Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. M. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2020 m. liepos 20 d. apie 23 val. 45 min., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motina J. M. metu tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą nosies srityje. J. M. nuo smūgio atbula nugriuvo ant laiptų ir užsigavo ausį, t. y. dėl P. M. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 23 val. 45 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Gulėdama išgirdo, kaip į virtuvę atėjo jos sūnus P. M.. Pasižiūrėjus pamatė, kad sūnus visame name uždegė šviesas, virtuvėje šildėsi valgyti. Ji pasakė jam, kad yra vėlu, paprieštaravo, kad jis nešasi maistą į kambarį, nevalgo virtuvėje. Pasiėmęs taburetę ir lėkštę su maistu, sūnus nuėjo į savo kambarį. Jai einant iš paskos, iš savo kambario išėjęs sūnus nieko nesakęs rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau du smūgius į veidą - nosį ir galvą, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Paėmęs iš verandos polietileninį maišelį su tuščiais stiklainiais, juo trenkė jai per galvą, keli stiklainiai sudužo. Dėl sūnaus P. M. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nustatė jai nosies ir galvos sumušimus. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į medicinos ekspertus nesikreips. Sūnus P. M. turi psichinę negalią, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje, pastoviai vartoja vaistus. Jaučiamas jo psichinės ligos paūmėjimas galėjo išprovokuoti jo agresyvų elgesį (b.l. 1- 2).

P. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2020 m. liepos 20 d. apie 23 val. ruošėsi eiti gulti, bet dar pasidarė sau valgyti ir nusinešė į savo kambarį. Po kiek laiko atėjo jo mama J. M., ji buvo neblaivi, gėrė namuose. Kad galėtų nueiti į savo kambarį, turi pereiti per koridorių. Tada mama matė, kad neša maistą į savo kambarį. Kai jau buvo savo kambaryje ir ruošėsi gulti, mama atėjo ir pradėjo kabinėtis. Dėl ko kabinėjosi, negali pasakyti. Neapsikentęs delnu sudavė jai į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Mama nuo to smūgio ar nuo girtumo griuvo atbula ant laiptų. Po to ji atsikėlė ir nuėjo į verandą, pradėjo mėtyti ten buvusias dirbtines gėles, trankyti maišelį su stiklainiais į žemę. Stiklainiai buvo sudėti į „Maximos“ maišelį, kai kurie sudužo, pabiro šukės. Mama keikėsi visaip necenzūriniais žodžiais. Jis norėjo jai paduoti kokį skudurą apsišluostyti, bet ji nesileido. Paskui mama pradėjo skambinti ir kviesti policiją. Jis pradėjo tvarkyti verandą, rinkti jos išmėtytus daiktus, o mama bėgiojo iš vieno kampo į kitą ir šūkavo. Gal po dešimties minučių į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Kol jie aiškinosi, atvyko ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai apžiūrėjo mamą. Kai greitoji išvažiavo, jį išvežė į Širvintų policijos komisariatą, o po to į Vilniaus areštinę. Gailisi, kad sudavė mamai per nosį, bet nemušė jos maišeliu su stiklainiais ir nedavė ranka per ausį (b.l. 74-77).

Akistatos metu J. M. parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. konflikto metu ji buvo neblaivi, nustatytas 2,44 promilės. Konflikto detalių neprisimena, bet tikrai žino, kad P. M. jai sudavė tiesų smūgį į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Ar P. M. sudavė jai per ausį, negali pasakyti, galėjo užgauti, kai davė į nosį, arba pati užsigauti griūdama ant laiptų. Ant laiptų griuvo atbula nuo smūgio į nosį. P. M. su maišeliu jos nemušė, ji pati mosikavo maišeliu priešais P. M., kad jis prie jos neprieitų. Mosikuodama galėjo sudaužyti stiklainius. Iš streso ir pykčio metė dirbtinę gėlę į P. M.. Dėl girtumo ir susijaudinimo galėjo pareigūnams neteisingai papasakoti. Jokių pretenzijų P. M. neturi, konfliktas įvyko dėl buitinių priežasčių, dėl smūgio į nosį skausmą juto tik momentinį. P. M. akistatos metu patvirtino, kad 2020 m. liepos 20 d. konflikto metu sudavė mamai vieną smūgį į nosį, net nesudavė, bet delnu smarkiai pastūmė ją į veidą. Tuo metu užgavo nosį. Su maišeliu mamos nemušė, mama pati sudaužė stiklainius mosikuodama maišeliu (b.l. 83-86).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 7-18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-2/2021 nustatyta, kad P. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę P. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. liepos 20 d.) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu P. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę P. M. negali teisingai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimui teisme, jo parodymai vertintini kritiškai. P. M. dalyvavimas teismo procese nėra tikslingas ir nerekomenduojamas. P. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b.l. 112-119).

Surašytas asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolas (b.l. 123).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė: apžiūrimas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą virtuvėje stovinčioje šiukšlių dėžėje rasto stiklo šukės ir sudužusio stiklainio liekanos (b.l. 2-14).

J. M. pateikė stiklainio duženos dalis (b.l. 41-42).

GMP kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d. atlikus J. M. apžiūrą nustatytas nukentėjusiajai padarytas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b.l. 140-141).

Įvykio metu P. M. buvo blaivus (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina išvada, jog buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir šią veiką padarė P. M.. Nusikaltimas yra įrodytas P. M. ir nukentėjusiosios J. M. parodymais, akistatos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu. P. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, t. y. jis 2020 m. liepos 20 d. apie 23 val. 45 min., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motina J. M. metu tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą nosies srityje. J. M. nuo smūgio atbula nugriuvo ant laiptų ir užsigavo ausį, t. y. dėl P. M. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą.

BPK 395 straipsnis nustato, kad proceso dėl nepakaltinamumo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama:

1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar asmuo padarė įstatymo uždraustą veiką;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo metu, teismo proceso metu;

4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to;

5) baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 7-18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-2/2021 nustatyta, kad P. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę P. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. liepos 20 d.) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu P. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl P. M. psichikos būklės jo dalyvavimas teismo procese nėra tikslingas ir nerekomenduojamas. Pagal savo psichikos būklę P. M. negali teisingai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimui teisme, jo parodymai vertintini kritiškai. P. M. dalyvavimas teismo procese nėra tikslingas ir nerekomenduojamas. P. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b.l. 112-119).

Ekspertas M. J. teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę P. M., kurios metu buvo įvertinti visi pateikti duomenys, bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, tiriamasis buvo ištirtas, atliktas psichologinis ištyrimas. Jis paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Sutrikimas išlieka ir šiuo metu, P. M. ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Įvertinus P. M. ligos eigą, stebint simptomus, galima apsiriboti ambulatorinėmis priverčiamosiomis priemonėmis, kadangi tikėtina, kad ambulatorinėmis priemonėmis galima išlaikyti psichikos būklę pakankamai gerą.

Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad P. M., darydamas pirmiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija). Dėl tokios savo psichikos sveikatos būklės P. M. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad P. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus P. M. padarytos veikos pavojingumą, tai, kad jo elgesys yra pavojingas visuomenei, taip pat asmens sveikatos būklę, atsižvelgiant į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas išvadas ir rekomendacijas, teismas sprendžia, kad yra tikslinga P. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kartu teismas pažymi, kad P. M. nesilaikant paskirtų medicinos prievartos priemonių, ar pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei, skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pakeistos į kitas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

P. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti, kad P. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti P. M., jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.