Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams Eugenijui Baršiui, Mindaugui Beinaravičiui, Kastyčiui Paspirgėliui, Irmantui Ruželei,

nepilnamečių kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą bei civiliniams atsakovams – E. P. motinai S. Š., E. P. motinai J. C., L. S. tėvams S. S. ir D. S.,

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistėms Jolantai Kornevienei, Loretai Repšienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, Anykščių technologijos mokyklos 12 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, Juozo T. V. gimnazijos Romuvos padalinio 3 gimnazijos klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, pagal prokuroro patikslintą kaltinimą kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu;

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Juozo T. V. gimnazijos Romuvos padalinio 10F klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-09-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 str. 2 d., 259 str. 1 d. 4 MGL, tai yra 150,64 Eur baudos bausme, bauda sumokėta, (veikos padarymo metu neteistas), pagal prokuroro patikslintą kaltinimą kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Juozo T. V. gimnazijos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, pagal prokuroro patikslintą kaltinimą kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., 2016 m. liepos 17 d. apie 00 val. 25 min., Rokiškio mieste, Vytauto gatvėje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spirdamas į N. R. nuomojamo buto, esančio Rokiškio m, Vytauto g. 18-1, lango rėmą ir jį sugadindamas, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydamas nukentėjusiajai N. R. 200 eurų žalą.

E. P., E. P. ir L. S., 2016 m. liepos 17 d. apie 00 val. 30 min., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, E. P. sudavė smūgį kumščiu M. G. į galvą, E. P. beisbolo lazda sudavė M. G. į kairį šoną, L. S. kumščiu sudavė smūgį M. G. į veidą, M. G. mėginant pabėgti nuo kaltinamųjų, tęsdami nusikalstamus veiksmus, pasiviję M. G., E. P. trenkė beisbolo lazda M. G. per galvą, pastarajam nugriuvus, bendrais veiksmais E. P., E. P. ir L. S. sudavė smūgius M. G. kojomis ir beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. G. sveikatą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. B., 2016 m. liepos 17 d. apie 00 val. 30 min., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., viešoje vietoje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, iš karto po to, kuomet prieš M. G. buvo panaudotas fizinis smurtas, nutraukė nuo M. G. rankinę 40 eurų vertės su joje buvusia pinigine 30 eurų vertės bei 10 eurų, tuo atvirai pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 80 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prietaiso Alcotest 6810“ rodmenimis, kuriuose nurodoma, kad 2016-07-17 01.02 val. E. P. nustatytas 1,53 procentų promilių girtumas (t. 1, b. l. 134 ).

Liudytoja J. B. parodė, kad jai E. P. motina sakė, kad jos vaikas, tai yra E. P. nuplėšė rankinę, ji teigė, kad tą patį patvirtino ir nukentėjusysis.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas tyrimo veiksmai, kurių metu nukentėjusysis M. G. atpažino nuotraukose esančius įtariamuosius L. B., E. P., E. P. ir L. S., kaip asmenis, kurie prieš jį panaudojo nusikalstamus veiksmus (t. 1, b. l. 33-37, 39-43, 45-49, 51-55). Teismas laiko, kad šie procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 191 str. 2 d., 192 str. 5 d. reikalavimus, kadangi prieš atliekant šiuos veiksmus atpažįstantysis (nukentėjusysis M. G.) nebuvo prieš tai apklaustas apie aplinkybes kaip jis įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis (pirminėje nukentėjusiojo apklausoje įtariamieji neapibūdinti (t. 1, b. l. 18-19), o papildoma nukentėjusiojo apklausa (t. 1, b. l. 21-22) atlikta jau po parodymų atpažinti), kas prieštarauja BPK 191 str. 2 d. nuostatoms. Be to, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Iš bylos aplinkybių žinoma, kad nebuvo kliūčių įtariamuosius asmenis parodyti nukentėjusiajam gyvai ir nebuvo poreikio nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus teiginius, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atliekant įtariamųjų atpažinimą pagal nuotraukas buvo pažeistos BPK 191 str. 2 d., 192 str. 5 d. nuostatos, todėl šių procesinių veiksmų metu gauti duomenys nepripažintini įrodymais. Be to, teismo nuomone, šių procesinių veiksmų atlikimo būtinybės net ir nebuvo, kadangi iš nukentėjusiojo bei kaltinamųjų paaiškinimų žinoma, kad po įvykio visi kaltinamieji buvo nuvykę pas nukentėjusįjį atsiprašyti ir, kaip teigia nukentėjusysis, jis visus atvykusius jį užpuolusius jaunuolius pažino ir jiems nurodė kuris kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko.

Teismas, vertindamas išdėstytus įrodymus bei kaltinamųjų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji E. P., E. P. ir L. S. nakties metu, viešojoje vietoje, be priežasties suduodami smūgius, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. G., tuo jam nežymiai sutrikdydami sveikatą. Šias smurto panaudojimo aplinkybes pripažįsta visi kaltinamieji, tą patvirtina ir pats nukentėjusysis. Šios veikos padarymo metu nukentėjo visai atsitiktinai į neblaivių kaltinamųjų akiratį patekęs nukentėjusysis, kuris dėl sumušimo turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kurį laiką buvo nedarbingas. Tokie kaltinamųjų E. P., E. P. ir L. S. veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys, demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką ir kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal . 2016-03-30, redakcija).

Kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pareikštas taip pat ir L. B.. Jis pagal prokuroro patikslintą kaltinimą kaltinamas iš esmės tuo, kad buvo kartu su kitais kaltinamaisiais ir pritarė jų fizinio smurto panaudojimo prieš M. G. veiksmams. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis L. B., sutikus nukentėjusįjį, jo tik paprašė cigaretės, kurią nukentėjusysis jam padavė. Jokių fizinio smurto veiksmų L. B. prieš nukentėjusįjį neatliko, tik buvo šalia kitų kaltinamųjų, kurie panaudojo fizinį smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį. Nors nukentėjusysis nurodo, kad vienam iš jaunuolių (L. B.) jo paprašius cigaretės, jį jaunuoliai iš karto apstojo, ką suprato kaip jausmą, kad tuoj bus sumuštas, tačiau vien tik tokie L. B. veiksmai negali būti traktuojami ir vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal . 2016-03-30, redakcija), nes jokių kitų veiksmų, susijusių su nukentėjusiojo sumušimu, o tuo pačiu ir viešosios tvarkos pažeidimu jis neatliko. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius ir argumentus L. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) išteisintinas.

L. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį savo kaltę neigia, tai yra neigia naudojęs kokį nors smurtą prieš nukentėjusįjį ir iš jo paėmęs rankinę. Tai, kad L. B. paėmė iš nukentėjusiojo rankinę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kuris teismo posėdžio metu aiškiai ir neabejodamas nurodė matęs, kad po sumušimo nuo jo rankinę nutraukė būtent L. B.. Tai, kad rankinę nuo sumušto nukentėjusiojo nuėmė būtent L. B. patvirtino ir kaltinamasis E. P. nurodydamas, kad tai tiesiogiai matė. Kaltinamasis L. S. nurodė tiesiogiai nematęs, kad L. B. iš nukentėjusiojo paėmė rankinę, tačiau teigė, kad pabėgus nuo sumušto nukentėjusiojo ir pasislėpus netoliese esančiame turgelyje, L. B. buvo paskutinysis prie nukentėjusiojo, o kai jis atbėgo prie turgaus jo rankose jau matė rankinę. Tuo tarpu L. B. teigia iš nukentėjusiojo rankinės neėmęs, tačiau matęs, kad rankinę nuo nukentėjusiojo nuėmė E. P.. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu pirminiuose parodymuose nurodęs, kad net nematęs kas paėmė rankinę, sekančio posėdžio metu pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog matė, kad E. P. nuėmė rankinę nuo nukentėjusiojo.

Teismas, apibendrindamas nukentėjusiojo rankinės pagrobimo aplinkybes tiki ir remiasi nukentėjusiojo bei jo parodymus patvirtinančių kaltinamųjų E. P. ir L. S. parodymais. Teismo nuomone, nukentėjusysis nėra suinteresuotas bei vieno iš kaltinamųjų nepagrįstu apkaltinimu, jo parodymai dėl užpuolimo eigos iš esmės yra nuoseklūs viso proceso metu, kurie sutampa ir su kaltinamųjų E. P., L. S. parodymais, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, L. B. kaltę dėl rankinės pagrobimo patvirtina ir tokios aplinkybės, kad būtent jis kraustė pagrobtą rankinę, būtent jis praėjus porai dienų po įvykio pagrobtą rankinę nunešė ir atidavė policijai (t. 1, b. l. 92). Tuo tarpu L. B. parodymų dėl nurodytų rankinės pagrobimo aplinkybių iš esmės nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismas nelaiko, kad L. B. parodymus patvirtina kaltinamojo E. P. parodymai, nes šis kaltinamasis keitė parodymus net kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo nurodęs, kad būtent L. B. nutraukė rankinę nuo nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 38-39), teismo posėdžio metu pirminės apklausos metu teigė apskritai nematęs kas paėmė rankinę, o dar vėliau teismo posėdžio metu nurodė matęs, kad rankinę nuo nukentėjusiojo nuėmė E. P.. Teismas vertindamas ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu tokius E. P. parodymus laiko kaip siekį, jog L. B. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl jais remiasi tik tiek kiek jo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. Liudytojos L. B. parodymus paneigė tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis E. P.. Be to, L. B. yra kaltinamojo L. B. motina, kuri pati įvykio nematė, tačiau duoda sūnui palankius įrodymus, kurie prieštarauja kitai bylos medžiagai bei nukentėjusiojo parodymams, todėl darytina išvada, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas nesiremia.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas laiko nustatytu, kad būtent L. B. nuo sumušto nukentėjusiojo nutraukė rankinę ir ją pagrobė.

L. B. dėl rankinės pagrobimo pateiktas kaltinimas pagal BK 180 str. 1 d. Šio straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Iš šios teisės normos analizės seka, kad fizinis smurtas ar kiti nurodyti veiksmai turi būti naudojami svetimo turto užvaldymo tikslu. Tuo tarpu pagal įvykio aplinkybes kaltinamieji E. P., E. P. ir L. S. prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo iš chuliganiškų paskatų. Apie ketinimą pagrobti nukentėjusiojo kokį nors turtą net nebuvo užsiminta. Iš to seka, kad tikslas pagrobti nukentėjusiojo rankinę kaltinamajam L. B. kilo tuomet kai nukentėjusysis kitų kaltinamųjų buvo sumuštas ir gulėjo ant žemės, o L. B. tuo pasinaudodamas nuo nukentėjusiojo nuėmė ir pasisavino rankinę. Atkreiptinas dėmesys, kad pats L. B. prieš nukentėjusįjį apskritai jokio fizinio smurto nenaudojo. Apibendrinant darytina išvada, kad L. B. veika pagrobiant nukentėjusiojo rankinę turi būti kvalifikuojama ne kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl L. B. veika perkvalifikuotina.

L. B., jam pateiktame kaltinime, kaltinamas ir nukentėjusiojo dokumentų pagrobimu, tačiau atsakomybė dokumentų pagrobimą numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį BK straipsnį L. B. kaltinimas nepareikštas, todėl dokumentų pagrobimo aplinkybė iš L. B. pateikto kaltinimo šalintina.

Visi kaltinamieji pripažįsta prieš įvykį vartoję stiprų alkoholį (viskį), nurodė alkoholį gėrę visi apylygiai. Kaltinamieji E. P., E. P. ir L. S. pripažįsta, kad buvo apsvaigę. L. B. pripažįsta vartojęs alkoholį, tačiau nurodė nesijautęs apsvaigęs. Teismas, vertindamas, kad vienam iš sulaikytų kaltinamųjų E. P. po įvykio buvo nustatytas girtumas artimas vidutiniam girtumui, todėl daro išvadą, kad vartodami alkoholį apylygiai panašaus apsvaigimo laipsnio buvo ir kiti kaltinamieji. Teismo nuomone, toks girtumas neabejotinai turėjo įtakos kaltinamųjų veiksmams, todėl visų kaltinamųjų atžvilgiu apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė nusikalstamų veikų įvykdymo metu laikytina įrodyta.

Remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais laikytina įrodytu, kad E. P., E. P. ir L. S., 2016 m. liepos 17 d. apie 00 val. 30 min., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, E. P. sudavė smūgį kumščiu M. G. į galvą, E. P. beisbolo lazda sudavė M. G. į kairį šoną, L. S. kumščiu sudavė smūgį M. G. į veidą, M. G. mėginant pabėgti nuo kaltinamųjų, tęsdami nusikalstamus veiksmus, pasiviję M. G., E. P. trenkė beisbolo lazda M. G. per galvą, pastarajam nugriuvus, bendrais veiksmais E. P., E. P. ir L. S. sudavė smūgius M. G. kojomis ir beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. G. sveikatą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl ši E. P., E. P. ir L. S. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal. 2016-03-30, redakcija).

Taip pat remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais laikytina įrodytu, kad L. B., 2016 m. liepos 17 d. apie 00 val. 30 min., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., viešoje vietoje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, iš karto po to, kuomet prieš M. G. buvo panaudotas fizinis smurtas, nutraukė nuo M. G. rankinę 40 eurų vertės su joje buvusia pinigine 30 eurų vertės bei 10 eurų, tuo atvirai pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 80 eurų turtinę žalą, todėl ši L. B. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ją perkvalifikuojant iš BK 180 straipsnio 1 dalies.

Kaltinamųjų E. P. ir L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo sumušant M. G., E. P. atžvilgiu ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia, nes jis keitė teisme duodamus parodymus, be to juos keitė lyginant juos ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o tai nelaikytina jo atvirumu bei nuoširdumu. Kaltinamojo E. P. atžvilgiu epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamųjų E. P., E. P. ir L. S. atžvilgiu atsakomybę sunkinanti aplinkybė epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo sumušant M. G. yra ta, kad jie pritarė vieni kitų veiksmams ir nusikalstamą veiką M. G. atžvilgiu darė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Visų kaltinamųjų atžvilgiu atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Parenkant bausmės rūšį L. B. už jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad jis veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis, todėl jam taikytinos BK nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad L. B. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai (neteistas, mokosi, tačiau yra baustas administracine tvarka). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, L. B. skirtinas bausmės dydis artimas parinktos bausmės vidurkiui.

Parenkant bausmės rūšį E. P. už jo padarytus nusikaltimus, atsižvelgtina į tai, kad jis yra nepilnametis, todėl jam taip pat taikytinos BK nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad E. P. padarė du analogiškus baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo sumušant M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo sugadinant turtą yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. E. P. atžvilgiu yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis kaip asmenybė charakterizuojamas gerai (neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. P. skirtini bausmės dydžiai šiek tiek mažesni, tačiau artimi parinktos bausmės vidurkiui. E. P. įvykdytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu svetimo turto apgadinimu laikytinas mažiau pavojingu nei M. G. sumušimas viešojoje vietoje, todėl už jį parinktinas mažesnis bausmės dydis.

Kadangi E. P. padarė du nusikaltimus, juos padarė esant realiai nusikaltimų sutapčiai, todėl jam paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą atskirai subendrintinos, jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 , 4 d.)

Sprendžiant E. P. baudžiamosios atsakomybės klusimą atsižvelgiama į tai, kad jis yra nepilnametis, veikos padarymo metu dar buvo neteistas, tačiau po veikos įvykdymo jis buvo pripažintas kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, dėl ko laikytina, kad jis nebe pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, todėl jo kaip nepilnamečio atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, todėl jam parinktina viena iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių.

Parenkant bausmės rūšį E. P. už jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgiama į tai, kad veikos padarymo metu jis dar nebuvo teistas, jo padarytas nusikaltimas nesunkus, todėl teismo nuomone, jam parinktina bausmės rūšis nesusijusi su laisvė atėmimu.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad E. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (nors mokinasi, tačiau jau yra teistas, baustas administracine tvarka). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. P. skirtinas bausmės dydis artimas parinktos bausmės vidurkiui.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2016-07-17 1.00 val. iki 2016-07-18 1.13 val. buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

Sprendžiant L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, teisiamas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. L. S. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, žada ateityje nebenusikalsti. Iš Vaiko teisių apsaugos institucijos pateikto L. S. buities tyrimo apibūdinimo žinoma, kad jis šeimoje turi geras gyvenimo sąlygas, tėvų nurodymus vykdo. L. S. neigiamai charakterizuoja tik tai, kad jis vieną kartą baustas administracine tvarka. Teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pagal byloje esančius duomenis tai yra pirma L. S. įvykdyta nusikalstama veika, jis yra dar jauno amžiaus, tikėtina, kad jis padarys išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje (BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

Byloje ieškinį dėl 463,93 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis M. G. (t. 1, b. l. 24-30). Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad sumušimo metu krauju buvo aptaškyti jo sportiniai bateliai 10 Eur vertės, marškinėliai 5 Eur vertės ir bridžai 25 Eur vertės. Kraujas neišsiplovė, todėl susidarė 40 Eur žala dėl jų praradimo. Taip pat nurodo, kad iš jo buvo pagrobta rankinė 40 Eur vertės ir joje esanti piniginė 30 Eur vertės ir nors šie daiktai surasti, tačiau jie buvo sudrėkę praradę prekinę išvaizdą, todėl jų nebenešios ir dėl jų praradimo patyrė turtinį nuostolį. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dėl sumušimo ir sužalojimo buvo laikinai nedarbingas nuo 2016-07-17 iki 2016-08-19, todėl gaunant ligos pašalpą jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos sumažėjo. Skirtumas tarp jo gaunamų pajamų ir ligos išmokos sudarė 353,93 Eur. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina prie ieškinio pateiktos „SoDra“ pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo pažymos apie M. G. netektą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 26-29). Darytina išvada, kad nukentėjusysis M. G. patyrė nuostolius (turtinę žalą) dėl kaltinamųjų prieš jį panaudotų nusikalstamų veiksmų, todėl jie ir yra atsakingi už padarytą žalą, todėl teismas daro išvadą, kad M. G. reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis žalą dėl sugadintų jo drabužių bei nuostolius dėl nedarbingumo laikotarpiu jam neišmokėto darbo užmokesčio patyrė dėl E. P., E. P. ir L. S. nusikalstamų veiksmų, todėl ši žala (393,93 Eur) priteistina šių kaltinamųjų solidariai. 70 Eur žalą dėl pagrobtų ir surastų bei gražintų, tačiau naudojimui nebetinkamų rankinės ir piniginės, nukentėjusysis patyrė dėl L. B. nusikalstamų veiksmų, todėl ši žala priteista iš L. B..

B. M. G. ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, baimė, išgąstis, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip M. G. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. buvo užpultas, sumuštas ir jo turtas pagrobtas viešojoje vietoje, jam sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, dėl patirto sužalojimo M. G. buvo gydomas, buvo nedarbingas, dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą bei nepatogumus. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad M. G. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimai nebuvo susiję su gyvybiškai pavojingų kūno organų sužalojimu ir liekamųjų reiškinių atsiradimu, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam nors ir padaryti nežymūs sužalojimai, tačiau sužalojimai padaryti kelių asmenų ir keleto smūgių pasėkoje iš chuliganiškų paskatų, kaip teigia nukentėjusysis dėl užpuolimo ir sužalojimo patirta baimė ir nerimas ilgą laiką nepraeina, todėl kreipėsi pagalbos pas teismo psichiatrijos specialistus. Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad iš jo pagrobta rankinė su pinigine, asmens dokumentais ir nuolaidų kortelėmis, dėl kurių išsiėmimo teko patirti nepatogumų. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji E. P., E. P. ir L. S. atlikę smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, savo kaltę prisipažįsta, nukentėjusiojo atsiprašė. Šios aplinkybės, teismo nuomone, mažina nukentėjusiojo patiriamus neigiamus išgyvenimus dėl įvykio. Teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad M. G. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos kildinama dėl patirto užpuolimo ir sužalojimo dėl ko kaltinami E. P., E. P. ir L. S., o mažesnė dalis patirtos neturtinės žalos kildinama dėl rankinės pagrobimo dėl ko kaltinamas tik L. B., todėl, teismas mano, kad priteisiamą neturtinės žalos dydį reikalinga atskirti, laikant, kad 85 procentai nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos sudaro neturtinė žala dėl patirto užpuolimo ir sužalojimo, todėl ji priteistina iš E. P., E. P. ir L. S. solidariai, o likusi 15 procentų neturtinės žalos sudaro neturtinė žala dėl atvirosios vagystės ir ji priteistina iš L. B..

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį, kas sudaro 16,97 Eur, bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajam 277,92 Eur apmokėtos iš valstybės lėšų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji E. P., E. P. ir L. S. vis dar yra nepilnamečiai, o L. B. tik ką sulaukęs pilnametystės, visi yra moksleiviai, savarankiškų pajamų neturi, nusprendžia iš jų proceso išlaidų valstybei neišieškoti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.)

Daiktinis įrodymas – nukentėjusiojo M. G. rankinė, jam nepageidaujant jos atgauti, sunaikintina kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s prendžia:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veiką perkvalifikuojant iš BK 180 straipsnio 1 dalies, ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti.

L. B. įpareigoti: viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, o baigus mokslą pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. B. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

L. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal. 2016-03-30, redakcija) (viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su turto sugadinimu), ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal. 2016-03-30, redakcija) (viešosios tvarkos pažeidimas susijęs M. G. sužalojimu), ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis E. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir jį nuteisti galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

E. P. įpareigoti: viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, o baigus mokslą pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal. 2016-03-30, redakcija) ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-17 1.00 val. iki 2016-07-18 1.13 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. P. įpareigoti: viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, o baigus mokslą pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

L. S. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017-01-01 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 įsigal. 2016-03-30, redakcija) BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

L. S. skirti BK 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones atidavimą tėvams D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ugdyti ir prižiūrėti vienerių metų laikotarpiui ir elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant L. S. šiuo laikotarpiu: kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; mokytis (tęsti mokslą) bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

L. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti solidariai iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jiems neturint turto ar savarankiškų pajamų iš E. P. atstovės pagal įstatymą S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. P. atstovės pagal įstatymą J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei iš L. S. atstovų pagal įstatymą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393,93 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 93 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad pareiga atstovams pagal įstatymą atlyginti žalą tęsiasi iki kol jų vaikai sulauks pilnametystės.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – nukentėjusiojo M. G. rankinę, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.