- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- Iv-666-644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00064-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. B. , atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų atstovui G. K. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. skundą palaikė ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 000 Lt (tris šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas savo skunde (I t., b.l. 4,5), skundo papildyme (I t., b.l. 11,12 ) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. ryte apie 9.45 val. per vykusias riaušes Marijampolės pataisos namuose jam buvo sužalota galva, ranka ir koja. Šių sužalojimų, pareiškėjo tvirtinimu, jis būtų išvengęs, jeigu Marijampolės PN direktoriaus pavaduotojas Z. K. nebūtų praleidęs pro kontrolės postą metaliniais strypais, peiliais ir gelžgaliais ginkluotų nuteistųjų. Pareiškėjo galva buvo sužalota (praskelta), rūbai kruvini, todėl prašė atsakovo pareigūnų suteikti pagalbą, tačiau niekas į jo prašymus nereagavo, niekas jokios medicininės pagalbos nesuteikė, nesiūlė, pas medikus patekti negalėjo, nes jų lokalinis sektorius buvo užrakintas. Matė, kad kitame lokaliniame sektoriuje buvo siūloma medicininė pagalba sunkiai sužalotiems nuteistiesiems. Paprašius pagalbos, leidimo patekti pas gydytojus, pareigūnai atsakė, kad jam medicininė pagalba nereikalinga. Atsakovo atstovas su pareiškėju susidorojo, etapuodamas į Alytaus pataisos namus, kur 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 6.00 val. jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, aprašyti sužalojimai. Šioje įstaigoje negavo jokių vaistų, pas gydytojus patekti negalėjo, nes tam kliudė pataisos namų pareigūnai, po dviejų savaičių jo sveikatos būklė komplikavosi, suparalyžiavo kairę veido pusę, ko pasėkoje buvo išvežtas į Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo intensyviai gydomas 2-3 savaites.
Nesuteikdami pirmosios medicininės pagalbos Marijampolės pataisos namų pareigūnai pažeidė Kalėjimų departamento prie LR TM 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos instrukcijos 176.5 punktą bei LR Teisingumo ministro ir LR Vidaus reikalų ministro 2005-07-02 įsakymais Nr. 1R-240/6-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 64.11 p. Dėl šiuos teisės aktus pažeidžiančio pareigūnų neveikimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią rimtomis sveikatos problemomis (kairės veido pusės paralyžiumi, regos sutrikimu, pastoviais galvos skausmais ir pan.), kurią jis įvertino 300 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 53-55) bei atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nerišlus, prieštaringas ir daugeliu atvejų neatitinkantis tikrovės. Iš nuteistojo skundo nėra aišku, kada ir kokiu momentu jis teigia patyręs tuos neva sunkius kūno sužeidimus - rugsėjo 1 d. ryte 9:30 val., ar rugsėjo 2 d. ryte 5:00 val., ar pervežant į Alytaus pataisos namus, taip pat visiškai neaišku kada ir ar iš viso nuteistasis bandė gauti medicininę pagalbą Marijampolės pataisos namuose, bet jos neva negavo. Sveikatos priežiūros tarnybos medicininis personalas (padedant ir kitiems pareigūnams) dirbo ir suteikinėjo pagalbą nukentėjusiems nuteistiesiems iki pat rugsėjo 2 d. paryčių. Tą naktį dirbę pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas V. C. bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas G. P. asmeniškai vaikščiojo ir ragino visus galimai nukentėjusius nuteistuosius kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininės pagalbos suteikimui. Atsižvelgiant į konfliktuojančias puses, iki 2012 m. rugsėjo 2 d. 2 val. buvo suteikiama medicininė pagalba 1 – 12 būrių nuteistiesiems, nuo 2 val. suteikiama medicininė pagalba 13-15 būrių nuteistiesiems. Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai nuteistiesiems pagalbą suteikinėjo ne tik Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, bet ir įvykių vietose. Iš 13-15 būrių, viename kurių bausmę tuo metu atliko ir pareiškėjas, į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininės pagalbos kreipėsi 11 nuteistųjų ir jiems ši pagalba buvo suteikta. Todėl nėra nei duomenų, nei faktinių bei loginių aplinkybių, kodėl pataisos namų administracija ar Sveikatos priežiūros tarnyba galėjo ignoruoti vien tik pareiškėją ir tyčia ar dėl aplaidumo nesuteikti jam medicininės pagalbos, jeigu tokios pagalbos reikėjo. M. B. nei į Sveikatos priežiūros tarnybą, nei į jį jos vadovą, jam vaikštant po gyvenamąją zoną, nei į kitus Marijampolės pataisos namų pareigūnus pagalbos dėl galimų sužalojimų nesikreipė. Be to, jeigu nuteistojo nuomone pataisos namų administracija jį vienintelį ignoravo medicininės pagalbos suteikimo atžvilgiu, jis turėjo galimybę kreiptis į įstaigoje tuo metu buvusius kontroliuojančios organizacijos - Kalėjimų departamento pareigūnus (kurie ir koordinavo nuteistojo etapavimą į Alytaus pataisos namus), tačiau to nepadarė. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad būtų kreipęsis ir negavęs iš įstaigos personalo medicininės pagalbos. Jeigu pareiškėjas būtų patyręs jo nusakomus sužalojimus, prieš jį etapuojant į Alytaus pataisos namus, suteikti jam medicininę pagalbą būtų pareikalavę ir jį etapavę pareigūnai. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus sužalojimus – kirstinę galvos žaizdą, nėra pateikta. Nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas raštu medicininės pagalbos nesikreipė. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 2 d. patirtos traumos ir sveikatos pablogėjimo, t.y. veido kairės pusės trišakio nervo uždegimo, regėjimo sutrikimo. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Z. K. bei kitų pareigūnų neprofesionalumo ar neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl neramumų 2012 m. rugsėjo 1- 2 dienomis, nes Kalėjimų departamentas prie LR TM atlikęs tyrimą nenustatė teisės aktams prieštaraujančių pareigūnų veiksmų ar aplaidumo, priešingai, daugeliu atvejų pareigūnų veiksmai pripažinti kaip itin profesionalūs ir adekvatūs. Paminėtina, kad už profesionalų darbą minėtų įvykių metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras R. Š. , paskatino keletą tą naktį tarnybą atlikusių pareigūnų, tame tarpe ir minimą Z. K. . Darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 9.45 val. ir 21.10 val. Marijampolės pataisos namuose įvyko nuteistųjų riaušės, kurios metu buvo sužaloti 29 nuteistieji ir suniokotas įstaigos turtas (I t., b.l.57-64, 102-103). Ginčo dėl to, ar pareiškėjas dalyvavo minėtose riaušėse byloje nėra, šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas (nurodė, kad bėgo gelbėti savo draugų), patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 17,18, 102-103) bei liudytojų parodymai duoti teismo posėdžio metu (II t., b.l.106-109). Dėl 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykių Marijampolės pataisos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 283 str. 1 d., 239 str. 2 d., 2012 m. rugsėjo 11 d. M. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 283 str. 1 d. (I t., b.l. 78).
M. B. prašo teismą priteisti iš atsakovo – Marijampolės pataisos namų, atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų neveikimo, nesuteikus jam būtinosios medicininės pagalbos, šiam patyrus sužalojimus 2012 m. rugsėjo 1 d. 9.45 val. vykusių riaušių metu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pažymėtina, kad pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Todėl, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, kurio 3 p. nurodyta, kad nuteistieji turi teisę gauti medicininę pagalbą.
Pareiškėjas tvirtina, kad jis ne kartą prašė pareigūnų suteikti pagalbą, tačiau niekas į jo prašymus nereagavo, niekas jokios medicininės pagalbos nesuteikė, nesiūlė, pas medikus patekti negalėjo, nes jų lokalinis sektorius buvo užrakintas.
Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes: ar pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų atsakingus pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo, o šie atsisakė, vilkino ją suteikti, nereagavo į jo prašymus ir medicininės pagalbos nesuteikė, ar šiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Byloje apklausti liudytojai G. P. ir V. C. paaiškino, kad visiems nuteistiesiems, kurie buvo sužaloti 2012 m. rugsėjo 1 d. vykusių riaušių metu, buvo pasiūlyta kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą, sužaloti nuteistieji kreipėsi bei jiems medicininė pagalba buvo suteikta (II t., b.l. 106-109). Marijampolės pataisos namų atstovas G. K. , betarpiškai dalyvavęs 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykiuose po vakarinių riaušių bei atlikęs nukentėjusiųjų medicininę apžiūrą, bei liudytojas V. C. paneigė pareiškėjo tvirtinimus, kad jo būrio nuteistiesiems nebuvo siūloma medicininė pagalba, nurodydami, jog V. C. ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Kunca buvo nuėję į 13-15 būrius, kur ragino nuteistuosius kreiptis medicininės pagalbos (II t., b.l. 108). Aplinkybę, kad galimybė 13-15 būrių nuteistiesiems, viename kurių bausmę tuo metu atliko ir pareiškėjas, patekti pas medikus buvo sudaryta, patvirtina ir tai, kad iš 13-15 būrių į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą medicininės pagalbos kreipėsi 11 nuteistųjų ir jiems ši pagalba buvo suteikta (II t., b.l. 97). Tuo pačiu, šiais įrodymais paneigtinas pareiškėjo tvirtinimas, jog lokalinis sektorius, kuriame bausmę tuo metu atliko pareiškėjas, buvo užrakintas, taip apribojant galimybę nuteistiesiems patekti pas medikus. Liudytojai G. P. ir V. C. patvirtino, kad M. B. turėjo galimybę prašyti medicininės pagalbos, kreipiantis Sveikatos priežiūros tarnybą, į juos asmeniškai, jiems vaikštant po gyvenamąją zoną bei naktį vykusio vardinio patikrinimo metu (II t., b.l. 106-109).
Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro ir LR Vidaus reikalų ministro 2005-07-02 įsakymais Nr. 1R-240/6-246 (Toliau tekste – Konvojavimo taisyklės) 106 p. konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (Konvojavimo taisyklių 107 p.). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad M. B. būtų pareiškęs pretenziją dėl medicininės apžiūros neatlikimo.
Liudytojai V. A. ir M. L. patvirtino pareiškėjo versiją dėl medicininės pagalbos nepasiekiamumo, nurodė, kad tiek po rytinių įvykių, tiek po vakarinių riaušių Marijampolės pataisos namuose jie ir M. B. kreipėsi į pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo, tačiau į jų prašymus pareigūnai nereagavo, medicininės pagalbos nesuteikė, tik pasišaipė, kad per mažai dar gavo (II t., b.l. 106-107). Šių liudytojų parodymai, dėl medicininės pagalbos nesuteikimo, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (liudytojų G. P. ir V. C. parodymams, rašytiniams įrodymams, I t. b.l. 57-64) ir teismo vertinami, kaip liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi dėl draugiškų santykių su pareiškėju.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl medicininės pagalbos suteikimo, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tokia pagalba nuteistiesiems buvo siūloma. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai ar šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnyba, jos darbuotojai būtų ignoravę pareiškėją tyčia ar dėl aplaidumo nesuteikiant jam medicininės pagalbos. Taigi, darytina išvada, kad BVK 11 str. 3 p. įtvirtinta pareiškėjo teisė gauti medicininę pagalbą, nebuvo pažeista.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, 176. 5 punkte nurodyta, kad asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, turi būti apžiūrėti sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Pareigūnai, naudojantys specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Specialiosios taktikos operacijos metu, kai, siekiant numalšinti riaušes ar grupinį pasipriešinimą laisvės atėmimo vietos administracijai, naudojamos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, yra privalomas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų dalyvavimas.
Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. 9.45 val. vykusių riaušių metu Marijampolės pataisos namuose buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtų įvykių metu jokios specialiosios priemonės ar šaunamieji ginklai nuteistųjų atžvilgiu nebuvo naudojami. Spręstina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas savo veiksmais (neveikimu) negalėjo pažeisti minėtos teisės normos, nes ji ginčo situacijoje netaikytina.
Konvojavimo taisyklių 64.11 punkte nurodyta, kad prie asmens pažymos turi būti pateikta gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad prie M. B. asmens pažymos būtų pateikta gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie pareiškėjo sveikatą ar išrašas apie sveikatos problemas (ypatybes). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš konvojavimą M. B. medicininė apžiūra nebuvo atlikta, nes jis, kaip Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas, nebuvo informuotas apie konvojavimą. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl Konvojavimo taisyklių 64.11 p. pažeidimo laikomi pagrįstais, Marijampolės pataisos namų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą supranta kaip sveikatos būklės pablogėjimą – galvos ir veido kairės pusės paralyžių, regėjimo sutrikimą. Jam padarytą neturtinę žalą M. B. vertina 300 000 Lt.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas tvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. 9.45 val. Marijampolės pataisos namuose vykusių riaušių metu jam buvo sužalota (prakirsta) galva, nubrozdinta koja bei alkūnė. Liudytojas V. A. savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad M. B. buvo sužalota galva, jo veidas buvo kruvinas, tiksliai neatsimena, ar buvo sužalota koja, ar ranka (II t., b.l. 107).
Liudytojai G. P. ir V. C. bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad ant M. B. kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė, nebuvo kraujo ar žaizdų (II t., b.l. 107-109).
Byloje esančiame Alytaus pataisos namų išraše iš pareiškėjo medicininės kortelės bei M. B. asmens sveikatos istorijoje, bei Alytaus pataisos namų tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl nuteistųjų V. A. , D. L. , M. B. ir A. Ž. sužalojimų“ nurodyta, kad M. B. 2012 m. rugsėjo 2 d. apžiūros dėl traumos metu nustatyta: dešinės alkūnės srities nubrozdinimai, galvos srities guzas ir kairės kojos nubrozdinimas (I t., 15,16,24,25,86, II t., b.l. 84, 86).
Objektyvių duomenų apie kirstinę galvos žaizdą byloje nėra pateikta, todėl įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės pataisos namuose rytinių riaušių metu patyrė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą, dešinės rankos alkūnės ir kairės kojos nubrozdinimus.
Alytaus pataisos namų išraše iš pareiškėjo medicininės kortelės, M. B. asmens sveikatos istorijoje (b.l. 15,16,24,25,86,87), taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydymo stacionare istorijoje (I t., b.l. 99,119,127) nurodyta, kad po trijų savaičių po galvos sumušimo (2012 m. rugsėjo 24 d.) pareiškėjas suslogavo, aptirpo kairė veido pusė, jam diagnozuotas kairės pusės galvos ir veido nervų uždegimas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjui kairės pusės galvos ir veido nervų uždegimas sąlygotas ilgo prausimosi po šaltu dušu, nuo skirtų vaistų pasireiškė alerginis dermatitas. Pažymėta, jog M. B. turėjo daug galvos traumų (I t., b.l.109-111,119,127) Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas gydytas nuo 2012 m. spalio 2 iki 16 d. (I t., b.l. 99,127). 2012 m. spalio 24 d. M. B. skundėsi dešinės akies skausmu, nustatytas ūmus konjunktyvitas (I t., b.l. 24,25,86-91).
Akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo susirgimus - t.y. galvos ir veido kairės pusės trišakio nervo uždegimą, alergiją, dešinės akies ūmų konjunktyvitą, tačiau minėtuose medicininiuose dokumentuose įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos sveikatos sutrikimus sąlygojo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės pataisos namuose rytinių riaušių metu patirta trauma, nėra pateikta. Priešingai, minėtuose dokumentuose yra akcentuota, jog pareiškėjas turėjo daug galvos traumų (I t., b.l. 99,127), kas apsunkina galimybę susieti pareiškėjo patirtą galvos sumušimą su galvos ir veido kairės pusės nervų uždegimu, alerginiu dermatitu, regėjimo sutrikimu, be to, nurodyta, jog galvos ir veido kairės pusės trišakio nervo uždegimo priežastis yra maudymasis po šaltu dušu, o alerginis dermatitas yra reakcija į pareiškėjui skirtus vaistus.
Taip pat pažymėtina, kad minėti susirgimai pareiškėjui diagnozuoti daugiau nei po dvidešimt dienų nuo jo patirtos traumos (galvos sumušimo), duomenų, kad M. B. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 252 punkte nustatyta tvarka būtų kreipęsis medicininės pagalbos byloje, nėra pateikta.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp Marijampolės pataisos namų pareigūnų neveikimo bei pareiškėjo nurodytų patirtų sveikatos sutrikdymų (susirgimų).
Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sąlygos (t.y. žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos), būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu buvo atliktas 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykių Marijampolės pataisos namuose tyrimas, kurio metu neteisėtų pareigūnų veiksmų neveikimo nebuvo nustatyta (I t., b.l. 56-64). Be to, keletas pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo minimas Z. K. ) LR Teisingumo ministro įsakymu buvo paskatinti už profesionalų darbą minėtų įvykių metu (I t., b.l. 65).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Z. K. neteisėtus veiksmus 2012 m. rugsėjo 1 d. riaušių metu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Z. K. neteisėtų veiksmų, praleidus pro kontrolės postą metaliniais strypais, peiliais ir gelžgaliais ginkluotus nuteistuosius, laikomi nepagrįstais ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.