- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-591-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Atsakovas
- N. L., V. B.
- Trečiasis asmuo
- L. S., R. J. B., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-591-622/2009
Teisėja Kazimiera Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija:
104.; 125.3.; 122.4.
NUTARTIS
2009 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams N. L. ir V. B., tretiesiems asmenims L. S., R. J. B., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams N. L. ir V. B., tretiesiems asmenims L. S., R. J. B., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisų apsaugos tarnybai ir prašė nustatyti V. B. tėvystę į sūnų A. L., neterminuotai apriboti V. B. tėvo valdžią ir N. L. motinos valdžią į sūnų A. L., nustatyti nuolatinę globą A. L., priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovų teismo išlaidas į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-08 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos patikslinti atsakovų gyvenamąją vietą ir pateikti apie tai duomenis teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-21 nutartimi ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas tikslių duomenų apie atsakovų buvimo vietą nepateikė, nurodė, kad jie šiuo metu yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, taip pat papildomai nurodė paskutines atsakovų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Šeimos bylose teismo vaidmuo turi būti aktyvus, tačiau nesant duomenų apie atsakovų gyvenamąją vietą, teismas negali išnagrinėti bylos. Nagrinėjant bylas dėl tėvystės nustatymo, būtinas atsakovo dalyvavimas. Kadangi ieškinį teismui teikia vyriausiasis prokuroras, todėl ieškovas turi pakankamai galimybių imtis aktyvių ir visų įmanomų priemonių atsakovų gyvenamajai vietai nustatyti.
Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, net neišsiuntęs procesinių dokumentų atsakovui, negalėjo padaryti išvados, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, ir taip konstatuoti, kad ieškovas neįvykdė pareigos nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Be to, jei teismas būtų išsiuntęs atsakovams procesinius dokumentus ieškovo nurodytu paskutiniu gyvenamosios vietos deklaruotu adresu, kaip numato civilinis procesas, ir šie dokumentai būtų grįžę kaip neįteikti, teismas turėtų teisę vadovaudamasis CPK įpareigoti ieškovą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą. Akivaizdu, kad teismo nutarties argumentas – „Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtinais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui“, prieštarauja CPK normoms, numatančioms tam tikras išimtis, kurios taikytinos šiuo atveju, siekiant apginti nepilnamečio interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis nepilnamečio interesus, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008-12-12 pateikė ieškinį atsakovams N. L. ir V. B., tretiesiems asmenims L. S., R. J. B., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir tėvų valdžios apribojimo. Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė N. L. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2008-02-01, o atsakovas V. B. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2008-05-06 (b. l. 3). Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-01-19 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė N. L. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2008-02-01, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003-09-09 iki 2006-10-03 adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, o atsakovas V. B. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2008-05-06, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2005-07-18 iki 2007-05-08 adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. Byloje kilo klausimas, ar nesant duomenų apie atsakovų gyvenamąją vietą teismas gali priimti ieškinį, t. y. iškelti civilinę bylą.
CPK 30 straipsnyje reglamentuotas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovas, siekdamas pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutartyje nustatytus trūkumus, patikslintame ieškinyje nurodė paskutinę deklaruotą atsakovų gyvenamąją vietą (b. l. 17), todėl darytina išvada, kad ieškovas savo pareigą nurodyti atsakovų gyvenamąją vietą įvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, net neišsiuntęs procesinių dokumentų atsakovams pagal patikslintame ieškinyje nurodytą jų adresą, negalėjo padaryti išvados, kad jų gyvenamoji vieta yra nežinoma. Be to, tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai grįžtų kaip neįteikti, pirmosios instancijos teismas turėtų teisę įpareigoti ieškovą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą (CPK 117 ir 130 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas, kaip vyriausiasis prokuroras, turi pakankamai galimybių imtis aktyvių, visų įmanomų priemonių atsakovų gyvenamajai vietai nustatyti. Tačiau teismo vaidmuo šeimos bylose turi būti aktyvus, be to, teismas, kaip valstybės institucija, vykdanti teisingumą, taip pat turi nemažai galimybių atsakovų gyvenamajai vietai nustatyti.
Kadangi šiuo atveju ieškinys nebuvo priimtas, todėl ir procesiniai dokumentai net nebuvo siunčiami pagal paskutinę atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, negalima besąlygiškai teigti, jog procesiniai dokumentai išsiuntus juos atsakovams nebūtų įteikti.
CPK IV dalies XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant ginčui tarp šalių dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis).
Prokuroro ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovas yra asocialus asmuo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad apskritai gali nebūti jokių galimybių užtikrinti jo (atsakovo) dalyvavimą procese.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kt. (CPK 389 straipsnis). Be to, ieškovas nurodė, kad A. L. augina V. B. motina R. J. B., kuri nepilnametį laiko savo anūku (b. l. 29). Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas gali nuspręsti ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Pagal minėtą normą ieškovas turi teisę reikalauti, kad pareikšti reikalavimai būtų nagrinėjami iš esmės.
Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė atsakovų gyvenamosios vietos, todėl, darytina išvada, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio nepilnamečio interesus, atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.