Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-4787-292/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
2-4787-292/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04357-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
B. O. S., D. E. J., R. L.
Suinteresuotas asmuo
VSDFV Alytaus skyriaus, VSDFV Vilkaviškio skyriaus, VSDFV Prienų skyriaus, VSDFV Alytaus skyriui, VSDFV Vilkaviškio skyriui, VSDFV Prienų skyriui, Lietuvos gyventojų
Advokatai
Jonas Zenevičius
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4787-292/2011(Proceso Nr. 2-13-3-04357-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 128.2. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant pareiškėjoms B. O. S., D. E. J., jų atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, pareiškėjui R. L., suinteresuotų asmenų VSDFV Alytaus skyriaus, VSDFV Vilkaviškio skyriaus, VSDFV Prienų skyriaus, LGGRTC atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. O. S., D. E. J., R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VSDFV Alytaus skyriui, VSDFV Vilkaviškio skyriui, VSDFV Prienų skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tremtinio statuso suteikimo tikslu, kad nuo 1945 metų vasario mėnesio iki 1950 metų birželio mėnesio jie, kaip politinio kalinio nepilnamečiai vaikai, ir jų motina O. L. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad jie gimę J. L. ir O. L. šeimoje, gyveno iki karo (duomenys neskelbtini). Tėvai jau mirę. Iš tėvo pasakojimų jie žino, kad jis prieš karą buvo viršaitis bei agitavo už Lietuvos nepriklausomybę. 1944-09-11 jis buvo suimtas Lietuvą okupavusių represinių struktūrų ir 1945-03-24 TSRS VRLK karinio tribunolo buvo nuteistas 10 metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, trejiems metams atimant pilietines teises, konfiskuojant jam priklausantį turtą. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1944-09-11, paleistas buvo 1954-07-07 iš Komijos ATSR „Uchtyžemlago“ pataisos darbų stovyklos ir 1954 metų rudenį grįžo į namus, pradėjo dirbti kolūkyje. Po tėvo arešto motina nutarė kartu su jais pasislėpti ir negyventi jų nuolatinėje gyvenamoje vietoje, nes ji žinojo, jog nuteistų už tėvynės išdavimą ir nusiteikusių priešiškai sovietinei valdžiai asmenų šeimos yra ištremiamos iš Lietuvos. Jų šeima, kaip liaudies priešo šeima, turėjo būti ištremta už Lietuvos ribų. Jie su motina paliko nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir pasislėpė. Vėliau sužinojo, kad jų namas buvo sudegintas, liko tik klojimas. Slapstėsi pas įvairius gyventojus. Pradžioje, apie metus laiko, slapstėsi pas motinos brolį S. T., tuo metu gyvenusį (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) pas K. ir P. V.. Taip pat slapstėsi ir pas kitus gyventojus, kurių pavardžių bei gyvenamųjų vietų jau neprisimena. Jų šeima slapstėsi maždaug iki 1950 metų birželio mėnesio. Susikūrus kolūkiams, apie 1950 metus, kažkas jų motinai patarė įsidarbinti kolūkyje, nes tokiu atveju jų šeima nebus tremiama iš Lietuvos. Jiems grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), motina įsidarbino (duomenys neskelbtini) kolūkyje lauko darbininke. Kadangi jie su motina O. L. buvo pasislėpę ir slapstėsi, bijodami, kad gali būti ištremti iš Lietuvos, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamoje vietoje, jiems turėtų būti pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio statusas. Tačiau pasiteiravus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo, jiems buvo paaiškinta, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio statusas bus pripažintas tik tuo atveju, kai teisminiu keliu bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų šeima tėvo, kaip politinio kalinio, kalinimo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamoje vietoje ir turėjo slapstytis nuo tuometinių Lietuvos valstybę okupavusių represinių valdžios struktūrų. Dokumentų, patvirtinančių, kad jų šeima nuo 1945 m. vasario mėnesio iki 1950 m. birželio mėnesio slapstėsi nuo tuometinę Lietuvą okupavusios valdžios represinių struktūrų, bijodami, jog gali būti ištremti, gauti negali, kadangi jų archyve nėra. Negalėjimo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje bei šeimos slapstymosi faktą gali pripažinti tik teismas.

Teismo posėdyje pareiškėja B. O. S. palaikė pareiškimą, paaiškino, kad jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 1944-09-01 tėvą suėmė ir 1945-03-24 nuteisė. Po tėvo arešto motina su ja, broliu ir seserimi pradėjo slapstytis, nes jiems grėsė ištrėmimas. Jų sodyboje liko gyventi tik senelis. Slapstėsi jie pas gimines - pas T., gyvenančius (duomenys neskelbtini), esančiame 5 kilometrų atstumu nuo jų sodybos, taip pat (duomenys neskelbtini) pas V. ir pas kitus žmones. Slapstėsi jie iki 1950 metų birželio mėnesio. Tėvas iš kalėjimo grįžo 1954 metais.

Pareiškėja D. E. J. taip pat pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškėjos B. O. S. nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas R. L. į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas tinkamai (b.l. 63). Prašymų negauta. Gauta 2011-11-23 VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymosi centro “Dainava” pažyma, kurioje nurodoma, kad R. L. gydosi Druskininkų centre „Dainava“ (b.l. 65).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens LGGRTC atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai (b.l. 64). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, jog slapstymosi faktas buvo (b.l. 40).

Suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai (b.l. 61). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, jeigu šį faktą teismo posėdyje patvirtins pareiškėjų nurodyti liudytojai (b.l. 45), pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 55).

Suinteresuoto asmens VSDFV Vilkaviškio skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai (b.l. 60). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 42).

Suinteresuoto asmens VSDFV Prienų skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai (b.l. 62). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis neturi pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 46-47).

Byla nagrinėtina be neatvykusių byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiu būdu, prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjai sukels tam tikras juridines pasekmes, jai galėtų būti suteiktas tremtinio statusas.

Pareiškėjų ir jų motinos negalėjimo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktas nustatytinas remiantis pareiškėjų paaiškinimais bei liudytojų K. T., A. V., K. A. V., B. V. R. parodymais. Liudytojas K. T. parodė, kad pareiškėjai yra jo giminaičiai. Įrodinėjamu laikotarpiu jis su tėvais gyveno 5 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini), prisimena, kad pareiškėjai su motina nakvodavo jų namuose. Liudytojas A. V. parodė, kad jis pareiškėjų giminaitis, gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame 9 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini), tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), jis prisimena, kaip pareiškėjų motina susisodindavo vaikus į karutį ir atsiveždavo pas juos į namus, nakvodavo kelias naktis, o paskui eidavo kitur, jie slapstėsi nuo ištrėmimo. Liudytojas K. A. V. taip pat parodė, kad pareiškėjai ir jų motina slapstėsi jų namuose, kadangi buvo suimtas pareiškėjų tėvas ir juos turėjo ištremti. Kad pareiškėjai su motina negalėjo gyventi savo namuose po tėvo suėmimo, slapstėsi, patvirtino ir liudytojas B. V. R.. Liudytojų gyvenamosios vietos ir gimimo datos įrodinėjamu laikotarpiu leidžia teigti, kad jie tikrai galėjo žinoti šiuos faktus, jų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų parodymai atitinka pareiškėjų išdėstytas aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra J. L. ir O. L. vaikai (b.l. 7, 14, 18). Pareiškėjų tėvai mirę (b.l. 22, 23). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 pažymėjimo Nr. 2R-66 matyti, kad J. L., gim. 1909 m., gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRLK kariuomenės karinio tribunolo 1945-03-24 nuosprendžiu pagal RTFSR BK 581a str. nuteistas 10 metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, trejiems metams atimant pilietines teises, nustatytas RTFSR BK 31 str., konfiskuojant jam priklausantį turtą. Laivės atėmimo vietose buvo nuo 1944-09-11 iki 1954-07-07 (b.l. 24). Akivaizdu, kad pareiškėjai ir jų motina slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje todėl, kad jų tėvas J. L. buvo politinis kalinys.

Teismas remiasi tikimybių pusiausvyros principu, o pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjų nurodytas faktas dėl jų ir jų šeimos narių slapstymosi egzistavo, negu neegzistavo, todėl faktas laikytinas nustatytu (CPK 444 str. 2 d. 9 p). Negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktas nustatytinas teismine tvarka, nes įstatymai nenumato kitokios jo nustatymo tvarkos (CPK 445 str.). Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas tremtinio statuso suteikimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti tremtinio statusą, kad pareiškėjai B. O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) būdami nepilnamečiais politinio kalinio J. L., gim. (duomenys neskelbtini), vaikais, kartu su motina O. L. nuo 1945 metų vasario mėnesio iki 1950 metų birželio mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė