Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. sausio 14 d. apie 19.30 val., būdamas namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu su šeimos nare – mama R. J., tyčia rankomis pastūmė ją ant lovos ir suėmęs abejomis rankomis jai už kaklo, pradėjo smaugti, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, du kartus su dešine koja spyrė į kairę koją ir ne mažiau du kartus spyrė į kairės kūno pusės šoną, tokiu būdu padarė R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2023 m. sausio 14 d. apie 19.32 val., būdamas tuose pačiuose namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu su šeimos nare – mažamete sese J. I., tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, tokiu būdu padarė J. I. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. nuo pačio ryto buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sese J. I. ir mama R. J.. Su mama nuo pačio ryto kartu vartojo alkoholį. Kiek prisimena, su mama išgėrė apie 8 butelius alaus po 1 litrą. Apie 19.00 val. jo mama paskambino savo draugei R.. Mama kalbėjosi su R. su vaizdo rodymo funkcija ir jis pamatė, kad prie R. buvo jos sūnus M., kurį pažinojo nuo vaikystės. Paprašė mamos, kad ji duotų pasikalbėti su M. ir ji davė telefoną. Pradėjo kalbėtis su M. ir pokalbio metu galimai jie vartojo necenzūrinius žodžius, kas nepatiko jo motinai. Mama jį ranka pastūmė ir sudrausmino dėl jo kalbėjimo, o jis ją pastūmė atgal. Tada mama sugriebė už palaidinės ir pradėjo tąsyti, taip suplėšydama palaidinę. Dėl tokių jos veiksmų supyko ant mamos ir vieną kartą sudavė jai su kairės rankos delnu į dešinę jos veido pusę. Pasakė motinai, kad ji neplėšytų jo palaidinės, nes jam rūbų neperka. Tada motina su delnu sudavė jam vieną kartą į veidą, bet nepamena į kurią pusę. Mama pasakė, kad jis jos nemuš ir jai nerūpi jo palaidinės. Dėl šių žodžių supyko, pasakė, kad tuomet nerūpi ir jam ir tada ji pradėjo grėsmingai bėgti link jo ir jis jai dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į kairę veido pusę. Sesė pradėjo verkti ir rėkti, kad jie nustotų. Mama po smūgio labai supyko ir paėmė prie kriauklės buvusį peilį. Peilio ilgis buvo apie 15 centimetrų. Motina nukreipusi peilį į jį pasakė, kad jį pagimdė, taigi, jį ir užmuš. Tuo metu, kai motina paėmė peilį, jo sesė J. I. buvo tarp jų abiejų atsistojusi ir prašė jų nustoti muštis. Pamatė, kaip motina su peiliu ėjo link jo, todėl išsigandęs dėl savo sesės saugumo nustūmė ją nuo jų ir ji galimai nukrito ant žemės. Motinai priėjus arti, sugriebė jos kaklą, apimdamas ją savo dešine ranka, o su savo kaire ranka laikė jos ranką, kurioje ji laikė peilį. Su savo dešine ranka spaudė jos kaklą, kad ji paleistų peilį. Jam pavyko su savo dešinės rankos delnu apčiuopti peilį už ašmenų ir ištraukė jį jai iš rankos. Tuo metu, kai peilį ištraukė, prasipjovė du pirštus su peilio ašmenimis. Dar laikė motiną prispaudęs už kaklo su savo dešine ranka, nes motina toliau nenusiramino ir ji su savo rankos kumščiai 1-2 kartus jam sudavė smūgius į kairės pusės šonkaulius, o supykęs ant jos iš kairės rankos kumščio sudavė smūgį jai į dešinės pusės šonkaulius. Tada ją nustūmė nuo savęs ir ji nukrito ant žemės. Motina toliau bandė keltis ir pulti jį, todėl įspyrė jai iš dešinės kojos į jos kairę koją. Po šių veiksmų nusprendė, kad reikia užbaigti šį konfliktą, todėl užsidėjęs striukę išėjo iš namų. Dar prieš išeidamas girdėjo, kaip J. I. kalbėjo su policija telefonu, nes konflikto metu abu sakė kviesti policiją. Išėjo į gretimai esantį mišką ir ten prabuvo visą naktį. Viso konflikto metu nebuvo sudavęs jokių tyčinių veiksmų savo sesei J. I.. Neatmeta galimybės, kad galėjo ją sužeisti kai ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės, bet jokių kitų smūgių jai nesudavė. J. I. kambaryje tą dieną nebuvo jokio konflikto. Jokių kitų smūgių mamai nesudavė, išskyrus tų kuriuos jau išvardino. Minėtos dienos konflikto niekaip neišprovokavo, tyčia mušti savo mamos neturėjo jokių ketinimų, tačiau buvo priverstas nuo jos gintis, o sesei absoliučiai nebuvo sudavęs jokių smūgių. Labai apgailestauja dėl šios susiklosčiusios situacijos ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Apklaustas papildomai 2023 m. vasario 21 d. kaltinamasis parodė, kad savo ankstesnės apklausos parodymus prisimena ir nori juos papildyti. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo nurodytos jam pateiktame pranešime apie įtarimą šiame ikiteisminiame tyrime. Nuoširdžiai gailisi savo tokių veiksmų, atsiprašė savo mamos ir sesės ir šiuo metu jų santykiai yra geri. Prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti pagal baudžiamąjį įsakymą. Papildomai apklaustas 2023 m. vasario 22 d. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą šiame ikiteisminiame tyrime.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos dukrai J. I. priklausančiame bute gyvena ji, J. I. ir jos sūnus A. S.. 2023 m. sausio 14 d. apie 19.00 val. jai būnant namuose, virtuvės patalpoje, bendraujant mobiliojo ryšio telefonu su pussesere R. D., jos sūnus A. S., atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir į telefono ragelį pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, labai nepagarbiai kalbėjo. Po to ji atsiėmė telefoną ir pasakiusi, kad šitaip bendrauti negalima išėjo į miegamojo kambarį. Iš paskos į kambarį atėjo sūnus A. S. ir pradėjo šaukti, bei savo rankomis tyčia ją pastūmė, dėl ko parkrito ant kambaryje buvusios lovos ir A. S. ją užgulęs abejomis rankomis suėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Prašė jo baigti, tačiau A. S. jos neklausė ir savo abejų rankų kumščiais tyčia smūgiavo jai į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Bandydama išsivaduoti parkrito ant grindų šalia lovos. Kuomet bandė atsikelti, A. S. savo dešine koja tyčia spyrė jai į kairę koją ne mažiau kaip du kartus, taip pat ne mažiau kaip du kartus tyčia spyrė jai į kairės pusės šoną, kur, kaip jis žinojo, prieš tris savaites buvo lūžę šonkauliai, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kartu miegamojo kambaryje buvo ir jos dukra J. I., kuri A. S. prašė ją paleisti, tačiau A. S. savo abejų rankų kumščiais tyčia jai sudavė du kartus į veido sritį, taip sukeldamas J. I. fizinį skausmą. Tuomet liepė savo dukrai bėgti iš kambario ir kviesti policiją. A. S. išgirdęs, kad J. I. telefonu bendrauja su policijos pareigūnais, pasiėmė savo striukę ir iškarto nieko nesakęs išėjo iš namų. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau prieš J. I. anksčiau smurtavęs nėra. A. S. šiuo metu niekur nedirba, daugiau giminaičių ar artimųjų neturi. Sūnus apie pusę metų pastoviai vartoja alkoholį.

Nukentėjusioji J. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su mama R. J. ir broliu A. S.. Šeštadienį mama ir brolis buvo susipykę. Apie 19.30 val. mama kalbėjosi su pussesere telefonu ir brolis irgi norėjo pakalbėti su pussesere. Brolis tada buvo neblaivus. Ji tuo metu buvo savo kambaryje, o brolis su mama buvo virtuvėje. Išgirdusi, kad brolis pradėjo šaukti ant mamos priėjo prie savo kambario tarpdurio, kad matytų, kas darosi. Brolis paėmė iš mamos telefoną ir pradėjo kalbėtis telefonu. Po kurio laiko brolis pradėjo šaukti į telefoną ir mama paėmė iš jo telefoną, nes jai pasidarė gėda dėl tokio brolio elgesio. Brolis pradėjo rėkti ant mamos ir jis ją pastūmė. Mama paklausė brolio, kodėl jis taip negražiai kalba su pussesere. Negirdėjo, ką brolis pasakė mamai, bet po to matė, kaip brolis smūgiavo su kumščiu vieną, du kartus mamai į galvos sritį. Tada brolis mamą rankomis nuvertė ant žemės. Kai mama buvo ant žemės, matė, kaip brolis kokius penkis kartus mamai spyrė į kairės pusės kūno dalį. Jos manymu, jis specialiai taikėsi įspirti mamai į kairės pusės šonkaulius, nes jis žinojo, kad jai jie buvo sulaužyti prie 3 savaites. Jos manymu, brolis labai stipriai spardė mamą, nes tai buvo antras kartas gyvenime kada matė, kad mama verktų iš skausmo. Ji pribėgo prie mamos ir uždengė jos veidą savo kūnų, nes matė, kad brolis taikėsi jai suduoti kumščiu į veidą. Pajuto 2-3 smūgius į nugaros sritį. Pajuto nežymų skausmą nugaroje ir pagal skausmą 10 skaičių skalėje vertintų šį skausmą 3 balais. Tada mama atbėgo pas ją į kambarį, kaip suprato, ji pagalvojo, kad brolis dar jai gali kažką padaryti. Brolis irgi atbėgo į jos kambarį. Mama buvo atsisėdusi šalia jos ant lovos ir brolis priėjęs prie mamos ir užėjęs jai už nugaros apglėbė mamos kaklą viena ranka ir pradėjo ją smaugti. Brolis mamą smaugė kokias 10 sekundžių. Kai brolis smaugė mamą ji bandė savo rankomis patraukti brolio ranką nuo mamos kaklo. Pasakė broliui, kad jis liautųsi, o jis atsakė, kad nesikištų ir jai trenkė du smūgius į galvą (rodo į dešinės pusės galvos sritį). Juto galvoje skausmą. Pirmo smūgio sukeltą skausmą pagal 10 skaičių skalę vertintų 8 balais, o antrą smūgį vertina 9,5 balo. Jai labai skaudėjo po šių smūgių. Tada brolis ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Kai ją pastūmė brolis, jis paleido mamą. Mama nuėjo į kambario galą, o brolis buvo kitame kambario gale. Ji tuo metu liko sėdėti ant lovos. Brolis klausė mamos, ar šiai patiko, o mama jam nieko neatsakė. Brolis tada nuėjo į savo kambarį, po to grįžo greitu žingsniu atgal prie mamos. Pribėgęs prie mamos jis jai trenkė kokius tris ar keturis kartus, jos manymu su kumščiu, bet nematė į kur tiksliai jis mamai pataikė. Mama šaukė, kad iškviestų policiją. Nubėgo į virtuvę ir paskambino telefonu numeriu 112 ir iškvietė policiją. Brolis išgirdęs, kad ji iškvietė policiją nubėgo į savo kambarį, užsidėjo striukę ir išėjo iš namų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, o po jų atvyko greitoji pagalba su kuriais jos išvyko į klinikas. Jos brolis retai naudoja fizinį smurtą prieš mamą. Jai būti vienai su broliu šiek baisu, nes jis dažnai ant jos šaukia ir elgiasi su ja nemaloniai. Brolis kartais naudoją smurtą prieš ją, dažniausiai tai būna stiprūs sprigtai per galvą. Kartais nuo sprigtų jausdavo menką skausmą, bet kartais jie labai skaudėdavo. Jos manymu, per savaitę kokį vieną kartą jis suduodavo sprigtą per galvą. Jis jai porą kartų buvo įspyręs su koja į užpakalį ar nugarą. Ji jaučiasi saugi namuose kai mama būna namie. Mama beveik alkoholio negeria.

2023 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 14 d. apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, name kilusio konflikto metu, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo A. S. trenkė keletą kartų rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas bei rankomis suėmęs už kaklo smaugė motiną R. J. dėl ko ant kaklo matyti paraudimas, ant kaktos matomas patinimas, ant veido matyti nubrozdinimai, ant kairio liemens matoma poodinė kraujosruva, ko pasekoje R. J. sukeltas fizinis skausmas. Taip pat, A. S. tris kartus rankos kumščiu trenkė į galvos sritį sesei J. I., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko matyti dešinės pusės ausies paraudimas, ko pasekoje J. I. sukeltas fizinis skausmas. Įvykio vietoje R. J. nustatytas 1,22 promilių neblaivumas.

2023 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus nurodytu adresu, matomas gyvenamasis namas, kurio kiemas aptvertas tvora. Matomi rudos spalvos mediniai varteliai, pro kuriuos praėjus patenkama į kiemą. Šalia namo yra takelis, kuriuo paėjus iki takelio pabaigos, kairėje pusėje matomos medinės, tamsios spalvos durys, pro kurias patenkama į namo prieangį, kuriame yra buičiai įprasti daiktai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Dešinėje pusėje matomos šviesios spalvos atidarytos durys, pro kurias praėjus patenkama į patalpą. Dešinėje pusėje matoma sofa, priekyje viryklė, spintelė, kairėje pusėje matomas stalas, kėdė, bei kiti buičiai įprasti daiktai. Priekinėje sienoje, kairiau matomas praėjimas į miegamojo patalpas. Minėtoje patalpoje matoma lova, spinta, televizorius bei kiti buičiai įprasti daiktai, kurie sudėti netvarkingai.

2023 m. vasario 14 d. R. J. ir A. S. akistatos protokole nurodyta, kad į klausimą, ar 2023 m. sausio 14 d. apie 19:30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto tarp jos ir sūnaus A. S. metu ji buvote paėmusi peilį? Jeigu taip, ką su juo darė, R. J. atsakė, kad peilio nebuvo paėmusi, buvo tik pasakiusi sūnui kad jį papjaus. Tai buvo tik žodinis grasinimas, kuris nebuvo realus. A. S. atsakė, kad jo mama minėto įvykio metu turėjo peilį, kurį jis iš jos atėmė ir tuo metu jam buvo įpjauti du dešinės rankos pirštai.

2023 m. sausio 20 d. specialisto išdavoje Nr. G120/2023(02) nurodyta, kad R. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame šone, kairiame žaste, kairės šlaunies sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2023 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G119/2023(02) nurodyta, kad J. I. konstatuota kaktos sumušimas su poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinėje, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga.

Kaltinamasis A. S. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Ir nors pirminės apklausos metu nurodė savo mažametei sesei tyčia smūgių nesudavęs, o ją pastūmęs, dėl ko ji galėjo susižaloti, matyti, kad vėlesnių apklausų metu jis nurodė kaltę padarius inkriminuojamas veikas pripažįstantis visiškai ir dėl šių veiksmų apgailestaujantis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų R. J. bei J. I. parodymai, rašytiniai byloje esantys įrodymai. Specialisto išvados Nr. G120/2023(02) ir G119/2023(02) patvirtina, kad abiem nukentėjusiosioms dėl kaltinamojo suduotų smūgių buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų nurodomos įvykio aplinkybės kiek skiriasi, tačiau matyti, kad dėl fizinio smurto panaudojimo, t. y. smūgių sudavimo į įvairias kūno vietas jie iš esmės sutapo, be to, kaip minėta, šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai teismo ištirti įrodymai. Kadangi savo veiksmais A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – mamai, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o taip pat, kadangi jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei, mažametei sesei, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras kaltinime nurodė, kad A. S. smurtavo prieš nepilnametę J. I., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų J. I. yra mažametė, kadangi ji gimus (duomenys neskelbtini), taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu jai nebuvo 14 metų. Kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad A. S. smurtavo prieš mažametę J. I.. Ši kaltinimo korekcija neturi įtakos atsakomybei ir iš esmės nekeičia kaltinimo, kadangi nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip smurtas prieš mažametį.

Be to, kaltinimai A. S. suformuluoti kaip tęstinė nusikalstama veika. Vis dėlto, matyti, kad prokuroras kaltinamojo veiksmus jo mamos ir mažametės sesers atžvilgiu kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, be to, prašo už šias veikas skirti atskiras bausmes ir jas bendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai, kaip yra suformuluoti kaltinimai A. S., į veikų padarymo aplinkybes, aplinkybė, jog mažametei nežymiai sutrikdė sveikatą tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iš kaltinimo šalintina.

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Skirdamas A. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. A. S. anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, 2015 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymosi. Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-134/2023 nurodyta, kad A. S. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinus tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. S. paskiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, terminą nustatant mažesnį, nei jos vidurkis, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aptariamo įstatymo sankcija tokios bausmės rūšies nenumato, įvertinus visus aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelniausia straipsnio sankcija numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinam už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis nedirbantis, nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Kaip minėta, kaltinamajam už aptariamos veikos padarymą yra skiriama kita, nei siūlė, prokuroras, bausmės rūšis, t. y. bauda, tuo tarpu, kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį baudos. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Nukentėjusiosioms pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 70 (septyniasdešimties) MGL, t. y. 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) Eur baudą.

Įpareigoti A. S. per 12 (dvylika) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al.103, kabinetas 111) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.