Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V.G. (V.G), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Baltarusijos Respublikos Minsko miesto pirmos instancijos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą 16 metų laisvės atėmimo; pagal Baltarusijos Respublikos BK 153 straipsnį 3 mėnesiais laisvės atėmimo, paskirta subendrinta 16 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal Baltarusijos Respublikos BK 139 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 153 straipsnį paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktais, 140 straipsnio 1 dalimi ir nustatyta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. balandžio 6 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2021 m. liepos 9 d. apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiosios S. V. kairės rankos išplėšė rankinę, kurioje buvo piniginė su 90 eurų ir pensininko pažymėjimai, ko pasėkoje nukentėjusioji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, patirdama fizinį skausmą, tokiu būdu iš nukentėjusiosios pagrobė rankinę su minėtu turtu ir pasišalino.

Teisiamojo posėdžio metu V. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir parodė, kad pamatęs moterį jos paklausė, kur yra kažkoks namas. Ji parodė, o kai ji pradėjo kilti į laiptinę, jis išplėšė iš jos rankų rankinuką ir pabėgo. Matė, kad jį vejasi kažkoks vaikinas. Išmetė rankinuką ir nubėgo į savo laiptinę. Atvyko policija ir jį suėmė. Jis tos moters nemušė, tik išplėšė rankinę iš jos rankų. Nematė, ar nukentėjusioji nukrito. Nukentėjusiajai viskas grąžinta. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Pamiršo, kad jam liko nedaug laiko iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Jam gėda, kad padarė nusikaltimą prieš pagyvenusią moterį, bet jau nieko negali pakeisti. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 10 d. apklaustas kaip įtariamasis V. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas (BK 180 str. 1 d.), prisipažįsta iš dalies. 2021 m. liepos 9 d. apie 10:30 val. eidamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė einančią vyresnio amžiaus moterį su dviem rankinukais. Jis priėjo prie moters ir jos paklausė „kur yra namas (duomenys neskelbtini)“. Ši jam ranka parodė kelią. Jai paėjus toliau, prie laiptukų, jis priėjo prie jos, iš jos kairės rankos pagriebė vieną rankinuką ir pabėgo. Moters neprilietė, fizinio smurto prieš ją nepanaudojo, moteriai negrasino. Jis nubėgo link (duomenys neskelbtini), link savo namų, o po to atėjo pareigūnai. Taip padarė, nes jam labai reikėjo pinigų. Sužeisti ar grasinti moteriai ketinimų neturėjo. Rankinuką ir piniginę gražino, pinigų nepaėmė. Labai gailisi. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 64-66).

V. G. 2021 m. rugpjūčio 16 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas (BK 178 str. 2 d.), prisipažįsta pilnai, labai gailisi. Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių davė analogiškus parodymus kaip ir pirmosios apklausos metu (b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. V. nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. apie 10.30 val. jai einant iš parduotuvės namo, nepriėjus iki jos namo kelis šimtus metrų, jai nepažįstamas asmuo, vilkintis baltus marškinėlius ir juodus šortus, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, priėjęs paklausė jos, kokia čia gatvė – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ji nieko neįtardama jam atsakė ir nuėjo toliau. Priėjusi prie savo namo ir jau užlipusi kelis laiptelius link laiptinės lauko durų, pajuto, kaip jai iš rankos plėšia jos rankinuką. Dėl rankinuko plėšimo jai iš rankos ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Nukritusi pastebėjo, kaip tas pats anksčiau minėtas asmuo nubėga nuo jos su jos rankinuku rankoje. Krisdama susižeidė kairės kojos kelį bei kairės rankos alkūnę, jas nusibrozdino iki kraujo, kritimo metu kairėje rankoje ir kairėje kojoje pajuto fizinį skausmą. Tai pamatęs jos kaimynas, gyvenantis gretimame name, nusivijo tą vaikiną iš paskos, daugiau nieko nematė. Vėliau kaimynas, atvykęs kartu su pareigūnais, grąžino jai jos piniginę, iš kurios nieko nedingo, jis paaiškino, kad rado ją bėgdamas paskui plėšiką. Turtinės žalos nepatyrė, patyrė tiktai fizinę žalą bei didelį stresą (b. l. 18-20).

Nukentėjusioji S. V. papildomos apklausos metu nurodė, kad eidama link namų, ji matė, kaip nepažįstamas asmuo, kuris iš jos išplėšė rankinuką, vaikščiojo aplinkui ratais kieme. Ji priėjo prie savo namo ir dešine ranka laikėsi už turėklo lipdama laiptais, o kairėje rankoje stipriai laikė rankinuką ir krepšelį su produktais. Jau užlipusi kelis laiptelius link laiptinės lauko durų, pajuto, kaip jai iš kairės rankos plėšia jos rankinuką. Prieš plėšdamas iš jos kairės rankos rankinuką asmuo jai negrasino, kad atims rankinuką, bei nenaudojo fizinio smurto. Nuo rankinuko plėšimo jai iš kairės rankos ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, ant lauko laiptinės laiptų, kurie veda link lauko durų. Nukritusi pastebėjo, kaip tas pats asmuo nubėgo nuo jos su jos rankinuku rankoje. Nuo kritimo susižeidė kairės kojos kelį bei kairės rankos alkūnę, jas nusibrozdino iki kraujo. Kritimo metu kairėje rankoje ir kairėje kojoje pajuto fizinį skausmą. Į medicinos įstaigas dėl sužalojimų nesikreipė bei tyrimui nevyko. Daugiau nieko papildomai nurodyti neturi (b. l. 21-24).

Liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. tiksliai kelintą valandą nepamena, ryte, jam būnant savo namuose, jo žmona Č., kuri buvo lauke, pasakė jam per langą, kad prie šalia esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), ant žemės guli močiutė. Ji matė, kad nuo močiutės bėgo vyras su baltais marškinėliais, taip pat pasakė, kad močiutę apiplėšė būtent tas vyras. Jis labai greitai išbėgo iš savo namų ir bėgo nurodyta jam kryptimi. Nubėgęs už (duomenys neskelbtini) namo pamatė vyrą su baltais marškinėliais, jis rankose laikė nertą rankinuką ir bėgdamas išmetinėjo daiktus, kuriuos jis pakeliui paėmė, tarp daiktų buvo piniginė. Pribėgęs (duomenys neskelbtini) namą pamatė, kad vyras įbėgo į nurodyto namo laiptinę. Iškvietė policiją ir atvykus pareigūnams paaiškino situaciją. Sulaikius pareigūnams plėšiką, jis jį atpažino ir patvirtino, kad močiutę apiplėšė jis. Plėšiką matė pirmą kartą, prieš tai niekada jo nebuvo matęs. Daugiau apie įvykį reikšmingos informacijos šiuo metu pateikti negali (b. l. 47-50).

2021 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus aplinkinius namus, vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių nufilmuoti įvykį, nėra (b. l. 9-11).

2021 m. rugpjūčio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog yra apžiūrimas body kameros 1321 vaizdo įrašas „2021_0709_104335_005“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_60F59A 2021/07/09 10:43:36“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Matoma, kad pareigūnai yra laiptinėje. Pareigūnai sako vienas kitam, ar atpažins, bei pasiteirauja, kur laukia asmuo, atsako kitas pareigūnas, kad apačioje lauke. Vienas iš pareigūnų laiko pravėręs buto duris, išeina iš buto asmuo, asmens paklausiama, koks jo vardas, šis atsako – V. Pareigūnas asmeniui pasako – praeikite. Pareigūnas nulipa laiptais į pirmą aukštą bei išeina į lauką. Išėjęs į lauką, paklausia lauke stovinčio asmens Nr. 1 (vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su užrašu „Vacanza“, tamsios spalvos šortais), ar jis. Asmuo Nr. 1 atsako – taip. Asmuo Nr. 1 taip pat paklausia V., tai ką – pabėgai? Vėliau paklausia (kas klausia, vaizdo įraše nesimato) „ar tu močiutę mušei“, V. atsako „ne, aš nieko nemušiau“. Pareigūnas pasibeldžia į butą, duris atidaro moteris, jos paprašoma atnešti V. dokumentą bei marškinėlius, baltus, su kuriais jis atėjo. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė - 2 min. 59 s.

Apžiūrimas body kameros 1321 vaizdo įrašas „2021_0709_105602_006“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_60F59A 2021/07/09 10:43:36“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Matoma, kad pareigūnai priėję prie vyresnio amžiaus moters, moteris sėdi ties į laiptinę esančiu įėjimu, pareigūnai įspėja, kad filmuoja. Asmuo Nr. 1 paduoda vyresnio amžiaus moteriai piniginę, pareigūnas patikslina, kad pasižiūrėtų, kiek buvo pinigų. Moteris pasako, kad niekas nedingo. Moters pareigūnai paklausia, ar mušė, moteris atsako „mušė“. Moteriai sužalota ranka ir koja. Pareigūnas nufotografuoja moters sužalojimus, taip pat pasiteirauja, ar moteris kalba lietuviškai. Moteris sako, kad jis ten stovėjo, stovėjo, ir numoja ranka. Moters paprašo pateikti savo dokumentą. Pareigūnai pasiteirauja, kurioje vietoje buvo plėšimas, į tai nurodo, kad šioje vietoje, kur jau filmuoja body kamera, ant laiptų, moteris ėjo į butą, o prieš tai grįžinėjo iš parduotuvės. Moteris atsistoja ir eina link laiptinės durų. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 05 s.

Apžiūrimas body kameros 1321 vaizdo įrašas „2021_0709_110103_007“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_60F59A 2021/07/09 11:01:07“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Matoma, kad pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. Daugiau reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 4 min. 45 s.

Apžiūrimas body kameros 1317 vaizdo įrašas „2021_0709_104341_002“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_FB726 2021/07/09 10:43:41“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Vaizdo įraše matoma informacija yra kaip ir vaizdo įraše „2021_0709_104335_005“. Vaizdo įraše nuo 10:45:30 asmuo vis kartoja, kad jis nieko neėmė. Asmuo Nr. 1 sako „močiutė gulėjo ant žemės“, V. sako „aš jos nemušiau“, asmuo Nr. 1 užsimoja, tačiau netrenkia. V. ramus, neagresyvus. Vaizdo įrašo pabaiga Vaizdo įrašo trukmė – 4 min. 59 s.

Apžiūrimas body kameros 1317 vaizdo įrašas „2021_0709_104840_003“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_FB726 2021/07/09 10:48:40“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Pareigūnas praeina link tarnybinio automobilio, atidaro laikino sulaikymo kamerą ir asmuo V. įsėda. Asmeniui paaiškinama automobilyje nerūkyti, yra kamera. Pareigūnas praeina, nueina link asmens Nr. 1, asmeniui paaiškinama, kad jis bus apklaustas liudytoju. Pareigūnai pamini, kad asmuo sulaikytas 10:45. V. persodinamas į kitą policijos tarnybinį automobilį bei bus vežamas į OVS. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė – 3 min. 09 s.

Apžiūrimas body kameros 1317 vaizdo įrašas „2021_0709_105546_004“, kuris gautas per informacinių paslaugų savitarnos svetainę. Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas „VLN_3PK_FB726 2021/07/09 10:55:46“. Matyti, kad kamera pritvirtinta prie pareigūno krūtinės. Matoma, kad pareigūnai priėję prie vyresnio amžiaus moters, moteris sėdi ties į laiptinę esančiu įėjimu, pareigūnai įspėja, kad filmuoja. Asmuo Nr. 1 paduoda vyresnio amžiaus moteriai piniginę, pareigūnas patikslina, kad pasižiūrėtų, kiek buvo pinigų. Moteris pasako, kad niekas nedingo. Pareigūnas nufotografuoja moters sužalojimus, taip pat pasiteirauja, ar moteris kalba lietuviškai. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 35 s (b. l. 36-41).

2021 m. rugpjūčio 5 d. gautas atsakymas iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, kad S. V. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. nesikreipė (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie laikytini įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. G. kaltė atvirai pagrobus svetimą turtą pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme V. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad pamatęs vyresnio amžiaus moterį su dviem rankinukais iš pradžių priėjęs pasiklausė jos kelio, o šiai paėjus toliau, vėl priėjo prie jos ir iš jos rankos pagriebęs vieną rankinuką, su juo pabėgo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji S. V., iš esmės nurodydama analogiškas jos turto užvaldymo aplinkybes. Minėtas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: pareigūnų vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolo duomenys, liudytojo J. V. parodymai, kad jis vijosi nuo parkritusios močiutės nubėgusį vyrą, kurį jam apibūdino žmona, pro langą mačiusi vagystės faktą, minėtas vyras bėgdamas iš megzto rankinuko traukė ir mėtė pakeliui daiktus, tarp kurių buvo piniginė. Kaltinamojo V. G. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nors jis veikė spontaniškai, tačiau neabejotinai suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą jam nepriklausantį turtą, į kurį neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės, ir dėl to daro materialinę žalą turto savininkei, tačiau norėjo taip elgtis. Kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus atliko dienos metu, viešoje vietoje – prie daugiabučio namo laiptinės, matant jo veiksmus aplinkiniams, tačiau pastarąją aplinkybę ignoravo. Tokiu būdu nukentėjusiosios turtas buvo užvaldytas atvirai. Turtas buvo užvaldytas išplėšiant rankinę moteriai iš rankų, bet iš esmės nenaudojant prieš ją fizinio smurto. Nukentėjusioji traukiant iš jos rankų rankinuką prarado pusiausvyrą ir krito, dėl to patyrė fizinį skausmą, tačiau pusiausvyros praradimą ir po to sekusį kritimą lėmė staigus rankinuko trūktelėjimas, o ne kokie nors specialūs kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu – pastūmimas, smūgis ar pan., kurie būtų tikslingai atlikti siekiant palengvinti turto užvaldymą ar pasišalinimą su pagrobtu turtu. Todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai yra vertinami kaip atviras svetimo turto pagrobimas, o ne plėšimas. Pagrobto turto vertė nesiekia 5 MGL, tačiau kvalifikuotos vagystės atveju kaltinamojo veikos teisiniam įvertinimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi.

Be to, nors kaltinamasis buvo sulaikytas tuoj po nusikaltimo padarymo, o pagrobtu turtu disponavo trumpą laiką, t. y. bėgdamas iš įvykio vietos ir persekiojamas atsikratė pagrobtu turtu pakeliui jį išmesdamas, pagrobtas turtas grąžintas savininkei, - tačiau jo veika pagrįstai kvalifikuojama kaip baigta. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-297/2006, 2K-108/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis bėgdamas iš įvykio vietos buvo trumpam dingęs iš jį besivejančio asmens akiračio, tad turėjo realią galimybę pagrobtą turtą ne tik išmesti, bet ir paslėpti, perduoti tretiesiems asmenims. Nukentėjusioji, kaltinamajam pasišalinus su jos rankinuku bei jame buvusia pinigine, realiai kurį laiką buvo praradusi galimybę disponuoti šiuo savo turtu, šią galimybę buvo faktiškai įgijęs kaltinamasis. Todėl, nepaisant to, jog kaltinamajam taip ir nepavyko su pagrobtu turtu pabėgti, vėliau jį realizuoti ir gauti iš jo materialinės naudos, jo nusikalstama veika laikytina baigta.

Apibendrinant, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis V. G. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, kadangi pagrobtas turtas buvo grąžintas savininkei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors po kaltinamojo sulaikymo buvo nustatytas jo neblaivumo faktas (1,05 promilės, b. l. 52), kaltinamasis nurodė, kad pagrobti nukentėjusiosios turtą jį paskatino pinigų poreikis, o ne girtumo būsena, todėl teismas nelaiko šios aplinkybės jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo V. G. padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Veikos padarymo metu V. G. buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu (b. l. 91-96), du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 56-63), oficialiai nedirba (nurodė dirbantis statybose), registruotas darbo biržoje, išmokų negauna (b. l. 87-88).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į tai, kad materialinė žala nusikaltimu iš esmės nepadaryta, tai, kad kaltinamasis nemėgino vengti atsakomybės, iš karto pripažino kaltę, gailisi, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skiriamą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, kad naujas nusikaltimas padarytas neatlikus bausmės už ankstesnį nusikaltimą (lygtinio paleidimo metu), BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu skiriama bausmė bendrintina su bausmės, paskirtos 2006 m. gegužės 3 d. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, neatlikta dalimi (1 metai 8 mėnesiai 1 diena).

BK 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. G. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. liepos 9 d. (b. l. 57) iki nuosprendžio priėmimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. V. G. nedirba, naują apysunkį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, neatlikęs bausmės už labai sunkų nusikaltimą, šiuo nuosprendžiu yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

CD su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6. punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo V. G. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 95,94 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. G. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamajam skirta kardomoji priemonė suėmimas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Be to, pagal BPK 240 straipsnį dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kai kaltinamasis yra suimtas, įstatymas numato dvigubai trumpesnius terminus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad atidedant bylos nagrinėjimą suimto kaltinamojo teisės būtų apsaugotos labiau nei paskiriant jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmės, paskirtos 2006 m. gegužės 3 d. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, neatlikta dalimi, prie 1 metų 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, V. G. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 9 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą V. G. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.