Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – panaikinti 2008 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-3922-(1.3) „Dėl Vytauto Sapronaičio sodo žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Dituva“ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo“, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. suderinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir žemės ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriuos parengė UAB „Vakarų matininkas“ ir priteiti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad 2011 m. balandžio mėn. kreipėsi į UAB „Vakarų matininkas" dėl kadastrinių matavimų atlikimų ieškovams priklausančiam sodo sklypui esančiam SB „Dituva", kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su žemės sklypo planu, kuriame rangovas nurodė, kad 763 m² žemės sklypo plotą neįmanoma pamatuoti, nes ieškovų sklypo pagal registruotus kadastrinius matavimus, 45 m² užėmė gretimas sodo sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad gretimo sklypo plotas vietoj 600 m², po kadastrinių matavimų padidėjo iki 648 m² ieškovų sklypo sąskaita. Pažymėtina, kad matavimai buvo atlikti ieškovams nedalyvaujant ir nepranešant apie atliekamus kadastrinius matavimus. Tai taip pat patvirtino, kad pateikta kadastrinė byla, kurioje nėra ieškovų suderinimo su atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais, taip pat nėra ir pranešimo apie atliekamus kadastrinius gretimo sklypo kinius matavimus. Taip pat nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė pažeidimus atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), dėl kurių sumažėjo mūsų sodo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, taip pat nustatė, kad žemės sklypo ribos atlikus kadastrinius matavimus neatitinka, teritorijų planavimo dokumente (generalinio sodo bendrijos plano) suformuotų anksčiau minėto žemės sklypo ribų ir ženklinimo procedūros atliktos nesivadovaujant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės S. P. atstovas advokatas R. K. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė teismo kreiptis į Specialiąją kolegiją dėl civilinės bylos teismingumo. Jų manymu, byla pagal pareikštą reikalavimą nagrinėtina administraciniame teisme. Ieškovės A. A., atstovaujamos globėjo A. A., atstovas prieštaravo dėl bylos perdavimo administraciniam teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus bei savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Šioje byloje keliami reikalavimai skirtingos teisinės prigimties. Vieni reikalavimai kyla iš administracinių teisinių santykių, kiti reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis).