Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-29 · Administracinė byla Nr. eI3-846-931/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
eI3-846-931/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09304-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Lietuvos
Advokatai
Linas Mažonas
Administracinė byla Nr. eI3-846-931/2025 (S)Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09304-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Dinai Belovai,dalyvaujant pareiškėjo D. N. atstovui advokatui Linui Mažonui,atsakovės atstovui B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 11 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3328 (toliau – Nutarimas ir Pažyma); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo D. N. tinkamumo priimant į tarnybą; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2023 m. spalio 11 d. Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 3328 nurodyta: Priimtas ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo priimant į tarnybą (12, 13, 14, 15). D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį (-is) ir nustatytą E sveikatos grupę. (Rekomendacija: Nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), Nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

Pareiškėjas su priimtu Nutarimu ir Pažyma nesutinka, nes jie priimti netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, netinkamai taikant Karinės medicininės ekspertizės nuostatus ir kitus teisės aktus.

Medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aktas) 32 lape E025. Apsilankymo akte užfiksuota ligos diagnozė (duomenys neskelbtini). Akto 49 lape ekspertinių išvadų lentelėje grafoje (TIK-10 kodas) skiltyje (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (2002 m. spalio 23 d. Nr. 1586/522) 82 straipsnyje nurodyta 82 straipsnis apima (duomenys neskelbtini).

Atsakovės priimtas Medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ 82 straipsniui, kuriame nurodyta, kad „Nustačius (duomenys neskelbtini), kai rizika maža ar vidutinė, tiriamieji pagal 1 skiltį gali būti pripažinti tinkamais, jeigu asmens sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie medikamentinį gydymą ir tiriamasis neturi ryškių nusiskundimų“.

Gydymas dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra taikomas nuo (duomenys neskelbtini) ir yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini), taikomas medikamentinis gydymas, pareiškėjas nuolat skundžiasi dėl savo sveikatos būklės dėl (duomenys neskelbtini), lankosi pas gydytojus.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad jis pagal savo sveikatos būklę yra netinkamas tarnybai Lietuvos kariuomenėje, todėl atsakovės priimtas Medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė pakankamai įrodymų, kad Komisija visiškai nepagrįstai skundžiamu ekspertiniu sprendimu pripažino jį tinkamu privalomajai karo tarnybai. Pareiškėjui, esant tokios sveikatos būklės, būtų labai pavojinga atlikti karo tarnybą, kadangi jo sveikatai gali būti padaryta nepataisoma žala.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame prašo jį atmesti.

Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės ginčija LK KMT Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės (duomenys neskelbtini) (toliau – LK KMT KMEK) 2023 m. spalio 11 d. ekspertinį nutarimą (toliau – Ekspertinis nutarimas), kuriuo jis buvo pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę su 6 laipsnio apribojimu.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenų šaukiamų į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įgyvendinant šią nuostatą LK KMT KMEK, atlikdama karinę medicinos ekspertizę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintomis Karinės medicinos ekspertizės nuostatomis (toliau – ir KMEN) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Kriterijai).

Kadangi pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jo sveikatos būklė ir tinkamumas vertinamas pagal Kriterijų lentelės 1 skiltį. Sveikatos grupę nustato LK KMT KMEK pakomisės pirmininkas, įvertinęs LK KMT KMEK pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę (KMEN 32, 33 punktai).

Sveikatos būklės įvertinimo metodikoje pateikta Sveikatos grupių lentelė, kurioje sveikatos grupės (raidinė reikšmė) priskiriama atitinkamam apribojimo laipsniui (skaitinė reikšmė).

Vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra LK KMT. Tačiau vertinant asmenų sveikatos būklę visada yra vertinami ir kitų gydymo, sveikatos priežiūros institucijų medicininiai dokumentai, o esant prieštaravimams atliekami papildomai tyrimai arba pasisakoma kodėl vadovaujamasi vienais ar kitais duomenimis.

Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 20 d.–2023 m. spalio 11 d. LK KMT KMEK buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė, kurios metu jis pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę su 6 laipsnio apribojimu.

Medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (52 psl.) yra pareiškėjo skundžiamas Ekspertinis nutarimas ir aukščiau pateikta ekspertinių išvadų lentelė, kurioje pateikiamos gydytojų specialistų išvados.

Minėtame Medicinos ekspertizės akte yra visa karinės medicinos ekspertizės eiga, gydytojų atlikti tyrimai ir sveikatos būklės vertinamai bei pridėti medicininiai duomenys iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų.

Karinės medicinos ekspertizės karo medicinos šeimos gydytojas, atlikdamas Karinę medicinos ekspertizę, chirurginį/ortopedinį traumatologinį vertinimą, vertino pareiškėjo nusiskundimus dėl (duomenys neskelbtini). Atliekant neurologinį vertinimą šeimos gydytojas pažymėjo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šių skundų į gydymo įstaigą nesikreipė, nesigydė. Taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, kuriuose dėl minėtų nusiskundimų nėra nustatytų diagnozių. Esveikata.lt portale nėra įrašų, kad dėl nugaros skausmų būtų kreiptasi gydymui. Įvertinęs turimus duomenis, šeimos gydytoja nustatė diagnozę: „Sveikas“ TLK-10-AM kodas Z00. Atliekant otorinolaringologinį vertinimą, buvo vertinamas skundas dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta šeimos gydytojo, gydymas neskirtas. Įvertinęs turimus duomenis, karo medicinos šeimos gydytoja nustatė diagnozę: „Sveikas“ TLK-10-AM kodas Z00. Atliekant psichiatrinį, oftalmologinį ir dermatovenerologinį vertinimus, nusiskundimai nefiksuoti, objektyviai pakitimų nerasta, nustatyta diagnozė: „Sveikas“ TLK-10-AM kodas Z00.

Karinės medicinos ekspertizės karo medicinos vidaus ligų gydytojas, atlikdamas vidaus ligų vertinimą, vertino pareiškėjo skundus dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti VLK išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, duomenys esantys esveikata.lt portale bei paciento pristatyti išrašai iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų ((duomenys neskelbtini)). Kadangi Karinės medicinos ekspertizės metu atliekant (duomenys neskelbtini) papildomai skirtas (duomenys neskelbtini) (diagnozė neprieštarauja kitų sveikatos priežiūros įstaigų ištyrimui/diagnozėms). Pareiškėjo atveju (duomenys neskelbtini) priskirta prie mažos/vidutinės rizikos įvertinus ne tik AKS duomenis, bet ir koreguojamus rizikos veiksnius.

Anamnezėje buvus (duomenys neskelbtini) sutrikimams, papildomai skirtas biocheminis kraujo ištyrimas, kurį įvertinus nustatyta (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis pareiškėjui pritaikytų Kriterijų lentelės (duomenys neskelbtini), jis buvo pripažintas tinkamu tarnybai pagal E sveikatos grupę, taikant 6° apribojimą su 2021 m. rugpjūčio 25 d. Karo medicinos tarnybos vado įsakymu Nr. V-607 patvirtintomis rekomendacijomis dėl ribojimų“.

Pareiškėjas savo argumentus grindžia nebegaliojančio teisės akto nuostatomis („Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (2002 m. spalio 23 d. Nr. 1586/522“)).

Lietuvos kariuomenė neginčija pareiškėjo turimų ligų, o tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir LK KMT KMEK diagnozių jokių prieštaravimų nėra.

LK KMT KMEK priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą Ekspertinį nutarimą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus, prašė patikslinto skundo reikalavimus patenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) – tai rizika, dėl kurios gali negrįžtamai būti sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Nors pareiškėjas pagal amžių į kaip karo prievolininkas šaukiamas nebebus, skundžiama pažyma pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes. Šios pažymos pagrindu jis gali būti šaukimas į rezervą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė patikslintą skundą atmesti. Nurodė, kad pagal amžių pareiškėjas atlikti privalomą karo prievolę nebebus šaukimas, todėl mano, kad skundžiama ekspertinio nutarimo pažyma pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 11 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3328 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės (duomenys neskelbtini) ir ekspertinis nutarimas priimtas 2023 m. spalio 11 d., kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę.

Nesutikdamas su ekspertiniu nutarimu pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti nutarimą (pažymą) ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo priimant į tarnybą. Skunde teismui nurodo, kad KMEK pareiškėjo sveikatos būklę įvertino netinkamai ir neatsižvelgė į jau nustatytas diagnozes.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – ir Karo prievolės įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) bei Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertizės nuostatai) (nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija).

KASOKTĮ 30 straipsnyje (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pagal Karo prievolės įstatymo (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 20 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Minėto straipsnio 15 dalis apibrėžia, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.

Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai. Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

Ekspertizės nuostatų 12 punkte nustatyta, kad karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertizės nuostatų 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos vadas (Ekspertizės nuostatų 24 punktas).

Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Ekspertizės nuostatų 26 punktas).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).

Ekspertizės nuostatų 27 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.

Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Ekspertizės nuostatų 5.2 papunktis). Pagal Ekspertizės nuostatų 33 punktą, ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.

Medicinos ekspertizės aktas (toliau – ir Aktas) pildomas vadovaujantis Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo atlikta medicinos ekspertizė pagal Ekspertizės nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą. Byloje ginčo dėl to nėra.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Kriterijais KMEK 2023 m. spalio 11 d. priėmė Ekspertinį sprendimą, kuris įformintas Ekspertinio nutarimo pažyma. Pareiškėjas pripažintas tinkamu karo tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog KMEK karinės medicinos ekspertizės metu buvo įvertinti apsilankymo pas šeimos gydytoją pareiškėjo nurodyti nusiskundimai, taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti Valstybinės ligonių kasos išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę bei duomenys esantys www.esveikata.lt portale, paties pareiškėjo pristatyti išrašai iš apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš ekspertinių išvadų lentelės matyti, kad buvo įvertintos pareiškėjo ligos: (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atliekant vidaus ligų vertinimą buvo atlikti visi privalomi tyrimai, patvirtinti 2021 m. kovo 25 d. Karo medicinos tarnybos vado įsakymu Nr. V-208. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai papildomai skirtas (duomenys neskelbtini). Taigi, visi pareiškėjui paskirti papildomai tyrimai buvo atlikti iki priimant ekspertinį nutarimą, išvados pažymėtos medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), iš papildomų ištyrimo duomenų registravimo lentelės matyti, kad joje taip pat pažymėti ir išduoti siuntimai ir gauti priedai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Ekspertinis nutarimas buvo priimtas netinkamai ištyrus jo sveikatos būklę. 2023 m. spalio 11 d. įvertinus KMEK gydytojų priimtas ekspertines išvadas ir tai, kad aukščiausias paskirtas apribojimo laipsnis buvo 6, vadovaujantis Kriterijais nustatyta E sveikatos grupė ir priimtas Ekspertinis nutarimas „Tinkamas pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę“.

Sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai apibrėžia Metodika. Pagal Metodikos 3 punktą, apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į: atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį (3.1 papunktis); ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą (3.2 papunktis); klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes) (3.3 papunktis); rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis (3.4 papunktis); medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą (3.5 papunktis); komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę (3.6 papunktis); organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius (3.7 papunktis); kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija) (3.8 papunktis); širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį (3.9 papunktis); klinikinių požymių ir simptomų ryškumą (3.10 papunktis); paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė) (3.11 papunktis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr. 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-136/2014, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020, 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinė byla Nr. eA-819-624/2023) aiškinama, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013) pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicinos išrašus, neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pareiškėjo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Ekspertinis nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, priimdama ginčijamą Ekspertinį nutarimą, tinkamai rėmėsi sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis ir buvo išanalizuotos pareiškėjo buvusios ir esamos ligos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė iš esmės tik bendrą nesutikimą su Ekspertinės komisijos atliktu diagnostinių tyrimų, gydytojų konsultacijų bei medicininių dokumentų galutiniu vertinimu, motyvuodami, kad atsakovė neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės ir kad pareiškėjas turėtų būti atleistas dėl esamų sveikatos sutrikimų nuo privalomos karinės tarnybos. Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl KMEN, Kriterijų, Metodikos ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo ekspertizės metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo skundo argumentais naikinti 2023 m. spalio 11 d. ekspertinio nutarimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į pareiškėjo turimas ligas buvo rekomenduota karo prievolininko neskirti į karines pareigybes, kuriose reikėtų dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga) ir sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

Pažymėtina, kad vadovaujantis KMEN 42 punktu, karinės medicinos ekspertizė atliekama pakartotinai, kai gaunama iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papildomos informacijos, kuri nebuvo vertinta nei Ekspertinei komisijai, nei teismui nepateikė. Tik gavus papildomos informacijos apie sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), galima inicijuoti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi ankščiau nurodytu teisniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninė pakomisė (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 11 d. priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad Ekspertinio nutarimo pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais ir nėra pagrindo inicijuoti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę.

Teismas atmeta pareiškėjo patikslintą skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjo patikslintą skundą atmetus nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė