Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Loretai Dosinienei, Ievai Čiulčinskaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2. 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. N. 2021 m. liepos 7 d., apie 15.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. T., nežymiai sužalojo, t. y. tyčia rankomis apimdamas nukentėjusiojo kaklą ir jį smaugdamas sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam V. T. į krūtinę, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kakle ir krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. T. darė jam kotedže remontą. Vėliau nukentėjusysis išvažiavo į kitą objektą, dirbo kitur. Darbuotojai, kurie dėjo grindis, paskambino T. N. ir pasakė, kad atvažiavo V. T. su žmona, kaip suprantu ir pradėjo gąsdinti, kad sienas apipils ,,zelionka“. Nukentėjusysis prašė pinigų, tačiau jis buvo tik pradėjęs darbus, gal tik trečdalį buvo padaręs. V. T. turėjo išdažyti sienas, uždėti dekoratyvinį tinką ir sudėti elektros jungtukus. Susitarė, kad visus darbus padarys už 1 100 Eur, tačiau jis nudažė dvi sienas ir dingo. Susitarimo nebuvo pasirašę. T. N. nuvažiavo į vietą, kur V. T. stovėjo viduje su savo žmona. V. T. pradėjo klykti, mosikuotis, griebė kibirą, kuriame buvo statybiniai skysčiai ir norėjo pilti ant sienos, todėl T. N. viena ranka griebė kibirą, su kita ranka nukentėjusįjį pastūmė, išvijo iš kotedžo. T. N. neigė, jog jis nukentėjusiajam trenkė ir smaugė, nurodė, kad jis tik pastūmė. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Su T. N. buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo sutuoktinė stovėjo šalia, tačiau nesuprato ką ji sakė, nes šnekėjo rusiškai. T. N. pasakė nukentėjusiajam, jog jis išeitų. V. T. norėjo pinigų, bet jis tik darbą buvo pradėjęs, atvažiavo, dvi dienas sienas pateplioji ir viskas, vėliau nėjo prisiprašyti, kad atvažiuotų, o pinigų norėjo gauti. T. N. pastūmė nukentėjusįjį, nes gynė savo turtą. T. N. nesutinka su specialisto išvada, nes jis V. T. netrenkė, tik pastūmė. Nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno. V. T. niekur neatsitrenkė ir nenukrito. Jeigu būtų trenkęs, tada būtų likę kitokie sužalojimai.

Nukentėjusysis V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nurodė, kad pabaigė darbą ir pasakė T. N. sumą kiek jis turi susimokėt. Buvo padaryta daugiau negu jis prašė. Pasakė, kad atsiskaitytų už atliktą darbą. Jis su žmona atvažiavo pas T. N., kadangi jam skambino, tačiau jis negalėjo atvažiuoti. Užėjo pas jį į namus, kur dirbo, ten žmonės dirbo su parketu, kurie pasakė, kad T. N. turi tuoj atvažiuoti. Kai jis atvažiavo, pradėjo koliotis, nukentėjusiojo žmoną išvadino žiurke, sakė „žiurke, užsičiaupk“. Nukentėjusiojo žmona sakė T. N. ,,ką jis čia daro, iškvies policija“. V. T. sudrausmino T. N. ką jis kalba ir pradėjo V. T. smaugti, trenkė į krūtinę, vartodamas necenzūrinius žodžius liepė dingti. Nukentėjusysis iškvietė policiją. V. T. paaiškino, kad ką buvo susitarę atlikti iš darbų, jis atliko. T. N. buvo pasakęs suskaičiuoti kvadratinius metrus, V. T. suskaičiavo ir gavosi 1 100 Eur. Pinigų T. N. nesumokėjo. Prieš įvykį nukentėjusysis nebuvo susižalojęs. Žmona matė konfliktą. T. N. buvo atvažiavęs su draugu, kuris taip pat matė konfliktą, tačiau stovėjo toliau. Nukentėjusysis nelaikė jokio kibiro, nes jie stovėjo lauke, kur ir įvyko įvykis. Policijos pareigūnai užfiksavo V. T. sužalojimus, ant krūtinės matėsi paraudimas, mėlynė atsirado kitą dieną, jautė fizinį skausmą. V. T. neturi dokumentų, kurie patvirtintų civilinį ieškinį.

Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2021 m. liepos 7 d., apie 15.00 val. įvyko įvykis. Atlikus sutartus darbus, jos vyras V. T. pasakė T. N., kad reikia atsiskaityti už atliktą darbą. T. N. pasakė, kad gerai, tačiau reikia sunaudoti dar gipso kartoną, tačiau nukentėjusysis nesusitarė dėl papildomų darbų, nurodė, jog atsiskaitytų už jau atliktą darbą, o po to kalbėsis. Vėliau susiskambino su T. N. ir susitarė susitikti ten, kur buvo atliekamas remontas. Atvažiavo į namą, išėjo į gatvę ir laukė T. N., kuris atvažiavo po pusės valandos. Jis išlipo iš mašinos su kažkokiu draugu, ėmė šaukti ant V. T. „ko tu nori?“, paėmė jį už gerklės ir ėmė smaugti, po to kumščiu trenkė į kairį petį. Liudytoja sakė T. N. „ką tu darai, taip negalima“, o šis pasakė „užsičiaupk, žiurke“. Paskui T. N. nuėjo į namus, o liudytoja su nukentėjusiuoju paskambino policijai. Konfliktas vyko lauke. V. T. rankose nieko neturėjo, tik norėjome, kad T. N. atsiskaitytų už atliktą darbą. Grasinta nebuvo. V. T. po įvykio jautėsi blogai, jam skaudėjo petį, buvo sunku kalbėti, nes jį smaugė, negalėjo pakelti rankos, o jam reikėjo dirbti, buvo mėlyna ranka.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti 2021 m. liepos mėnesį, buvo ginčas tarp užsakovo ir darbus atlikusio asmens.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos R. J. tarnybinį pranešimą ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22, 92–93), kuriuose parodė, kad su kolega, apie 16.19 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad pranešėjas atliko name dažymo darbus, savininkas atsisakė sumokėti už atliktus darbus ir po kilusio konflikto, pranešėją bandė smaugti. GMP atsisakė. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), namo juos pasitiko pranešėjas V. T., kuris paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą kartu su žmona A. T., jie atlieka dažymo ir kitus remonto darbus. Pagal skelbimą jį susirado ir pasiūlė uždarbį vyriškis. Sutarė žodžiu, kad nudažys sienas, galutinė kaina 1 100 eurų. Užbaigę su žmona dažymo darbus kelias dienas negalėjo su T. N. susisiekti telefonu, todėl 2021 m. liepos 7 d., apie 16.00 val. atvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo, kartu su žmona. Kilo konfliktas tarp jo ir T. N. dėl nemokamų pinigų už padarytus darbus. Konflikto metu, maždaug apie 16.10 val. T. N. pranešėją pradėjo smaugti, vieną kartą stūmė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, viską matė jo žmona. GMP medikų pagalbos atsisakė, pas V. N. ant kaklo matėsi kraujosruvos. Nustatyta vyriškio asmenybė su kuriuo kilo konfliktas – T. N., kuris paaiškino, kad kilo konfliktas, nes darbuotojas neatliko iki galo darbų ir atvykęs grasino apgadinti nudažytas sienas. Abu įvykio dalyviai blaivūs.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad T. N. žino pagal darbinius santykius. Liudytojas su I. D. klojo grindis, dirbo kelias dienas, tačiau nagrinėjamo įvykio nematė, negirdėjo. Jie grindis dėjo pirmame ir antrame aukšte, dirbo patalpos viduje, matė, jog buvo atvykę vyras ir moteris, kurie rankose nieko neturėjo. D. K. su I. D. tuo metu buvome terasoje ir rūkė. Jie klausė, ar bus šeimininkas, aiškino, kad su jais šeimininkas neatsiskaitė už darbus. Lyg jie paminėjo, kad išteps sienas „zelionka“, prašė raktų. Jie buvo sutarę su šeimininku, kad jis atvyks, kai baigs darbus, po to atvyko šeimininkas, atsiskaitė su jais ir liudytojas su I. D. išvažiavo. Vyro ir moters po to nematė, tik girdėjo, kad iškviesta policija. Paties konflikto nematė, kad iškviesta policija girdėjo tuo metu, kaip ėjo su įrankiais.

Liudytojas I. D., teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad T. N. žino pagal savo darbą. Jis dėjo pas jį grindis. Praeitą vasarą (duomenys neskelbtini) dirbo, per skelbimus surado darbą, dėjo grindis, šeimininkas atvyko, atsiskaitė su mumis. Paskutinę darbo dieną, ten atvyko žmonės, prisistatė dažytojais. Baigus dirbti, atvyko šeimininkas, atsiskaitė, susirinko įrankius ir išvažiavo. Atvažiavę žmonės įspėjo, kad už darbus neatsiskaito. Tie žmonės įėjo į svetimą teritoriją, kažkuris iš jų turėjo mažą buteliuką rankose, ten buvo „zelionka“, jie patys pasakė, kad jei jiems nesumokės už darbą, jie sienas apipils ta „zelionka“. Liudytojas su kolega konflikto nematė. Jokių konfliktų, jokių fizinių veiksmų nematė. Jie rūkė terasoje, kai atvyko minėti žmonės, jie įėjo į namo vidų, namas buvo atrakintas. Jie prisistatė to kotedžo dažytojais, prašė jiems duoti raktus, tačiau liudytojas su kolega nesutiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo E. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–90), kuriuose parodė T. N. yra draugai. Įvykio diena, besivažinėjant kartu su T. N., jam paskambino kažkokie darbininkai ir pasakė, kad jo bute ar kotedže yra kažkoks asmuo, kuris neadekvačiai elgiasi, nori susitikti su T. N.. Jie nuvyko iki įrenginėjimo būsto, kuris randasi kažkur šalia (duomenys neskelbtini). Atvykus, abu ėjo į kotedžo vidų, jo pirmame aukšte sutiko vyrą, kartu su juo buvo kažkokia moteriškė. T. N. ir tas vyriškis tarpusavyje kalbėjosi, tarp jų įvyko konfliktas dėl nepadarytų įrenginėjimo darbų, nesumokėtų pinigų ir grasinimai apipilti sienas kažkokia ,,zelionka“. Minėtas vyras pasakė ,,tuoj aš tau parodysiu“ ir griebė kažkur metro atstumu nuo jo stovėjusį kažkokį kibirą. Vyriškis rankoje laikė kibirą ir jo kūno padėtis rodė, kad jis ruošiasi išpilti tą kibirą. T. N. su viena ranka griebė už kibiro lanko, o kita ranka nustūmė vyriškį nuo kibiro. Liudytojas stovėjo ir nieko nedarė, o ką moteris darė nematė, viskas vyko labai greitai. Po pastūmimo vyriškis kartu su moterimi išėjo iš kotedžo ir ėjo link savo automobilio. Liudytojas su T. N. ėjo iš paskos. Priėjęs prie savo automobilio vyriškis pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus. Po to, laukė policijos pareigūnų, tačiau T. N. paprašė nuvežti iki parduotuvės, nusipirkti mineralinio vandens, todėl išvažiavo iki parduotuvės ir kai grįžo atgal prie kotedžo, į vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

Iš 2021 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados (Nr. G 1253/2021(02)) nustatyta, kad V. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, paveikus kaklą ir krūtinę, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 7 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42–43).

Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. akistatos matyti, kad nukentėjusysis V. T. ir T. N. liko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 63–65).

Iš 2021 m. spalio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. T. paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė įvykio vietą (1 t., b. l. 67–68).

Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. N. paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė įvykio vietą (1 t., b. l. 145–146).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, jog 2021 m. liepos 7 d. 16.13 val. užregistruotas įvykis, kuriame nurodytos aplinkybės: pranešėjas atliko name dažymo darbus, savininkas atsisako sumokėti už atliktus darbus ir po kilusio konflikto, pranešėją bandė smaugti. Smaugęs asmuo nuėjo į namą. Pareigūnų laukia prie namo (1 t., b. l. 33–37).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog Kauno rajono policijos komisariato 1-jame veiklos skyriuje elektroniniu paštu gautas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-1707, kartu su garso įrašo kopija. Garso įrašo kopija, gautos nurodytu elektroniniu paštu buvo perkelta į CD-R diską (1 t., b. l. 48–51).

Iš 2021 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų ,,Body“ vaizdo kameros. Vaizdo įrašai susiję su 2021 m. liepos 7 d. įvykiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–32).

Iš 2021 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–24).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje baudžiamojoje byloje tarp T. N. ir V. T. įvyko konfliktas dėl darbinių santykių, t. y. darbų atlikimo kokybės ir atsiskaitymo už juos, taip pat net jei ir būtų susiklosčiusi situacija dėl žalos padarymo turtui, pastebėtina, kad tokio pobūdžio klausimai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis T. N. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau tokia jo pasirinkta įvykio versija laikytina tik gynybine pozicija, kurios nepatvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis neneigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, tačiau, anot T. N., jis tik pastūmė V. T.. Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susiginčijo ir tarp jų buvo fizinis kontaktas, su T. N. atvažiavęs jo draugas E. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atvykus į T. N. kotedžą, ten buvo V. T. ir jo sutuoktinė. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas dėl darbų. Minėtam vyrui pasakius, kad sienas apipils ir pagriebus kibirą, T. N. su viena ranka griebė už kibiro lanko, o kita ranka nustūmė vyriškį nuo kibiro. Tarp T. N. ir V. T. buvusį fizinį kontaktą, kurį iniciavo T. N., taip pat patvirtino ir kita liudytoja – su V. T. atvažiavusi jo sutuoktinė A. T., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos 7 d., apie 15.00 val. atvažiavo iki T. N. namo, kur atlikinėjo darbus. Atvažiavęs T. N. iš mašinos su kažkokiu draugu, ėmė šaukti ant V. T., paėmė jį už gerklės ir ėmė smaugti, po to kumščiu trenkė į kairį petį. Minėti liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad T. N. fiziškai kontaktavo su nukentėjusiuoju, naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Kadangi liudytoja A. T. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, teismas jos parodymus vertina tiek, kiek jie sutampa ir su kitais byloje ištirtais įrodymais. O, kaip jau paminėta aukščiau, , tiek liudytojos A. T., tiek liudytojo E. Š. parodymais nustatyta, kad būtent T. N. iniciavo fizinį kontaktą. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas I. D., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atvažiavus nukentėjusiajam su sutuoktine, jis parašė SMS žinutę T. N., kad atvažiavo kažkokie dažytojai. T. N. parašė, kad tuoj atvažiuos ir ištrins jiems snukius. Tokius teiginius patvirtina SMS žinutės kopija, kuri patvirtina kaltinamojo agresyvų nusiteikimą nukentėjusiojo atžvilgiu dar net neatvažiavus į įvykio vietą (1 t., b. l. 97, 100).

Atmesti kaip nepagrįsti kaltinamojo teiginiai, kad siekiant savo apsaugoti turtą, jis neva tik pastūmė nukentėjusįjį, kadangi buvusio fizinio smurtavimo faktą patvirtina ir vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, kur matomos išskirtinai raudonos spalvos, puslankiu esančios galimos smaugimo žymės ant nukentėjusiojo kaklo (1 t., b. l. 52) bei betarpiškai po įvykio V. T. pareigūnams žodžiu duoti paaiškinimai dėl smaugimo, kurie įrašyti į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo-garso įrašuose, kuomet pati policijos pareigūnė patvirtina, kad matyti žymės ant kaklo ir teiraujasi asmens, ar jam skauda (2 vaizdo įrašas iš ,,body“ kameros 02:00 s – 02:20 s; 3 vaizdo įrašas iš ,,body“ kameros 02:25 s – 02:49 s). Sužalojimo faktą, laiką, būdą patvirtina 2021 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1253/2021(02), kurioje nurodyta, kad V. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, paveikus kaklą ir krūtinę, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 7 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42–43). Teismas neturi priežasčių netikėti tokia specialisto išvada, kadangi ji ne tik papildo, bet ir patvirtina būtent nukentėjusiojo nurodomas įvykio aplinkybes, o abejoti specialisto šališkumo nenustatyta jokių priežasčių. Be to, nukentėjusiojo sužalojimai užfiksuoti ir foto nuotraukose, kuriose matyti sumušimas – kraujosruvos krūtinėje, arčiau peties bei kaklo (1 t., b. l. 74–76).

Taigi, įvertinus aukščiau aptartų įrodymų analizę, darytina pagrįsta išvada, kad faktines nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes ir kaltinamojo T. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo virš ištirtieji nukentėjusiojo parodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, taip pat apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. G 1253/2021(02), vaizdo įrašai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. T. N. 2021 m. liepos 7 d., apie 15.15 val., kieme, esančiame Kauno r., Karmėlavos sen., Vaistariškių k., Rūtų g. 9, konflikto metu, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. T., nežymiai sužalojo, t. y. tyčia rankomis apimdamas nukentėjusiojo kaklą ir jį smaugdamas sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam V. T. į krūtinę, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kakle ir krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. T. N. veikė netiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajam V. T. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sužalojimas), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokias išvadas teismas daro vertindamas T. N. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo kitusias padėtis įvykio metu, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp T. N. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusiojo V. T. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę T. N. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas sveikatai, asmuo 2016 m. kovo 18 d. buvo nuteistas, už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–121), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 116), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 115).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo T. N. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Dėl civilinio ieškinio

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjęs V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 100 Eur turtinės žalos, 3 000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 82). Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjęs nurodė, kad 1 100 Eur sudaro T. N. skola, kuri neatlyginta už atliktą darbą. Pažymėtina, kad turtine žala laikytina asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta pagrindžiančių įrodymų, kas šiuo atveju yra turtinė žala ir koks jos dydis. Nukentėjusiojo nurodyta 1 100 Eur dydžio suma, kurios nesumokėjo kaltinamasis už atliktus darbus yra civilinio proceso tvarka nagrinėjamas dalykas, ne baudžiamojo proceso ir ne šios bylos dalykas, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atmestina.

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Neginčijamai pripažintina, kad kaltinamasis T. N. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. T.. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, todėl laikytina, nepatyrė jokių didesnių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių. Duomenų, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl to itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje taip pat nėra pateikta. Taip pat, atsižvelgtina ir į individualias šios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl, ieškinys, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

T. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 47, 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

T. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš T. N. priteisti 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.