Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-826-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
1S-826-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-826-530/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nuteistojo V. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. LK-158 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu V. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis V. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis V. B. nėra įvertinęs savo elgesio pasekmių, jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taip pat jis pagal teistumus stokoja socialinio mąstymo bei savikontrolės.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptarė jo praeityje padarytų nusikaltimų aplinkybes, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos V. B. skiriant bausmę ir neturėtų būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą.

5.2. Skunde akcentuojama, kad be jokių argumentų teismo pateiktas teiginys, kad V. B. ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotai nuostatai, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti.

5.3. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad V. B. taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo teigimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, jo manymu, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jau pats bausmės paskyrimo faktas ir realus jos atlikimas padarė poveikį V. B., jis padarė kategoriškas išvadas, jog ateityje daugiau nebenusikals, dėl amžiaus laisvėje gyvens ramiai, dorai ir sąžiningai.

5.4. Nuteistasis pažymi, kad teismas atmesdamas skundą sutiko su tuo, kad byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių savybių, tačiau neatsižvelgė į jų visumą. Apelianto teigimu, jis bausmę atlieka jau 12 metų ir 10 mėnesių, likusi bausmės dalis yra 1 metai ir keli mėnesiai, per visą šį laiką 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, padarydamas smulkmeniškas nuobaudas, tokias kaip vėlavimas iš darbo vietos, pakabintas šlapias rankšluostis ir pan., tačiau be nuobaudų jau yra keletą metų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pataisos įstaigoje dirbo nuo atvykimo pradžios iki patekimo į Marijampolės pataisos namus, kuriuose nėra darbo, todėl ir prašo jam taikyti lygtinį paleidimą, kad galėtų padengti skolas, užsidirbti pensijai ir nebūtų našta valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. turi susiradęs darbą, gyvenamąją vietą, taip pat prašo jam paskirtą bausmę pakeisti į namų areštą su intensyvia priežiūra, kad nuteistasis galėtų įrodyti, savo ryžtu, sąžiningu darbu teismo jam skirtų įpareigojimų vykdymą.

5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į susiformavusią teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kt. Taip pat teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje be jokio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, resocializacijos ir integracijos svarbai, kurie rodo pozityvų V. B. požiūrį į gyvenimą laisvėje, laikantis visuomenėje priimtų normų ir įstatymų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo V. B. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. neabejoja kad nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, nesugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu, todėl prašoma nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą bei pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį.

7. 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teisme gautas V. B. įsipareigojimas, kuriame nuteistasis nurodo, kad savo doru, sąžiningu ir stropiu darbu įrodys, jog jis gali gyventi laisvėje ir nenusižengti Lietuvos Respublikos įstatymams. Bei epidemijos laikotarpiu jis yra pilnai pasirengęs padėti kitiems žmonėms, savanorišku darbu.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems atliekantiems bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo atveju V. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra nėra taikomas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama V. B. lygtinio paleidimo klausimą toliau vadovaujasi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 61 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

11. Kaip teigia pats V. B., pirmosios instancijos teismas vertindamas jį teigiamai charakterizuojančias savybes, neatsižvelgė į jų visumą. Į tai, kad apeliantas bausmę atlieka jau 12 metų ir 10 mėnesių, likusi bausmės dalis yra 1 metai ir keli mėnesiai, per visą šį laiką V. B. 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, padarydamas smulkmeniškas nuobaudas, bausmę šiuo metu atlieka lengvojoje grupėje, pataisos įstaigoje dirbo nuo atvykimo pradžios iki patekimo į Marijampolės pataisos namus, kuriuose nėra darbo, tuo tarpu V. B. laisvėje turi susiradęs darbą, gyvenamąją vietą, ateityje pasiryžęs nebenusikalti, gyventi dorai ir sąžiningai. Tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

12. Laisvės atėmimo bausmę V. B. atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su žmogaus gyvybe, padarymą, o šis teistumas jam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas net keturis kartus, pirmą kartą buvo teisiamas būdamas 21 metų, nuteistajam būdingas žmogžudysčių modelis, jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė probacijos sąlygas ir buvo grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių, tuo tarpu šių aplinkybių vertinimas nepažeidžia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, nei EŽTT suformuotų nuostatų.

13. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistojo teigimu šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir neturėjo būti vertinamos pirmosios instancijos teismo sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie V. B. teistumus, praeityje padarytų nusikaltimų aplinkybes atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje.

14. Kaip minėtina anksčiau, nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei ir atitinka 61 balą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dinaminiai veiksniai sudaro 41 balą ir V. B. nustatomi trys kintantys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo būdas, alkoholio vartojimo problemos; socialinių/prognostinių įgūdžių stoka ir savikontrolės problemos apsvaigimo būsenoje, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Įvertintina ir tai, kad net ir šiuo metu stebimas V. B. impulsyvumas, kiek riboti tarpasmeniniai įgūdžiai, didesnė socialinių įgūdžių stoka, dalinis pasekmių suvokimas, savikontrolės problemos susijusios su alkoholio pavartojimu. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tiek nusikaltimą, už kurio padarymą asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį (smurtinis nusikaltimas), tiek ir ankstesnius jo nusikalstamus veiksmus (smurtinio pobūdžio), leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, kaip tvirtina pats nuteistasis apeliaciniame skunde, todėl negalima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir susilaikys nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

15. Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir po socialinės reabilitacijos programų išklausymo, nuteistajam sunkiau sekasi save apibūdinti, analizuoti savo elgesį. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. B. geba išskirti blogas savybes – alkoholio vartojimas, impulsyvumas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų, tačiau įvertinus V. B. praeityje buvusį elgesį, susijusį su smurtiniais nusikaltimais apsvaigimo metu, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis gali pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, ypač pavartojus alkoholio. Nors pataisos namuose alkoholio vartojimas nėra užfiksuotas ir V. B. yra sėkmingai užbaigęs AA grupę pataisos namuose, tačiau smurtinio elgesio vartojimo faktas buvo fiksuotas ir pataisos namuose. Todėl šių aplinkybių visumai neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. B. turi 2056,59 Eur skolą, kurios savarankiškai nemoka, nors kaip teigia pats nuteistasis pataisos įstaigoje dirbo nuo atvykimo pradžios iki patekimo į Marijampolės pataisos namus, tačiau pastangų atlyginti skolą nedėjo, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti apie V. B. abejingą požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, o tai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstas abejones dėl jo požiūrio ir nuostatų korekcijos.

17. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas, pažymi, kad jau pats bausmės paskyrimas ir realus jos atlikimas užtikrino BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali, konstatuodamas, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nuteistam asmeniui nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos klausimus, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas pažymėdamas, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į namų areštą su intensyvia priežiūra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo klausimą bausmės pakeitimo klausimas nesprendžiamas.

19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika