Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-19 nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba) P. D. atžvilgiu 2016-11-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 23HTP-13 už tai, kad 2016-11-04 atliekant neplaninį patikrinimą dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų vykdymo kiaulių laikymo vietose, nustatyta, kad prie įėjimo į kiaulių laikymo patalpą yra pašalinių daiktų, nėra dezinfekcinio kilimėlio, nėra vietos batų, rūbų persirengimui, einant į kiaulių laikymo vietą įėjimas neaptvertas. Šio protokolo pagrindu Tarnyba 2016-11-07 priėmė nutarimą Nr. VMVT-ANYKN-76865547-16, kuriuo P. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 109 straipsnį nubaudė 58 eurų bauda.

1.1. Nesutikdamas su Tarnybos 2016-11-07 nutarimu, P. D. Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-01-19 nutartimi P. D. skundo netenkino, tačiau atsižvelgęs į dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pažeidėjo asmenybę, švelnino paskirtą baudą iki 29 eurų.

2. Skundu P. D. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-19 nutartį bei Tarnybos 2016-11-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes priimdamas nutartį, vadovavosi tik Tarnybos viršininko D. Ž. ir liudytojos A. Z. parodymais, ignoruodamas jo žodinius ir rašytinius paaiškinimus.

2.1. P. D. skunde nurodo, kad po pirmo neplaninio patikrinimo nuvyko į Tarnybą ir sutarė su jos viršininku D. Ž., kad jis atvažiuos ir jo akivaizdoje atliks teisės aktų reikalavimus atitinkančius pakeitimus. Tačiau D. Ž. užuot atvykęs, ruošė dokumentus nubaudimui. Toks jo elgesys, P. D. manymu, yra negarbingas ir nesąžiningas.

2.2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo tvarte nėra galimybių laikytis Biologinio saugumo priemonių reikalavimų dėl dezo kilimėlio ir persirengimo patalpos, nes nėra atskiro įėjimo į kiaulių laikymo vietą – įėjimas yra bendras tiek į galvijų laikymo vietą, tiek į kiaulių laikymo vietą. Kiaulių laikymo vieta yra gardas, aptvertas medine tvora, per kurią įkelia maistą bei pašalina mėšlą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Biologinio saugumo priemonių reikalavimai skirti tik kiaulių, o ne mišriems ūkiams, todėl neprivalo jų laikytis. Prie įėjimo į tvartą patikrinimo metu pašalinių daiktų nebuvo - buvo rasti tik kasdienio naudojimo daiktai ir kaladė, naudojama paskirstymo dėžutei pasiekti, kuri paprastai būna išnešama. Pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą neskaitęs, nes blogai jautėsi dėl diabeto sukelto negalavimo.

2.3. Į posėdį atvyko 2016-11-07 11.00 val., tačiau ginčo metu pakilo kraujospūdis ir buvo priverstas išeiti.

3. Anykščių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas D. Ž. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo palikti Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą, P. D. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4. Pareiškėjo skundas atmetamas.

5. Pareiškėjas P. D. nesutinka su Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimu, kuriuo paskirta bauda pagal ATPK 109 straipsnį, bei su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-19 nutartimi, kuria jo skundas atmestas. Kaip matyti iš skundo, P. D. mano, kad jis nėra pažeidimo subjektas, t.y. neprivalo laikytis Biologinio saugumo priemonių reikalavimo kiaulių laikymo vietose, nes jo ūkis mišrus, t.y. laiko ir kiaules, ir galvijus. Be to Biologinio saugumo priemonių reikalavimai jo tvarte realiai negali būti įgyvendinami. Tačiau teismas, šališkai vertindamas įrodymus, priėmė jam nepalankų sprendimą.

5.1. Su minėtais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akte nurodyta, kad P. D. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „D. B. saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ (toliau – Reikalavimai) 6; 7; 8.6. ir 23 punktuose numatytus kiaulių laikymo reikalavimus: 6 p. Kiaulių laikymo vietos teritorija turi būti reguliariai tvarkoma. Joje auganti žolė turi būti laiku nušienaujama, krūmai apkarpomi, medžiai iškertami ar nugenėjami, kad juose būtų sunku veistis graužikams ir kitiems gyvūnams; 7 p. Kiaulių laikymo vieta turi būti aptverta tvora (medine, tinkline ir kt.), o prie įvažiavimo, įėjimo į kiaulių laikymo vietą turi būti įrengti vartai. Tvora ir vartai turi būti įrengti taip, kad į kiaulių laikymo vietos teritoriją negalėtų nekontroliuojamai patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai; 8.6 p. įeinant į ją arba kiaulių auginimo zoną ar išeinant iš jų darbuotojai ir lankytojai negalėtų išvengti perėjimo per dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis pagal gamintojo instrukciją; 23 p. Reikalavimų 21 ir 22 punktuose nurodytu atveju kiaulių laikymo patalpos laikomos kiaulių laikymo vieta ir kiaulių auginimo zona, į kurias įeinant privaloma persirengti darbiniais ar specialiais drabužiais ir persiauti darbiniais ar specialiais batais, o išeinant privaloma persirengti naudotus darbinius ar specialius drabužius ir persiauti naudotus darbinius ar specialius batus. Drabužiai ir batai turi būti švarūs, drabužiai – reguliariai skalbiami ir keičiami, batai – reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Kiaulių laikymo patalpos arba valda, kurioje jos yra, turi būti aptverta, kaip nustatyta Reikalavimų 7 punkte, o teritorija, esanti apie kiaulių laikymo patalpas, tvarkoma, kaip nustatyta Reikalavimų 6 punkte.

5.2. P. D. neneigia, kad jo ūkis neatitinka Biologinio saugumo priemonių reikalavimų, nurodytų 2016-11-04 patikrinimo akte. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas D. Ž., iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo P. D. ūkis buvo tikrintas ne vieną kartą. Pirmojo patikrinimo metu nustatytus pažeidimus P. D. turėjo pašalinti iki 2016-06-01, antrojo patikrinimo metu – iki 2016 m. rugpjūčio mėn., tačiau P. D. nurodymų nevykdė ir afrikinio kiaulių maro metu nesilaikė teisės aktais nustatytų griežtų prevencinių priemonių. Tiek posėdžio metu, tiek skunde pažeidėjo nurodytos aplinkybės – ūkis mišrus, tvarte sudėtinga ir netikslinga įrenginėti dezo kilimėlį, vietą persirengimui, aptverti kiaulių laikymo vietą ir kt. – nešalina jo pareigos laikytis Biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir nepaneigia P. D. kaltės už minėtų reikalavimų nesilaikymą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 109 straipsnyje.

5.4. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apylinkės teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. A. rajono apylinkės teismo 2017-01-19 nutartį nepakeistą, P. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.