neturėjo minčių skųsti darbdavį darbo inspekcijai. Įmonės patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra du kabinetai vienas šalia kito su atskiromis spynomis ir dar vienas kabinetas priešais šiuos kabinetus, kuriame sėdėjo vadovai G. V. ir A. D. Iš tų dviejų kabinetų, tai viename buvo administratorė su buhaltere, o kitame buvo padėtas stalas ieškovui ir ateidavo darbų vadovai. Ieškovas neturėjo rakto nuo pereinamų durų tarp kabineto, kur buvo jo darbo vieta, ir kabineto, kur buvo administratorė su buhaltere.