Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalyje, ir nubausta 5792 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bauda už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 4 d., apie 19.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdama licencijos verstis tabako gaminių prekyba, pardavė P. K. 5 pakelius cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaičiuojant privalomus sumokėti mokesčius yra 14,95 Eur (0,40 MGL). Šiais veiksmais A. K. pažeidė 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143, pakeisto 2015 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XII-1738 (nuo 2015 m. gegužės 28 d.), 10 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir, būdama 2015 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu bausta pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.Skunde apeliantė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas paviršutiniškai įvertino įrodymus ir tendencingai rėmėsi kaltinančios pusės - policijos pareigūnų - parodymais, nesirėmė teismų praktika, netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio dieną namuose buvo ir liudytojas A. K., kuris atidarė duris policijos pareigūnams. Būtent jis geranoriškai parodė pareigūnams vietas, kuriose laikė jam priklausančias cigaretes. Penkis pakelius cigarečių P. K. taip pat pardavė A. K.. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo savo kambaryje, tik po kurio laiko atėjo ir pasidomėjo, kas vyksta. Tai, jog duodamas parodymus teisme A. K. suklydo įvardindamas tam tikras įvykio detales, yra suprantama ir pateisinama, nes nuo įvykio iki apklausos teisme praėjo beveik pusė metų. Apeliantė pažymi, jog liudytojo P. K. parodymai nėra nuoseklūs. Iš pradžių šis liudytojas teigė, kad iš jos cigaretes pirko ne pirmą kartą, vėliau nurodė, jog tik įvykio dieną išsiaiškino, kad cigarečių galima įsigyti pas jos sūnų, taigi, jų namuose P. K. lankėsi pirmą kartą. Be to, minėtas asmuo kategoriškai netvirtino, jog cigaretes pardavė apeliantė, jis nurodė, kad jam tik atrodo, jog tuos pakelius padavė ponia A. K..Skunde nurodoma ir tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių policijos pareigūnai ją pirmą kartą apklausė tik praėjus keturiems mėnesiams nuo įvykio, nors, pasak teisme liudijusių policijos pareigūnų, ji buvo sulaikyta įvykio vietoje. Iš jos nebuvo paimtas joks paaiškinimas. Pareigūnai P. K. ir A. K. atskirai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus ir juos nubaudė, sąmoningai jos neįtraukdami į procesą. Tokiu būdu buvo grubiai suvaržyta ir pažeista jos teisė į tinkamą gynybą. Tik po to, kai sprendimai dėl nuobaudų skyrimo P. K. ir A. K. įsiteisėjo, jų pagrindu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jai. Taigi, policijos pareigūnai siekia iš vieno įvykio sumodeliuoti tris atskirus pažeidimus. Apeliantės teigimu, tokie pareigūnų darbo metodai yra netoleruotini, ydingi ir grubiai pažeidžiantys ATPK 1 straipsnio nuostatas.Apeliantė pažymi, kad jai paskirta administracinė nuobauda – bauda, savo dydžiu prilygsta sankcijoms, skiriamoms už baudžiamajame įstatyme numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ar kaltinamasis. Be to, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Apeliantės teigimu, byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Jos kaltė grindžiama išskirtinai prielaidomis ir abejonėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. skundas netenkinamas.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. K. savo kaltės, padariusi ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, nepripažįsta, teigdama, jog buvo netinkamai, paviršutiniškai įvertinti byloje surinkti įrodymai, kurie nepatvirtina, jog ji pardavė penkis pakelius kontrabandinių cigarečių P. K.. Minėtas cigaretes P. K. pardavė jos sūnus A. K., kuriam cigaretės ir priklausė, todėl nebuvo teisinio pagrindo jai skirti 5792 Eur baudą. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas A. K. kaltę, vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, liudytojų P. K., A. K. parodymais, pirminiais įvykio dieną surašytais tarnybiniais pranešimais bei sulaikytų asmenų paaiškinimais. Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kuriuos parodymus laiko patikimais ir kuriuos vertina kritiškai. Esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų byloje nėra užfiksuota, todėl atmetamas apeliantės skundo teiginys, jog buvo vadovautasi vien prielaidomis. Įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai nubaudė A. K. pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį.Priešingai nei nurodoma skunde, nei tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų, nei cigaretes pirkusio asmens – P. K. parodymai nėra nenuoseklūs. Įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios ir išsamiai nustatytos. 2015 m. gruodžio 4 d. buvo vykdoma policijos prevencinė priemonė „Veiklos sustiprinimas kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta“, kurios metu pagal gautą anoniminio pranešimo informaciją dėl galimai vykdomos prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis buvo stebimas A. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuose stebėjimo veiksmuose dalyvavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. K., tyrėjai R. B., N. U. ir vyresnysis specialistas G. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog gautoje anoniminėje informacijoje buvo nurodyta, jog galimai kontrabandinėmis cigaretėmis prekiauja būtent A. K.. Tai savo tarnybiniuose pranešimuose pažymėjo tyrėjai R. B. ir A. K. (b. l. 4, 5).2015 m. gruodžio 4 d., apie 19.40 val., minėti pareigūnai pastebėjo iš stebimo objekto išeinantį žmogų, kuris įtartinai kažką nešėsi vilkimos striukės viduje. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pilietis P. K., kurį sustabdė tyrėjas R. B.. Minėtam pareigūnui P. K. paaiškino, kad cigaretes įsigijo pas A. K. po 1,30 Eur už pakelį. Cigaretės buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais. Savo įvykio dieną pateiktame paaiškinime P. K. nurodė, kad apie tai, jog A. K. prekiauja cigaretėmis, sužinojo iš (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų. Nuėjęs pas apeliantę į namus, jis bendravo būtent su šia moterimi, t. y. paprašė parduoti penkis pakelius cigarečių. A. K. iš karto nuėjo ir atnešė jam pageidaujamą kiekį cigarečių pakelių „Minsk 5 Super Slims“ (b. l. 7). Teismo posėdžio metu P. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kur galima įsigyti pigesnių cigarečių jam nurodė (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas, o nurodytame name jį pasitikusi A. K. atnešė ir pardavė penkis pakelius cigarečių. Nors teisme P. K. teigė, jog už cigaretes sumokėjo apie 5 eurus, o pirminiame paaiškinime nurodė mokėjęs 6,50 eurų, tai nėra esminė aplinkybė, keičianti apeliantei inkriminuoto pažeidimo pobūdį. Pagrindinis duomuo liko nepakitęs – cigaretes pardavė būtent A. K.. Pažymėtina, jog P. K. su apeliante nėra pažįstami, jų nesieja nei draugiški, nei priešiški santykiai, todėl nesivadovauti šio liudytojo parodymais nėra objektyvaus pagrindo. Tai, jog P. K. galėjo tiesiog sąžiningai suklysti, taip pat vertinama kritiškai, kadangi daugiau moterų apeliantės namuose nebuvo, o sumaišyti vyrą su moterimi nėra loginės tikimybės.Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog A. K., teismo posėdžio metu prisiimdamas kaltę dėl kontrabandinių cigarečių pardavimo trečiajam asmeniui, bandė padėti motinai A. K. išvengti administracinės atsakomybės. Nors apeliantė skunde aiškina, kad į jos namus atvykę pareigūnai pirmiausia bendravo su jos sūnumi, nes pastarasis atidarė jiems namo duris, o ji iš savo kambario atėjo vėliau, norėdama pasiaiškinti, dėl ko atvyko policijos pareigūnai, tačiau šią versiją paneigia apklaustų policijos pareigūnų parodymai. R. B. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad į namo vidų įėjo pro atidarytas duris, nes išėjęs cigarečių pirkėjas jų pilnai neuždarė, taigi, durys buvo praviros. Tuomet buvo pasikviesta A. K., kuri gynėsi, jog cigarečių niekam nepardavė. Tai, jog pirmiausia buvo kontaktuota su apeliante, nurodė ir liudytojas A. K.. Šiam užėjus į namo vidų, jis jau rado A. K., pirkėją ir tyrėją R. B.. Tik paskui iš kambario atėjo A. K., kuris prisipažino, kad cigaretės priklauso jam, tačiau tuo metu apie cigarečių pardavimą neprisipažino. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, jog pardavė tik vieną pakelį cigarečių, be to, negalėjo pasakyti kainos, už kiek pardavė cigaretes P. K.. A. K. nesugebėjo paaiškinti ir tai, kodėl cigarečių pirkėjas kaip pardavėją įvardijo jo motiną, o ne jį. Visos šios aplinkybės rodo, jog su P. K. dėl perkamos prekės kiekio ir kainos tarėsi ne A. K., bet jo motina. Apeliantės aiškinimas, jog sūnus klaidingai įvykio detales nurodė, nes nuo įvykio jau praėjęs pusmetis laiko, vertinamas kritiškai. Tai, jog cigaretes įgijo ir laikė savo reikmėms, A. K. nurodė tą pačią įvykio dieną. Tuomet jis teigė, kad cigaretėmis neprekiauja, analogiškai aiškino ir apylinkės teisme, todėl 2016 m. sausio 18 d. nutarimu buvo nubaustas tik už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – 1648 cigarečių pakelių, laikymą. Aukštesnysis teismas nepagrįstais laiko apeliantės skundo teiginius, kad buvo pažeista jos teisė į tinkamą gynybą, nes jai administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik po keturių mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos. ATPK nenumato, per kiek laiko nuo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 259 straipsnio nuostatomis, šį procesinį dokumentą surašo tuomet, kai surenka pakankamai duomenų, jog konkretus asmuo galėjo padaryti atitinkamą ATPK numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatyme nesant numatyto imperatyvaus reikalavimo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti nedelsiant po užfiksuoto priešingo teisei įvykio, nėra pagrindo kalbėti ir apie procedūrinio pažeidimo padarymą ar netinkamą įvykį tyrusių pareigūnų darbo organizavimą.Tai, kad įvykio dieną iš apeliantės nebuvo paimtas rašytinis paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių, taip pat nėra jos nekaltumą patvirtinantis argumentas. Policijos pareigūnų A. K. buvo apklausta jai įteikus administracinio teisės pažeidimo protokolą, taigi, pažeidėja savo įvykio versiją galėjo pateikti ir tyrimo metu policijos pareigūnams, ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde A. K. nurodo, jog ji žinojo, kuriose tiksliai vietose A. K. laikė jam priklausančias cigaretes, o tai, ar cigarečių pardavimas buvo suderintas su sūnumi, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Remiantis išdėstytu, ATPK nuostatos nebuvo pažeistos, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo garantuotos bei užtikrintos visos įstatyme numatytos teisės. Apeliantės kaltė yra įrodyta neprieštaringa įrodymų visuma, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinį teisės pažeidimą A. K. padarė būdama bausta už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą, apylinkės teismo skirta minimali ATPK 163² straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda nėra laikytina per griežta. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta, jog pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį A. K. buvo bausta 2016 m. birželio 30 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šį netikslumą pastebėjo ir pataisė, jog nutarimas buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d., t. y. iki padarant naują administracinį teisės pažeidimą.Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Daroma išvada, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.