Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-853-878/2013

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-30
Bylos Nr.: 2-853-878/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00635-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Liubinienė
Ieškovas: Vaikų globos namų „Šaltinėlis“
Išvadą teikia: Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-853-878/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00635-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos 76.5; 116.1. (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovo Vaikų globos namų „Šaltinėlis“ atstovėms D. K. K. ir advokatei R. Č., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. O., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaikų globos namų „Šaltinėlis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vaikų globos namai „Šaltinėlis“ prašo nuginčyti G. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvystę ir nustatyti, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, o A. B. nėra G. B. tėvas, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti įrašą G. B. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, kad vaiko G. B. tėvas yra A. B..

Ieškinyje nurodė, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini) V. B. esant santuokoje su A. B., todėl gimimo liudijime vaiko tėvu buvo įrašytas A. B.. A. B. ir V. B. taip pat turėjo vyresnį, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. B.. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu V. B. ir A. B. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia, jų vaikams nustatyta nuolatinė globa, vaikų globėju paskirta Jiezno vaikų globos namų administracija. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi buvo pakeistas Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimas, vaikų nuolatiniu globėju paskiriant Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Šv. Juozapo namus, kurių vykdoma vaikų globos namų „Šaltinėlis“ programa 2010 m. rugpjūčio 5 d. įregistruota savarankiško juridinio asmens – Tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos Vaikų globos namai „Šaltinėlis“ statusu. G. B. prašymu ieškovas pradėjo domėti tikrąja vaiko biologine giminyste, jog nes vaikas savo tikruoju tėčiu laikė kartu su jo mama V. B. gyvenusį A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) A. G. brolio kunigo A. G. iniciatyva 2013 m. kovo pradžioje sužinota, kad Prienų rajono apylinkės teisme 2003 m. buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-501-07/03 pagal 2003 m. balandžio 22 d. A. G. ieškininį pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, A. G. buvo nurodęs, jog nuo 2002 m. pavasario gyvena kartu su V. B., išlaiko ją ir bendrai sugyventą sūnų G. B., ir prašė pripažinti negaliojančiu bei panaikinti įrašą G. B. gimimo liudijime, kad vaiko tėvas yra A. B., pripažinti, kad jis, A. G., yra G. B. tėvas, o G. B. jo sūnus. Prienų rajono apylinkės teismas 2003 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi A. G. ieškinį paliko nenagrinėtu, nes teismui nepavyko įteikti teismo šaukimų šalims. Ieškovo atstovė 2013 m. balandžio 23 d. gavo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (23.28) (duomenys neskelbtini) su pridėtais dokumentais, liudijančiais V. B. bendrą gyvenimą su A. G., A. B. nepripažinimą tėvystės, ketinimus kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, A. G. siekimą įregistruoti G. tėvystę. A. G. giminaičiai neabejoja, jog G. B. yra jo sūnus ir dėl vaiko išorinio panašumo į jį. G. B. buvo auginamas A. G., tarp jų buvo užsimezgęs tėvo ir vaiko ryšys, o A. B. G. B. yra visiškai svetimas žmogus. Vaikas niekada nelaikė atsakovo A. B. savo tėvu, o atsakovas niekada nelaikė G. savo sūnumi, jo niekada neprižiūrėjo ir neteikė išlaikymo. Atsakovas A. B. santuokinius ryšius su V. B. faktiškai nutraukęs, gyveno atskirai, todėl negalėjo būti G. B. tėvas, jis niekada nedalyvavo auklėjant vaiką, nes šis augo V. B. ir A. G. šeimoje. G. B. nori, jog būtų įgyvendinta jo teisė žinoti savo tėvus ir turėti tėvo pavardę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas į gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog „Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2007 yra išaiškinęs, jog „Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Nuginčijus A. B. tėvystę, vaikui nekils grėsmė likti be tėvo, nes A. B. tėvystę nuginčyti siekiama būtent todėl, jog būtų galima nustatyti tikrojo vaiko tėvo A. G. tėvystę atsižvelgiant į vaiko interesus. CK 3.146 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Nors A. G. yra miręs, tačiau tarp vaiko ir A. G. buvo susiklostęs socialinis ir psichologinis ryšys, vaikas pripažįsta jį kaip savo tėvą, A. G. giminaičiai visada rūpinosi ir rūpinasi G. B. kaip savo artimu giminaičiu, todėl įrašas vaiko liudijime apie tėvą A. B. kelią vaikui nusivylimą, nepasitenkinimą, vaiko psichikos ir tėvystės reikšmės supratimo sumaištį ir riboja jo trokštamą įgyvendinti teisę turėti tikrojo tėvo G. pavardę. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, atsakovo tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus žinoti savo tėvus, teisę į šeimos tęstinumą ir vaiko teisinio statuso aiškumą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie jo laiką ir vietą informuotas asmeniškai (b.l. 87). Jis neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, nenurodė savo neatvykimo priežasčių, todėl byla išnagrinėta atsakovui A. B. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinio reikalavimus palaiko. Nurodė, kad ieškinys paduotas vaiko interesais, siekiant nustatyti jo biologinę kilmę iš tėvo, A. B. skyriaus darbuotojams nevienareikšmiškai teigė nesąs G. tėvas. Išvadoje nurodė, kad skyriuje yra rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuota informacija apie tai, kad V. B. nuo 2002-2003 metų gyveno kartu su A. G., ir šis gyvenimas turėjo šeimos santykiams būdingų bruožų, kad A. B. nepripažino tėvystės ir ketino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kad A. G. rūpinosi G. B., teigė esąs tikras jo tėvas, įsipareigojo įregistruoti tėvystę, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tėvystės G. nustatymo. Nepilnametis G. B. pripažįsta A. G. kaip savo tėvą, nori, kad jo pavardė būtų pakeista iš B. į G.. Mano, kad atsakovo tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus žinoti savo tėvus, teisę į šeimos tęstinumą ir vaiko teisinio statuso aiškumą (b.l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius savo pareigas jo atžvilgiu (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, vaiko motina ir spėjamas tėvas jau yra mirę, ekspertizės neskyrė, bylą sprendė, vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko motina V. B., tėvu gimimo liudijime nurodytas A. B. (b.l. 8). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). G. B. gimimas Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas motinos V. B. pareiškimu, žinios apie vaiko tėvus įrašytos remiantis santuokos akto įrašu (b.l. 57-58). Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu V. B. ir A. B. neterminuotai apribota tėvų valdžia, jų vaikams D. B. ir G. B. nustatyta nuolatinė globa, vaikų globėju paskirta Jiezno vaikų globos namų administracija, o Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimas pakeistas ir vaikų nuolatiniu globėju paskirti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Šv. Juozapo namai (b.l. 10-11). Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos Vyriausiosios tarybos 2009 m. liepos 13 d. posėdžio Nr. 21 protokoliniu sprendimu nuspręsta Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Šv. Juozapo namų programą Vaikų globos namai „Šaltinėlis“ forminti savarankiško juridinio asmens – „tradicinė religinė bendruomenė“ – statusu (b.l. 12), ir Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Vaikų globos namai „Šaltinėlis“ 2010 m. rugpjūčio 5 d. įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (b.l. 13-14). Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos lankymosi šeimoje akte 2002 m. vasario 13 d. užfiksuota, kad V. B. gyvena su sugyventiniu A. G., laukiasi kūdikio (b.l. 27), o buities sąlygų patikrinimo akte 2003 m. vasario 14 d. užfiksuota, kad V. B. gyvena su sugyventiniu A. G. ir vaikais D. ir G., siūloma susitvarkyti sūnaus G. tėvystę, nes A. G. save laiko biologiniu vaiko tėvu (b.l. 28). A. B. 2003 m. vasario 26 d. Prienų rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybai raštu nurodė, jog atsisako auginti G. B., nes šis nėra jo sūnus, ateityje žada kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (b.l. 23). Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2003 m. vasario 24 d. vaiko padėties įvertinimo akte nurodyta, jog vaiko G. B. tėvas A. B. nepripažįsta tėvystės, ketina kreiptis į teismą dėl jos nuginčijimo, gyvena skyrium (b.l. 31-33), o 2003 m. kovo 6 d. rašte A. B. nurodyta, jog A. B. neigia G. B. tėvystę, su V. B. gyvena skyrium (b.l. 24). A. G. 2003 m. kovo 4 d. prašė Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą leisti iš ligoninės pasiimti G. B., nurodydamas, kad jis yra tikras G. tėvas ir kad kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo (b.l. 25). Prienų rajono apylinkės teisme 2003 m. gegužės 5 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškininį pareiškimą atsakovams V. B., G. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl tėvystės nustatymo (b.l. 18-19), jame nurodyta, kad ieškovas su V. B. kartu gyvena nuo 2002 m. pavasario, augina bendrą sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas V. B. sutuoktinis A. B., todėl ieškovas siekia nuginčyti G. B. tėvystę, nustatant, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų dėl šalių gyvenamosios vietos adreso nurodymo, ieškinys paliktas nenagrinėtas (b.l. 20, 22). G. B. gyvenimas kartu su motina V. B. ir jos sugyventiniu A. G. užfiksuotas ir buities sąlygų patikrinimo aktuose 2003 m. kovo 5 d.- 2005 m. liepos 7 d. laikotarpiu (b.l. 34-45). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15).

G. B. gimė jo motinai V. B. nenutraukus santuokos su atsakovu A. B., tačiau gyvenant kartu su kitu vyru – A. G.. Kaip patvirtino apklausti liudytojai J. G., A. G., R. G., V. B. ir A. G. palaikė artimus santykius, buvo sugyventiniai, o su A. B. V. B. tuo metu bendro ūkio nevedė, kartu negyveno. Liudytojai taip pat patvirtino, jog A. B. niekad nelaikė G. B. savo sūnumi, tuo tarpu A. G. vaiką visada pripažino savo sūnumi, jį augino, išlaikė ir juo rūpinosi nuo pat gimimo, vaikas į jį vizualiai labai panašus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta ir į bylą pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. B. visada neigė savo tėvystę, o A. G. siekė ją nustatyti ir netgi kreipėsi dėl to į teismą, tačiau byla nebuvo išnagrinėta dėl teismo nustatytu terminu nepašalintų ieškinio trūkumų. Siekio nuginčyti G. B. tėvystę A. G. nespėjo įgyvendinti, nes (duomenys neskelbtini) mirė.

Bylos medžiaga, taip pat pats nepilnametis G. B. patvirtina, kad G. G. A. B. kaip tėvo nepažįsta, jokio išlaikymo iš jo niekada negavo, jokio socialinio ryšio, bendravimo ir tėviškų santykių tarp jo ir atsakovo nėra, todėl tėvystės nuginčijimas niekaip nepažeis vaiko interesų. Vaikas nori, kad būtų nuginčyta A. B. tėvystė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovo duomenys vaiko G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, atsakovas A. B. negali būti G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Nustatytina, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, ir panaikintini G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą jo gimimo įraše ir jo pagrindu Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime.

Pažymėtina, kad CK 3.151 straipsnio 1 dalis numato ratą subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. B. visiškai ignoravo teismo procesą dėl tėvystės nuginčijimo, pats G. yra dar nepilnametis, neįgijęs visiško veiksnumo, o tiek vaiko motina V. B., tiek A. G., laikęs save G. tėvu, yra mirę, nepilnametis G. B. yra globojamas ieškovo, pripažintina, kad nesant gyvų nei vaiko motinos, nei spėjamo tėvo ir šiems asmenims negalint pareikšti ieškinio, siekiant užtikrinti vaiko teisės žinoti savo tėvus nuo pat gimimo ir nustatyti tikruosius giminystės ryšius, ieškinys yra pareikštas tinkamo subjekto.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo A. B. priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 2) ieškovui ir 41,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B. nėra A. B. sūnus.

Panaikinti G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą jo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu 2002 m. birželio 19 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime serija AG Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B. 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Vaikų globos namams „Šaltinėlis“.

Priteisti iš atsakovo A. B. 41,40 Lt (keturiasdešimt vieną litą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją per 3 dienas išsiųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystei išregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė