Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.10 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) laikotarpiu, būdamas viešoje vietoje – Kaune, ties (duomenys neskelbtini) , nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ir tuo nesilaikė nutarimo 3.1.10.3 p. reikalavimų, taip pat nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų (stangrino raumenis, bandė išvengti sulaikymo).

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija M. R. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvo picerijoje, ten lakėsi saugumo reikalavimų, dėvėjo apsauginę kaukę. Išėjus iš picerijos nebuvo nei vieno matomo žmogaus, dėl to nusiėmė kaukę truputį prasivėdinti ir tuo momentu iš už kampo atvažiavo policija. Jie privažiavo ir kažką pasakė, tačiau jis nesuprato, ko jie nori. Žinojo, kad reikia laikytis saugumo reikalavimų, prie kitų žmonių būti su kauke, tačiau nežinojo, kad su kauke lauke reikia būti nuolat, kadangi matydavo, kaip kiti žmonės taip pat prasivėdina arba nusiima kaukę rūkydami. Pareigūnai jį užkalbino, tuomet įvyko kažkoks nesusišnekėjimas ir jis nesuprato kokiu tikslu yra sulaikomas. Pasipriešinimas buvo toks, kad pareigūnai paėmė jam už striukės, tačiau jis norėjo parodyti, kad gali eiti ir pats, be to, nenorėjo, kad jam suplėšytų striukę, tačiau ji vis tiek pareigūnų buvo suplėšyta. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis nieko neaiškino, tačiau jo niekas nieko neklausė.

Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. R. yra jos sūnėnas. Jie su M. R. ir R. T. nuvažiavo į piceriją, užsisakė picą išsinešti ir tuo metu, kai už ją mokėjo, M. R. išėjo į lauką ir jos išėjo iš paskos. Žmonių lauke nebuvo, tačiau netoliese važiavo policijos pareigūnai. Matė, kad jie kažką lyg sako, bet buvo per toli, kad galima būtų suprasti. Privažiavus M. R. palinkęs bandė klausti, tačiau policijos pareigūnai susižvalgė ir staigiai išlipę iš automobilio užsuko jam rankas už nugaros ir pradėjo vesti. Jos su R. T. pradėjo klausti kas atsitiko, tačiau jie tik liepė joms pasitraukti. Policijos pareigūnai su M. R. elgėsi labai grubiai, liepė išskėsti kojas ir vėliau išvežė. Nurodė, kad M. R. nesipriešino, nevengė sulaikymo, jis yra lėtas vaikas.

Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. R. yra jos sūnus. Jie su M. R. ir D. N. nuvažiavo į piceriją, užsisakė picą į namus, ir kuomet ji atsiskaitinėjo, M. R. išėjo į lauką. Išėjęs jis truputį lūkuriavo, ėjo iki automobilio, jos su D. N. išėjo iš paskos. Tuomet prie M. R. sustojo policija, kažko klausė, tačiau jis gal neišgirdo ir paklausė „kas yra?“ ar „ką sakot?“, tuomet pareigūnai susižvalgė ir išlipo iš automobilio. Kaip suprato dėl to, kad M. R. buvo be kaukės, kadangi buvo šilta diena. Taip pat nurodė, kad M. R. yra diagnozuotas Aspergerio sindromas. Priėję policijos pareigūnai pradėjo jam laužyti rankas, jos su D. N. prišoko prie jų ir klausė ką jie daro, tuomet jie pradėjo ją stumdyti, liepti trauktis, nors ji tik prašė paaiškinti. Tą diena jau buvo švelninamas karantinas, leidžiama atsisėsti kavinėje lauke, o iki automobilio buvo trys žingsniai. M. R. policijos pareigūnams nesipriešino, jis tik stovėjo vietoje, o pareigūnai jam nieko nesakę pradėjo laužti rankas ir tempti.

Liudytojas Š. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patruliavo su kolega J. T. ir pastebėjo asmenį, kuris nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuomet privažiavo prie jo ir paklausė kur jo kaukė. Asmuo atsakė „kas tau yra?“ ar panašiai, tuomet J. T. išlipo iš automobilio prisivesti asmenį arčiau ir patikrinti asmens duomenis, o jis tuo metu liko automobilyje. Asmuo nėjo, tuomet kolega švelniai ranka bandė jį prisivesti, tačiau jis trenkė per ranką ir reikalavimų ateiti prie automobilio nevykdė, priešinosi aktyviais veiksmais, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai, o asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio metu šalia buvo dvi moterys, kurios šaukė, kad jie yra vagys, banditai, kiek suprato kvietė policiją, nors buvo aiškiai matyti jų uniformos ir tarnybinis automobilis. Dažniausiai tokiais atvejais privažiavus žmonės sureaguoja, užsideda kaukę, ir jie parodę „liuksą“ nuvažiuoja, kadangi jų tikslas nėra nubausti.

Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo su kolega Š. B. ir pastebėjo asmenį, kuris nedėvi nosį ir burną dengiančios kaukės. Jie privažiavo prie jo, kolega nuleido tarnybinio automobilio langą ir paklausė, ar jis turi nosį ir burną dengiančią priemonę, tačiau jis atsakė „kas tau yra?“. Tuomet jam išlipus iš automobilio asmuo lyg jau pradėjo dėtis kaukę, tačiau jie norėjo prisivesti asmenį prie tarnybinio automobilio ir nustatyti jo tapatybę. Asmuo nevykdė jų reikalavimų ateiti prie tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais vengė eiti kartu su jais, stangrino raumenis, bandė nustumti jo ranką, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo sulaikytas. Į jų aiškiai išreikštus reikalavimus nesipriešinti jis taip pat nereagavo. Tuo metu iš kažkur atsirado dvi moteriškės, kurios bandė įlysti tarp jų, vadino vagimis, trukdė, todėl buvo atstumtos. Nemano, kad kolega Š. B. neaiškiai pasakė asmeniui dėl kaukės, kadangi jis šneka garsiai ir aiškiai, be to, visiems yra žinoma, kad lauke dėvėti kaukes tuo metu buvo privaloma. Visas įvykis truko apie 7 minutes, todėl asmuo tikrai suprato, dėl ko viskas vyko.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje be kita ko nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas karantino metu užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų.

Administracinio nusižengimo protokolas M. R. buvo surašytas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.10 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) laikotarpiu, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – stangrino raumenis, bandė išvengti sulaikymo.

M. R. neigė nevykdęs uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl Kauno apskrities VPK buvo įpareigota teismui pateikti vaizdo ir garso įrašus iš tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu „K1902“, kuriu patruliavo Š. B. ir J. T..

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės pateiktą vaizdo įrašą (b. l. 30) nustatyta, kad policijos pareigūnai privažiuoja prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. maždaug per 2-3 metrus ir paklausia kodėl jis nedėvi kaukės. Pokalbio metu pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie asmens ir paprašo jo prieiti arčiau. Toliau vykstant pokalbiui vienas iš pareigūnų uždeda ranką ant M. R. peties ir nurodo kryptį eiti kartu, jie kartu paeina kelis metrus, tačiau M. R. jausdamas, kad yra vedamas, nors ir eina pats, pakelia ranką siekdamas, kad pareigūnas jo neliestų, tuomet abu pareigūnai staigiai panaudoja fizinę jėgą ir asmenį sugriebę nuveda prie tarnybinio automobilio.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. R. nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – stangrino raumenis ir bandė išvengti sulaikymo. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog tarp M. R. ir policijos pareigūnų įvyko pokalbis dėl kaukės nedėvėjimo, tačiau teismo nuomone jis neveikė pavojingai, ir, kaip nurodė pats M. R., jis nesiekė tyčia nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų ar vengti sulaikymo, o tiesiog patraukė ranką siekdamas, kad pareigūnas jo neliestų, kadangi prie tarnybinio automobilio jis jau ėjo pats.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. R. motina R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. R. yra lėtesnis, kadangi jam diagnozuotas Aspergerio sindromas. Aspergerio sindromas – autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimas, pasireiškiantis emocinio ryšio deficitu bei sunkumais bendraujant su žmonėmis. Asmuo su Aspergerio sindromu gali pasirodyti keistas, turintis bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Simptomai, būdingi sindromą turintiems asmenims, yra tai, kad jie išskirtinai jautrūs pojūčiams (pvz., prisilietimams), sprendimus priima lėtai, gali sunkiai suprasti ar selektyviai ignoruoti kitų emocijas, jausmus, kartais gali turėti problemų suprantant humorą, perkeltinę prasmę, kūno kalbą, balso intonaciją, nesupranta kitų žmonių lūkesčių ar jų poelgių priežasčių.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šiuo atveju nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. R. tyčia nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y., patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo M. R. atžvilgiu nutrauktina, jo padarytoje veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas padarytas karantino metu užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Teismo posėdžio metu M. R. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad tuo metu, kai buvo lauke, aplink jį nebuvo jokių žmonių, o privažiavus policijos pareigūnams jis kaukę iškart užsidėjo. Nežinojo, kad aplinkui nesant žmonių, veidą dengiančią priemonę lauke dėvėti buvo taip pat privaloma.

M. R. kaltę padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrindžia byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės šio administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); 2020 m. balandžio 27 d. d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 27 d., apie 16.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 45, buvo pastebėtas vyriškis, kuris buvo be nosį ir burną dengiančios priemonės, (b. l. 2); asmens duomenys (b. l. 3); administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 6); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad M. R. neteistas (b. l. 7), vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad M. R. viešoje vietoje Kaune, ties (duomenys neskelbtini) , 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.10 val. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės) (b. l. 30).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. R. 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.10 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas viešoje vietoje – Kaune, ties (duomenys neskelbtini) , nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. R. neteistas, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka byloje nėra, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamuoju atveju skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad M. R. nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjo tuo metu, kai aplinkui nebuvo žmonių, privažiavus policijos pareigūnams veidą iš karto prisidengė, o jiems priėjus – užsidėjo veido kaukę. M. R. nurodė, kad išėjęs iš picerijos tik norėjo pakvėpuoti grynu oru, matydavo, kaip kiti žmonės rūkydami lauke kaukę nusiima, todėl nesuprato ką neleistino padarė. Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu patvirtino, jog M. R. jam priėjus, dėjosi kaukę ir iš esmės nebuvo nusiteikęs piktybiškai kaukės nedėvėti. Be to, aplinkui žmonių nebuvo, ir jeigu ne įvykęs nesusišnekėjimas, administracinio nusižengimo protokolas jam nebūtų surašytas, kadangi, kaip nurodė ir liudytojas Š. B., pareigūnų tikslas nėra nubausti asmenis už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonių nedėvėjimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, nedidelį jo pavojingumą, M. R. asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, ji būtų neproporcinga M. R. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti už padarytą administracinį nusižengimą švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Manytina, kad būtent tokia administracinė nuobauda šiuo atveju įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną M. R. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.