Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-08-16 · Civilinė byla Nr. 2A-390-227/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-16
Bylos Nr.
2A-390-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
J. M., A. M.
Trečiasis asmuo
A. M.
Advokatai
Vitalija Kopūstienė, Sigitas Žostautas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 390 – 227 / 2007

Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.9.1; 30.10; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovei R. A. ir jos atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei, atsakovei J. M., trečiajam asmeniui A. M. ir jos atostovui advokatui Sigitui Žostautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams A. M. ir J. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl teisės pažeidimų ir trukdymų pašalinimo ir trečojo asmens A. M. savarankišką reikalavimą dėl bendro kiemo sutvarkymo ir jame atliktų pakeitimų pašalinimo bei naudojimosi bendru kiemu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, sutikslinusi ieškinį, prašė: įpareigoti atsakovus A. M., J. M. ir tretįjį asmenį A. M. nedaryti ieškovei, kaip namų valdos bendrasavininkei, trukdymų laisvai patekti į jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį ir naudotis bendrojo naudojimosi kiemu, nepažeidžiant bendrasavininkių interesų; nustatyti, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai savo automobilius statytų kiekvienam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje ir garažuose, nenustatant jokių kitų sąlygų ir nenumatant galimo automobilių pravažiavimo tarpo; trečiojo asmens priešieškinį atmesti.

Nurodė, kad ji su atsakovu A. M. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Bendras namų valdos sklypas yra 0,0598 ha dydžio. Jai priklauso 370/598 nuosavybės dalys, atsakovui – 228/598. Bendro naudojimo kiemo plotas yra 161 m². Į asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį iš bendro naudojimo kiemo ji gali patekti tik pro atsakovui priklausančio garažo fasadinę pusę. Tarp įėjimo į jos gyvenamojo namo dalį ir atsakovo garažo yra tik 2,80 m atstumas. Atsakovas savo automobilį pastato ne garaže, bet prieš savo garažo duris. Taip apsunkinamas jai patekimas į namą bei į žemės sklypo dalį – sodą, ji nebeturi galimybės automobiliu privažiuoti prie savo namo durų. Atsakovas netgi leidžia savo pažįstamiems asmenims krovinine mašina įvažiuoti į bendrą kiemą, tokiu būdu, užtveriamas takas ne tik įvažiuoti į kiemą, bet ir pėsčiomis patekti į savo gyvenamąją patalpą. Dėl to jai teko kreiptis į policiją. Į bylą įtraukė atsakove atsakovo A. M. dukrą J. M., kuri gyvena tėvui priklausančiame name ir analogiškai savo automobiliu trukdo jai. Atsakovai nesutiko su pasiūlymu padaryti du atskirus įvažiavimus. Dėl naudojimosi bendru kiemu nuolat kyla konfliktai, kurie gilėja.

Priešieškiniu tretysis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, įpareigojant R. A. per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrasavininkio teisės pažeidimus ir trukdymus: pašalinti savavališkai pastatytus laiptus iš bendro naudojimo kiemo; betonines plyteles nuo laiptų perkelti į anksčiau jų buvusią vietą – ant bendro takelio, vedančio į lauko tualetą; pašalinti savavališkai pasodintas gėles ir augalus iš bendro naudojimosi kiemo; pašalinti iš bendro naudojimosi kiemo pamatų likučius, likusius nugriovus savavališkai pastatytą malkinę; sutvarkyti visą bendro kiemo dangą, likusią nesutvarkytą po įmonės „Vidrasa“ ūkinės veiklos, bei pašalinti savavališkai pastatytus laiptus, betonines plyteles, buvusios malkinės pamatų liekanas, gėles ir augalus. Prašė nustatyti naudojimosi bendru kiemu tvarką pagal šias taisykles: 1. Gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams ar pas juos automobiliais atvykusiems kitiems asmenims draudžiama bendrojo naudojimo kieme, pažymėtame 1,2, automobilius statyti priešais kitam bendrasavininkiui priklausančio garažo duris arba taip, kad stovinti mašina trukdytų atidaryti vartus, įvažiuoti ar išvažiuoti iš garažo. 2. Leidžiamojoje automobiliui stovėti vietoje jis gali būti pastatytas ir laikomas tik tada, kai nuo stovinčio automobilio kitam bendrasavininkiui automobiliu lieka pravažiuoti ne mažesnis kaip dviejų metrų tarpas. 3. R. A., išvažiuodama iš valdos privalo uždaryti vartelius, nes atidaryti jie trukdo patekti į gyvenamojo namo dalį bei sudaro sąlygas pašaliniams asmenims patekti į valdą. 4. Bet kokie darbai ir pakeitimai bendro naudojimo kieme gali būti vykdomi tik esant bendrasavininkių sutikimui.

Nurodė, kad ji yra atsakovo A. M. sutuoktinė, namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Konfliktą tarp bendrasavininkių sukėlė bendro kiemo naudojimas ieškovės ūkinei veiklai.

2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovus A. M. ir J. M. nedaryti ieškovei R. A. trukdymų laisvai patekti į jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį ir naudotis bendrojo naudojimosi kiemu nepažeidžiant bendrasavininkių interesų; nustatė, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai savo automobilius stato kiekvienam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje ir garažuose, nenustatant jokių kitų sąlygų ir nenumatant 2 metrų automobilių pravažiavimo tarpo. Trečiojo asmens A. M. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo: plyteles, perdėtas prie ieškovei priklausančių laiptų, perkelti į anksčiau jų buvusią vietą – ant bendro takelio, vedančio į lauko tualetą, įpareigojo pašalinti iš bendro naudojimosi kiemo ieškovės pasodintas gėles ir augalus, pašalinti iš bendro naudojimosi kiemo pamatų likučius, likusius nugriovus savavališkai pastatytą malkinę. Reikalavimą ieškovei R. A. pašalinti savavališkai pastatytus laiptus bei sutvarkyti visą bendro kiemo dangą, atmetė. Nustatė, kad: bendrasavininkis, išvažiavęs ar įvažiavęs į bendro naudojimosi kiemą, privalo uždaryti įvažiavimo vartus; bet kokie pakeitimai bendro naudojimosi kieme (kiemo dangos keitimas, plytelių, bortelių klojimai, laikinas statybinių medžiagų sandėliavimas ir pan.) gali būti vykdomi tik esant bendrasavininkių sutikimui. Trečiojo asmens A. M. savarankišką reikalavimą dėl naudojimosi bendru kiemu nustatymo nustatant bendrasavininkių automobilių statymo bendrame kieme tvarką atmetė. Priteisė: iš atsakovų A. M. ir J. M. ieškovei bylinėjimosi išlaidas: po 50 Lt žyminio mokesčio ir po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 15,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; iš ieškovės trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, bylinėjimosi išlaidas: 25 Lt valstybinio mokesčio ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė R. A. ir atsakovas A. M. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. A. M. yra A. M. sutuoktinė. Bendras namų valdos sklypas yra 0,0598 ha dydžio. Ieškovei priklauso 370/598 nuosavybės dalys, atsakovui A. M. priklauso 228/598. Bendro naudojimo kiemo plotas yra 161 m². R. A. asmenine nuosavybe valdo 192 m² žemės plotą, o atsakovas A. M. – 76 m². Į asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį ieškovė iš bendro naudojimo kiemo gali patekti tik pro atsakovui priklausančio garažo 3 G 1P fasadinę pusę. Tarp pravažiuojamosios kiemo dalies ir ieškovės įėjimo į jos gyvenamojo namo dalį – laiptų pabaigos ir atsakovo garažo 3 G 1P yra 4,50 m. Atsakovo automobilio plotis yra 2,20 m, ieškovės – 2,00 m. Šioje vietoje dviejų automobilių prasilenkimas yra galimas, tačiau apsunkintas. Važiuojamojoje bendro naudojimo kiemo dalyje tarp ieškovės įėjimo į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį ir atsakovo garažo durų prasilenkiant automobiliams tarp jų, palankiausiu atveju, susidaro ne daugiau negu 20-30 cm tarpas. Teismas, įvertinęs ieškovės vairavimo įgūdžius ir ne visada atsakovo tvarkingai pastatyto automobilio padėtį, konstatavo, kad tokiu atstumu prasilenkti su kitu automobiliu ieškovei iš tiesų sudėtinga, o ieškovei pastačius savo automobilį prie savo įėjimo į gyvenamąjį namą, atsakovas neturi jokių techninių galimybių patekti ir išvažiuoti iš savo garažo. Atsakovui palikus savo automobilį prie garažo, ieškovė nebeturi galimybės laisvai be jokios rizikos savo automobiliu patekti į jai asmenine nuosavybę priklausantį žemės sklypą. Dėl šios priežasties tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai. Tokiu būdu, teismas manė, jog ieškovės reikalavimą pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo kiemu konkretizuoja reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi bendru kiemu tvarką, kad šalys bendrą kiemą naudotų tik pravažiavimui, o ne automobilių laikymui. Teismas atsakovo dukrą J. M. laikė tinkamu atsakovu, kadangi ji automobilį stato bendrame kieme, dėl kurio naudojimo kyla konfliktai, ir todėl ieškinį tenkino abiejų atsakovų atžvilgiu.

Reikalavimą dėl konkrečių automobilių laikymo bendrame kieme sąlygų nustatymo teismas atmetė, kadangi buvo patenkintas ieškovės ieškinys nustatant, kad bendro naudojimosi kiemas negali būti šalių automobilių laikymo vieta, automobilius šalis įpareigojant laikyti joms asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės gėlės, augalai, pasodinti bendro naudojimo kiemo teritorijoje, iki galo nesutvarkytos nugriautos malkinės liekanos bei nuo takelio į lauko tualetą perkeltos prie savo laiptų betoninės plytelės be kito bendrasavininkio sutikimo sudaro kitam bendrasavininkiui nepatogumus, pažeidžia jo interesus. Jie bendru šalių susitarimu nebuvo išspręsti, todėl įpareigojo ieškovę pakeitimus grąžinti į pirminę padėtį per kito bendrasavininkio nurodytą laiką. Manė, jog tretysis asmuo A. M. neįrodė, kad kiemo danga buvo sugadinta dėl ieškovės kaltės. Savarankišką reikalavimą dėl ieškovės laiptų rekonstrukcijos panaikinimo atmetė kaip nepagrįstas, nes laiptai yra būtina sąlyga ieškovei patekti į jai priklausančias gyvenamąsias patalpas, o ieškovė juos suremontuodama nepakeitė jų užimamo ploto tiek, kad tai trukdytų kitam bendrasavininkiui, tik sujungė dvi pirmos laiptų pakopos dalis į vieną. Be to, teismas nurodė, kad vartų uždarymas užtikrina, jog į privačią teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys ir gyvūnai, bei iš dalies garantuoja privačios teritorijos apsaugą. Nustatė, kad bet kokie pakeitimai bendro naudojimo kieme turėtų būti atliekami tik raštiškai susitarus abiems bendrasavininkiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo A. M. prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti: nustatyti bendro kiemo naudojimo tvarką – automobilius statyti taip, kad nuo stovinčio automobilio pravažiavimui liktų ne mažesnis kaip dviejų metrų tarpas; įpareigoti ieškovę nedelsiant pašalinti bendro naudojimo kiemo sąskaita jos pastatytą rampą su laiptais ir sutvarkyti kiemo dangą, kurią ieškovė suardė; panaikinti sprendimo dalį dėl teismo išlaidų priteisimo iš J. M. bei priteisti iš ieškovės apeliantei 600 Lt atstovavimo išlaidų. Mano, jog teismas, užuot nustatęs bendros dalinės nuosavybės teisę proceso šalims priklausančio kiemo naudojimo tvarką, faktiškai visiškai uždraudė tuo kiemu naudotis ir tuo pažeidė CK 4.37 str. Teismas, atmesdamas jos reikalavimą pašalinti ieškovės savavališkai pastatytą rampą su laiptais, taip pat pažeidė CK 4.37 str., nes teismo posėdžio metu nekilo jokių abejonių, jog tie laiptai atsakovės padaryti iš bendro turto – kiemo sąskaita. Pažymi, kad atsakove įtraukta jos dukra J. M., kuri nėra savininkė ir negali būti proceso šalimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas palaiko trečiojo asmens apeliacinį skundą ir jį prašo tenkinti, o ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Tarp namo bendrasavininkių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru kiemu, trukdymų juo naudotis pašalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio ir dalies priešieškinio pagrįstumo (CPK 176, 185 str.), todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.

Taip teismas nustatė, kad nuo ieškovės įėjimo į jos gyvenamojo namo dalį – laiptų pabaigos iki atsakovo garažo 3 G 1P yra 4,50 m atstumas, šalių automobiliai atitinkamai 2,20 m ir 2,00 m pločio ir šioje kiemo dalyje, prasilenkiant automobiliams, palankiausiu atveju, susidaro ne daugiau nei 20-30 cm tarpas, kas apsunkina automobilių prasilenkimą. Teismas be šių aplinkybių taip pat įvertino ieškovės vairavimo įgūdžius, ne visada atsakovo tvarkingai pastatyto automobilio padėtį ir konstatavo, kad bet kuriai šaliai laikant automobilį kieme tokiu būdu kitai šaliai apsunkintas naudojimasis bendru kiemu, privažiavimus prie jiems priklausančių statinių, asmeninio naudojimo žemės sklypo. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys bendrą kiemą naudotų tik pravažiavimui, o ne automobilių laikymui ir tokiu būdu nustatė naudojimosi bendru kiemu tvarką. Kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, įvertinus Lietuvos klimatą, metų sezonus, konstatuoja, kad kitos, realios ir saugios galimybės šalims naudotis bendru kiemu jame statant automobilius, nėra. Tokios nepasiūlė ir bylos trečiasis asmuo, o pateiktasis, kuriuo prašoma įpareigoti šalis bendro naudojimo kieme automobilius statyti taip, kad nuo stovinčio automobilio pravažiavimui liktų ne mažesnis kaip 2 metrų tarpas, kuomet atsakovo automobilio plotis – 2,20 m ir šio bei kitų atstumų apeliantė neginčija, neišlaiko kritikos, ir atmestinas. Skundo teiginys, jog tokiu būdu teismas įpareigojo šalis statyti automobilius jiems priklausančiuose žemės sklypuose – nepagrįstas dėl aukščiau nurodytos aplinkybės ir dėl to, kad teismas atmetė tokio pobūdžio ieškovės pareikštą reikalavimą.

Byloje teismas nustatė, kad kiemo danga nebuvo remontuota nuo namų valdos įsigijimo – 1998-1999m., o ieškovė, suremontuodama laiptus, sujungdama dvi pirmos pakopos dalis į vieną, nepakeitė užimamo ploto tiek, kad tai trukdytų kitam bendrasavininkiui. Iš to teismas padarė išvadą, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad ieškovė sugadino kiemo dangą ir kad ieškovės laiptų rekonstrukcija pažeidžia apeliantės interesus (CPK 178 str.). Apeliantė su tuo nesutikdama, įrodymų, paneigiančių teismo sprendimu padarytą išvadą nepateikė, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip neįrodyti.

Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai, nepažeisdamas procesinių teisės normų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Aukščiau aptartais motyvais trečiojo asmens A. M. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), ir iš jos priteisiamos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M. 31,00 Lt (trisdešimt vieną litą) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėRimantas Savickas