Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

A. K. 2019 m. kovo 14 d. apie 20 val. 18 min., Širvintų r., Gelvonų sen., Gelvonų mstl., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, vairavo automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. A. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0160, nustatytas 1,84 promilių girtumas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 20 val. savo automobiliu VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, į Gelvonų mstl., Širvintų r., nes ketino parvežti iš darbo žmoną J. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Prieš tai apie 19 val. išgėrė apie 200 gr. degtinės. Nesijautė apgirtęs, todėl išvažiavo parvežti žmonos. Važiavo leistinu greičiu, per miestelį 40 km/val. Atvažiavus į Gelvonų mstl., Vilniaus g., pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Veiveros“ kooperatyvo parduotuvės ir sustojo. Jam sustojus, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai, paklausė, ar vartojo alkoholio. Jis atsakė, kad išgėręs. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nustatė 1,84 promilių girtumą. Automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam atidavė bendradarbė, namo automobilį parsivarė tą pačią dieną 2019 m. kovo 14 d. Jis neturi teisės vairuoti automobilį, nes teisę vairuoti yra praradęs dėl vairavimo išgėrus. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.l. 42-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas I. V. 2019 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. 20 val. 18 min., dirbant su tyrėju V. B., patruliuojant Vilniaus g., Gelvonų mstl., Širvintų r., sustabdė automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. A. K. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0160, buvo nustatytas 1,84 promilės girtumas. A. K. automobilį vairavo neturėdamas šios teisės (b.l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2513/2019(01) konstatuojama, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio (b.l. 4-6).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0160 2019 m. kovo 14 d. 20:18 val. A. K. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b.l. 4-6).

2019 m. kovo 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padarytos fotonuotraukos (b.l. 7-11).

Automobilio VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos sudarė 70,42 Eur. (b.l. 14, 56).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, t. y. įrodyta, kad A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. neteistas (b. l. 27), administracine tvarka baustas 3 kartus, paskutinį kartą 2019 m. kovo 14 d. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 29), dirba (b. l. 31).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje nebuvo padaryta, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus A. K. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė skirti mažesnę baudą ir ją išdėstyti 12 mėnesių terminui (b.l. 68). Nagrinėjamos bylos atveju teismas, išanalizavęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad skirti mažesnę baudą nei prokuroro siūloma nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 iki 2000 MGL. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, bei įvertinęs prokuroro siūlomą baudos dydį (60 MGL), kuris yra artimas minimaliam, mano, kad skirti mažesnę nei prokuroro siūloma bauda nėra pagrindo. Be to, anksčiau A. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jo asmenybę apibūdina neigiamai. A. K. jau yra baustas už vairavimą išgėrus – 2013 m. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamos bylos kontekste, anksčiau A. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, aplinkybė, jog jis taip pat baustas ir už vairavimą išgėrus, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į pačius sunkiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tad švelninti jo atsakomybę nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra numatyta galimybė teismams pratęsti baudos sumokėjimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, kad nustato ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė A. K. sumažinama trečdaliu.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 1,84 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai vairavo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis sėdo vairuoti automobilį be jokios svarbios priežasties, o tik norėdamas parvežti žmoną po darbo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo automobilis privalo būti konfiskuotas.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, tačiau jau yra baustas už vairavimą jam esant neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas 2 metams. Nors teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis neturi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tam, kad ši teisė kaltinamajam neatsirastų nurodytu laikotarpiu.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas UAB „Dovydo transportas“ ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, A. K. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams.

Iš A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti 70,24 Eur proceso išlaidų.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.