- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-337-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34233-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, 7 dalimi, 72¹ straipsniu paskirti įpareigojimai: būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant kiekvieną mėnesį po 10 valandų ir per bausmės atlikimo laiką nesiartinti prie nukentėjusiosios L. S. arčiau, nei 50 metrų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš A. P. priteista 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš A. P. priteista 900 eurų nukentėjusiosios L. S. naudai jos patirtoms atstovavimo išlaidos ikiteisminiame tyrime ir teisme atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios L. S. atžvilgiu – tyčia vieną kartą delnu trenkė į galvos sritį, praskeldamas apatinę lūpą, ne mažiau du kartus iš kumščio trenkė į galvos sritį, tampė už plaukų bei suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tuo sukeldamas L. S. poodines kraujosruvas apatinėje lūpoje, kairiame dilbyje, minkštųjų audinių patinimą pakaušio dešinėje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu, jos dviratį, paliktą prirakintą aikštelėje prie prekybos centro, tyčia prirakino dar viena spyna, po to, pasivijęs L. S., einančią (duomenys neskelbtini), grubiai vis tempė už rankos prie savęs, o L. S. įėjus į (duomenys neskelbtini), nuo jos veido nuėmė regėjimui skirtus akinius, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. S. išėjus iš (duomenys neskelbtini) ir einant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sekė jai iš paskos, būdamas agresyviai nusiteikęs, tyčia vis sugriebdamas už rankų žasto srityje, raktikaulio srityje bei už kaklo, skausmingai spaudė, tampė už kuprinės, ko pasekoje kuprinė suplyšo bei padarė L. S. odos nubrozdinimus kairės plaštakos II piršto srityje, dešinės plaštakos IV piršto srityje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajai L. S. ne tik buvo sugadintas turtas, sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl A. P. veika atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, o dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje – baudžiamąjį procesą nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikavęs veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė būtinųjų minėtos nusikalstamos veikos požymių - padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo) ir tiesioginės tyčios (tikslo sukelti minėtus padarinius) bei neatsižvelgė į elgesio motyvus ir priežastis. Savo veiksmais nesiekė ir nenorėjo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos. Įvyko dieną norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja bei paklausti, kodėl šio įvykio išvakarėse jį sužalojo bei kada grąžins asmeninius daiktus. Su nukentėjusiąja artimus santykius palaikė ilgą laiko tarpą, o išsiskyrus asmeniniai daiktai buvo likę pas nukentėjusiąją, kuriuos ji vengė grąžinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šio įvykio išvakarėse pats buvo sužalotas nukentėjusiosios, o šios bylos nagrinėjimo metu dar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiosios atžvilgiu dėl apelianto sužalojimo, kur nukentėjusiajai buvo pareikšti įtarimai.
4.2. Skunde teigiama, jog teismas neįvardino kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Vien aplinkybė, kad įvykio metu sustoja automobilis dar nepatvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka realiai buvo sutrikdyta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. B. ir D. B. nurodė, kad įvykio metu buvo aplinkui žmonių, pravažiuodavo automobiliai, bet niekas nereagavo, nekreipė dėmesio. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog apelianto veiksmai tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal intensyvumą nebuvo tokio pobūdžio, jog pažeistų viešąją rimtį ir tvarką. Liudytoja G. B. nurodė, jog ją sustoti paskatino aplinkybė, kad pati yra patyrusi šeimoje buvusio sutuoktinio smurtą, todėl, išvydusi gatvėje už kuprinės tampomą moterį, negalėjo nesustoti. Ši aplinkybė tik parodo, jog liudytoja įvykio metu sustojo ne todėl, kad jo veiksmai, kai patempė nukentėjusiąją už kuprinės, buvo tiek intensyvūs ir agresyvūs, tačiau jie buvo daugiau liudytojai nemalonūs dėl jos pačios turimos asmeninės patirties.
4.3. Nuteistojo manymu, jo veiksmai pagal savo pobūdį ir intensyvumą nebuvo tokie, kurie galėtų visuomenės rimtį ir tvarką trikdyti. Nei šaukė, nei plūdo nukentėjusiąją, jai nesudavė nei vieno smūgio. Mano, kad patraukimas už kuprinės porą kartų nėra toks veiksmas, kuris pagal savo pobūdį galėtų visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdyti. Be to, teismas neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl veiksmų pavojingumo pobūdžio, kas yra pagrindas atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusiajai tik nuėmė akinius ir porą kartų patempė už kuprinės, dėl ko ji suplyšo. Daugiau jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Jokių sužalojimų teismo medicinos specialistas pas nekentėjusiąją rankų žasto srityje, raktikaulio srityje bei kaklo srityje nenustatė, o ir nukentėjusioji specialistui apie sužalojimus šiose vietose nieko nesakė. Byloje esantis garso įrašas, kuris buvo padarytas, kai liudytoja B. skambino pagalbos telefonu 112 ir šio garso įrašo stenograma patvirtina, kad jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, išskyrus aukščiau nurodytus, neatliko. Garso įraše girdima, kai liudytoja nurodo, kad apeliantas nuėmė akinius ir tampė už kuprinės. Minėta liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad nukentėjusios atžvilgiu tik tampė už kuprinės, o iš nukentėjusiosios žino, kad dar nuėmė akinius. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta ir surinktais įrodymais neparemta, kad įvykio metu nekentėjusiajai būtų sugriebęs už rankų žasto, raktikaulio srityje bei už kaklo, skausmingai spaudžiant.
4.5. Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį nėra tiek pavojingi, kad už jų padarymą kiltų baudžiamoji atsakomybė. Akinius nukentėjusiajai nuėmė prieš tai jos atsiklausęs. Įvykio metu, būnant parduotuvėje, nukentėjusiosios klausė, kada grąžins jo asmeninius daiktus bei papriekaištavo, kad išvakarėse jį sumušė, o vaikšto su jo dovanotais akiniais. Ji atsakė, kad jeigu nori, gali juos pasiimti. Apimtas emocijų juos iš nukentėjusiosios ir paėmė. Toliau dar porą akimirkų stovėjo ir šnekėjo, kol ji iš parduotuvės išėjo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Nebaigus pokalbio, nukentėjusioji išėjo iš parduotuvės. Norėdamas su ja pasišnekėti, važiuodamas dviračiu jai iš paskos, ją bandė sustabdyti patraukdamas už kuprinės rankenos. Tą padarė porą kartų, dėl ko kuprinė suplyšo. Kadangi nepadarė veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, todėl nelieka ir teisinio pagrindo baudžiamajam persekiojimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, nukentėjusioji L. S. prašo skundą atmesti ir ištaisyti rašymo klaidą, įtraukiant į atstovavimo išlaidas – 300 Eur pagal 2019 m. spalio 22 d. teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji L. S. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistasis A. P. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu nėra keliamas kaltės klausimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau prašoma dėl šios veikos baudžiamąjį procesą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
9. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. P. kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.
10. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).
11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. kaltu neprisipažino ir teigė, kad nukentėjusiosios nesmaugė, už rankos neėmė, o tik tampė ją pagriebęs už kuprinės, taip norėdamas sustabdyti ir susigrąžinti savo daiktus. Nors nuteistasis kaltu neprisipažįsta, tačiau byloje esanti įrodymų visuma neginčijamai patvirtina jo kaltę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas iš dalies patvirtino kaltę, o tik vėliau, tikėtina, jog pasikonsultavęs su gynėju, pradėjo kaltę visiškai neigti.
12. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. S. parodė, kad einant iš parduotuvės, ją prisivijo nuteistasis ir pradėjo tampyti, nulupo nuo pečių jos kuprinę, tikrino kas viduje, tampė ir stumdė viešoje vietoje, buvo agresyviai nusiteikęs. A. P. sužalojo ją, nubrozdino pirštą, tampė ją už rankų ir elgėsi nepagarbiai, žmonės net sustojo. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini), manydama, kad nuteistasis nuvažiuos, bet jis atsekė paskui, nuo veido jai nuėmė akinius. Paaiškino, kad A. P. nuolatos tyčia vis sugriebdamas už rankų žasto srityje, raktikaulio srityje bei už kaklo, skausmingai spaudė, sukėlė skausmą, tampė už kuprinės. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos G. B. parodymai apie tai, kad gatve bevažiuojant pastebėjo, kad vyras tampo moterį. Jis buvo ant dviračio, moteris ėjo ir buvo su kuprine. Moteris buvo visa apsiverkusi, šoko būsenoje. Patvirtino mačiusi, kad moters kuprinė buvo suplyšusi. Moteris jai sakė, kad nuteistasis seniai jai ramybės neduoda, jai plaukus pešė, smurtavo. Liudytojas D. B. patvirtino matęs, kaip vyras užpuolė moterį. Nurodė, kad vyras buvo ant dviračio ir tampė moterį. Ji buvo šoke ir verkė. Moteris sakė, kad ją užpuolė vyriškis, atėmė akinius ir suplėšė kuprinę. Liudytojas M. L. parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad vyras užpuolė moterį. Nukentėjusioji aiškino, kad ją užpuolė, sudraskė lyg tai rūbus, tašę, jai skauda ranką. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, t. y. kad nukentėjusioji jam parodė suplėšytą kuprinę, rankas ir sakė, kad jai užgavo, išsuko pirštą, skauda, matėsi ant kažkurio piršto nubrozdinimas. Matėsi, kad nukentėjusioji labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė, sakė, kad bijo kur nors eiti dėl nuteistojo persekiojimo.
13. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį A. P. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. konstatuota odos nubrozdinimai kairės plaštakos II piršto srityje, dešinės plaštakos IV piršto srityje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai, dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje nurodytu laiku – 2019 m. balandžio 6 d. (t. 1 b. l. 125). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta kuprinė yra suplyšusi (t. 1 b. l. 138-144). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip nuteistasis nuima L. S. nuo veido akinius (t. 1 b. l. 151-153). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas 2019 m. balandžio 6 d. 13.19 val. G. B. nurodo, kad matė, kaip moterį užpuolė vyras, ją tampė, o moteris verkia (t. 2 b. l. 7-10). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. P. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. viešoje vietoje, pažeisdamas visuomenės tvarką, elgdamasis įžūliai, tampė nukentėjusiąją L. S. už rankos, kaklo, skausmingai spaudė, tampė už kuprinės, kuri suplyšo ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo iš dalies paties nuteistojo parodymai (pripažino, kad tampė viešoje vietoje nukentėjusiąją, sugriebęs už kuprinės) liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašas. Iš šių byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo A. P. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis neturėjo tiesioginės tyčios ir savo veiksmais nesiekė ir nenorėjo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos. Nuteistojo teigimu, jis tik norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja bei paklausti, kodėl šio įvykio išvakarėse jį sužalojo bei kada grąžins asmeninius daiktus. Ši apelianto keliama versija vertintina kaip gynybinė ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad pats apeliantas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pasikalbėti su nukentėjusiąja norėjo vietoje, kuri būtų filmuojama ir aplink būtų žmonių. Be to, jis neneigė, kad nukentėjusiąją tąsė sugriebęs už kuprinės, aplink buvo žmonių. Iš šių paaiškinimų matyti, kad nuteistasis suprato, kad elgiasi netinkamai ir tai daro viešoje vietoje, kurioje aplink yra žmonių, įvykio vieta filmuojama, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Be to, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis ne tik šnekėjosi su nukentėjusiąja, bet ir ją tampė už rankos, už kuprinės, nuėmė akinius. Šie veiksmai buvo itin ciniški, įžūlūs ir nepriimtini viešoje vietoje.
16. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykio išvakarėse A. P. pats buvo sužalotas nukentėjusiosios, o šios bylos nagrinėjimo metu dar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiosios atžvilgiu dėl apelianto sužalojimo. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl galimai nusikalstamų nukentėjusiosios veiksmų, galimo smurto naudojimo nuteistojo atžvilgiu, todėl kolegija apie tai plačiau nepasisako. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nėra gauta objektyvių, nešališkų ir neginčijamų duomenų apie tai, kad L. S. nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą. Pažymėta, kad neatmetama galimybė, jog ikiteisminio tyrimo iniciavimą sąlygojo gynybiniai A. P. veiksmai dėl šios bylos (t. 3 b. l. 43-50).
17. Skunde teigiama, kad teismas neįvardino kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o aplinkybė, kad įvykio metu sustoja automobilis dar nepatvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka realiai buvo sutrikdyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, teismas nurodė ir įvertino aplinkybę, ar nagrinėjamu atveju buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis. Pagrįsdamas šią išvadą, pažymėjo, kad nuteistojo netinkamas ir nepagarbus elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė liudytojams G. B. ir D. B. tokį pasipiktinimą, jog jie, pravažiuodami automobiliu pro nukentėjusiąją ir nuteistąjį, nusprendė apsisukti ir nukentėjusiajai pagelbėti, nes jiems nuteistojo elgesys sukėlė pasipiktinimą bei juos sutrikdė. Liudytojus taip pat sutrikdė ir kitų pravažiuojančiųjų asmenų elgesys, kadangi, esant matomai įvykio situacijai, kitų automobilių vairuotojai buvo visiškai abejingi ir nesustojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014). Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai, tiek ir specialisto išvada patvirtina fizinio smurto naudojimo faktą nukentėjusiosios atžvilgiu, o realų visuomenės rimties sutrikdymą pagrindžia liudytojų G. B. ir D. B. parodymai, kadangi jie patvirtino, kad buvo šokiruoti tokio nuteistojo elgesio, tai jiems sukėlė pasipiktinimą.
18. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis tik tampė nukentėjusiąją už kurpinės, tačiau jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir smurto naudojimo faktas nėra įrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad ją sugriebęs už rankos ir už kuprinės tampė nuteistasis, sužalojo jai pirštą. Smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusiąją, matė ir liudytojai G. B. ir D. B.. Liudytojas M. L. patvirtino matęs nubrozdinimą ant kažkurio nukentėjusiosios piršto. Be to, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus neginčijamai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Atsižvelgiant į tai, byloje esanti įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nusikalstamas nuteistojo A. P. elgesys pasireiškė ne tik tuo, kad nukentėjusiąją tampė už kuprinės, bet ir grubiai tampė ją sugriebęs už rankos, nuo veido nuėmė akinius ir visa tai atliko viešojoje vietoje, keliant aplinkiniams išgąstį, nemalonius potyrius, nerimą. Būtent smurtinių veiksmų atlikimas nukentėjusiosios atžvilgiu ir realus visuomenės rimties sutrikdymas (materialioji nusikalstamos veikos sudėtis) leidžia vertinti A. P. veiksmus baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės kontekste, kadangi ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju buvo peržengta administracinės atsakomybės riba, kadangi kilo padariniai – sutrikdyta žmonių rimtis, o nuteistojo veiksmai pasireiškė ne tik žodiniu konfliktu, tačiau ir smurtinių veiksmų atlikimu, o tai išeina už administracinės atsakomybės taikymo ribų.
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį procesą nutraukti. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal to paties straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, šis nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi šia nutartimi apygardos teismas pripažįsta, kad A. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį.
20. Atsiliepime į nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, nukentėjusioji L. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė proceso išlaidų klausimą ir prašo ištaisyti rašymo apsirikimą, įtraukiant į atstovavimo išlaidas – 300 Eur pagal 2019 m. spalio 22 d. teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas priteisė nukentėjusiajai jos patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms pagal 2019 m. gegužės 15 d. – 800 Eur sumai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu 2020 m. sausio 16 d. – 100 Eur sumai pinigų priėmimo kvitus, tačiau neatsižvelgė į išlaidas, nurodytas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo kvite. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl skundžiamo nuosprendžio nei prokuroras, nei nukentėjusioji nepadavė apeliacinio skundo, todėl apeliacinės instancijos teisme šio klausimo spręsti nėra galimybės.
21. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.