Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus – atstovui,

nedalyvaujant surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą institucijos – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. skundą dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2009 m. gegužės 20 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 1 d. paskirta 700 litų bauda už tai, kad jai esant UAB „Genvitas“ direktore, 2008 m. spalio 15 d. atleidus bendrovėje dirbusį darbuotoją A. G. , jo atleidimo dieną su juo visiškai neatsiskaitė, tuo pažeidžiant LR Darbo kodekso 141 str. 1 d. nuostatas.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą atstovas į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl skundo nepateikė, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (b.l.12).

Nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda G. J. , panaikintinas ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nes grąžinti bylą dėl nustatytų pažeidimų papildomam tyrimui pagrindo nėra, kadangi pasibaigęs ATPK 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmas ATP protokolas (b.l.10) buvo surašytas 2008 m. lapkričio 28 d., pakartotinis ATP protokolas surašytas 2009 m. balandžio 3 d. juose yra nurodyti pažeidėjo anketiniai duomenys, taip pat konstatuota, jo pažeidimas yra padarytas atleidimo dieną visiškai neatsiskaitant su buvusiu darbuotoju A. G. . Tuo tarpu Institucijos priimtame 2009 m. gegužės 20 d. yra nurodyta, jog nebuvo atsiskaityta su A. G. , nors byloje duomenų apie tai, kad toks asmuo UAB „Genvitas“ būtų dirbęs ir atsiskaitant su juo būtų padaryti pažeidimai, nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – darbo sutarties kopijos, paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų – matyti, kad bendrovėje dirbo būtent A. G. , todėl teismas konstatuoja, jog Institucijos priimtame nutarime neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktoje teismui administracinio teisės pažeidimo byloje, priešingai nei nurodo savo atsiliepime Institucija, nėra jokių įrodymų apie tai, kad Institucija prieš nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą būtų tinkamai pranešusi apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes pateikti įrodymai patvirtina tik, kad buvo pranešta, jog byla bus nagrinėjama 2009-05-19, kai tuo tarpu ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2009-05-20, todėl ir šiuo aspektu priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Kadangi aukščiau pateiktų argumentų pagrindu paskirtos administracinės nuobaudos ir priimto nutarimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl paskirta nuobauda ir priimtas nutarimas naikintinas. ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 str. 3 d. numato, kad šis terminas, esant atitinkamoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 1 metų, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultaciją Nr.122 “Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo” toks terminų pratęsimas galimas institucijos (pareigūno) motyvuotu nutarimu, kuriame nurodomos termino pratęsimo priežastys, numatytos ATPK 35 str. 3 d., taip pat nurodoma, kuriam terminui pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo laikas. Taip pat šis procesinis veiksmas turi būti atliktas iki sueinant ATPK 35 str. 1 d. numatytam terminui. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai sukako 2009 m. balandžio 15 d., nes tada suėjo 6 mėn. nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos, administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus nėra surašęs, todėl teismas konstatuoja, kad nors ir būtų pagrindas administracinę bylą grąžinti administracinę nuobaudą skyrusiai institucijai įpareigojant pašalinti nustatytus teisminio nagrinėjimo metu trūkumus, tačiau šiuo metu yra praėjęs terminas, per kurį galima skirti administracinę nuobaudą, ir kadangi priimtas nutarimas naikinamas dėl padarytų procesinių pažeidimų, tai yra pagrindas administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 7 p. – pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams. Teismo nuomone, administracinę bylą tyrusi ir nagrinėjusi institucija turėjo pakankamai laiko visapusiškai ir objektyviai ištirti administracinę bylą bei paskirti teisėtą ir pagrįstą nuobaudą, nes byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų vengęs administracinės atsakomybės ar būtų nustatytos kitos ATPK 35 str. 3 d. numatytos aplinkybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad priimant 2009-05-20 nutarimą nuobaudos skyrimo terminai taip pat jau buvo pasibaigę, todėl ir šiuo aspektu paskirta nuobauda negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 7 p.

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. skundą patenkinti, panaikinti 2009 m. gegužės 20 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus darbo teisei nutarimą, kuriuo G. J. pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. paskirta 700 (septynių šimtų) litų bauda, ir bylą G. J. atžvilgiu pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. nutraukti pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.