- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- ATP-394-152/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01230-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 4200 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 24 d. apie 13.21 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad yra apkaltintas ir nubaustas už tai, ko nepadarė. Apelianto nuomone, teismo sprendimas neteisingas ir nepagrįstas, nes teismas neobjektyviai ir šališkai vertino byloje esančius įrodymus, neapklausdamas liudytojo M. B., padarė procesinius pažeidimus, sutrukdžiusius įsigilinti į padaryto pažeidimo esmę, liko neištirta administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė.
Apelianto teigimu, nė vienas teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad būtent jį matė už vairo autoįvykio metu, liudytojai nenurodė jo transporto priemonės „Audi 100„ valstybinio numerio, teismas nepagrįstai atsisakė patikrinti galimai autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimų, nepaskyrė autotechninės ekspertizės, kad galima būtų konstatuoti apgadinimų aukščio ir pobūdžio suderinamumą.
Apeliantas kategoriškai tvirtina, kad įvykio dieną jis nevairavo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodo kitokias įvykio aplinkybes, negu nustatytos byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo V. B. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Institucijos manymu, teismas pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas šališkai įvertino surinktų įrodymų visetą, neišsiaiškinta daug svarbių aplinkybių (neskyrė ekspertizės dėl automobilių apgadinimų aukščio ir pobūdžio suderinamumo), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. B. padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2, 3 1 b. l.); eismo įvykio vietos schema (5 b. l.) asmens blaivumo testas (6 b. l.); administracinio sulaikymo protokolas (8 b. l.); V. B. paaiškinimas (9 b. l.); nukentėjusiojo paaiškinimas (10 b. l.); policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai (12, 13, 14 b. l.); transporto priemonių techninės apžiūros aktas (15-21 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu nukentėjusiojo M. M., liudytojų M. M. , E. P. ir D. L. duoti parodymai (36, 37; 27 b. l.); liudytojos R. M. duoti parodymai (48 b. l.).
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas M. M. parodė, kad jis įvykio dieną apklausė šalia gyvenusią ir įvykį mačiusią moterį, automobilio Audi 80 savininką, vairuotojas, liudytojo teigimu, buvo apklaustas išsiblaivęs, vairuotojas neneigė, kad važiavo, bet nieko neapgadino, sakė, kad „susitarė, atlygino“. Liudytojas parodė, kad girtą vairuotoją sulaikė pas apklaustą liudytoją dirbęs asmuo, kuris toliau dalyvauti tyrimo eigoje griežtai atsisakė.
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas E. P. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad ties Gegužių g. 49 namu sulaikytas girtas vairuotojas, kuris atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus į vietą, kieme stovėjo du vyriškiai: V. B. ir kitas vyriškis, kuris perdavė automobilio raktelius ir paaiškino, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, bandė išvažiuoti, bet jis vyrą sulaikė. Neblaivų vairuotoją sulaikęs asmuo paaiškinimą rašyti kategoriškai atsisakė. Audi 100 vairuotojas gailėjosi, sakė norėjęs važiuoti pas draugą, sakė, kad susitars, neneigė, kad vairavo.
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas D. L. parodė, kad įvykio dieną paskambinęs vyriškis pranešė, kad namo kieme sulaikytas vairuotojas ir iš jo paimti rakteliai, pasakė, kad galimai kliudyta kita transporto priemonė.
Posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. parodė iš buto mačiusi, kaip automobilis Audi 100, vairuojamas apie 50 metų vyro, kliudė automobilį Audi 80. Išlipęs vyras apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo, iš pažiūros jis atrodė išgėręs. Liudytojos teigimu, įvykį matė vyrai, kurie krovė jai baldus, vienas jų sėdo į automobilį ir pasivijo vairavusį žmogų. Liudytoja patvirtino viską pasakiusi pareigūnams. Liudytojos bylos medžiagoje esančiame paaiškinime nurodyta, kad automobilio Audi 100 valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini).
Administracinio teisės pažeidimo protokole, asmens blaivumo teste, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuotos aplinkybės, taip pat apylinkės teismo posėdžių metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, įvykį mačiusios liudytojos, nukentėjusiojo duoti parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. 2013 m. balandžio 24 d. apie 13.21 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino iš įvykio vietos ir šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. M. ir E. P. duotais parodymais, kuriuos patvirtina 2013-04-24 tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės bei paaiškinime užfiksuotos V. B. nurodytos aplinkybės, kad 2013-04-24 važiavo savo Audi 100 (duomenys neskelbtini) ir lyg kliudė kitą automobilį Audi 80, bet davęs 100 Lt ir vienas kitam pretenzijų nebeturi, be to, šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga (patikrinimo alkotesteriu duomenys). Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai M. M. ir E. P. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas būtų buvęs šališkas.
Dėl apelianto skundo argumento, kad teismas neskyrė autotechninės ekspertizės automobilių apgadinimų aukščio ir pobūdžio suderinamumui įvertinti, teismas konstatavo, kad transporto priemonių apgadinimai yra sutampantys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada, iš bylos medžiagoje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, kad automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas, automobiliui Ausi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis kablys (15-21 b. l.) Apgadinimų žymės aukščio, lokalizacijos, matmenų atžvilgiu sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertinį automobilių tyrimą.
Dėl skundo argumento, kad apylinkės teismas turėjo pareigą apklausti asmenį, betarpiškai mačiusį įvykį, nustatyta, kad teismas to nepadarė dėl tikslių asmens anketinių duomenų nebuvimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykį tiesiogiai matęs ir pažeidėją sulaikęs liudytojas kategoriškai atsisakė dalyvauti tyrimo eigoje, todėl teismas neturėjo galimybės jo apklausti ir vertino tuos įrodymus, kurie buvo surinkti bylos nagrinėjimo eigoje.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas byloje negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka daryti pagrįstai išvadai dėl V. B. kaltų veiksmų. Todėl nėra pagrindo atlikti kitų procesinių veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. birželio 20 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.