- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1395-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11327-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- RUAB „Ranga IV investicijos“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Ranga IV investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „Ranga IV investicijos“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Star Communications Worldwide“ dėl bendrijos sprendimų ir reklamos ploto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, nurodytą šio susirinkimo protokolo 4 punkte,: „Nepriimti galutinio sprendimo. Pavesti Bendrijos valdybai toliau derėtis su „Samsung“ ar kitais reklamos davėjais ir priimti galutinį sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo. Sudariusi nuomos sutartį Bendrijos valdyba privalo informuoti visus Bendrijos narius, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryta sutartis (pritarta vienbalsiai). Įpareigoti Bendrijos valdybą užtikrinti, kad statant reklamą nebūtų pažeistos statinio konstrukcijos ir reklamos statymas būtų suderintas su pastatą projektavusiais konstruktoriais (pritarta vienbalsiai); 2) pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos sprendimą „Sudaryti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų ploto nuomos sutartį su UAB “Star Communications Worldwide“ reklamos stendui su užrašu „Samsung“ tokiomis sąlygomis: 1) mėnesinis nuomos mokestis už nuomojamą pastato konstrukcijų ploto dalį reklamai yra 12.500 Lt neįskaitant PVM. UAB „Star Communications Worldwide“, bendrijai tapus PVM mokėtoju, įsipareigoja kartu su nuomos mokesčiu mokėti ir PVM; 2) nuomos sutartis sudaroma 2 metų laikotarpiui; 3) įpareigoti Bendrijos pirmininką, suderinus visas nuomos sutarties sąlygas, kurios neprieštarauja šiame sprendime numatytoms sąlygoms, pasirašyti nuomos sutartį Bendrijos vardu“; 3) pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 29 d. Reklamos ploto nuomos sutartį Nr. 2012-1, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Star Communications Worldwide“ ; 4) įpareigoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją ir UAB „Star Communications Worldwide“ išmontuoti „Samsung“ reklamą, esančią ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), stogo (fasado) bei atstatyti šio pastato būklę į tokią, kokia buvo iki „Samsung“ reklamos sumontavimo Nurodė, kad ieškovas yra kelių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, tame tarpe ir buto viršutiniame aukšte, savininkas. Šio pastato patalpų savininkai yra daugiabučio namo savininkų bendriją, tačiau ieškovas nėra šios bendrijos narys. 2012 m. pabaigoje ieškovas pastebėjo, kad ant pastato stogo įrenginėjama itin didelė „Samsung“ prekės ženklo reklama. Ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į atsakovo bendrijos pirmininką su prašymu pateikti informaciją, kas yra reklamos užsakovas, ar atsakovas yra priėmęs sprendimą įrengti reklamą ant pastato, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų nepatenkino. Ieškovas, manydamas, kad atsakovas neteisėtai įrengė Samsung reklamą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl administracinio akto – savivaldybės išduoto leidimo „Samsung“ prekės ženklo reklamai panaikinimo. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškovo skundą bei pridėtus dokumentus prie atsiliepimo, ieškovas 2013 m. kovo 14 d. sužinojo apie atsakovo 2012 m. balandžio 5 d. bendrijos susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nutarta išnuomoti atsakovui UAB „Star Communications Worldwide“ pastato išorines konstrukcijas 235,9 kv.m ploto reklamai. Todėl ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti bendrijos priimtus sprendimus dėl nuomos reklamai sutarties sudarymo. Šie atsakovo sprendimai buvo priimti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, pažeidžiant bendrijos įstatus, įrengta reklama blogina pastato bei ieškovui priklausančio buto kokybę, mažina šio buto vertę, todėl atsakovo sprendimai, bei jų pagrindu sudaryta nuomos sutartis reklamai, pripažintini negaliojančiais. Bendrija, išnuomodama UAB Star Communications Worldwide“ pastato pagrindinę konstrukciją, priklausančią šio pastato bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, viršijo savo kompetenciją, pažeisdama CK 4.85 straipsnio 1 dalies, 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi priimti bendrijos sprendimai dėl disponavimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jie pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažintini negaliojančiais. Atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė, nesant dalyvių privalomojo kvorumo, todėl jokie sprendimai negalėjo būti priimti. Negalėjo būti skaičiuojami K. S., V. P., J. B. balsai, nepateikti įgaliojimai asmenims L. K., G. L., A. N., todėl neaišku, ką jie atstovauja. Iš užregistruotų 33 bendrijos narių, turėtų balsuoti 17, kad priimti sprendimai galiotų. Atsakovo nurodytame bendrijos susirinkimo protokole nurodyta 17 dalyvavusių bendrijos narių, iš kurių faktiškai reiktų neužskaityti mažiausiai tris balsus.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio savininkų bendrija (toliau – DNSB) nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškovą pagal įgaliojimą atstovavo K. S., todėl nuo susirinkimo datos ieškovas žinojo apie priimtus sprendimus. DNSB, kaip bendrojo naudojimo objektų naudotoja ir valdytoja, perleido jai suteiktą teisę nuomininkui naudoti ir valdyti pastato fasado dalį, t.y. įgyvendino jai suteiktas valdymo ir naudojimo teises, o ne disponavo turtu. Net jei teismas ir pripažintų, kad bendrija išnuomodama pastato fasado dalį disponavo turtu, pažymėtina, kad pats ieškovas per savo įgaliotą asmenį davė sutikimą, todėl dabar ginčydamas priimtus sprendimus ieškovas elgiasi nesąžiningai. Ieškovas neįrodė teiginių, kad reklama daro žalą pastatui, ieškovo turtui. Atsakovas sutiko, kad bendrijos narių 2012 m. balandžio 5 d. protokole du kartus nurodyta V. P. pavardė bei sutiko su ieškovo argumentais, kad yra netikslumas protokole dėl J. B., kuri atstovavo UAB „Teksaira“, o protokole nurodyta, kad už UAB „Teksaira“ balsavo ir Ž. A.. Pripažinus, kad šie trys balsai yra negaliojantys, bendrijos susirinkimas laikytinas įvykusiu, nes jame iš 24 bendrijos narių, dalyvavo 14 narių, t.y. daugiau nei 51 procentas.
Atsakovas UAB „Star Communications Worldwide“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas neturi teisės reikalauti pripažinti 2012 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. valdybos sprendimo negaliojančiais, nes jis nėra šios bendrijos narys, todėl neturi teisės šių sprendimų ginčyti. Prašė taikyti trijų mėnesių ieškinio senatį, kurią ieškovas yra praleidęs, ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 26,84 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad pastate yra įsikūrę 33 juridiniai bei fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise administracines, gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sąraše yra 24 asmenys. 2012 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąraše nurodyta, kad dalyvavo 17 asmenų. Atsakovas DNSB nepateikė įrodymų, kad K. S. turėjo įgaliojimą atstovauti ieškovą, nes susirinkimo metu ieškovo ir šio asmens nesiejo jokie santykiai, K. S. iš UAB „Rangos IV investicijos atleistas nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. Taip pat pažymėtina, kad asmens pavardė „V. P.“ susirinkimo dalyvių sąraše nurodyta du kartus. Atsakovo atstovė pripažino, kad bendrijos narį UAB „Teksaira“ atstovauja J. B., susirinkimo protokole skaičiuoti 2 balsai už UAB „Teksaira“ – pačios J. B. ir už UAB „Teksaira“ balsavo įgaliotas Ž. A.. Tokiu būdu iš 17 nurodytų asmenų, dalyvavusių 2012 m. balandžio 5 d. bendrijos susirinkime, įskaitytini 14 dalyvavusių asmenų ir balsavusių priimant sprendimą nurodytą šio susirinkimo protokolo 4 punkte: „Nepriimti galutinio sprendimo. Pavesti Bendrijos valdybai toliau derėtis su „Samsung“ ar kitais reklamos davėjais ir priimti galutinį sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo. Sudariusi nuomos sutartį Bendrijos valdyba privalo informuoti visus Bendrijos narius, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryta sutartis (pritarta vienbalsiai). Įpareigoti Bendrijos valdybą užtikrinti, kad statant reklamą nebūtų pažeistos statinio konstrukcijos ir reklamos statymas būtų suderintas su pastatą projektavusiais konstruktoriais (pritarta vienbalsiai)“, t.y. iš 24 bendrijos narių sprendimą priėmė 14 bendrijos narių, sprendimas pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas yra galiojantis, nes visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo teisėtumo klausimas taip pat išspręstas atsakovo Įstatų 33 punkte, kuris pakartoja aukščiau paminėtą Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį. Teismas kritiškai vertino ieškovo į bylą pateikta UAB „Delgoda“ pažymą, kuria pats juridinis asmuo tvirtina, kad yra bendrijos narys. Atsakovo pateiktas į bylą bendrijos narių sąrašas šios aplinkybės nepatvirtina, iš VĮ Registrų centras duomenų, matyti, kad ši bendrovė ginčo pastate nuosavybės teise turi patalpas, todėl nesant įrodymo, kad šis juridinis asmuo su prašymu kreipėsi priimti į bendrijos narius, kaip tai numatyta bendrijos įstatų 13 ar 12 punktuose, numatančiame, kad bendrijos nariu tampama steigiamajame susirinkime balsavus už bendrijos steigimą, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Delgoda“ yra bendrijos narė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokiais pagrindais reiktų neįskaityti L. K., G. L., A. N., atstovavusių šios bendrijos narius, balsų, šio susirinkimo sprendimas, kaip galiojantis, įregistruotas VĮ Registrų centras, jo pagrindu padaryti atsakovo valdymo organuose įvykę pakitimai, išrenkant valdybą, bei valdybos pirmininką. Taip pat teismas atmetė ieškovo teiginius, jog atsakovo bendrijos narių yra 33 asmenys. Kaip jau nurodyta aukščiau, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčo pastate yra 33 savininkai, iš kurių bendrijos nariai yra 24.
Teismas pažymėjo, kad pastate įsikūrę savininkai nėra visi bendrijos nariais, kaip jau nurodyta aukščiau pastate yra 33 savininkai. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnis nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog formaliai DNSB, nuspręsdama išnuomoti bendrąsias pastato konstrukcijas reklamai, nesant daugumos bendraturčių pritarimo, pažeidė įstatymą. Tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės parodymų, kurių ieškovas nepaneigė, liudytojo Ž. A. parodymų, lėšos, gautos iš nuomos sutarties, naudojamos viso pastato priežiūrai, reiškia nuomos sutarties rezultatu, t.y. prižiūrėtomis bendro naudojimo patalpomis bei konstrukcijomis, naudojasi ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti bendraturčiai, tame tarpe ir ieškovas, kuris šiame pastate nuosavybės teise turi patalpas. Todėl, vien dėl formalaus įstatymo pažeidimo, įvertinus tai, kad iš nuomos santykių gautas lėšas bendrija naudoja viso pastato priežiūrai, būtų neprotinga naikinti DNSB sprendimus dėl pastato konstrukcijos išnuomavimo reklamai bei tuo pagrindu pripažinti negaliojančia šio pastato konstrukcijos nuomos reklamai sutartį, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes, pripažinus šį sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prašo ieškovas, žala dėl restitucijos taikymo, kurios pagrindu reiktų ne tik įpareigoti pašalinti reklamos konstrukciją nuo pastato, bet ir grąžinti nuomininkui nuomos mokesčio sumą, kurios dydis, įvertinus, tai, kad kas mėnesį bendrija gauna 12.500 Lt nuomos mokesčio, būtų neproporcingai didelė, t.y. sukeltų nuostolius visiems pastato bendraturčiams. Todėl, šiuo konkrečiu nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, bei tai, kad iš 33 namo bendrasavininkių, dauguma jų yra bendrijos nariai (24 bendrijos nariai), iš kurių 14 priėmė sprendimą, kurio pagrindu gerinamas visų bendraturčių turtas, taip pat nesant įrodymų, kad sumontuotas reklamos įrenginys kelia pavojų aplinkiniams, ar daroma žala pastatui, ar ieškovo turtui, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti atsakovo bendrijos priimtus ginčijamus sprendimus vien formaliu pagrindu.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė jo nurodytų argumentų, kad reklamos konstrukcija kenkia ieškovo turtui. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja UAB „Inreal pastatų priežiūra“ 2013 m. sausio 18 d. defektiniu aktu, kurį ta pati bendrovė 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. 01-113 paneigia, nurodydama, kad pateiktas defektinis aktas Nr. 13-09 yra aiškiai suklastotas, dėl šio dokumento klastojimo aukščiau nurodyta bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl šio dokumento klastojimo patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pažyma. Šis ieškovo pateiktas UAB „Inreal pastatų priežiūra“ defektinis aktas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas jo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas jo nurodytų aplinkybių, kad žala daroma jo turtui - patalpoms, neįrodė. Kitas ieškovo pateiktas pastato dėl reklamos įrengimo apžiūros 2013 m. sausio 24 d. aktas savo išvadomis yra rekomendacinio pobūdžio, nes šį aktą pasirašę specialistai rekomenduoja išsiaiškinti, ar reklaminio įrenginio sumontavimas nepažeis pastato viršutinės dalies fasado, stogo konstrukcijų stabilumo bei sandarumo nuo ilgalaikių atmosferinių reiškinių poveikio ir ar tokiu būdu nebus pažeisti statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(1):2005 esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, kokį poveikį turės veikiantis reklaminis įrenginys pastato gyvenamajai daliai dėl stiprios apšvietimo spinduliuotės ir pan. Teismas pažymėjo, jog priimtuose ginčijamuose bendrijos sprendimuose nurodyta, kad reklamos statymas būtų suderintas su pastatą projektavusiais konstruktoriais, duomenų, kad toks derinimas neatliktas, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms dėl reklamos stendo sumontavimo pažeista pastato hidroizoliacinė, šilumos sistemos, taip pat neįrodė aplinkybės, kad dėl reklamos įrenginio sumontavimo jo patalpos nuvertėjo. Todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Teismas tenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, nes iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų į bylą darytina išvada, kad ieškovas vėliausiai 2012 m. gruodžio 28 d. sužinojo apie priimtus atsakovo sprendimus ir apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 3 d., darytina išvada, kad jis praleido CK 125 straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalauti pripažinti negaliojančiais juridinio asmens priimtus sprendimus, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinys atmestinas ir dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas RUAB „Ranga IV investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai sprendė, kad DNSB susirinkime buvo sprendimui priimti reikalingas kvorumas. DNSB 2012 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 17 bendrijos narių iš 33. Šis protokolas buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Tačiau teismas vadovavosi atsakovo pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad DNSB yra tik 24 nariai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo viešais Juridinių asmenų registro duomenimis apie DNSB narių skaičių. Teismas neturėjo vadovautis atsakovo pateiktu narių sąrašu, nes DNSB pateikė net kelis sąrašus, kuriuose duomenys apie jos narių skaičių iš esmės skiriasi. Taigi bendrijos pateikti narių sąrašai yra prieštaringi ir neatitinka vienas kito, todėl nelaikytini įrodymais. Bendrija į savo pateiktus sąrašus neįtraukė visų savo narių, taip bandydama dirbtinai sukurti mažesnį narių kvorumą, reikalingą sprendimams priimti. Teismui buvo pateiktas UAB „Delgoda“ raštas, kuriame ši bendrovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, ji yra DNSB narė nuo 2011 m. pabaigos. Tačiau teismas atsisakė pripažinti, kad UAB „Delgoda“ yra DNSB narė. J. R., I. V. R. ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dalyvavo bendrijos steigime. Pagal DNSB įstatų 12 punktą, pastate esančių patalpų savininkas, balsavęs už bendrijos įsteigimą, yra laikomas bendrijos nariu. Teismas, skaičiuodamas DNSB narių susirinkimo kvorumą, turėjo į jį neįskaityti dar 4 asmenų. Susirinkimo dalyvis A. G. nėra pastato patalpų savininkas, jo vadovaujama RUAB „HC ir R-IV projektai“ taip pat neturi patalpų pastate. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas nurodė, kad A. G. atstovavo „Hermes capital“ įmones. Tačiau ši įmonė nėra pastato patalpų savininkė. Susirinkime dalyvavę L. K., G. L. ir A. N. taip pat nėra patalpų savininkai, nėra nurodyta, ką jie atstovavo. DNSB nurodė, jog nėra išsaugojusi jų įgaliojimų kopijų. Nurodyti keturi asmenys neturėjo įgaliojimų atstovauti bendrijos nariams 2012 m. balandžio 5 d. DNSB susirinkime. Todėl pripažintina, kad susirinkime dalyvavo tik 11 narių, todėl nebuvo kvorumo ir priimtas sprendimas turi būti pripažintinas negaliojančiu.
2) Teismas nepagrįstai pripažino sandorių sudarymą tik formaliu pažeidimu ir dėl to nepripažino šių sandorių negaliojančiais. DNSB bendrąsias pastato konstrukcijas galėjo išnuomoti tik bendru sutarimu, tai yra esant visų bendraturčių (tiek bendrijos narių, tiek ne narių), įskaitant ir ieškovą, sutikimui, o ne daugumos bendraturčių sutikimui. Teismų praktikoje yra suformuota, jog disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisų apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. Taigi DNSB, nuspręsdama išnuomoti bendrąsias pastato konstrukcijas reklamai, be visų pastato bendraturčių pritarimo, pažeidė įstatymą. Ieškovas nesutinka su teismo argumentais, kad DNSB sprendimų ir nuomos sutarties pripažinimas negaliojančiais bei dalinės restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Priešingai nei savo sprendime nurodė teismas, pripažinus sprendimus ir nuomos sutartį negaliojančiais, DNSB nereikėtų grąžinti visų gautų nuomos pajamų nuomininkui, kadangi reklamos ploto nuomininkas tai pačiai bendrijai negalėtų grąžinti tos naudos, kurią jis gavo iš „Samsung“ reklamos per laikotarpį, kol ji realiai veikia ir vyksta šis teisminis ginčas. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nuomos atveju negaliojančio sandorio pasekmės gali būti taikomos ne nuo sandorio sudarymo dienos, o nuo jo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas neprašė teismo taikyti restitucijos tokiu būdu, jog nuomininkui būtų grąžintas sumokėtas nuomos mokestis, o reikalavo vienintelės negaliojančios sandorio pasekmės – įpareigoti atsakovus išmontuoti reklamą ir atstatyti pastatą į pradinę būklę. Priešingai nei teigia teismas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad lėšos, gautos iš nuomos sutarties, yra naudojamos pastato reikmėms ir kad pastatas nėra tvarkomas iš lėšų, kurias privaloma kaupti pastato remontui. „Samsung“ reklama blogina ieškovo turtą, nes yra įrengta tiesiai virš jam priklausančio buto ir reklamos skleidžiama šviesa krenta į butą ir mažina jo kainą bei pardavimo galimybes bei pažeidžia pastato konstrukcijas.
3) Teismas nepagrįstai sprendė, kad „Samsung“ reklama nepažeidė pastato konstrukcijų. Vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl 2013 m. sausio 18 d. defektinio akto klastojimo dar neįrodo, kad šis aktas iš tiesų buvo suklastotas, ar kad jame nurodyti duomenys apie pastato konstrukcijų pažeidimus yra neteisingi. UAB „Inreal pastatų priežiūra“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją tik dėl darbuotojo S. Ž. galimo parašo suklastojimo, tačiau defektinis aktas ir jame dėstomi teiginiai taip pat pasirašyti ir kito asmens – statybos darbų vadovo G. G., kuris nėra UAB „Inreal pastatų priežiūra“ darbuotojas, dėl jo parašo tikrumo abejonių nėra kilę. Teismas nepagrįstai ieškovo pateiktą 2013 m. sausio 24 d. apžiūros aktą pripažino esant tik rekomendacinio pobūdžio. Minėto akto 2 punkte aiškiai nurodyta, kad reklaminio įrenginio montavimo metu buvo dalinai demontuota maždaug 20 m ilgio fasado apskardinimo dalis – lietskardė, kas turės poveikį drėgmės patekimui į fasado konstrukcijas bei aukštutiniame pastato aukšte esančius butus. Tai pažeidžia pastato hidroizoliacines, o ateityje ir pastato šilumos izoliacines savybes. Šio akto antros dalies 3 punkte nurodyta, kad rekomenduojama nedelsiant atstatyti demontuotas fasado apskardinimo dalis – lietskardes, kadangi jų nebuvimas pažeidžia STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus. Šie teiginiai patvirtina, kad statybos specialistai nustatė konkrečius pastato pažeidimus ir pateikė rekomendacijas dėl jų pašalinimo.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą. Teismas teigia, kad ieškovas apie savo pažeistas teises vėliausiai sužinojo 2012 m. gruodžio 28 d. iš DNSB tą pačią dieną parašyto rašto. Tačiau teismas visai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas šį raštą gavo tik 2013 m. sausio 3 d., o ieškinį teismui pateikė 2013 m. balandžio 3 d. Todėl 3 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Šioje byloje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kada ieškovas gavo 2012 m. balandžio 5 d. DNSB susirinkimo protokolą. Ieškovas šį protokolą gavo tik 2013 m. kovo 4 d.
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje esantys ieškovo 2012 m. gruodžio 19 d. raštas, kuriuo prašoma atsakyti, kokiu pagrindu ant pastato stogo montuojamas reklamos skydas, bei atsakovo 2012 m. gruodžio 28 d. atsakymas ieškovui patvirtina, kad ieškovas vėliausiai 2012 m. gruodžio 28 d. sužinojo apie priimtus bendrijos sprendimus. Įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo eigos pradžios momento nustatymo klausimą. Ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti DNSB sprendimų negaliojančiais, nes nėra bendrijos valdymo organas, dalyvis arba kitas asmuo, kuriam tokią teisę suteikia CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Teismas, atmesdamas ieškinį, į šiuos atsakovo UAB „Star Communications Worldwide“ argumentus nepagrįstai neatsižvelgė. DNSB susirinkimo 2012 m. balandžio 5 d. protokole nurodyta formuluotė „17 bendrijos narių iš 33“ nereiškia konstatavimo, kad bendrijoje yra 33 nariai. Šis skaičius reiškia pastato patalpų savininkų skaičių, bet ne bendrijos narių skaičių. Byloje esanti 2010 m. rugsėjo 8 d. bendrijos narių registracijos knyga patvirtina, kad sprendimo priėmimo metu DNSB narių iš viso buvo 23. Kelių registracijos knygų pateikimas į bylą nereiškia neatitikimų, kaip teigia ieškovas. Dalis bendrijos narių pardavė savo patalpas, todėl nebegalėjo būti bendrijos nariais. UAB „Delgoda“ nėra bendrijos narė, nes nėra įrodymų, kad šis juridinis asmuo su prašymu kreipėsi į bendrijos narius pagal bendrijos įstatų 12-13 punktų reikalavimus. Ieškovo nurodomi J. R., I. V. R. ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ niekada nebuvo bendrijos nariais. Atsakovas buvo pateikęs į bylą paaiškinimus, kuriuose aiškiai nurodė, ką konkrečiai atstovavo kiekvienas 2012 m. balandžio 5 d. susirinkime dalyvavęs asmuo. Atsakovas sutinka, kad nebūtų skaičiuojamas A. G. balsas, nes sprendimo priėmimo metu „Hermes Capital“ įmonė formaliai jau nebuvo patalpų savininkė. Tačiau sprendimo priėmimo metu iš 18 nurodytų sąraše narių, balsavo 14 narių. Taigi, kvorumas buvo. M. G. atstovavo UAB „Euroconsult Group“, S. Š. – UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, L. K. – UAB „Scaent Baltic“, G. L. – UAB „Astraneta NT“, A. N. – UAB „Kamineros grupė“. 2013 m. lapkričio 20 d. vyko bendrijos visuotinis susirinkimas, kurio metu 25 bendrijos nariai (iš tuo metu buvusių 28 bendrijos narių) nutarė patvirtinti sprendimą bei pritarti nuomos sutarčiai. Sprendimų priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Išorinės reklamos įrengimo tipinės taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 nustatė, kad jeigu išorinė reklama įrengiama ant daugiabučio gyvenamojo namo, reklamos veiklos subjektas norintis gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, turi gauti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo sutikimą. Pagal taisyklių 13.1 punktą gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas reikalingas tik tada, kai bendrija nėra įsteigta. Kadangi nagrinėjamu atveju bendrija yra įsteigta, laikoma, kad sprendimu bendrija pritarė reklamos iškabinimui ant pastato fasado dalies. Prašo prijungti naujus įrodymus, kadangi būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado vėliau.
Atsakovas UAB „Star Communications Worldwide“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas neturi materialinės teisės reikalauti pripažinti bendrijos sprendimų negaliojančiais, nes jis nėra bendrijos valdymo organas, dalyvis arba kitas asmuo, kuriam tokią teisę suteikia CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Nors pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl šio argumento, atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovo reikalavimai pripažinti bendrijos sprendimus negaliojančiais apskritai yra nenagrinėtini materialinės teisės prasme, nes ieškovas nėra subjektas, galintis pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis reikšti ieškinį. Esant analogiškoms aplinkybėms tokia išvada ir toks CK 2.82 straipsnio 4 dalies aiškinimas buvo pateiktas analogiškoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad bendrijos susirinkime nebuvo sprendimui priimti reikalingo kvorumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų teisėtumo bei šių sprendimų pagrindu sudarytos reklamos ploto nuomos sutarties galiojimo.
Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.
Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį pagal minėtą straipsnį. Šis argumentas buvo nurodytas ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau skundžiamame sprendime šis klausimas nebuvo nagrinėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl ieškovo teisės ginčyti DNSB sprendimus pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsakovai ginčija ieškovo teisę reikšti ieškinį, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006. Tačiau šios bylos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškovas negali ginčyti juridinio asmens organo priimto sprendimo pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu jis nebuvo DNSB nariu, o juo tapo tik po kelių metų įsigijęs butą daugiabučiame name. Tai yra ieškovas ne tik nebuvo DNSB nariu, tačiau ir neturėjo nuosavybės teise jokio buto name, kuriam prižiūrėti buvo įsteigta DNSB. Nagrinėjamoje byloje ieškovui patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2008 m. gegužės 26 d., taigi iki ginčijamo DNSB visuotinio susirinkimo sprendimo priėmimo. Nors ieškovas ir nėra DNSB nariu, tačiau dėl nuosavybės teise turimų patalpų name, kurį prižiūri ir valdo atsakovas, bendrijos priimami sprendimai paliečia ir ieškovo teises bei interesus. Ginčijamas DNSB visuotinio narių susirinkimo sprendimas buvo priimtas 2012 m. balandžio 5 d., tai yra dar iki 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo 2012 m. liepos 1 d. Tačiau ginčijamas DNSB valdybos sprendimas dėl išorinių pastato konstrukcijų ploto nuomos sutarties sudarymo buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 1 d., o pati reklamos ploto nuomos sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 29 d. Pripažintina, kad sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo santykiai iš esmės buvo tęstiniai ir pats sprendimas buvo įgyvendintas jau galiojant naujajai Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo redakcijai. Iki tol galiojusio įstatymo nuostatos atskirai neaptarė santykio tarp DNSB ir kitų daugiabučių namų patalpų savininkų, kurie nėra bendrijos nariais. Tokio reglamentavimo nebuvimas yra vertintinas kaip teisės spraga. Pagal naujos redakcijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nauja įstatymo redakcija aiškiai apibrėžė kitų butų savininkų, nesančių bendrijos nariais, teisę teikti teismui ieškinius pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį.
Ieškiniams, reiškiamiems pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį yra nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į DNSB, prašydamas iki 2012 m. gruodžio 28 d. pateikti informaciją apie išorinės reklamos ant pastato įrengimo aplinkybes (t. I, b.l. 11). DNSB atsakymą ieškovui parengė 2012 m. gruodžio 28 d., pranešdama apie nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Star communications worldwide“, tačiau ant minėto rašto yra spaudas, jog UAB „Ranga IV investicijos“ jis buvo gautas tik 2013 m. sausio 3 d. (t. I, b.l. 12). Todėl ieškovas 2013 m. sausio 9 d. raštu nurodė, jog gavo DNSB 2012 m. gruodžio 28 d. raštą ir papildomai pareikalavo pateikti 2012 m. balandžio 5 d. DNSB susirinkimo protokolo kopiją ir kitus anksčiau prašytus dokumentus (t. I, b.l. 13). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. balandžio 3 d. (t. I, b.l. 2). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog DNSB 2012 m. gruodžio 28 d. parengtą atsakymą jis gavo tik 2013 m. sausio 3 d. tai patvirtina įmonės spaudas su nurodyta data ant gauto dokumento. Taigi ieškinio pateikimo dieną, 2013 m. balandžio 3 d., ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir nurodė, kad šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pagal šio straipsnio 6 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių 2012 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 17 bendrijos narių iš 33 (t. I, b.l. 14-15). Prie jo pridėtame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąraše nurodyta, kad dalyvavo nariai: M. G. (butas (duomenys neskelbtini)), UAB „Euroconsult Group“ (ofisas (duomenys neskelbtini)), A. V. (du ofisai), J. Č. (butas (duomenys neskelbtini)), Ž. A. (butas (duomenys neskelbtini)), S. Š. (ofisas (duomenys neskelbtini)), J. B. ((duomenys neskelbtini)), K. S., atstovaujantis UAB „Rangos IV investicijos“, L. K. ((duomenys neskelbtini)), G. L., A. G. (ofisas (duomenys neskelbtini)), N. Č. (butas (duomenys neskelbtini)), A. N., atstovaujantis UAB „Kamineros grupė“, V. P., N. J., UAB „Teksaira“, UAB „Europaka, V. P. (t. I, b.l. 16). Sąraše iš viso nurodyta 17 narių, nes V. P. paminėtu du kartus. K. S. jau neturėjo teisės atstovauti ieškovo, J. B. atstovavo UAB „Teksaira“, todėl du balsai už atstovę ir jos atstovaujamą įmonę buvo skaičiuoti nepagrįstai. Atsiliepime į apeliacinį skundą DNSB taip pat sutiko, kad A. G. balsas taip pat neturėtų būti skaičiuojamas, nes jo atstovaujamas UAB „Hermis fondų valdymas“ nebuvo patalpų pastate savininkas. Taigi iš viso dalyvavo 14 bendrijos narių, kurie vienbalsiai priėmė ginčijamą sprendimą.
Byloje esančiame DNSB narių sąraše nurodyta, jog iš viso bendrijoje yra 24 nariai: UAB „Scaent Baltic“, atstovaujamas J. G., UAB „Euroconsult Group“, atstovaujamas V. G., UAB „Heildun“, atstovaujama G. U., UAB „Astraneta“, atstovaujama G. L., UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, atstovaujama S. Š., V. P., J. T., A. V., UAB „M. B. autocentras“, atstovaujamas M. B., UAB „Teksaira“, atstovaujama R. K., UAB „Europaka“, atstovaujama A. V., D. Ž., A. K., A. T., J. Č., M. G., N. Č., UAB „Metva“, atstovaujama G. V., A. N., UAB „BT Invest“, atstovaujamas A. K., N. J., Ž. A. individuali įmonė, atstovaujama Ž. A., UAB „Kamineros grupė“, atstovaujama A. N., UAB „Hermis fondų valdymas“, atstovaujamas T. S. (t. I, b.l. 119-120). DNSB narių sąrašas, sudarytas pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. duomenis nurodo 23 tuos pačius, aukščiau nurodytus narius, tik be UAB „Hermis fondų valdymas“ (t. I, b.l. 189-190). DNSB narių sąrašas, sudarytas 2012 m. birželio 6 d., nurodo 21 narį, be A. N. ir UAB „Heildun“ (t. I, b.l. 191-192). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirtingas bendrijos narių skaičiaus nurodymas minėtuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas nepripažinti šių dokumentų įrodymais. Pateikti DNSB narių sąrašai buvo daryti skirtingu metu, buvę nariai per tą laiką gali išstoti iš bendrijos arba parduoti savo turtą, esantį bendrijos valdomame pastate. Aplinkybę, jog bendrijos nariai patalpas pastate įsigijo skirtingu laiku, ir kai kurie iš dalyvavusių 2012 m. balandžio 5 d. susirinkime vėliau perleido savo patalpas kitiems asmenims, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b.l. 4-49). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikėtina, jog susirinkimo metu DNSB buvo 2010 m. rugsėjo 8 d. sąraše nurodytas 23 narių skaičius, o ne 33, kadangi vėlesniame sąraše, sudarytame 2012 m. birželio 6 d. yra jau tik 21 narys. Todėl pripažintina, kad protokole nurodyti 33 nariai yra ne bendrijos nariai, o visi pastato savininkai. Susirinkime dalyvavę L. K., G. L. ir A. N. nėra pastato patalpų savininkai. Tačiau aukščiau minėtame DNSB narių sąraše nurodyta, jog A. N. atstovauja UAB „Kamineros grupė“. Atsakovas taip pat pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius, kad G. L. iki 2012 m. birželio 27 d. buvo UAB „Astraneta NT“ vadove, o A. N. iki 2013 m. lapkričio 28 d. buvo UAB „Kamineros grupė“ vadovu, taigi teisėtai atstovavo šiuo juridinius asmenis, turinčius nuosavybės teise patalpas pastate, visuotiniame DNSB narių susirinkime (t. II, b.l. 121-131). Atsakovas nurodė, jog L. K. atstovavo UAB „Scaent Baltic“, kuris taip pat turi nuosavybės teise patalpas pastate. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jos teisę atstovauti UAB „Scaent Baltic“, tačiau liudytoja N. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad ji susirinkimo metu atliko sekretorės funkcijas ir registravo visus bendrijos narius. Juridinius asmenis atstovavę asmenys teikė jai įgaliojimus (t. I, b.l. 198). Kadangi byloje nėra duomenų, jog L. K. neturėjo teisės atstovauti UAB „Scaent Baltic“, patalpų savininkas neginčija šio atstovavimo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai šis atstovavimas buvo pripažintas tinkamu. Kadangi DNSB dalyvavo 14 bendrijos narių iš 23 ir vienbalsiai pritarė priimtam sprendimui, konstatuotina, kad ginčijamas 2012 m. balandžio 5 d. visuotinio DNSB narių susirinkimo priimtas sprendimas yra teisėtas.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudžiamą įrengti išorinę reklamą, neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo. Tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-293 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių 13.2 punkte nustatyta, jog reklaminės veiklos subjektas, norintis gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, savivaldybės administracijai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) sutikimą, išskyrus atvejus, kai reklaminės veiklos subjektas pats yra šių objektų savininkas ar teisėtas naudotojas arba šie objektai priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant daugiabučio gyvenamojo namo – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Taigi, nurodytų teisės aktų nustatytas reglamentavimas dėl išorinės reklamos įrengimo ant daugiabučio namo reikalauja tik daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) pritarimo, kada name yra įsteigta DNSB. Todėl pripažintina, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Reklamos įstatymo bei Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių nuostatas ieškovo ginčijami DNSB visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimai bei jų pagrindu sudaryta Reklamos ploto nuomos sutartis yra teisėti.
Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyse nenumatyta kitaip. Taigi, šis straipsnis suteikia tam tikrą pirmenybę butų ir kitų patalpų savininkų įstatams, jeigu jie priimti. Nagrinėjamos bylos atveju pastate yra įsteigta DNSB ir priimti bei įregistruoti jos įstatai (t. I, b.l. 43-50). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Šio įstatymo 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio DNSB narių susirinkimo išimtinė kompetencija, kuriai priklauso ir sprendimų dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) priėmimas bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifų tvirtinimas (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.
Reklamos ploto nuomos sutartis buvo sudaryta, siekiant gauti lėšas, skirtas pastato priežiūrai, tai yra siekiant tinkamai įgyvendinti pagrindinę DNSB įstatymais priskiriamą funkciją. Taigi, pripažintina, kad sprendimo dėl šios sutarties sudarymo priėmimas priklauso išimtinei DNSB visuotinio narių susirinkimo kompetencijai ir nepriklauso Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems atvejams. Todėl nepripažintina, kad DNSB sprendimai, priimti tik narių balsų dauguma, bet be visų pastato bendraturčių pritarimo, pažeidžia aukščiau minėtas CK ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Byloje nėra duomenų apie UAB „Star Communications Worldwide“ jau sumokėtą nuomos mokestį bei jo panaudojimą. Tačiau ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad už nuomą gaunamas lėšas bendrija būtų naudojusi kokiais kitais, nesusijusiais su pastato priežiūra, tikslais. Pažymėtina, kad toks lėšų panaudojimas faktiškai prieštarautų įsteigtos DNSB tikslams, todėl minėtų aplinkybių įrodymo pareiga tenka ieškovui, teigiančiam apie galimą netinkamą gauto nuomos mokesčio panaudojimą. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DNSB visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimų bei Reklamos ploto nuomos sutarties pripažinimas teisėtomis neužkerta kelio patalpų savininkui apginti savo teises, jeigu įrengta reklama daro žalą jo nuosavybei. Ieškovas, nurodo, jog dėl reklamos įrengimo į jo patalpas gali patekti drėgmė, nuo reklamos sklindanti šviesa patenka į patalpas ir mažina jų vertę. Taigi ieškovas iš esmės kelia ginčą dėl reklamos montavimo darbų kokybės. UAB „Inreal pastatų priežiūra“ 2013 m. sausio 18 d. defektiniu aktu Nr. 13-09, pasirašytu statybos darbų vadovo G. G. ir statinio techninės priežiūros specialisto S. Ž., nustatė, kad pastato 18 aukšte esančiame bute, tarp ašių A-B, nuardytas pastato fasado elementas. Esant atitinkamoms oro sąlygoms (lyjant lietui, sningant ir t.t.), per neuždengtas fasado aliuminio konstrukcijas į butą patenka drėgmė, kuri daro žalą buto apdailai ir kitiems elementams. Minėtame bute didžiąją dalį „sienų“ sudaro stikliniai langai, todėl įjungus „Samsung“ reklamą, jos skleidžiama šviesa pasklis po visą apačioje esantį butą (t. I, b.l. 41). UAB „Inreal pastatų priežiūra“ 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. 01-113 nurodė, jog 2013 m. sausio 18 d. defektinis aktas Nr. 13-09 yra aiškiai suklastotas, įmonė registruoja visus bendrovės dokumentus, o tokio registracijos numerio, kokį turi pateiktas defektinis aktas, nėra. G. G. nedirba bendrovėje nuo 2012 m. liepos 4 d., S. Ž. nedalyvavo pastato apžiūroje, jo parašas yra suklastotas (t. I, b.l. 93-95). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai minėto defektinio akto nepripažino įrodymu, kadangi pati UAB „Inreal pastatų priežiūra“, kurios vardu buvo įvertinti defektai, ginčijo šio akto teisėtumą. Kita įmonė, UAB „Projektų valdymo kompanija“, 2013 m. sausio 24 d. apžiūros akte nurodė, kad reklaminio įrenginio montavimo metu buvo dalinai demontuota maždaug 20 m ilgio fasado apskardinimo dalis – liestkardė, kas turės poveikį drėgmės patekimui į fasado konstrukcijas bei aukštutiniame pastato aukšte esančius butus. Tai pažeidžia pastato hidroizoliacines, o ateityje ir pastato šilumos izoliacines savybes. Kadangi reklaminis įrenginys montuojamas tiesiai virš gyvenamųjų patalpų (buto) langų, numatomas neigiamas apšvietimo poveikis tamsiu paros metu ir pastovus padidinto triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose. Rekomendacijose nurodyta nedelsiant atstatyti demontuotas fasado apskardinimo dalis – lietskardes, kadangi jų nebuvimas pažeidžia STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus (t. I, b.l. 42). Pripažintina, kad šiame apžiūros akte yra nustatytas tik vienas reklamos montavimo defektas – 20 m ilgio fasado apskardinimo dalies – lietskardės – demontavimas, kuris gali sudaryti sąlygas drėgmei patekti į pastato aukštutinius butus. Tačiau šio defekto buvimas dar nepatvirtina realios žalos ieškovo butui padarymo. Taip pat minėtame akte nėra pateikta įrodymų, kuo pasireikš neigiamas apšvietimo poveikis, kiek kartų šis apšvietimas viršiją jau egzistuojantį bendrą centrinės miesto dalies, kurioje yra pastatas, naktinį apšvietimą, kas kelia padidintą triukšmą ir kiek kartų jis viršija nustatytas leistinas triukšmo normas miesto centre. Pripažintina, kad akte nurodyti galimi reklamos montavimo defektai nėra pakankamas pagrindas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia bei įpareigoti atsakovus išmontuoti reklamą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovui, kad pasitvirtinus akte nurodytiems pažeidimams, ieškovas turi teisę reikalauti iš reklamos nuomininko, kad būtų pašalinti reklamos montavimo darbų trūkumai, ir taip apginti savo pažeistas teises.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.