Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2021-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-417/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
1-23-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00046-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
L. U.
Advokatai
Aivaras Raišutis, Kristina Marčienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00046-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.6.2.1.;2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,kaltinamajai E. S.,gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui,nukentėjusiosios L. U. (buvusios G.) atstovei advokatei Kristinai Marčienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, išsiskyrusi, nedirba, teista Tauragės r. apylinkės teismo 2012-04-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. kaltinamoji E. S. panaudodama apgaulę ir pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir perdavė žmogų, siekdama suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusįjį, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas kitiems tikslams – fiktyviai santuokai, t. y. veikdama bendrininkų grupe su asmeniu – V. P., kuri nuteista Klaipėdos apygardos 2018-02-02 nuosprendžiu, iki 2013 m. spalio 15 d., turėdamos tikslą išnaudoti L. U. (G.) fiktyviai santuokai, sukūrė nusikalstamą planą ir jo įgyvendinimui pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad E. S. įkalbės nukentėjusiąją atvykti į Jungtinę Karalystę neva legaliam darbui, o pastarajai atvykus, jos abi – V. P. ir E. S. – toliau apgaulės būdu įkalbinės, tokiu būdu verbuodamos, nukentėjusiąją fiktyviai ištekėti, už tai žadėdamos jai materialinį atlygį. Vykdydama nusikalstamus veiksmus E. S. naudodamasi socialiniu tinklu „Facebook“ susisiekė su nukentėjusiąja L. U. (G.), gyvenusia (duomenys neskelbtini), ir, pasinaudodama nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, tai yra tuo, kad pastarosios šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, neturi darbo bei pragyvenimo šaltinio, yra jauno amžiaus, taip pat pasinaudodama tuo, kad L. U. (G.) diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, ji sunkiai skaito ir rašo, bei pavartodama apgaulę ir žadėdama legalų darbą bare Jungtinėje Karalystėje, užverbavo L. U. (G.) atvykti į Jungtinę Karalystę. Po to 2013 m. spalio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. U. (G.) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com gavo lėktuvo bilietą iš Kauno oro uosto atvykti į Jungtinės Karalystės Gatwick`o oro uostą bei 2013-10-15 E. S. per „Western Union“ pervestus 192,97 litus kelionės išlaidoms, taip organizavo nukentėjusiosios atgabenimą į Jungtinę Karalystę. 2013-10-16 Gatwick`o oro uoste L. U. (G.) pasitiko E. S. ir atgabeno į V. P. namus Jungtinėje Karalystėje, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2013-10-17 E. S. kartu su V. P. V. P. namuose, adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamos nusikalstamą veiką, įkalbinėjo, žadėdamos 2 000 svarų sterlingų materialinį atlygį, taigi, pasinaudodamos nukentėjusiosios L. U. (G.) socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, kad ji neturės kaip savarankiškai grįžti į Lietuvą, ir nesudarius fiktyvios santuokos jos negalės legaliai įdarbinti Jungtinėje Karalystėje, verbavo L. U. (G.), kad ši būtų išnaudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdamos suteikti naudą asmeniui, kuris, būdamas trečiosios šalies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y., pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu, dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę. L. U. (G.)neturint kito pasirinkimo ir sutikus būti išnaudojamai kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, 2013-10-17, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, į jų namus atvykus (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. (F. A.), gim. (duomenys neskelbtini), E. S. ir V. P. perdavė jam L. U. (G.), kuris ją išsivežė į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė ją uždaręs rūsyje iki 2013-10-18, kol L. U. (G.) telefonu susisiekus su nevyriausybinės organizacijos projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ „Lietuvos Carito“ socialine darbuotoja K. R. ir jos paprašius pagalbos, bendradarbiaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnams, L. U. (G.) buvo išvaduota, o F. A. buvo deportuotas į (duomenys neskelbtini), remiantis tuo, jog gyveno Jungtinėje Karalystėje neturėdamas tam oficialaus leidimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

2. Kaltinamoji E. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad jokios L. G. tikrai nepažįsta, jos fiktyviai santuokai neverbavo. Ją vienintelį kartą matė, kai ji buvo pas V. P. namuose. Teigia, jog V. P. ją pačią pardavė pakistaniečiui, iš jos buvo paimti dokumentai, telefonai, kad nesusisiektų su Lietuva. Neigia pirkusi bei siuntusi bilietus, nes neturėjo tam pinigų. Nurodo, kad 2013 m. kovo mėnesį jai B. B. pasiūlė atvažiuoti į Angliją ir kovo 10 d. atvyko į Angliją pas B. B. į namus. Pabuvusi iki balandžio mėnesio per ,,Facebook`ą“ susipažino su V. P., nes ši ją pakvietė į draugus, ir pradėjo bendrauti. Pastaroji pakvietė atvažiuoti į Londoną ir pasiūlė darbą restorane, ji sutiko. V. P. jai nupirko autobuso bilietus iš Mančesterio į Londoną. Londone V. ją pasitiko ir jos kartu grįžo pas pastarąją į namus. Aiškina, kad įsidarbino V. vyro restorane, pradėjo plauti indus, supjaustydavo vaisius, daržoves. Teigia, jog V. P. po kelių dienų liepė ateiti bei pasiūlė susituokti už pinigus su pakistaniečiu, tačiau ji nesutiko. Tada V. iš jos paėmė pasą ir telefoną ir pasakė, jei nesusituoks su pakistaniečiu, tai negalės legaliai dirbti, susitvarkyti dokumentus, grįžti į Lietuvą. Tvirtina, jog ji visiškai nekalbėjo angliškai, be to, jai buvo prigrasinta, jei ,,skųsiesi ar kažkam pasakysi, baigsis blogai“. Nurodo, kad po fiktyvios santuokos su pakistaniečiu V. jai grąžino pasą ir po to ji išvyko į Lietuvą. Teigia, kad į ambasadą negalėjo nuvykti, nes nemokėjo anglų kalbos, be to, Londonas jai buvo svetimas miestas. Teigia, jog nukentėjusioji ją apkalba, nes V. ją primokė taip kalbėti.

3. Nors kaltinamoji E. S. kalta dėl inkriminuoto jai nusikaltimo nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina šie teisėtais būdais gauti įrodymai.

4. Iš 2017-10-02 Klaipėdos apygardos teisme duotų nukentėjusiosios L. U. (G.) parodymų matyti, kad ji per „Facebook`ą“ bendravo su E. S.. „Facebook`e“ ji buvo pasivadinusi savo vardu ir pavarde. Kadangi L. G. neturėjo savo gyvenamosios vietos, ji tuo metu gyveno pas klasiokę V., kuri jai padėjo susirašinėti. E. S. rašė L. G. klausdama, kaip jai sekasi, kaip gyvena. E. S. pasiūlė darbą Anglijoje plauti indus kavinėje. Ji buvo sakiusi E. S., kad nemoka rašyti ir skaityti, ir ji tai žinojo. Taip pat sakė, kad nemoka anglų kalbos, tačiau E. S. sakė, kad anglų kalba nebūtina ir kad bare dirba daugiau lietuvių merginų. Atrašydavo E. S. tada, kai būdavo kas padeda jai atrašyti. Kadangi ji gyveno pas klasiokę ir jos draugą, kurie nelabai norėjo, kad pas juos gyventų, ji sutiko su E. S. pasiūlymu. E. S. atsiuntė jai pinigus ir bilietą. Bilietas buvo iš Kauno į Angliją, gavo beveik 200 litų per paštą už kelionę. Bilietą atsiuntė į draugės J. P. el. paštą. Jai bilietą nupirko todėl, kad ji pati neturėjo pinigų. Ji viena skrido, nežino, į kokį oro uostą. Ją pasitiko E. S.. Prieš tai E. S. pažinojo. Jos sėdo į traukinį, E. S. aiškino, kad važiuoja namo. Išlipus stotelėje truputį paėjo ir nuėjo pas V. P.. Jai davė atskirą kambarį, kuriame buvo lova ir spinta. Merginos paklausė, ar ji nori valgyti. Jai atsakius, kad nori, E. S. su V. P. nusivedė ją, kur daro sumuštinius. V. mokėjo už maistą, kurį pirko jai, E. S., sau, vyrui ir sesei. Grįžo ir visi pavalgė. V. P. dukra buvo maža, ar jai davė maisto, nežino. Po to kambaryje V. P. ir E. S. pradėjo siūlyti jai ištekėti už babajaus. Kuri pasakė šią frazę, neprisimena. Ji neturėdama kitos išeities sutiko, tačiau labai išsigando, nenorėjo to daryti. Ji neturėjo kitos išeities, nes nemokėjo anglų kalbos, skaityti, rašyti, nebūtų galėjusi grįžti atgal į Lietuvą, neturėjo ir pinigų. Pirmą naktį permiegojo V. P. namuose. Kitą dieną atvažiavo L. G. būsimas vyras. Lauke stovėjo ji, V. P. ir E. S.. E. S. ir V. P. atsisveikino su ja ir tas vyras pasiėmė ją. Atvažiavus į vietą, vyras ją uždarė rūsyje. Ji su savimi turėjo telefoną. Kažko babajus klausė jos anglų kalba, bet ji nesuprato, ir jam sakė, kad nesupranta. Ji skambindavo į Lietuvą, aiškino, kas atsitiko. ,Babajus vis klausdavo, su kuo ji kalba, ji sakydavo, kad su sese, o iš tikrųjų kalbėdavo su K. R. arba J. P.. Pirmiau skambino J. P., nes K. R. nepriskambino. Paskambinusi J. P. ji papasakojo, kas atsitiko, ir tada J. P. susisiekė su K. R.. Kai bendravo su K. R., ji prašė jos būti ten, kur yra, sakė pasakoti, kaip viskas atrodo. Pas tą vyrą ji pabuvo vieną naktį. Po to ją pasiėmė policija. Ji sakė V. P. ir E. S., kad ji nenori ,,ženytis“ su kažkokiu žmogum, kurio nepažįsta. Jos sakė, kad už tai ji gali gauti 8 000 litų. Po to E. S. dar kartą klausė, ar ji sutinka tuoktis su vyru. Kiek kartų ji to klausė, neatsimena, bet ne vieną. Neprisimena, ką jos atsakė, kai ji pasakė, kad nesutinka, be to, pinigų negavo. Nebuvo nustatytas terminas, kada ji gaus pinigus, neprisimena, ar buvo nustatytas terminas, kada santuoka bus registruota. Iš visų merginų ji pažinojo tik E. S., su V. P. ir jos sese susipažino būdama Anglijoje (t. 1, b. l. 156–159).

5. 2020-07-08 akistatos metu L. G. patvirtino, kad atpažįsta E. S., su kuria susipažino per „Facebook`ą“, yra ją mačiusi ir gyvai. E. S. sakė L. G. nepažįstanti. Nukentėjusioji L. G. patvirtino, kad E. S. jai per „Facebook`ą“ pasiūlė atvažiuoti į Angliją dirbti bare, plauti indus. Ji iš pradžių nesutiko, tačiau E. S. vis rašant sutiko. L. G. E. S. nusiuntė savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Kažkoks vyras atsiuntė į jos draugės J. P. el. paštą bilietą, o E. S. pervedė pinigų, kad ji turėtų kaip nuvažiuoti į Kauno oro uostą. Jai pervedė apie 150 litų, tiksliai neprisimena. Oro uoste L. G. pasitiko E. S. su kažkokiu vyru. E. S. atpažino iš „Facebook`o“ nuotraukos. Tada ją nusivežė į V. P. namus, o kitą dieną V. P. ir E. S. pasiūlė sudaryti fiktyvią santuoką už 8 000 litų. Tą dieną atvažiavo L. G. būsimas vyras ir ją išsivežė. L. G. išeiti neturėjo galimybės, kadangi neturėjo pinigų, nemokėjo anglų kalbos. L. G. su savimi visada turėjo telefoną. 2013-10-18 E. S. ir V. P. davė L. G. anglišką SIM kortelę, o lietuviškoje SIM kortelės sąskaitoje neturėjo lėšų, todėl negalėjo paskambinti į Lietuvą. Anglišką kortelę jai davė dėl to, kad jeigu jos būsimas vyras nesupras L. G., E. S. galėtų telefonu išversti. L. G. mano, kad E. S. ir V. P. nepagalvojo, kad L. G. iš šios kortelės paskambins į Lietuvą ir pasiprašys pagalbos. Grįžus į Lietuvą, maždaug pora mėnesių po šių įvykių L. G. vėl parašė E. S.. Ji grasino L. G., sakė, kad turi pažįstamų policijoje. Apie tai L. G. informavo socialinę darbuotoją K. R.. Iki 2013-10-16 L. G. su E. S. gyvai bendravusios nebuvo. E. S. su L. G. parodymais nesutiko (t. 4, b. l. 137–142).

6. Iš 2017-05-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. G. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino V. P. ir E. S.. Nustatyta, kad nukentėjusioji nurodė, kad asmenis atpažino pagal veido bruožus, be to, nurodė, kad V. ir E. siūlė jai sudaryti fiktyvią santuoką ir kitą dieną perdavė ją (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris ją laikė uždaręs dvi dienas (t. 1, b. l.125–127).

7. 2017-07-19 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L. G. parodžius pastato, iš kurio ji buvo išlaisvinta 2013-10-18, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuotraukas, gautas pasinaudojant „Google maps“ programa, L. G. parodė, kad tai tas pats pastatas, kuriame ji buvo pas babajų. Atpažino, kad ten, kur yra baltos durys ir langai, yra picerija, pro ją buvo įėjimas į namus. Viršuje baltų durų ir langų buvo tualetas, kur ją vesdavo. Įėjus į piceriją buvo laiptai į apačią, t. y. į tą rūsį, kuriame ją laikė. Parodžius vaizdą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), naudojantis „Google maps“ programa, L. G. negalėjo atpažinti, ar tai ta pati vieta, kurioje gyveno pas V. P.. Parodžius vaizdą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), naudojantis „Google maps“ programa, L. G. pasakė, kad šitoje vietoje ji tikrai nebuvo (t. 1, b. l. 142–145).

8. Iš 2015-11-03 liudytojos K. R. parodymų matyti, kad ji nuo 2013-05-28 iki 2015-10-02 dirbo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ „Lietuvos „Carito“ socialine darbuotoja. L. G. jai buvo žinoma iš anksčiau kaip klientė, kuriai teikdavo socialinę pagalbą. L. G. pasakojosi, kad E. S. ją kviečia atvykti į Angliją, kur jai surastų darbą. Ji sakė L. G. neskubėti važiuoti, viską apgalvoti. Ji nuo E. S. pasiūlymo važiuoti į Angliją tą kartą atsisakė, tačiau E. S. ir toliau ją kvietėsi atvykti į Angliją. L. G. nesakė jai, kad sutiko išvykti į Angliją, ir ji apie tai sužinojo būtent tą dieną, kai ji jau išvyko, t. y. 2013-10-16. Ji L. G. skambino, tačiau neprisiskambino, ir tada pabandė paskambinti jos draugei J. P.. J. P. pasakė, kad L. G. išvyko pas E. S.. J. P. pasakė, kad į jos elektroninį paštą E. S. atsiuntė skrydžio bilietus, kad L. G. išskrido iš Kauno oro uosto į Gatwick`o oro uostą Anglijoje. Taip pat J. P. pasakė, kad L. G. gavo pinigines perlaidas paštu, kad ji galėtų nuvykti iki Kauno oro uosto. Tiksliai neprisimena, ar tą patį vakarą, ar kitą vakarą po to, kai ji sužinojo, kad L. G. išvyko į Angliją, jai paskambino J. P. ir pasakė, kad su ja susisiekė L. G., kuri prašė, kad ji jai paskambintų. Ji iš karto paskambino L. G. ir ši papasakojo, kad ji negali gyventi su tomis merginomis, pas kurias atvyko, t. y. E. S. ir V. P., ir kad atvažiuos kažkoks vyras, kuris ją išsiveš. Prieš tai tos merginos gražiuoju siūlė L. G. susituokti su tuo vyru, tačiau L. G. nesutiko, ir tada E. S. ir V. P. pasakė, kad ji vis tiek turės su juo susituokti, nes kitaip ji negalės čia gyventi. Po to ji nusiuntė L. G. telefono sąskaitos papildymą, kad ji galėtų kontaktuoti su ja. Apie 22.00 val. (neprisimena, ar tai Lietuvos ar Anglijos laiku) jai parašė SMS žinutę L. G. ir paprašė, kad ji jai paskambintų. Jai paskambinus L. G. pasakė, kad jau atvažiavo vyras, kuris ją išsiveš ir kad ji negali pasilikti pas V. P. ir E. S.. Maždaug po 2–3 val. vėl L. G. paprašė vėl, kad ji jai paskambintų. Paskambinus L. G. atrodė labai išsigandusi, sakė, kad ją išsivežęs vyras ant jos šaukė, ji nesuprato jo kalbos, taip pat pasakojo, kad ją uždarė kažkokiam mažam kambaryje, kur buvo tik čiužinys atsigulti. Ji apie šį įvykį pranešė Lietuvos policijos Kriminalinės policijos biuro tyrėjui T. P., kuris ėmėsi veiksmų, kad išvaduotų L. G., ir susisiekė su Anglijos pareigūnais. 2013 m. spalio 18 d. vėlai vakare, apie 22.00 val., L. G. išvadavo Anglijos pareigūnai. Su L. G. telefoninį ryšį ji palaikė nuolat. Ji pranešė, kad į namus, kur ji buvo laikoma, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie duris atidariusio vyro paklausė, ar yra L. G., o šiam atsakius, kad ne, išvyko. Tai sužinojusi, ji vėl pranešė T. P. bei tyrėjai E. M.. Kalbant su L. G., ji pasakė, kad vyras, kuris ją atsivežė ir laikė savo namuose, į kambarį, kur buvo ji laikoma, atsinešė virvę ir norėjo L. G. kažkur pervežti. Telefonu ji girdėjo, kaip vyras tempė L. G., o ji šaukė, po to jos telefonas nukrito ir ji nieko nebegirdėjo. Bandant perskambinti, ragelio niekas nekėlė. Po kurio laiko ragelį pakėlė Anglijos policijos pareigūnė, kuri pasakė, kad L. G. viskas gerai ir ji yra išvaduota. Į Lietuvą L. G. grįžo 2013-11-01. „Lietuvos Carito“ savanorė pasitiko L. G. Vilniaus oro uoste ir palydėjo į autobusų stotį, o ji L. G. tą pačią dieną pasitiko Tauragės autobusų stotyje. Susitikus ji pasakojo tokias pačias aplinkybes, kaip ir būdama Anglijoje telefonu. L. G. pasakojo, kad grįžus į Lietuvą su ja per „Facebook`ą“ buvo susisiekusi E. S., kuri buvo nepatenkinta L. G. tokiu elgesiu, sakė, kad ji „prisidirbo“ (t. 1, b. l. 163–164).

9. Iš liudytojos J. B. (P.) parodymų matyti, kad L. G. jai sakė, kad važiuos į užsienį dirbti indų plovėja. Netrukus į jos elektroninį paštą E. S. atsiuntė nukentėjusiajai pastarosios vardu nupirktus bilietus skrydžiui į Angliją. Po to nukentėjusioji paskambino jai ir pasakė, kad ją nori ištekinti už ,babajaus ir prašė jai padėti sugrįžti į Lietuvą. Apie L. G. prašymą ji pranešė „Lietuvos Caritui“. Teigia, kad L. G. skaito labai lėtai, rašyti nemoka. Socialiniame tinkle ji bendraudavo draugių pagalba, ji paskambinusi pasakydavo jai arba kitoms draugėms, ką nori parašyti, ir paprašydavo, kad jos padiktuotą tekstą atsiųstų SMS žinute, tada ji atsiųstą tekstą persiųsdavo žmogui, kuriam norėdavo parašyti (t. 6, b. l. 91–93)

10. Iš 2015-02-04 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 5-105 matyti, kad L. G. ir N. B. įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 1, b. l. 176).

11. Iš 2015-10-12 VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad L. G. buvo teiktos Tauragės psichikos sveikatos centro paslaugos. Dgn.: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (t. 1, b. l. 184).

12. Iš 2017-04-06 (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų pateiktos informacijos matyti, kad L. G. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose buvo globojama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 187).

13. 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikime Nr. VT2-834(16.7) nurodyta, kad O. ir E. G. registruotoje santuokoje gimė 3 vaikai. O. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus vaikų motinai O. G., padėtis namuose pablogėjo, nes tėvas E. G. ir toliau kasdien girtavo, dažnai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus. Apie netinkamą E. G. elgesį mažamečių vaikų atžvilgiu buvo gauta pranešimų ir anksčiau (t. 1, b. l. 189).

14. 2007-11-13 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikime Nr. VT2-1003(16.7) nurodyta, kad vaikai buvo netekę tėvo globos, kadangi E. G. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo vaikų atžvilgiu (t.1, b. l. 190).

15. Iš 2016-01-15 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktos informacijos matyti, kad 2013-10-16 gavo informaciją iš „Lietuvos Carito“ darbuotojos apie tai, kad L. G. išvyko į Jungtinę Karalystę. Atvykti ją pakvietė E. S., kuri užsakė ir nupirko bilietus L. vardu. L. G. su E. S. bendravo tik per „Facebook`ą“. Tuo metu E. S. gyveno Londone. „Facebook`o“ paskyroje nurodyta jos pavardė S. ir tai, jog ji iš (duomenys neskelbtini). L. G. bendravo su „Carito“ darbuotoja ir prieš išvykstant į užsienį apie tai ją informavo. Lėktuvo bilietai į Londoną buvo užsakyti elektroniniu būdu ir L. G. atsiųsti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com. 2013-10-17 jau būdama Jungtinėje Karalystėje L. G. pati, pasinaudojusi savo mobiliojo ryšio telefonu, paskambino „Carito“ darbuotojai ir pranešė, kad bijo dėl savo atvykimo, girdėjo, kad ją nori ištekinti už nežinomo juodaodžio. Telefoninio pokalbio su „Carito“ darbuotoja metu L. G. pasakojo, kad Londono oro uoste ją pasitiko E. S., iki pastarosios gyvenamosios vietos važiavo metro. L. G. nesuprato, ar butas, kuriame ją apgyvendino, yra Londone, ar už jo ribų. L. G. minėjo, kad asmenys, pamatę, kad L. G. išsigandusi, pradėjo elgtis su ja atsargiau, nusivedė pavalgyti, tačiau L. G. nespėjo įsidėmėti adreso ir susiorientuoti, kur ji yra. L. G. taip pat pasakė, kad 22 val. Jungtinės Karalystės laiku ją ketina pervežti į kitą butą ar viešbutį. Vienoje iš žinučių ji atsiuntė vyro vardą, kuris galbūt buvo su ja, – F. A.. 2013-10-18 L. G. iš savo telefono skambino bei atsiuntė keletą žinučių „Carito“ darbuotojai, žinutėse prašėsi pagalbos. Vienoje iš žinučių buvo nurodyta vietovė, kurioje ji yra. Tą pačią dieną informacija skubos tvarka per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą buvo perduota Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms. 2013-10-19 tais pačiais kanalais buvo gautas atsakymas, kad L. G. surasta ir jai pavojus negresia. Mergina buvo rasta adresu (duomenys neskelbtini). Apie asmenis, kurie buvo su ja, ar asmenis, kurie dėl šio įvykio buvo sulaikyti, Jungtinės Karalystės pareigūnai neinformavo (t. 1, b. l. 193).

16. 2017-05-25 tarnybiniame pranešime dėl adresų Jungtinėje Karalystėje analizės nurodyta, kad 2014-08-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pateikė informaciją, kad V. P. 2012-05-17 nurodė savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), E. S. (duomenys neskelbtini) nurodė savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-01-15 raštu Nr. 38-3-554 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba informavo, kad L. G. buvo rasta kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu F. A. adresu (duomenys neskelbtini). Naudojant Google maps programą nustatyta, kad nuo V. P. iki E. S. namų yra 1,1 mylių atstumas, automobiliu įveikiamas maždaug per 6 minutes (priedas Nr. 1). Nuo V. P. namų iki vietos, į kurią buvo pervežta L. G., yra 2,2 mylių atstumas, kuris automobiliu įveikiamas maždaug per 13 minučių (2 priedas). Nuo E. S. namų iki vietos, kurioje buvo laikoma L. G., yra 1,3 mylios, atstumas automobiliu įveikiamas maždaug per 6 minutes (3 priedas). Nuo Gatwick`o oro uosto iki V. P. namų yra 19,1 mylios atstumas, automobiliu įveikiamas maždaug per 41 minutę (4 priedas) (t. 2, b. l. 1–6).

17. 2017-05-26 tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00046-17 buvo gauti duomenys, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini) 2013-10-18 buvo išlaisvinta iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Pasinaudojant Google maps programa buvo gautas šios vietovės vaizdas. Matosi, kad nurodytu adresu yra dviejų aukštų pastatas. Pirmame aukšte yra parduotuvė, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pastatas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Pastato antrame aukšte matosi trys mediniai langai. Dešinėje prijungtas kitas pastatas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Kairėje prijungtas dar vienas baltos spalvos pastatas, ant kurio numeris nesimato, dar kairiau vieno aukšto priestatas su durimis, aukšta plytų tvora. Dešinėje nuo pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), yra prijungti dar keli pastatai, po to atidaromi vartai ir stovi kiti pastatai (t. 2, b. l. 7–11).

18. Iš 2017-05-25 Vilniaus vaikų socializacijos centro pateiktos informacijos matyti, kad L. G. (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre gyveno ir mokėsi nuo 2011-02-03 iki 2012-01-20 (t. 2, b. l. 14).

19. Iš 2014-09-02 AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos matyti, kad 2013-10-15 E. S. persiuntė per „Western Union“ L. G. 192,97 litų. Perlaidos numeris 912517790. Išsiuntimo miestas Thornton Heath (t. 2, b. l. 37–38).

20. Iš 2019-01-29 išsiųsto Europos tyrimo orderio matyti, kad į Jungtinę Karalystę dėl „Western Union“ agento piniginės perlaidos, kurios numeris 091-251-7790 (išmokėta suma 192,97 litų (valiuta, galiojusi Lietuvos Respublikoje iki 2015-01-01), išsiuntimo miestas – Thorton Heath, perlaidos išmokėjimo data – 2013-10-15, siuntėjas – E. S., gavėjas – L. G., siuntėjo užpildytos originalios formos išreikalavimo (t. 2, b. l. 72–79).

21. Liudytojo A. K. pareiškime užfiksuota, kad jis yra „Western Union Payment Services Ireland Limited“ ir „Western Union International Bank“ šaukimų į teismą analitikas ir yra įgaliotas veikti šios bendrovės, esančios Hammersmith, Londone, vardu. Norėdamas atlikti „Western Union“ mažmeninį pinigų pervedimą, vartotojas turi kreiptis į bet kurį „Western Union“ agentą Jungtinėje Karalystėje ir užpildyti „Siųsti pinigus“ formą, įrašydamas tam tikrus duomenis apie pervedimą, įskaitant gavėjo vardą, paskirties vietą ir siunčiamą pinigų sumą. Po to, kai siuntėjas perduoda pinigus agentui, šis pasilieka „Siųsti pinigus“ formos kopijos dalį, o siuntėjui pateikia apatinę. Tuomet agentas vietoje arba kreipdamasis į „Western Union“ skambučių centrą, įveda duomenis į kompiuterinę sistemą. Po to, kai „Western Union“ apdoroja informaciją, t. y. siuntėjo ir gavėjo vardų patikrinimą įvairiuose uždraudimų sąrašuose, lėšos gavėjui yra pateikiamos kito „Western Union“ agento vietoje. Pagal dabartinį reglamentą, „Siųsti pinigus“ formas agentas turi saugoti 5 metus. Prieš 2017 m. birželio 26 d. „Western Union“ siuntėjams buvo įvedusi tam tikrus identifikavimo reikalavimus. Joks identifikavimas nebuvo reikalingas sandoriams, kurių vertė mažesnė nei 600 svarų. Tačiau norėdamas atlikti sandorius, kurių vertė buvo tarp 600–2 000 svarų, siuntėjas turėjo pateikti asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka. Jei sandoris viršija 2 000 svarų sumą, siuntėjas turėjo pateikti papildomą identifikavimo formą, kad patvirtintų, jog gyvena formoje nurodytu adresu. Nuo 2017 m. birželio 26 d. „Western Union“, nepriklausomai nuo operacijos sumos, iš mažmeninių klientų reikalauja identifikacijos duomenų pateikimo (t. 2, b. l. 83–91).

22. Iš 2018-08-24 VĮ „Lietuvos oro uostų Kauno filialo“ pateiktos informacijos matyti, kad 2013-10-16 kryptimi Kauno oro uostas–London Gatwick lėktuvas „Ryanair FR2747“ išvyko 13.58 val. vietos laiku (t. 2, b. l. 106).

23. Iš 2014-08-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad E. S. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už U. M. (U. M., registracijos metu nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 86).

24. Iš 2015-11-30 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad E. S. ir jos sutuoktinio U. M. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99).

25. Iš 2016-12-05 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos nustatyta, kad lietuvė L. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo rasta adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pakistaniečiu F. A., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo paaiškino, kad buvo paprašytas pasirūpinti L. G.. Jis surado merginai būstą, pirko jai drabužius ir maistą. Šiuo metu F. A. yra deportuotas į (duomenys neskelbtini) remiantis tuo, jog gyveno Jungtinėje Karalystėje neturėdamas tam oficialaus leidimo (t. 1, b. l. 117).

26. Iš 2013-10-21 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pateiktos informacijos nustatyta, kad 2013-10-18 sulaikyta L. G.. Metropolitan Police apie L. G. kaip galimą prekybos žmonėmis auką informavo Škotijos policijos prekybos žmonėmis padalinį ir JK prekybos žmonėmis tarybą, kad jai būtų suteikta pagalba teisme ir kad ji galėtų saugiai grįžti į Lietuvą (t. 1, b. l. 120–122).

27. Iš 2020-07-03 E. S. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog ji pateikė dokumentus apie vaiko gimimą ir vaiko tėvo pajamas, dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje ir duomenis apie santuokos sudarymą ((duomenys neskelbtini)) su U. M. ir santuokos nutraukimą ((duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 98–125, 130–132).

28. Taigi nustatyti ir aptarti faktiniai bylos duomenys bei aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, jog E. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

29. Kaltinamoji E. S. neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigdama, jog nukentėjusiosios fiktyviai santuokai neverbavusi, jos neperdavusi trečiam asmeniui, be to, neigia pirkusi bei siuntusi pastarajai bilietus, nes neturėjo tam pinigų. Teigia, kad L. U. (G.) nepažinojusi.

30. Tokie kaltinamosios parodymai nelaikytini objektyviais, nes prieštarauja šioje byloje surinktiems bei nuosprendyje aptartiems duomenims. Tad teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką.

31. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji L. U. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, jog 2013 m. rudenį socialiniame tinkle „Facebook“ susipažinusi ir pradėjusi bendrauti su E. S., pastaroji, praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo bendravimo pradžios, pasiūlė jai atvykti pas ją į Angliją dirbti bare ir paaiškino, jog pradžioje reikės plauti indus, o vėliau galbūt bus perkelta ir į kitas pareigas. Nurodė, kad, socialiniame tinkle susirašinėjant su E. S., ji pastarajai buvo minėjusi, kad neturi darbo, pajamų, kad nemoka nei skaityti, nei rašyti. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad E. S. pasiūlius darbą Anglijoje, ji pastarajai pasakiusi, kad nemoka anglų kalbos, tačiau E. S. patikino ją, kad anglų kalba jai nebus reikalinga, kadangi bare dirba ir merginos iš Lietuvos, taigi ji galės susikalbėti ir lietuvių kalba. Pradžioje pasakiusi, kad pagalvos, su E. S. pasiūlymu ji nesutiko. Tačiau ir toliau socialiniame tinkle bendraujant su E. S., ji, pagalvojusi, kad Lietuvoje neturi nei darbo, nei pajamų, nei nuolatinės savo gyvenamosios vietos, su E. S. pasiūlymu sutiko ir apie tai parašė E. S.. Nukentėjusioji parodė, kad, jai sutikus, E. S. elektroniniu paštu jai atsiuntė jos vardu nupirktus lėktuvo bilietus į Londoną bei pinigus – apie 200 Lt – kelionei į Kauno oro uostą, kadangi ji pastarajai pasakė, kad pinigų kelionei ji neturi. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė ir tai, kad, atvykus į Londoną, oro uoste ją pasitiko E. S., kuri buvo su jai nepažįstamu vyru užsieniečiu, ir jie visi kartu iš Londono traukiniu išvyko, kaip tiksliau nepaaiškinusi E. S. pasakė, į namus. Nustatyta, kad atvažiavus, jos atėjo į V. P. namus, kuriuose ji praleido parą laiko ir būnant V. P. namuose, kuriuose, be kitų žmonių, buvo ir V. P. šeima bei jos sesuo, V. P. kartu su E. S. pradėjo siūlyti jai sudaryti fiktyvią santuoką su užsienio piliečiu ir pasakė, kad už santuokos sudarymą ji gaus 8 000 Lt. Ji išsigando ir pastarosioms pasakiusi, kad nenori sudaryti fiktyvios santuokos su jai nepažįstamu vyru, jų pasiūlymo atsisakė. Tačiau tiek E. S., tiek V. P. vis tiek nuolat įkalbinėdamos jos vis klausinėjo, ar ji sutinka, po to galiausiai pasakė, kad, nesudarius santuokos, jos nebus galima įdarbinti Anglijoje, kad kitos išeities ji neturi, kartu aiškino, kad, sudarius santuoką, bus geriau tiek jai, tiek užsieniečiui vyrui, nes ji už fiktyvios santuokos sudarymą gaus pinigus, o vyras užsienietis – leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Kartu abi pasakė, kad vakare atvažiuos vyras, už kurio ji turėsianti tekėti, ir ji turės su juo važiuoti. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji visais atvejais identiškai nurodė ir tai, jog supratusi, kad viena būdama užsienio valstybėje, nemokėdama ne tik anglų kalbos, bet nemokėdama ir lietuvių kalba nei skaityti, nei rašyti, neturėdama pinigų, neturėdama ir kur eiti, taigi neturėdama jokių galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą, kitos išeities neturi, todėl su E. S. ir V. P. pasiūlymu sutiko ir kitos dienos vakare, atvažiavus (duomenys neskelbtini) piliečiui, su pastaruoju iš V. P. namų išvyko į užsieniečio namus, kur buvo uždaryta namo rūsyje.

32. Pažymėtina, kad nesiremti nukentėjusiosios parodymais, jais abejoti ar vertintini juos kaip netinkamus nėra jokio pagrindo, nes jos parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir vienodi viso proceso metu. Ir šis esminis nukentėjusiosios parodymų tapatumas pagrįstai suponuoja nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip tikrąsias faktines aplinkybes atitinkančius įrodymus, nukentėjusiosios parodymų patikimumas teismui nekelia jokių abejonių.

33. Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai, nors ir yra vieni svariausių, tačiau nėra vieninteliai kaltinamosios kaltę šioje byloje grindžiantys įrodymai. E. S. kaltę patvirtina nuosprendyje aptarti liudytojų J. B. (P.), K. R. parodymai. Vertinant minėtų liudytojų duotus parodymus ir kartu juos gretinant su nukentėjusiosios parodymais, akivaizdu, jog liudytojai ir nukentėjusioji nurodo analogiškas įvykių aplinkybes.

34. Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje iš „Lietuvos Caritas“ darbuotojos gauta informacija, kad E. S. kvietimu į Jungtinę Karalystę išvykusią L. G. siekiama ištekinti už užsieniečio – juodaodžio. Nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba minėtą informaciją nedelsdama perdavė Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms. Nustatyta, kad netrukus po gautos informacijos iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pareigūnai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pareigūnus informavo, kad nukentėjusioji L. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo rasta adresu (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) F. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad L. G. 2013 m. spalio 31 d. grįžo į Lietuvą, o (duomenys neskelbtini) pilietis F. A. deportuotas į (duomenys neskelbtini), kadangi neturėjo oficialaus leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje. Taigi apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų J. B. (P.) bei K. R. parodymai sutampa su aptartais rašytiniais įrodymais ir paneigia kaltinamosios iškeltą versiją.

35. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad 2013 m. spalio 16 d. nukentėjusioji L. U. į Jungtinę Karalystę išvyko E. S. pasiūlius atvykti pas ją į Angliją dirbti bare, kad nukentėjusiajai su E. S. pateiktu pasiūlymu atvykti į užsienio valstybę dirbti sutikus, nukentėjusioji į Jungtinę Karalystę išvyko E. S. nupirkus lėktuvo bilietus bei pervedus pinigus kelionei į Kauno oro uostą, kad nukentėjusiajai atvykus į Jungtinę Karalystę, būnant V. P. namuose, į kuriuos ji buvo atvežta, nukentėjusiajai buvo pasiūlytas ne darbas, o pateiktas pasiūlymas pažadant konkrečiai apibrėžtą materialinį atlygį sudaryti fiktyvią santuoką su trečiosios šalies piliečiu, ir taip trečiosios valstybės pilietis įgytų leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kad pasiūlymą sudaryti fiktyvią santuoką nukentėjusiajai pateikė V. P. ir E. S., ir, galiausiai, kad nukentėjusiajai, supratus, kad kitos išeities ji neturi, su jų pateiktu pasiūlymu sutikus, pastaroji V. P. namuose, Londone, buvo perduota leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje neturėjusiam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A..

36. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad E. S. siūlydama ne kartą nukentėjusiajai atvykti pas ją į Londoną būtent dirbti iš karto nurodydama ir konkretų darbą – dirbti bare – ir apibrėždama darbo pobūdį – pradžioje plauti indus, o po to galbūt ir kitas pareigas, kartu ir iš karto patikindama, kad anglų kalbos žinių nukentėjusiajai nereikės, konkretų darbo pasiūlymą pateikdama darbo ir pajamų Lietuvoje neturinčiai nukentėjusiajai, siūlydama pas save atvykti tik iš socialinio tinklo žinomai nukentėjusiajai ir žinodama nukentėjusiosios asmenines savybes ir aplinką, E. S. neabejotinai turėjo aiškiai apibrėžtą ir susiformavusį kitokio pobūdžio tikslą – darbo, pajamų bei tvirtos socialinės aplinkos neturinčiai, iš esmės nemokančiai nei skaityti, nei rašyti nukentėjusiajai žadant legalų darbą, tokiu būdu įkalbėti nukentėjusiąją atvykti į Jungtinę Karalystę, o jai atvykus – verbuoti sudaryti pastarąją fiktyvią santuoką. Tokią išvadą byloje aiškiai suponuoja nustatytos faktinės aplinkybės, jog, nukentėjusiajai atvykus į Londoną, turint tikslą įsidarbinti, joks darbas nukentėjusiajai nebuvo pasiūlytas, priešingai, vos tik atvykus į Londoną, iš oro uosto nukentėjusioji tiesiogiai buvo atvežta į V. P. namus, kuriuose iš esmės nedelsiant jai buvo pasiūlyta, pažadant materialinį atlygį – 8 000 Lt, sudaryti fiktyvią santuoką su (duomenys neskelbtini).

37. Tad konstatuotina, jog nukentėjusioji atvykti į Londoną buvo įkalbėta, žadant jai darbą, tai yra įkalbėta tokiu būdu, panaudojant apgaulę, turint tikslą, nukentėjusiajai atvykus, verbuoti ją kitiems tikslams – šiuo atveju būtent fiktyviai santuokai.

38. Nustatyta, kad nukentėjusiajai sutikus su E. S. pasiūlymu atvykti į Angliją įsidarbinimo tikslais, nukentėjusiosios kelione į Angliją rūpinosi išimtinai tik E. S., kuri nukentėjusiajai nupirko ir elektroniniu būdu atsiuntė ne tik lėktuvo bilietus kelionei į užsienio valstybę – Angliją, bet ir per „Western Union“ pervedė nukentėjusiajai pinigus kelionei į oro uostą Kaune. Nukentėjusiajai atskridus į Londoną, pastarąją oro uoste, kaip ir buvo iš anksto pažadėjusi, pasitiko būtent E. S.. Byloje nustatyta, jog, pasitikus nukentėjusiąją, E. S. pastarąją tiesiogiai palydėjo į V. P. namus, kuriuose ji buvo apgyvendinta, be to, nustatyta, jog nukentėjusiajai V. P. namuose buvo paruoštas atskiras kambarys.

39. Darytina išvada, kad ne tik nukentėjusiosios atvykimas į užsienio valstybę, bet ir jos buvimas ten buvo iš anksto suplanuotas ir nulemtas tikslingais ir aktyviais tiek E. S. veiksmais, organizuojant nukentėjusiosios judėjimą Lietuvoje ir jos atvykimą iš Lietuvos į Londoną, tiek V. P. veiksmais, apgyvendinant nukentėjusiąją savo namuose.

40. Laikytina, kad nusikalstamos veikos požymis – gabenimas – inkriminuotas pagrįstai.

41. Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji L. U. buvo socialiai pažeidžiama asmenybė ir šiuo pažeidžiamumu tikslingai ir apgalvotai buvo pasinaudota.

42. Nustatyta, jog 2013 metais nukentėjusioji buvo jauno amžiaus, neturėjo darbo, kitokio pragyvenimo šaltinio, taigi neturėjo visiškai jokių nors minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančių pajamų, taip pat neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno pas drauges. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji iš esmės neturėjo ir visiškai jokios artimos, saugumą užtikrinančios šeiminės aplinkos – nukentėjusioji augo šeimoje, kurioje tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, 2007 m. mirus motinai ir likus gyventi tik su tėvu, aplinka šeimoje dar labiau pablogėjo, tėvas toliau piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai vartojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir kitus vaikus, nukentėjusioji nuolat bėgo iš namų, nesimokė ir nelankė mokyklos, pablogėjus nukentėjusiosios psichinei sveikatai, nukentėjusiajai diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Būnant keturiolikos metų prieš ją tėvas pavartojo ir seksualinio pobūdžio veiksmus, nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. lapkričio 13 d. ji buvo globojama vaikų globos namuose. Būdama jau suaugusio amžiaus, ne tik kad neturi jokio išsilavinimo, bet nemoka nei skaityti, nei rašyti.

43. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja esant itin žymų nukentėjusiosios socialinį pažeidžiamumą iš esmės visais aspektais, tiek dėl jos sunkios materialinės padėties, tiek dėl menko gyvenimiško supratimo ir patirties, riboto gebėjimo įvertinti aplinkybes, situaciją ir galimas pasekmes, tiek dėl socialinės aplinkos, tiek dėl menko intelekto ir išsilavinimo neturėjimo.

44. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu – taip pat konstatuotinas objektyviai.

45. Byloje nustatyta, kad L. U. su E. S. ir V. P. pasiūlymu sudaryti fiktyvią santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu galiausiai sutiko ir po to su pastaruoju iš V. P. namų išvažiavo, supratusi, kad, būdama užsienio valstybėje viena, nemokėdama užsienio valstybės kalbos, neturėdama jokių finansinių išteklių, be to, neturėdama ir kur eiti, jokios kitos galimybės kaip tik sutikti ji neturi. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios sutikimas buvo duotas prieš ją pavartojus apgaulę, pasinaudojus jos socialiniu pažeidžiamumu ir visišku jos priklausomumu nuo tikslingai E. S. ir V. P. sukurtų aplinkybių.

46. Esant aptartų duomenų visumai konstatuotina, jog kaltinamosios E. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcija), nes ji veikdama bendrininkų grupe su asmeniu – V. P., kuri nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-02 nuosprendžiu, pavartodama apgaulę ir pasinaudodama nukentėjusiojo asmens – L. U. –pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir perdavė žmogų – nukentėjusiąją L. U., siekdama suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusioji L. U. būtų išnaudojamas kitiems tikslams – fiktyviai santuokai, laikytina įrodyta visa apimtimi.

IV. Civilinis ieškinys, bausmės paskyrimo motyvai ir kt. klausimai

47. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Apygardos teismas neabejoja, jog dėl E. S. atliktos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė potrauminį stresą, dvasinį sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji prieš išvykdama į Didžiąją Britaniją nežinojo, kad ji bus išnaudota fiktyviai santuokai sudaryti, jeigu būtų tai žinojusi, niekada nebūtų sutikusi to daryti ir niekada nebūtų išvykusi iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Laikymas rūsyje nukentėjusiajai sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji nusikaltimo darymo metu jautė stresą, didelę baimę dėl savo saugumo, nerimo ir bejėgiškumo jausmus. Šie išgyvenimai yra jaučiami iki šiol. Taip pat iki šiol bijo viena išeiti į gatvę bei susitikti su E. S.. Dėl patirto didelio streso bei nervinės įtampos, išgyvenimų L. U. sutriko miegas, ji pradėjo šaukti naktimis, sapnuoti košmarus, pasidarė perdėtai jautri ir išsekusi. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų jai labai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis bei užmegzti brandžius socialinius kontaktus. Nukentėjusioji buvo priversta lankytis pas psichologą, taip pat iki šiol nukentėjusioji lanko Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinio darbotojo konsultacijas, laikosi susitarimų, kartu sudaryto individualios pagalbos plano sąlygų. Dėl E. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė ir šiuo metu patiria daug nepatogumų, prarado daug laiko vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą. Įprastas jos gyvenimo režimas pasikeitė, nukentėjusioji patiria nuolatinę įtampą ir tai neigiamai atsiliepia kasdieniam jos gyvenimui bei veiklai, negatyvios emocijos tęsiasi labai ilgą laiką. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji L. U. įvertina 5 000 Eur ir mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu padarytai žalai.

49. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios pareikštas 5 000 Eur ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamosios E. S. pajamos yra minimalios, nes būdama vaiko priežiūros atostogose išlaiko mažametį vaiką, niekur nedirba, savo turto neturi, todėl realių galimybių atlyginti prašomą 5 000 Eur sumos neturtinę žalą nėra. Todėl, įvertinęs aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas sumažina nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos atlyginimą iki 2 500 Eur. Taigi 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka nukentėjusiosios patirtą žalą (kiek ją galima išmatuoti pinigine išraiška), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

50. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

51. Kaltinamoji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, teisiama antrą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinanačių, kad nuo 2013 metų E. S. apskritai būtų padariusi teisės pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog yra jauno amžiaus, augina mažametį sūnų, šiuo metu kaltinamoji yra vaiko priežiūros atostogose.

52. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra, sunkinanti yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su V. P..

53. Taigi, esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamajai L. S. už padarytą nusikaltimą skirtina didesnė, nors ir nežymiai, nei minimali sankcijoje už padarytą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė.

54. Pažymėtina, kad nors yra padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau labiau sąlygotas iš esmės nesusiformavusio kaltinamosios požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, padarytas neįvertinus veikos pavojingumo ir iš jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. E. S. nusikalto antrą kartą, yra jauno amžiaus, augina kartu su vaiko tėvu mažametį 1 metų ir 5 mėn. vaiką, todėl laikytina, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamosios susiformavusius teigiamus socialinius ryšius su artima aplinka. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta kiek daugiau nei prieš 7 metus ir 5 mėn. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad jai paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamoji bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas L. S. nustatytinas maksimalus, t. y. trejų metų terminas, nustatant ir BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą.

55. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį bei veikos sunkumo laipsnį, nustatytinas maksimalus įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 25 MGL, tai yra 941,50 Eur, nustatant įmoką sumokėti per dvejus metus.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių

56. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims arba siekė išvengti materialinių išlaidų. Šioje byloje objektyvių duomenų apie kaltinamosios galbūt gautą finansinę naudą (už surastą nuotaką fiktyviai santuokai) nėra. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti esant kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, jog nusikaltimą padarė būdama recidyvistė. Pažymėtina, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė inkriminuota nepagrįstai, nes nusikaltimo padarymo metu (2013 m. spalio 15 d.) BK 60 straipsnis tokios aplinkybės nenumatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti trejiems metams, įpareigojant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosiois vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL, tai yra 941,50 Eur, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dvejų metų įmokos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2020-07-02 iki 2020-07-10.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis, – palikti nepakeistas.

Priteisti iš E. S. L. U. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius