Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B., administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 41⁵ straipsnio 1 dalį kaltinamam M. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) individualios įmonės, registruotos ir veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), vadovas – savininkas M. V., būdamas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tiksliai nenustačius tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuo kada, tačiau 2016-02-18 nuo 12.30 val. iki 13.30 val. savo įmonės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėjos L. M. pietų pertraukos metu leido dirbti minėtoje parduotuvėje J. G. pardavėjos darbą, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai ši darbuotoja atlikdama darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie J. G. darbo pradžią, t.y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalies reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

M. V. administracine tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas darbdaviu, savo įmonės darbuotojos pardavėjos L. M. faktiškai dirbto darbo laiko nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, bei žiniaraščiuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie asmenį dirbantį įmonėje pagal darbo sutartį, būtent 2015m. spalio 12, 16 dienomis, lapkričio 9, 28 dienomis, gruodžio 7, 21 dienomis, 2016 m. sausio 4, 18 dienomis darbuotoja L. M. faktiškai dirbo 8 val. trukmės darbo dieną, tačiau 2015 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2016 m. sausio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, minėtomis dienomis L. M. dirbtas laikas valandomis nepažymėtas, o įrašytos poilsio dienos, tuo pažeidė DK 147 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. B. administracinius kaltinimus palaikė. Iš esmės nurodė, jog 2016-02-12, 18 dienomis inspektuojant (duomenys neskelbtini) individualią įmonę, buvo nustatyta, kad šioje įmonėje J. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku dirbo nelegaliai. O tiriant darbo laiko apskaitos pažeidimą buvo pagal M. V. duotus paaiškinus nustatyta, jog jis pagal administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas aplinkybes šį padarė.

M. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog J. G. įmonėje dirbo nelegaliai. Tačiau nuo kada ji pietų pertraukos metu pakeisdavo parduotuvėje dirbančią pardavėją L. M. negali tiksliai pasakyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau parduotuvėje dirbo dvi pardavėjos. Tačiau paskutiniu metu dėl sumažėjusios prekybos parduotuvėje dirbo tik L. M.. Šiai buvo būtina pietų pertrauka. O J. G. dirbo greta esančioje jo motinos parduotuvėje. Todėl ši geranoriškai sutiko pakeisti L. M.. Tačiau šiai jis už darbą atlyginimo nemokėjo. Be to, nebuvo, kad kiekvieną darbo dieną J. G. pietų pertraukos metu pakeisdavo L. M.. Dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo, tai jis nepripažino, jog šį padarė. Iš esmės nurodė, kad protokole nurodytomis dienomis jis dirbo, o šios dienos L. M. buvo poilsis. Tačiau kadangi su kasos aparatu susijusius privalomai pildyti dokumentus pildydavo L. M., tai už šias dienas šiuos ji užpildė. Atsakė, jog su L. M. darbo sutartimi buvo pagal įstatymą susitarta dėl savaitinio darbo laiko įmonėje.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, jog ji pagal sutartį dirba M. V. motinos įmonėje. M. V. ir jo motinos parduotuvės greta. M. V. motina jos buvo paprašiusi retkarčiais nueiti į jos sūnaus parduotuvę išleisti pardavėją L. M. pietų. Tai žinojo M. V., su tuo sutiko, - leido jai pietų pertraukos metu dirbti jo parduotuvėje pardavėja. Tačiau šis jai atlyginimo už darbą nemokėjo. Tiksliai nuo kada ji taip dirbo negali pasakyti. Juolab, kad būdavo, jog L. M. pietų pertraukos metu dirbdavo M. V., ar jo motina. Atsakė, jog 2016-02-18 pietų pertraukos metu buvo pakeitusi L. M..

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje pardavėja. Jog jos darbo laikas nuo 9.00 val. iki 18 val., o pietų pertrauka nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Be to, kas antrą šeštadienį ji dirbo parduotuvėje, o už tai sekantį pirmadienį būdavo išeiginė diena. Be to, ji viena pildydavo su kasos aparatu susijusius privalomai pildyti dokumentus. Taigi ir po laisvos dienos sutvarkydavo paliktus kasos aparato čekius, šiuos suregistruodavo ir ant kurių reikėjo pasirašyti dokumentų pasirašė. O pagal šiuos įmonės buhalterė darydavo reikiamus įrašus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo protokole nurodytomis dienomis ar ji šiame nurodytomis visomis dienomis dirbo tiksliai pasakyti negali, tačiau 2015m. lapkričio 9, 28 dienomis, gruodžio 7, 21 dienomis, 2016 m. sausio 4, 18 dienomis nedirbo. Atsakė, jog kai jos pareigūnai klausė jos darbo laiko parduotuvėje, ji suprato, jog šie klausia parduotuvės darbo laiko.

Be M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą nelegalaus darbo pažeidimą pasitvirtino sekančiais duomenimis: liudytojų J. G., L. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, fotonuotraukomis, nelegalaus darbo tyrimo aktu, L. M. darbo sutartimi ir kita tyrimo metu surinkta rašytine medžiaga. Minėtų liudytojų ir minėtuose dokumentuose, fotonuotraukos užfiksuoti vieni kitus papildantys duomenys patvirtina protokole aprašytas aplinkybes. Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Todėl šie duomenys yra M. V. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad M. V., būdamas darbdaviu, pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams tiksliai nenustačius tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuo kada, tačiau 2016-02-18 nuo 12.30 val. iki 13.30 val. leido dirbti J. G. pardavėjos darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. M. V. veika teisingai kvalifikuota, ji atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį. Todėl M. V. už nelegalaus darbo pažeidimą baustinas.

Pažeidėjo M. V. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatyta.

Nenustatyta M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o nustatyta lengvinanti. Nėra duomenų, jog jis administracine tvarka baustas, teistas. Pagal tai, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad nuo pat pranešimo apie pažeidimą jis prisipažino kaltu dėl nelegalaus darbo, M. V. skirtina bauda arčiau ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui.

M. V. administracine tvarka pagal administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas aplinkybes buvo kaltinamas pažeidęs darbo laiko apskaitą, t.y. kad žinomai neteisingai įrašė duomenis apie L. M. darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Teismo posėdžio metu jis su šiuo kaltinimu nesutiko, iš esmės nurodė, jog su kasos aparatu susijusius privalomai pildyti dokumentus pildydavo L. M., tai už tiek už jos dirbtas dienas, tiek už kitų dirbtas dienas šiuos ji užpildė. Be to, su L. M. darbo sutartimi buvo pagal įstatymą susitarta dėl savaitinio darbo laiko įmonėje, t.y. 40 val. per savaitę, o tai aišku iš L. M. darbo sutarties. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, kad jos darbo laikas nuo 9.00 val. iki 18 val., o pietų pertrauka nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Be to, kas antrą šeštadienį ji dirbo parduotuvėje, o už tai sekantį pirmadienį būdavo išeiginė diena. Be to, ji viena pildydavo su kasos aparatu susijusius privalomai pildyti dokumentus. Taigi ir po laisvos dienos sutvarkydavo paliktus kasos aparato čekius, šiuos suregistruodavo ir ant kurių reikėjo pasirašyti dokumentų pasirašė. O pagal šiuos įmonės buhalterė darydavo reikiamus įrašus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo protokole nurodytomis dienomis ar ji šiame nurodytomis visomis dienomis dirbo tiksliai pasakyti negali, tačiau 2015 m. lapkričio 9, 28 dienomis, gruodžio 7, 21 dienomis, 2016 m. sausio 4, 18 dienomis nedirbo. Atsakė, jog kai jos pareigūnai klausė jos darbo laiko parduotuvėje, ji suprato, jog šie klausia parduotuvės darbo laiko. Be to, šis kaltinimas buvo grindžiamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 14-17), kuriuos pasirašęs M. V., kasos aparato kasos operacijų žurnalu (b. l. 18-34). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų, nenuginčijamų duomenų, jog M. V. žinomai neteisingai įrašė duomenis apie L. M. darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Juolab, kad pagal liudytojos L. M. teisme duotus paaiškinimus šiuos duomenis į minėtus žiniaraščius pagal jos įmonės buhalterei pateiktus kasos aparato čekius surašydavo minėta buhalterė. Tiek, M. V. teismo posėdžio metu išsakytas vaidmuo, tiek L. M. veiksmai, minėta rašytinė medžiaga, nepatvirtina, jog M. V. suprato, žinojo, jog neteisingai pasirašo po įrašytais duomenimis apie L. M. darbo laiką minėtuose darbo apskaitos žiniaraščiuose.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog yra M. V. veiksmuose objektyvus požymis, kuris leistų teigti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje. Be to neįrodyta, kad jo veikoje (pasirašyme ant darbo apskaitos žiniaraščių) buvo tyčia (motyvas) padaryti tyčinį darbo laiko apskaitos pažeidimą.

Įvertinęs aukščiau aprašytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad neįrodyta jog M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, - nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis ATPK 30-33 straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalį, 41⁵ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 – 288 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. V. atžvilgiu pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje.

Pripažinti M. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų baudą.

Išaiškinti M. V., jog pagal ATPK 313 straipsnį bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 309 straipsnis). Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos paskirtį - bauda administracinėje byloje Nr. A2.1.-188-503/2016, įmokos kodas - 1001).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę pavesti atlikti protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui), - Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.