- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1466-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Skolininkas
- J. N., V.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. N. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-14859-285/2009 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkams V. R. ir J. N. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pareiškimu (b. l. 3) prašė išieškoti skolininkų V. R. ir J. N. 255 287,66 EUR skolą bei bylinėjimosi išlaidas.
Kreditorius nurodė, kad 2008-07-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080011464, V. R. ir J. N., užtikrindami 246 254,05 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą Nr.20 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 118,38 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Skolininkai V. R. ir J. N. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043, todėl 2008-07-18 kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 20109 m. gegužės 20 d. nutartimi (b. l. 249) areštavo minėtą turtą ir įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkas J. N. atskiruoju skundu (b. l. 33-37) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto negalimas;
2. kreditorius, kreipdamasi į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 43-45) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. hipotekos teisėjo kompetencijai nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo. Aplinkybė, jog skolininkas prašė banko atidėti paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą, nereiškia, kad tarp banko ir skolininkų vykdo derybos, juolab, jog bankas buvo įsipareigojęs prieš skolininkus nepradėti skolos išieškojimo proceso. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininko/įkeisto turto savininko interesus ir/ar bankui keliamus veiklos vykdymo standartus nėra pagrindo;
2. hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Kadangi prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, 2008-07-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080011464, V. R. ir J. N., užtikrindami 246 254,05 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą Nr.20 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 118,38 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Skolininkai V. R. ir J. N. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-07-18 kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043, todėl 2010-03-31 kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr.2500-2008-48043.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CPK 560 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais, o skolininkui šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio, 6.221 straipsnio, 6.222 straipsnio nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesyba. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų duomenų, 2010-03-20 kreditorius kreipėsi į skolininkus su pretenzija, kuria reikalavo grąžinti nesumokėtas paskolos dalis per 10 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos ir nurodė, jog priešingu atveju, kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kaip nurodė kreditorius savo pareiškime, skolininkei iki nurodyto termino neįvykdžius piniginių prievolių, bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutartimi, sutartį nutraukė. Kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai pilnai atitiko CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į išieškojimo pagal hipotekos taisykles ypatumus, hipotekos teisėjas turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nors skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau teismas negali sutikti su tokia skolininko pozicija, kadangi kreditoriaus 2010-03-20 pretenzijoje yra aiškiai išdėstyti visi reikalavimai skolininkui ir pasekmės, jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys kreditoriaus reikalavimų. Kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su skolininko prisiimtų įsipareigojimų vykdymu bei banko veiksmų nutraukiant sutartį atitikimu bankui keliamiems veiklos vykdymo standartams, šioje byloje esmės nesudaro ir neturi jokios realios įtakos iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Skolininkui neginčijant fakto, kad jis pinigines prievoles vykdė tinkamai ir kad kreditorius nepagrįstai nutraukė sutartį, o teismui užkirtus kelią kreditoriui vykdyti priverstinį išieškojimą, susidarytų tokia situacija, kad kreditorius, formaliai nutrūkus šalis siejusiam materialiniam teisiniam santykiui, negalėtų įgyvendinti iš hipotekos teisinių santykių kylančių savo teisių. Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas ((hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pareikštas atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neturi įtakos priimtos hipotekos skyriaus nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.