- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 1-298-1113/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22495-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį 42 MGL (2 100 Eur) bauda;
2) 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 42 MGL (2 100 Eur) bauda, galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 42 MGL (2100 Eur) bauda, ją įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 24 d.; bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. 2022 m. birželio 19 d. apie 00.03 val. kelyje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų rankomis ir kojomis bendrai suduodamas daugybinius smūgius (ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių) D. B. į galvos sritį, padarė muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairėje pakaušio pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame antakyje, abiejuose skruostuose, kairiame žande, taip sukėlė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą
2. Kaltinamasis R. J. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tikslios įvykio datos neatsimena, galėjo būti 2022 m. birželio 19 d., jis vienas pats buvo lauko virtuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Kai būna šilta, jis ten miega. Apie 1 val. nakties, jis vienas išėjo į lauką parūkyti, ėjo link kelio. Pareinant nuo kelio, iš už namo kampo išlindo D. B., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, ir iš nugaros trenkė jam ranka į galvą, jis nugriuvo. Iki tol D. B. jis nepastebėjo. Jis atsistojo, šiam trenkė atgal kairės rankos kumščiu į galvą ir jie susimušė. Kiek smūgių per visą įvykį jam sudavė D. B., nepamena, vienas buvo tikrai. Jis labai išsigando ir pasimetė, nebežinojo kaip gintis. D. B. bandė jam ir dar kartą trenkti, bet nepataikė. Įvykio metu jis galėjo D. B. suduoti daugiau nei dešimt smūgių – buvo smūgiai ir kumščiu, ir dešine koja. Koja galėjo suduoti 2–3 smūgius. Ranka trenkė į galvą, o iš kojos gal į ranką, į kūną, į galvą tai tikrai nespyrė. Nuo jo suduotų smūgių D. B. buvo nuvirtęs į krūmus, šalia krūmų, kurie buvo prie kelio. Kai šis nugriuvo, jis vieną kartą šiam smūgiavo koja ir tada pabėgo. Kur sudavė smūgius, tikrai nežino, nes buvo tamsu, nežino, ar smūgiai koja galėjo pataikyti į galvos sritį. Muštynių metu ar iš kišenės, ar iš rankos D. B. buvo iškritęs peilis. Nukentėjusįjį jis paliko toje pačioje vietoje gulėti, o, ar šis buvo su sąmone, nepamena, bet mano, kad taip, nes šis kažką jam sušuko. Jis nuėjo pas kaimynus, jo tėvo G. A. žmonos T. A. tėvus, nes ten buvo jo tėvas su žmona, jiems pasakė, kad jį užpuolė, ir tėvo žmona iškvietė policiją. Jie visi ėjo žiūrėti, bet nukentėjusiojo neberado. Po įvykio, prie kelio, jis pamatė dviratį su kuprine, jį nustūmė į daržinę. Po kokių 10 min. atvažiavo policija, bet D. B. jau nebebuvo įvykio vietoje, šis kažkur buvo išėjęs. Kodėl dviračio ir kuprinės nepateikė atvykusiems policijos pareigūnams, nežino. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, bet į ligoninę nesivežė. Nukentėjusiajam įvykio metu iškrito peilis. Nepamena, koks buvo tas peilis. Iš kur jis iškrito, nežino, jis tik matė peilį ant žemės. Kad nukentėjusysis įvykio metu būtų tą peilį pasiėmęs į rankas, jis nematė. D. B. su peiliu ant jo nepuolė. Radęs peilį, jis šį nunešė kaimynams parodyti, peilis liko pas juos, po to jis peilį nuvežė į policiją. Įvykio metu jis buvo vienas, jo tėvo kartu nebuvo. Lauko virtuvėje iki įvykio jis buvo vienas, J. K. gyvena su jo „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje, šio tikrai prie jo nebuvo, M. buvo lauko virtuvėje, bet anksčiau išėjo. Žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra aptvertas tvora. Įvykio metu jis buvo blaivus. Iki įvykio, lauko virtuvėje alkoholio lyg ir nevartojo, jo pavartojo tik po įvykio, bet dabar tiksliai nepamena. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus: „įvykio metu buvau neblaivus, blaivus būčiau taip nepasielgęs“. Prieš įvykį, apie 18–19 val., alkoholį jis vartojo su tėvu. Kaltę pripažįsta iš dalies – jeigu D. B. jam nebūtų trenkęs, nieko ir nebūtų buvę. Tuo metu jam atrodė, kad buvo būtina nukentėjusiajam suduoti visus smūgius. Kiek buvo suduota smūgių, nežino, bet virš dvidešimt smūgių tikrai negalėjo būti, smūgių neskaičiavo. Gal ir nebuvo būtinybės D. B. pargriuvus ant žemės šio tiek spardyti. Po to jam pasakojo, kad D. B. vaikščiojo po kaimą ir dar toliau gėrė, gal šį kas dar daugiau sumušė. Anksčiau su D. B. konfliktų nėra buvę, šis kartais užeidavo pas juos, dabar yra geri draugai, po to įvykio susitaikė. Nepripažįsta, kad D. B. sudavė tiek daug smūgių. Po pirmo smūgio jis nukrito ant žemės, o kai atsistojo, šis jam sudavė ir daugiau smūgių į kaklą, į galvą. Atvykusiems policijos pareigūnams jis viską pasakė, dėl šito įvykio policijai pareiškimo nerašė. Neatsimena pokalbio apie pavogtą telefoną. Konflikto tarp jo ir D. B. dėl telefono nėra buvę. Neatsimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiajam pretenzijų dėl jam suduoto smūgio neturi. Pripažįsta, kad nukentėjusiam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, bet tiek daug smūgių suduoti negalėjo. Nežino, kiek smūgių jam sudavė, neskaičiavo. Nukentėjusiajam kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Gailisi, kad taip pasielgė.
2.1. R. J., apklaustas įtariamuoju 2022 m. liepos 18 d., parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad D. B. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, šis kartais ateidavo pas jo „(duomenys neskelbtini)“ į namus. 2022 m. birželio 19 d. naktį, apie 1 val. nakties, jis ėjo parūkyti iš viralinės, link kelio, kuris veda iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, jam einant link kelio iš už namo kampo ((duomenys neskelbtini)), nuo kelio pusės išlindo D. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Išlindęs šis jam nei iš šio, nei iš to trenkė į kairę kaklo pusę. Sudavęs jam šis kažką pasakė, kad jis neva jo telefoną pavogė, tiksliai šio žodžių neprisimena. Po gauto smūgio jis D. B. nuo savęs nustūmė, matė kaip šis įkrito į krūmus. D. B. buvo akivaizdžiai neblaivus. Nustūmęs šį nuo savęs jis nubėgo pas savo tėvą, kuris buvo pas savo uošvius, adresu: (duomenys neskelbtini). Nubėgęs, pasikvietė tėvą. Tuo metu tėvas gėrė virtuvėje kartu su žmona (duomenys neskelbtini) ir tėvo uošviais. Tėvas išlėkė į lauką. Jie abu nuėjo į kelią pažiūrėti kur D. B.. Ant žolyno, prie pat kelio, gulėjo D. B. dviratis ir kuprinė, jis juos pasiėmė ir nusinešė į namus, kad nebūtų ant kelio. Jie su tėvu ieškojo D. B., bet nerado. Patikslina, kad, kai D. B. jam sudavė į kaklą iš kairės rankos, dešinėje rankoje šis turėjo peilį. Pamatęs tą peilį, jis išmušė šiam iš rankų ir pabėgo. Kai grįžo abu su tėvu ir paėmė D. B. dviratį su kuprine, toje pačioje vietoje, kur D. B. jam sudavė, jis rado šio numestą peilį. Policija netrukus atvažiavo. Pareigūnai atėjo apžiūrėti pas jį. Atvažiavo medikai. Jam dešinė ranka buvo kruvina todėl, kad dar prieš tą įvykį buvo susižalojęs dešinę ranką ir pradžioje žaizda jam vis atsinaujindavo. Tą naktį medikė jam užklijavo ranką, nes taip pat buvo kruvina. Jis įvykio metu buvo blaivus. Minėtą naktį I. P. nebuvo. Išvažiavus policijos pareigūnams, jis nuėjo pas tėvą ir gėrė kartu su šiuo ir šio uošviais alkoholinius gėrimus. Nei jis, nei tėvas D. B. nemušė, jis tik šį nuo savęs nustūmė. Po kelių dienų dviratį su kuprine paėmė A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Gali pasakyti, kad nuvaręs D. B. dviratį prie garažo, kuprinę padėjo ant bagažinės. Kitą dieną dviratis buvo įvarytas į garažą. Kas buvo kuprinėje, netikrino, todėl negali pasakyti. Peilį, kurį pametė D. B., turi pas „(duomenys neskelbtini)“ namuose, jį pateiks ikiteisminiam tyrimui. Kas sumušė D. B., jis nežino ir nieko pasakyti negali. Nori papildyti, kad po to įvykio D. B. valkiojosi po kaimą ir gėrė keliose vietose. Jam pasakojo kaimo pijokai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (pastarųjų vardų ir pavardžių nežino, jie dažniausiai būna prie parduotuvės, prie stotelės ar (duomenys neskelbtini)). „(duomenys neskelbtini)“ gyvena kitoje parduotuvės pusėje (t. 2, b. l. 47–50).
2.2. R. J., apklaustas įtariamuoju 2023 m. sausio 4 d., parodė, kad savo kaltę pagal galutinį pranešimą apie įtarimą pripažįsta visiškai. Jis vienas pats sumušė D. B., apie tai davė parodymus ankstesnės apklausos metu, tuos parodymus tvirtina bei prie jų pasilieka. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Papildomai nori patikslinti, kad nukentėjęs D. B. su peiliu ant jo nepuolė, jis tą peilį rado iškritusį ant žolės. Tačiau pirmas smūgį sudavė šis jam kažkur į galvą, o tik po to jau jis D. B. susinervinęs sumušė ir galėjo suduoti pranešime apie įtarimą nurodytą smūgių skaičių (kiek tiksliai sudavė – negali nurodyti, nes jis smūgių neskaičiavo, tačiau sutinka su ekspertų nurodytu smūgių skaičiumi). Mušė nežiūrėdamas nei kur, nei iš ko, nes buvo piktas. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl taip pasielgė, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų sumušęs D. B.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (t. 2, b. l. 77–82).
3. Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad praėjusių metų vasarą, tikslios dienos neprisimena, jis vakaro metu, esant prieblandai, būdamas blaivus, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), su dviračiu vyko pas draugą, gyvenantį gretimame kaime. Prie (duomenys neskelbtini) namų, tikslaus adreso nežino, galėjo būti (duomenys neskelbtini), sustojo kelkraštyje, šalia žolyno, pasikalbėti su G. A. ir R., stovinčiais prie pat namų. Jie kažką pakalbėjo ir, kiek prisimena, R. jam sudavė smūgį, nuo kurio jis, netekęs pusiausvyros, pargriuvo ant žemės. Žino, kad buvo spardomas. Naktį, kai jau buvo tamsu, prabudęs ant žolyno, šalikelėje, fermose pamatė degančias lempas. Kadangi anksčiau tose fermose dirbo, žinojo, kad yra poilsio kambariukas, į kurį nuėjęs iki pat ryto išmiegojo. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, parėjo į namus. Grįžęs ir pasijutęs blogai išsikvietė greitąją. Tuo pačiu atvažiavo policija. Pirmas jam smūgį sudavė R., kuris jam stovėjo iš dešinės pusės – smūgiavo rankos kumščiu jam į dešinę veido pusę, žandikaulį ties ausimi. Tuo metu buvo vienas smūgis, po kurio jis nugriuvo. Turbūt neteko nesąmonės, nes nebeprisimena kas toliau vyko. Kai atsikėlė, buvo visas kruvinas, mėlynas, sudaužytas. Po suduoto smūgio su visu dviračiu, nuo kurio buvo nulipęs ir kurį buvo apsižergęs, nugriuvo šalikelėje prie A. namo, tačiau ne jo namo ribose. Griuvo ant šono. Po smūgio nieko nebejuto, kai atsikėlė, jau buvo tamsu. Kad buvo spardomas sprendžia pagal sužalojimus. Realiai prisimena vieną smūgį ranka. Jis nesitikėjo tokių veiksmų, todėl stovėjo atsipalaidavęs. Įvykio metu G., kuris jo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, stovėjo jam iš kairės pusės. Jam G. sakė, kad šis jį toliau nuo šalikelės patraukė. Vykdamas su dviračiu turėjo kuprinę, kurioje buvo 0,7 litro degtinės ir užkandos. Jam kažkas pasakė, kad būtent ten yra dviratis. Po įvykio, praėjus kelioms dienoms, draugo A. J. paprašė parnešti kuprinę ir parvaryti dviratį. Kuprinė, kurią parnešė A., buvo tuščia, joje nebebuvo nei užkandos, nei degtinės. Dar kuprinėje buvo peilis, kurio taip pat neatgavo. Iki R. pirmo jam suduoto smūgio jis jokių smūgių nesudavė nei R., nei G.. Jų atžvilgiu nesiplūdo. Nebuvo nei užsimojęs, nei jų atžvilgiu ketino atlikti kokių nors veiksmų. Kadangi G. senas pažįstamas, tai jį pamatęs ir sustojo pasikalbėti. Iki įvykio su G. ir R. santykiai buvo normalūs, nebuvo susipykę. Su R., G. kalbėjo po tardymo. Mano, kad konfliktas kilo dėl telefono, kurį anksčiau, prieš Velykas, jis buvo palikęs krautis. Telefonas dingo, nes R. jį paėmė. Ryte nuėjus pasiimti telefono R. pasakė, kad to telefono nėra. Nuėjo pas motiną, kurios paprašė jam paskambinti. Paskambinus telefonas jau buvo išjungtas, nebeveikė. G. po akistatos už tą telefoną jam sumokėjo 50 Eur. Neprisimena, ar tuo metu sustojęs kalbėjo apie telefoną. Būdamas neblaivus, R. J. būna konfliktiškas žmogus. Tą kartą šis taip pat buvo išgėręs. Apie tai, kad šis buvo išgėręs, sprendė dėl nuo šio sklidusio alaus kvapo. Įvykio metu jis buvo blaivus, bet gali būti, kad buvo išgėręs. Atsibudęs ir atsikėlęs nuėjo tiesiai į fermas. Niekur kitur nebuvo užsukęs ir jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Pats pargriuvęs nebuvo ir pakeliui į fermas tikrai nesusižeidė. Iki fermų nuo įvykio vietos galėjo būti 300–400 metrų. Su savimi turėjo telefoną, tačiau į nieką pagalbos nesikreipė, nes nesiorientavo. Kitą dieną atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė R. ir, kad kartu buvo G.. Neprisimena, kiek asmenų nurodė policijai kitą dieną po įvykio. Įvykio vietoje automobilio nematė. Šiuo metu sako tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu G. paminėjo, nes galvojo, kad ir šis buvo, nors jis tik G. balsą girdėjo. Tačiau negali pasakyti, ar šis jį mušė, nes nugriuvęs ant žemės buvo užsimerkęs ir nieko nematė. I. P. šalia nebuvo, nes jo nematė. Galbūt kieme buvo, nes girdėjo, kaip kieme kažkas triukšmavo. Įvykio metu nebuvo išsitraukęs turėto peilio. Kadangi vaikšto po miškus, eina į medžiokles, tai peilis jam buvo reikalingas einant į varumines medžiokles. Įvykio metu peilis buvo kuprinėje. Pats nežinojo, kad peilis toje kurpinėje yra. Peilį vėliau atgavo. Turi problemų su atmintimi. Toje vietoje, kurioje atsikėlė, auga medžiai – topoliai, krūmų nėra. Byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako, nebeturi jokių pretenzijų. Gali būti, kad įvykis galėjo įvykti pavakarį apie 22.00 val. Tikrai įvykis negalėjo įvykti apie 00.03 val., nes dar nebuvo tamsu ir tikrai negalėjo būti vidurnaktis. 2022 m. birželio 20 d. jo duotais parodymais (t. 1, b. l. 11–15) negalima remtis. Tik žino, kad jie pilnu automobiliu važinėja po kaimą. Duodamas parodymus nurodė, kad jam buvo suduota apie 50 kartų. Nemano, kad nuo 2–3 smūgių ištintų visa galva, kūnas, būtų sulaužyti šonkauliai. 2022 m. liepos 8 d., duodamas parodymus (t. 1, b. l. 128–131) nurodė, kad važiavo pas draugą A., gyvenantį prie (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Šie parodymai teisingi. Parodymai, duoti apie G., t. y., kad šis jį mušė, neteisingi. Kadangi šis šūkavo, keikėsi, pagalvojo, kad ir šis jį mušė. Todėl tokius jo parodymus galima laikyti kaip jo nuomonę, o ne kaip faktą. G. A. neprašė jo liudyti šio naudai. R. J. taip pat neprašė sakyti, kad G. A. nebuvo. Jo 2022 m. liepos 8 d. duotais parodymais taip pat negalima tikėti, t. y., kad jį mušė dviese, o ne penkiese, kaip kad nurodyta pirmoje apklausoje. Nes, kaip ir sakė, jis tik galvojo, kad G. jį mušė. Nuo fermos iki jo namų yra kažkur pusė kilometro. Po įvykio praėjus dviem dienoms prisiminė, kad nėra dviračio ir kuprinės. Todėl ir paskambino J. K., kurio paprašė parvaryti jam dviratį. Jo prašė, nes šis gyvena toje pačioje sodyboje, kur ir A. buvo. J. pasakė, kad yra ir dviratis, ir kurpinė. Kadangi ten nenorėjo eiti, tai paprašė A. nueiti ir paimti kuprinę ir parvaryti dviratį. Dviratį ir kuprinę pasiėmė iš A. pasitikęs jį pusiaukelėje. Įvykio metu jis buvo apsirengęs kelnes, sportbačius, ilgomis rankovėmis „maikę“, treningą. Po įvykio rūbai kruvini, o nuo kuprinės buvo galima gręžti kraują. Tikrai jo atžvilgiu nemažai buvo suduota smūgių. 2022 m. lapkričio 29 d. (t. 1 , b. l. 136–138) nurodė, kad nugriuvęs veidą užsidengė rankomis ir nematė keliese jį sumušė. Kadangi po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, gali būti, kad ne viską prisimena. Žino, kad po smūgio nuvirto ant žemės ir reiškia, kad daugiau smūgių buvo jo atžvilgiu suduota. Jokiu peiliu negrasino. Peilis buvo kuprinėje. Įvykio metu kuprinė buvo jam ant nugaros. Ant žemės nuvirto su visa kuprine, kuri po įvykio buvo visa kruvina. Kuprinėje jokių šukių nebuvo. Aiškiai buvo matyti, kad kuprinė buvo iškraustyta. Jis pirmas netrenkė R.. R. jokios priežasties neturėjo nuo jo gintis. G. A. jam pasakojo, kad šis pats dviratį nuvarė ir pastatė savo kieme. Su šituo byloje tiriamu įvykiu G. ar R. jokios patirtos žalos jam neatlygino, neatsiprašė, tiesiog paspaudė rankas.
3.1. Nukentėjusysis D. B., apklaustas pareiškimo pateikimo policijos įstaigai metu 2022 m. birželio 20 d., parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 22.00 val. jis dviračiu važiavo į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant dviračiu, jam iš galo privažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio nei markės, nei modelio neįsidėmėjo. Kadangi išsigando atvažiavusio automobilio, nespėjo įsidėmėti, kurioje vietoje jau buvo, dėl to tikslaus adreso neatsimena. Iš automobilio labai greitai išlipo 5 asmenys. Du asmenys jam iš matymo matyti: I. P. ir R. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, daugiau asmenų duomenų nežino. Su jais kartu buvo ir dar 3 asmenys, kuriuos matė pirmą kartą, jie galėtų būti apie 20 metų amžiaus. Mano, kad jie galėtų būti R. A. broliai. Visi iš automobilio išlipę asmenys jam nieko nepasakė ir iš karto pradėjo jį mušti tiek rankomis, tiek kojomis. Visi asmenys jam atrodė neblaivūs. Nuo patirtų smūgių gausos jis nukrito ant žemės ir jie pradėjo jį spardyti kojomis. Kiek smūgių jam buvo suduota, jis nežino, nes jų buvo labai daug, jo nuomone, galėjo būti sutrenkta kumščiu ir kojomis iki 50 kartų į įvairias kūno dalis. Jis stengėsi užsidengti savo galvą, kad kuo mažiau smūgių būtų pataikyta į galvos sritį. Bet jie smūgiavo ir į visą jo kūną, pilvo sritį, šonkaulius. Kai pamatė, kad jis nebeturi jėgų, nebereaguoja į smūgius, jie liovėsi jį mušę ir išvažiavo. Dėl įvykusio įvykio, patirtą fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje, kai 10 – skaudžiausia, įvertina 9 balais. Po įvykio jis šiek tiek laiko pagulėjo ant žemės ir pats be jokios pagalbos grįžo namo. Įvykio metu jis buvo vienas, įvykio liudininkų nebuvo, niekas šio įvykio nematė. Iš karto po įvykio nesikreipė į policiją dėl jam sukelto fizinio skausmo, kadangi jautėsi labai prastai, nežinojo, kaip teisingiausia tokioje situacijoje pasielgti. 2022 m. birželio 20 d. patirtų sužalojimų skausmui nesiliovus nusprendė kreiptis į policiją. Išsikvietė policijos pareigūnus į namus. Atvykusiam policijos ekipažui papasakojo įvykusio įvykio aplinkybes, taip pat atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, apžiūrai. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Taip pat jo kaimynės K. L. duktė G., daugiau duomenų nežino, nurodė, kad matė kaip vakar (2022 m. birželio 19 d.) tamsios spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, važinėjo po (duomenys neskelbtini) vyrai, kurie atrodė agresyvūs, tačiau asmenų, kas tokie buvo automobilyje, nematė, tik žino, kad šio automobilio naudotojas yra I. P.. Daugiau nieko nurodyti negali. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 11–15).
3.2. Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. liepos 8 d., parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 22 val., kai jis buvo užpultas ir sumuštas, jis važiavo ne į savo namus, o iš savo namų, pas savo draugą A. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis važiavo savo dviračiu, pagrindiniu keliu, vedančiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiavo būdamas blaivus, tačiau kuprinėje turėjo įsidėjęs butelį degtinės ir užkandos. Tuo metu, kai jis buvo užpultas, dar nebuvo tamsu, todėl jis gerai matė, kad jį mušė R. ir jo tėvas G. A.. Tai įvyko kelyje, ties buvusiais G. namais. Prieš tai, kai šie jį sumušė, jis prisimena, kad jis su šiais kalbėjosi, tačiau kaip jis su jais susitiko, to momento neprisimena. Galimai jie išėjo iš to G. buvusio namo. Tame name dabar gyvena tokia močiutė, G. buvusi uošvienė. Tame pačiame name gyvena ir J. K., kuris nėra jiems giminė, o priimtas gyventi. Įvykio metu jis buvo blaivus, tačiau po to, kai jis minėtą vakarą buvo sumuštas, dabar yra atminties spragos. Be to, jis seniau yra turėjęs dvi rimtas galvos traumas, kas taip pat paveikė jo susilpnėjusią atmintį. Apie ką jie su R. ir G. kalbėjosi, jis neprisimena. Tik prisimena, kad šie pradėjo jį mušti. Kažkas dar jam už nugaros kalbėjosi, todėl negali pasakyti, kas ten buvo, nes nesidairė. Pirmos apklausos metu jis buvo dar po sumušimo, todėl ne viską gerai prisiminė apie tą įvykį. Todėl negali pasakyti, ar I. P. buvo su šiais ar ne, nors pirmos apklausos metu ir nurodė, kad buvo būtent šis ir šis mušė jį kartu su R.. Jį mušė tik dviese, o ne penkiese, kaip sakė pirmoje apklausoje. Po to, kai jį sumušė, kur šie dingo, jis pasakyti negali, nes jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, buvo tamsu, jis gulėjo ant žemės, šalikelėje. Jo dviračio ir kuprinės prie jo nebuvo. Toje vietoje sklido apšvietimas nuo fermų, todėl jis ėjo į fermas ieškodamas pagalbos. Prisimena, kad fermose jis nieko nerado, todėl nuėjo į poilsio kampelį ir ten miegojo. Kur tuo metu buvo sargas, jis negali pasakyti, nes pastarojo nesutiko. Ryte jis atsikėlė ir grįžo į savo namus. Kadangi jautėsi blogai, tai jam draugas A. J., kuris atėjo pažiūrėti kas jam yra, nes kaip šis sakė, kai jam paskambino telefonu, iš balso atrodė keistai, iškvietė greitąją. Maždaug po dviejų dienų po įvykio, jis prisiminė, kad nėra jo dviračio ir kuprinės, todėl paskambino J. K. paklausti, kur jo dviratis ir kuprinė. J. pasakė, kad dviratis ir kuprinė yra pas jį. Jis paprašė, kad A. paimtų iš J. dviratį su kuprine. Šis paėmė, jie pusiaukelėje susitiko ir šis jo daiktus atidavė. Tada jis pastebėjo, kad kuprinėje nebėra nei butelio degtinės, nei užkandos. Jo dviračio vertė yra 60 eurų, jis jį buvo už tiek nusipirkęs iš kaimyno. Butelis buvo 0,7 litro talpos „(duomenys neskelbtini)“ degtinė, už ją jis buvo mokėjęs 15 Eur. Kuprinės vertė 10 eurų. Iš užkandos buvo papjaustyta rūkyta dešra ir duona. Dešros su duona jis nevertina. Dėl sumušimo jis negalėjo dirbti dvi savaites, nors nedarbingumo neturėjo. Dviratis ir kuprinė jam buvo grąžinti, todėl dėl jų pretenzijų neturi. Dėl ko šie jį sumušė, jis nežino. Jis šiems nėra skolingas. Iš jo R. 2022 m. balandžio pabaigoje, prieš motinos dieną buvo pavogęs jo telefoną, bet jis dėl to įvykio pareiškimo nerašė, į policiją nesikreipė. Mano, galėjo būti dėl to, kad jis R. pasakė, kad šis iš jo pavogė telefoną. R. yra apie 20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų. R. gyvena kartu su tėvu G. Š.. Kai susipyksta R. su tėvu, tada važiuoja pas močiutę į kaimą. Kaip minėjo, kadangi jis negalėjo dirbti dvi savaites, jis nori pareikšti civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, dėl negrąžinto butelio ieškinio nereikš. Patikslina, kad įvykio metu buvo apsirengęs balta „maikute“, mėlynomis sportinėmis kelnėmis ir tamsiai pilkos spalvos sportiniu švarkeliu su kapišonu. Jo dviratis yra vyšninės spalvos, kuprinė buvo juodos spalvos. Nors pirmos apklausos metu sakė, kad jį sumušė I. P., tačiau dėl to jis nėra tikras, nes nematė, kad pastarasis muštų. Jis, kaip minėjo, matė, kad jį muša R. ir G.. Prieš jį stovėjo R. (jam iš dešinės), ir G. (iš kairės). Jie stovėjo trikampiu. Kuris pirmas sudavė, neprisimena. Pirmas smūgis buvo ranka į veidą. Po gauto smūgio jis užsidengė. Mano, kad galėjo jam pirmas smūgiuoti R., nes G. nelabai būna konflikto pradininku. Dažniausiai konfliktą pradeda R.. Šis yra konfliktiškas asmuo. Po gauto smūgio į veidą jis nuvirto ant žemės su visu dviračiu, nes stovėjo jį apsižergęs. Po to, kai jis nuvirto ant žemės, pasipylė smūgiai iš visų pusių. Kiek prisimena, dar G. paminėjo: „ką mano sūnus iš tavęs telefoną pavogė“. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena. Kiek prisimena, tiek G., tiek R. buvo labai girti (t. 1, b. l. 128–131).
4. Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. lapkričio 29 d., parodė, kad papildomai nori pasakyti, jog 2022 m. birželio mėnesį, kai jis buvo užpultas ir sumuštas, jis peilio išsitraukęs nebuvo ir juo prieš užpuolikus nesimojavo, kaip tai nurodo R.. Jis peilį (jis buvo pirktas iš turgaus už 19 eurų, buvo medine rankena, apie 8 cm geležtės ilgis, be grioviuko) pamatęs tarp kitų peilių atpažintų. Peilį pirko tam, kad turėtų kuo nudirti odą žvėreliams. Tai yra pirko medžioklės reikalams, nes jis yra varovu jau apie 10 metų. Peilis buvo kuprinėje jo užpuolimo metu, kartu su kitais daiktais. Patikslina, kad peilis buvo įdėtas į dėklą, juodą, plastmasinį. Kai jam buvo grąžintas dviratis su kuprine, jis peilio pasigedo. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Nori pasakyti, kad jis turi problemų su atmintimi, todėl ne visada viską prisimena. Faktas, kad konfliktas kilo dėl telefono. Pirmą smūgį jis gavo nuo R., po ko apsvaigo ir nugriuvo ant žemės. Po to pasipylė smūgiai, jis girdėjo G. A. balsą, jis kažką kalbėjo apie telefoną, iš to suprato, kad šis buvo šalia, tačiau ar šis jį mušė, jis nežino. Kadangi jis nugriuvęs užsidengė rankomis veidą, tai jis nematė keliese jį mušė. Paskui jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, ėjo link ten, kur degė šviesos, taip atsidūrė fermose. Atsipeikėjęs jis savo daiktų neieškojo, nuėjo tiesiai link šviesų. Daiktus paėmė jo kaimynas A. J., kuris jam ir pasakė, kad pas A. yra jo daiktai. Daugiau papildymų neturi (t. 1, b. l. 136–138).
5. Liudytoja T. A. teisme parodė, kad 2022 m. birželio mėn., tikslios datos neprisimena, ji su vyru ir 11 metų dukra D. Z. buvo pas savo tėvus L. Ž. ir A. Ž. adresu: (duomenys neskelbtini). Iki tol jos sūnus M. Z., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, buvo kartu su R. adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. ir R. močiutė. Maždaug 22–23 val. parbėgo išsigandęs jos sūnus ir pasakė, kad kažkoks dėdė trenkė R., kuris nukrito ant žemės. Buvo tamsu. Išsigandusi paskambino policijai, pasakė, kad vyksta muštynės, kad kažkas guli ant žemės. Neprisimena, ką tiksliai nurodė. Negali atsakyti, kodėl nurodė, kad muštynėse dalyvauja 3, galimai 4 asmenys. Nurodė, kad reikalinga greitoji pagalba. Tuo metu buvo neblaivi, susijaudinusi, todėl nežino, kodėl nurodė, kad reikalingos 2 greitosios pagalbos. Tada pažadino vyrą, kuris atsikėlė, apsirengė ir išėjo. Iš (duomenys neskelbtini) dienos metu galima matyti (duomenys neskelbtini), tačiau naktį nesimato. Atstumas tarp šių dviejų objektų gali būti 300–400 metrų. Pati į įvykio vietą nėjo. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 15 min. Vyras su R. grįžo iki policijos atvažiavimo. Grįžę jie kalbėjosi, tačiau ji nesiklausė ką jie kalba, nes ėjo raminti vaiko, kuris buvo su jos mama. Į bendrąjį pagalbos centrą ji skambino ir dar kartą, kai R. parodė peilį. Peilį R. parodė jau išvažiavus policijos pareigūnams ir greitajai, padėjo ant „garniko“. Peilis buvo su dėklu. Pati įvykio nematė. Į įvykio vietą nuėjo pamačiusi atvažiavusius policijos pareigūnus. Pareigūnams nurodė tik kur yra R.. 2022 m. rugpjūčio 24 d. (t. 1, b. l. 162–165) apklausos metu nurodė, kad įvykis buvo apie vidurnaktį. Sutinka, kad vasaros metu 22 val. dar šviesu, todėl gali būti, kad įvykis turėjo būti vėliau. Pirmasis apie muštynes pasakė M., nors duodama parodymus nurodė, kad R. pasakė apie muštynes. Taip sakė, nes norėjo išvengti sūnaus apklausos. Nukentėjusįjį M. nebent pažįsta iš matymo. Tiek B., tiek R. yra probleminiai žmonės. Ji tikrai negalėjo matyti pro langą kiek žmonių mušasi, nors skambinusi į pagalbos telefoną nurodė kitaip (t. 1, b. l. 32–34). Antrą kartą M. į įvykio vietą negrįžo, liko pas močiutę. Kai R. grįžo, matėsi jo sužeista ranka, kuri kraujavo. Ant veido mėlynių nesimatė. Galbūt ant kaklo matėsi paraudimai, kurie galėjo atsirasti nuo sutrenkimo. Parėjęs R. nurodė, kad pirmas trenkė D. ir, kad R. nuvirto. Paskui, kad atsikėlė, kad vėliau D. peilį išsitraukė, kurį R. išspyrė.
5.1. Liudytoja T. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 24 d., parodė, kad parodymus duoti sutinka. 2022 m. birželio mėnesį, naktį iš 18 į 19 ji kartu su vyru G. A. šventė jos tėvų vestuvių 33 metines. Daugiausia gėrė alų. Kiek ji išgėrė, neprisimena, bet nemažai. Daugiausia gėrė ji ir jos tėtis. Pradžioje G. negėrė, bet po to įvykio ir jis truputį išgėrė. Jos mama alkoholio visai tą vakarą nevartojo. Mano buvo apie vidurnaktis, kai pas jas atbėgo R., G. sūnus ir pasakė, kad jį puola B.. Tada ji išsigando ir puolė kviesti policiją, nes labai išsigando, kadangi žino, kur yra B., ten būna bėdų. Po to, kai R. pasakė, kad puola B., G. išėjo kartu į lauką. Dėl to ji ir išsigando. Ką tiksliai sakė paskambinusi į 112, ji neprisimena, tik prisimena, kad vyksta muštynės ir kad tikrai gali reikėti greitosios. Kad tikrai gali reikėti greitosios ji pasakė todėl, kad atbėgęs R. pasakė, kad B. turi peilį. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Prisimena, kad paskui ji tą peilį tikrai matė. Kiek prisimena, kad kai R. atbėgo pas jas, jam kažkurioje kaklo pusėje buvo paraudimas (kurioje neprisimena). Kai skambino ir minėjo apie muštynes, ji žiūrėjo per langą, bet nelabai kas ten matėsi, todėl negali pasakyti ką tiksliai matė. Muštynės vyko ant sankryžos, priešais R. močiutės namus. Toje vietoje apšvietimo nebuvo. Ji skambindama telefonu į lauką išėjusi nebuvo, nes bijojo, žiūrėjo tik per langą. Kad būtų minėjusi, jog kažkas guli ant žemės, neprisimena. Ji į lauką išėjo tik tuo tarpu, kai atvažiavo policija, todėl ir žino, kurioje vietoje vyko muštynės. Kviesdama policiją ji nurodė vykti būtent prie to namo, nes žinojo, kad R. buvo pas močiutę. Pas R. močiutę (visi ją vadina „(duomenys neskelbtini)“) gyvena dar toks J. K., tai galimai R. su juo galėjo būti kartu, bet nėra dėl to garantuota. Jie abu galėjo būti viralinėje, jei išgėrinėjo. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi ir labai susijaudinusi, tai visų su įvykiu susijusių aplinkybių neprisimena. Gali pasakyti, kad atvykus pareigūnams, R. su G. jau buvo pas jas parėję. Ar jie ką nors parsinešė, neprisimena. Kažkuriuo momentu jie parsinešė jos minėtą peilį, tačiau neprisimena kuriuo. Jokio dviračio su kuprine ji nematė. Kai atvyko greitoji, apžiūrėjo R., jo dešinė ranka buvo sužalota, bet tas sužalojimas buvo iš anksčiau. Jis tą sužalojimą turėjo tikrai kelias dienas. Jis ranką susižalojo trenkdamas į stalo kampą (bent jau R. jai taip sakė, ji pati nematė kaip). Apžiūrėjus R., jis atsisakė vykti su medikais. Gali pasakyti, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jos mama miegojo kitam kambaryje su abiem jos vaikais. Kai R. pas jas atbėgo, nei mama, nei jos vaikai atsikėlę nebuvo. Prisimena, kad pareigūnams išvykus tą naktį ji antrą kartą skambino į BPC ir pranešė apie peilį. Pas jas vėl atvyko pareigūnai, tik neprisimena, ar tie patys ar ne. Moteriai pareigūnei parodė, kur ant „garniko“ yra padėtas peilis. Ji pažiūrėjo, pasakė, kad tai ne peilis ir liepė jai eiti miegoti. Ji pati to peilio nečiupinėjo. Ant „garniko“ peilį uždėjo arba R., arba G., tiksliai neprisimena. Kad naktį būtų ieškoję telefono ar batų, neprisimena. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena ir nieko negali papasakoti, nes, kaip minėjo, įvykio metu buvo neblaivi. Kaip minėjo, pati asmeniškai muštynių nematė, bet įsivaizdavo, kad mušasi, kadangi atbėgęs R. pasakė, kad jį užpuolė B. (t. 1, b. l. 162–165).
6. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad D. jam pasakė, kad jį sumušė, kad visas kruvinas grįžo, tačiau nesakė kas sumušė. Apie tai šis jam pasakė prie jo namų kitą dieną po įvykio. Pačio įvykio jis nematė. Tiksliai neprisimena, tačiau matė sužalotą D. B. veidą. Lyg tai buvo prakirstas žandas ar kažkur prie akies. Ant kūno jokių kitų sužalojimų nematė. D. paprašė parvaryti šio dviratį iš R.. Jam nuvykus dviratis buvo atremtas prie sienos. Dviratį padavė ten gyvenantis J., kurio pavardės nežino. Jokios rankinės nebuvo. Pusiaukelėje susitiko su D., kuriam ir perdavė dviratį. Nežino, kodėl pats D. nėjo pasiimti dviračio. D. B. jam nesakė, kaip tas dviratis ten liko.
6.1. Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 30 d., parodė, kad 2022 m. vasarą, tikslios datos nepamena, pas jį ryte atėjęs pažįstamas D. B. paprašė, kad nuvažiuotų pas A. paimti jo dviratį. Kodėl šis pats jo nepasiėmė, negali pasakyti, nes jis to neklausė. Kadangi jam buvo nesunku, jis sutiko ir nuvažiavo. D. kartu su juo nėjo, laukė toliau. Jam kažkas parodė tą dviratį, kuris buvo kieme. Lyg ir J. parodė. Jis paėmė dviratį ir jį išvarė. Nepamena, ar dar kas buvo prie dviračio ar ne. Pamena tik dviratį. Paėmęs dviratį, jį nuvarė B.. Kaip ten dviratis atsirado, jis nežino. Jis matė, kad D. yra sumuštas, bet kas jį sumušė, jis nežino (t. 1, b. l. 158–159).
7. Liudytojas G. A. teisme, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį savo sūnų R. J..
7.1. G. A., apklaustas įtariamuoju 2022 m. liepos 18 d., parodė, kad D. B. pažįsta nuo vaikystės. Šio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo 2022 m. birželio 17 d. naktį, apie 00.30 val. jam miegant pas uošvius (duomenys neskelbtini), atbėgo jo sūnus R. J., kuris pradėjo belsti jam į langą ir šaukti užpuolė „(duomenys neskelbtini)“. Jis pakilo ir išėjo į lauką. R. buvo sužeistas į kaklą. Sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam davė į kaklą, matėsi raudonas kaklas. Kaip R. jam sakė, tai kažkur iš už kampo išlindo „(duomenys neskelbtini)“ ir užsipuolė jį, švaistėsi su peiliu. Patikslina, kad užpuolimo metu R. buvo (duomenys neskelbtini) viralinėje. Jis su R. įsijungė telefonuose esančius žibintuvėlius ir ėjo žiūrėti, kur yra B.. Jo išsigandusi žmona iš karto paskambino į policiją, nes visas kaimas šio bijo. Išėję jie rado dviratį kartu su kuprine prie keliuko, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) (keliukas yra nuo pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini)). Jis dar pašaukė „(duomenys neskelbtini)“, kad išlįstų, kad iškviesta policija, bet jis nepasirodė. Kadangi ant kelio mėtėsi šio dviratis su kuprine, jie paėmė juos ir įvarė į kiemą (į R. kiemą). Netrukus pasirodė policijos pareigūnai, kuriems papasakojo kas įvyko. R. atsisakė rašyti pareiškimą. Atvyko ir medikai, jie R. apžiūrėjo. Po kelių dienų, gal po kokios savaitės, pas R. atėjo ne pats „(duomenys neskelbtini)“, ir A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pavardės nežino, bet jį vadina „(duomenys neskelbtini)“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo kalbėjo jo buvusi uošvienė B. S.. Ji jam ir atidavė „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Patikslina, kad jis netikrino, kas buvo toje kuprinėje, todėl negali pasakyti. Dar vėliau iš brolio L. sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ jį su R. apkaltino šio sumušimu. Kas šį sumušė, jis nežino, jis asmeniškai šio nemušė, todėl nieko apie tai pasakyti negali. „(duomenys neskelbtini)“ yra problematiškas asmuo, yra apvogęs ne vieną asmenį kaime, todėl mano šį sumušti galėjo bet kas, tačiau kas konkrečiai, tai nežino. Kiek jam žinoma, kol D. B. buvo su apykoje, šis buvo ramus, negėrė ir niekam problemų nekėlė, bet kai tik nuėmė apykoję, pasidarė vėl nenuspėjamas ir konfliktiškas (t. 2, b. l. 11–14).
8. Liudytojas J. K. teisme parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. birželio mėn., tamsiu paros metu, jis buvo viralinėje, kurioje dar buvo R. J.. Apie 11–12 val. nakties R. išėjo parūkyti. Iki R. išeinant parūkyti viralinėje jiedu gėrė alų. Daugiausiai gėrė jis, o R. išgėrė tik apie vieną stiklinę alaus. Kartu su R. jis nėjo parūkyti, tačiau iš triukšmo, šaukimų suprato, kad D. B. užsipuolė R.. Nežino, ką D. B. šaukė, nes tuo metu jau buvo neblaivus. Negirdėjo apie ką buvo kalbama. Dėl buvusios tamsos nieko nematė, tačiau nuo gatvės pusės girdėjo sklindančius dviejų asmenų garsus. Tuo metu, kai girdėjo balsus, jis dar buvo viralinėje, o paskui nuėjo į kambarį pažiūrėti pro langą. Pro langą dėl lauke buvusios tamsos nieko nematė. Kiemas buvo neapšviestas. Į įvykio vietą nėjo pažiūrėti kas ten vyksta, nes jam nebuvo smalsu. Dar vakare pas juos buvo atbėgęs M., kurio įvykio metu viralinėje nebuvo. M. išėjo likus kokiam pusvalandžiui iki R. išeinant parūkyti. Vėliau šis dar kartą buvo atbėgęs, tačiau tikslaus laiko neprisimena. M. atbėgęs sakė, kad kažkas kažką muša. Kuomet M. antrą kartą grįžo, jis jau buvo kambaryje. R. dar nebuvo grįžęs. Grįžęs M. jam nieko nesakė, nes jis buvo su R.. Nežino, kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d. sakė, kad matė kaip asmenys mušėsi. Iš tiesų jis nieko nematė, tik balsus girdėjo. Jo niekas neprašė keisti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Žino, kad į daržinę buvo įvarytas svetimas dviratis, nežino, kas jį įvarė. Apie dviratį sužinojo iš paties D. B., kuris paskambino ir pasakė, kad pas jį daržinėje įvarytas pastarojo dviratis, kurį paprašė atvaryti. Jis šiam pasakė, kad to negali padaryti, nes turi svečių. Paimti dviračio atvyko D. B. draugas, kurio nepažįsta. Ant dviračio krepšio, buvusio ant bagažinės, dar buvo juodos spalvos kuprinė, kurią kartu su dviračiu atidavė. Jis nežiūrėjo, kas buvo kuprinės viduje, todėl nežino, kas joje galėjo būti. Nei R., nei kitų asmenų neklausė, iš kur tas dviratis atsirado. R. nei tą patį vakarą, nei vėliau nepasakojo, kas įvyko šiam išėjus parūkyti. Apie tai jis nesidomėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie tai kalbėjo su R.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad viralinėje buvo trise – jis, R. ir M., kuris tai išbėgdavo, tai grįždavo. M. yra nepilnametis ir tikrai alkoholio nevartojo. M. nei rūko, nei geria. M. pas juos atėjo, nes norėjo kartu su R. miegoti. 2022 m. rugpjūčio 30 d., duodamas parodymus, nurodė, kad šiek tiek matė, kaip tarpusavyje mušasi D. B. ir R.. Matė du šešėlius, tačiau daugiausiai balsus girdėjo. Tuo metu, kai matė šešėlius, M. buvo pas savo senelius. Tuo metu viralinėje jis buvo vienas, o, išgirdęs triukšmą, perėjo į kambarį. M. antrą kartą į namą nebuvo atėjęs. Jis atėjo į viralinę. Atstumas tarp įvykio vietos ir viralinės buvo apie 50 metrų. Tarpe tarp kelio ir viralinės vaizdą užstojo tujų gyvatvorė, kuri yra aukšta. Gyvatvorė auga nuo kelio pusės aplink namą, kad nebūtų dulkių. Įvykio vieta buvo už tujų. Gatvė, kurioje buvo įvykis, nebuvo apšviesta. Kiemas, kuriame yra viralinė, taip pat nebuvo apšviestas. Šešėlius matė, nes atstumas galėjo būti kaip per kambarį, kažkur 20 metrų. Į daržinę dviratį galėjo įvaryti bet kas, net tas pats D. B.. Būna, kad asmenys, paprašę leisti pasistatyti dviratį, laikinai daržinėje palieka dviračius. Po įvykio su R. bendravo ryte, tačiau apie muštynes nekalbėjo. Matė R. sužeistą ranką, kuri buvo prakirsta. Dar greitoji buvo atvažiavusi, kuri sakė, kad reikia vežti siūti, tačiau R. atsisakė tai daryti. Greitoji buvo atvažiavusi naktį, prie kelio. Atvažiavus greitajai R. buvo viralinėje. Jis buvo priėjęs prie greitosios, kuri užbintavo ranką. Pats jis nematė, kaip R. ranką bintavo, nes nebuvo priėjęs. Jis tik ryte pamatė užbintuotą R. ranką. Nežino, ar policija buvo atvykusi. R. nekalbėjo apie peilį. Po įvykio su nukentėjusiuoju D. B. bendravo tik telefonu, t. y., kai prašė paduoti dviratį. Po to daugiau su D. B. nebendravo. Jis matė subintuotą R. ranką, tačiau neklausė, kas jam nutiko. Jam nebuvo įdomu. G. A. balsą girdėjo kambaryje, kuriame buvo pradarytas langas. Galbūt šio balsą galėjo girdėti jau po įvykio, tačiau tikrai ne muštynių metu. Vienas viralinės langas yra į kiemą, kitas – į gatvę. Languose degė šviesa, tačiau dėl gyvatvorės negalėjo apšviesti gatvės. Iš viralinės lango įvykio vietos nesimato. Be to, pro viralinės langą ir nebandė žiūrėti.
8.1. Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d., parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), viralinėje kartu su dukterėčios (jo sesers dukros) T. A. sūnumi M. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir R. J.. Jie kartu su R. gėrė alkoholį. Po kurio laiko R. išėjo į lauką parūkyti. Pastarasis nuėjo parūkyti prie keliuko. Jis nors ir rūkantis, bet kartu su R. parūkyti tuo metu nėjo. Lauke jis išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tarpusavyje ant kelio mušasi B. ir R.. Tuo metu dar visiškai tamsu nebuvo, todėl jis gerai matė, kad mušasi B. su R.. Nenorėdamas kištis į muštynes, jis nuėjo į kambarį, o M. išbėgo lauk iš viralinės. Jis galvojo, kad šis taip kažkur išbėgo, o tik vėliau sužinojo, kad šis per sodą nubėgo į namus pasakyti G., kad lauke vyksta muštynės. Būdamas namuose, jis pasižiūrėjęs per langą matė, kad jau ant kelio mušasi trise. Jis matė, kad mušėsi G. A., R. ir B.. Kas kam kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, nes pastoviai nežiūrėjo ir nefiksavo smūgių, bet mušėsi visi trys. Matė, kad mušamasi buvo ir iš rankų ir iš kojų. Nebuvo nei vieno stovinčio ir žiūrinčio, kaip kiti mušasi. Nenorėdamas kištis, jis nuėjo nuo lango. Į lauką taip pat nėjo išskirti besimušančių, nes žino, kad jie už jį visi fiziškai stipresni. Todėl nematė, kad kas nors būtų nugriuvęs. Tik kitą dieną jis sužinojo, kad yra B. dviratis pas juos daržinėje. Sužinojo, tik po B. skambučio jam, kai šis paklausė, ar yra šio dviratis. Tada jis nuėjo to dviračio ieškoti ir rado jį įvarytą į daržinę. Ant dviračio buvo ir B. kuprinė. Jis juos išvarė iš daržinės ir pastatė prie daržinės, kad galėtų atvažiavęs B. draugas juos pasiimti. Vakarop atvažiavo B. draugas ir paėmė dviratį su kuprine. Kaip minėti daiktai atsirado daržinėje, jis nematė ir nieko negali pasakyti. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena. Įvykio metu buvo neblaivus, bet ne tiek, kad visiškai nieko neprisimintų. Papildo, kad kitą dieną R. jam pasakė, kad jį užsipuolė B. ir kad pas B. buvo peilis. Jis pats to nematė (t. 1, b. l. 142–145).
8.2. Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 2 d., parodė, kad papildomai gali pasakyti, kad 2022 m. birželio mėnesį, kai naktį įvyko muštynės prie jų namų, jis buvo neblaivus, todėl nelabai gerai gali prisiminti visas su tos nakties įvykiais susijusias aplinkybes. Galimai jis galėjo nupasakoti apklausos ir parodymų patikrinimo metu tai, ką po įvykio išgirdo iš R. J.. Sąmoningai jis pameluoti nenorėjo, tik supainiojo tai, ką jam pasakojo, su tuo, ką įsivaizdavo pats matęs. Šios dienos akistatos metu, jis suprato, kad painioja girdėtus įvykio pasakojimus su matytais. Jis tikrai nematė muštynių, tik girdėjo jų garsus. Jis bijojo išeiti į lauką ir pasižiūrėti kas vyksta. Girdėdamas G. A. balsą jis pagalvojo, kad šis taip pat dalyvavo muštynėse. Ką G. A. šūkavo jis neprisimena, nes praėjo daug laiko ir, kaip minėjo, buvo neblaivus. Tačiau pačio fakto, kad G. A. tikrai muštų, jis nematė. Taip pat nematė nei kaip mušasi R. su B.. Nori pasakyti, kad pameluoti jis nenorėjo, tiesiog suklydo nurodydamas aplinkybes tiek pirmos apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo metu. Įvykis buvo apie 24 val., tiksliai prisimena, kad buvo visiška tamsa. Nei nuo viralinės langų sklindanti šviesa, nei nuo namo sklindanti langų šviesa gatvės neapšviečia ir tikrai nesimatė, kas vyko ant kelio. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 33–36).
9. Liudytojas I. P. teisme parodė, kad R. J. yra jo klasioko sūnus. D. B. pažįsta, tačiau su šiuo nebendrauja. Su D. B. galima pasisveikinti tik šiam esant blaiviam. Girdėjo, kad byla tiriama dėl muštynių. Neprisimena, iš ko tai girdėjo. Nežino, kada tos muštynės buvo. Pats muštynėse nedalyvavo. 2022 m. birželio 19 d. jis buvo namuose, tą dieną pas G. A. nebuvo. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 19 d., yra teisingi. Nežino, kodėl D. B. 2022 m. birželio 20 d. jį nurodė kaip vieną iš asmenų, kuris galimai šį sumušė. Su D. B. nėra buvę konfliktų. D. B. apibūdintų kaip pageriantį žmogų.
9.1. Liudytojas I. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 19 d., parodė, kad G. A. yra jo buvęs klasiokas. R. J. taip pat pažįsta. Jis G. sūnus. D. B. pažįsta, nes jie gyveno ne per toliausiai. Šis – (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Apie D. B. sumušimą jis yra girdėjęs, tačiau iš ko išgirdo, neprisimena. Kada tai buvo, taip pat neprisimena. Jis pats asmeniškai tų muštynių nematė ir nieko apie jas papasakoti negali. Tik iš kažko girdėjo, kad D. B. su A. jau susitaikė. Kur buvo 2022 m. birželio 19 d. vakare, jis neprisimena, galimai buvo namuose ir gėrė. Bet kaip buvo sumuštas D. B. nematė ir nieko apie tai paaiškinti negali. Taip pat iš kažko girdėjo, kad D. B. buvo jį apkaltinęs jo sumušimu, bet jis ten tikrai nedalyvavo. Su D. B. jis nebendrauja. Tik tiek, kiek susitikęs pasisveikina. Kai šis būna girtas, būna labai konfliktiškas. Kas įvyko tą vakarą, kai buvo sumuštas D. B., jis nežino (t. 1, b. l. 190–193).
10. Nepilnametis liudytojas M. Z., apklaustas teisme, parodė, kad žino, jog į teismą yra iškviestas liudyti apie muštynes, buvusias 2022 m. vasarą, birželio mėn., tikslios dienos neprisimena. Jis, mama ir patėvis atvažiavo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji išlipo prie R. namo ir ten liko. Kartu su R. klausėsi muzikos, kalbėjosi. Po kiek laiko su dviračiu atvažiavo D.. D. pavardės nežino, kadangi jo net nepažįsta. Dviratį D. pasistatė prie medžio. Pamatęs atvykusį asmenį, jis R. pasakė, kad pas jį kažkas atvažiavo. R. nuėjus pažiūrėti kas atvyko, D. išlindo ir trenkė R.. Jis išsigando ir pabėgo. Jis matė, kaip išlindęs D. iš kairės rankos trenkė R. į kairį skruostą, tačiau nematė, kaip atrodė sutrenkta vieta. Parbėgęs mamai pasakė apie muštynes. Mama išvietė policiją bei pažadino patėvį, kuris atsikėlęs nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kadangi jis labai išsigando, liko pas močiutę, kuri jį ramino. Įvykis galėjo būti apie 12 val. nakties. Iki pamatant D. viralinėje su juo buvo R. ir močiutės brolis J.. Atvažiavus D., jis buvo prie mėlyno namelio. Tuo metu buvo vienas. Pamatęs D., iš karto nuėjo pas R., kuriam pasakė: „Kažkas atvažiavo“. R. pasakė: „Gerai, einu pažiūrėsiu“. Nuėjęs R. pasakė „Labas“, o D. nei žodžio nepasakęs trenkė R.. Kuomet D. trenkė R., jis buvo prie viralinės. Buvo maždaug 12 metrų atstumu nuo D. ir R.. Nors tuo metu buvo tamsu, tačiau jis viską matė. Įvykio metu jis stovėjo prie viralinės ir įvykio vietą gerai matė, kadangi neužstojo nei augalai, nei kažkokie pastatai. D. su R. buvo prie gatvės, vedančios į kitą kaimą. Įvykio vieta nebuvo apšviesta. Vieta, kurioje jis stovėjo, buvo apšviesta, nes prie viralinės yra lempa, kuri įvykio metu degė. Atvykęs D. jam nieko nesakė. Įvykio metu D. vilkėjo juodas kelnes, juodą megztinį. Apie tai, kad būtent D. buvo atvažiavęs, sužinojo iš R.. Apie D. šis jam pasakė, kai kalbėjosi apie muštynes. Po to, kai apie muštynes nubėgo pasakyti mamai, atgal į įvykio vietą nebegrįžo. Liko pas močiutę. Taip pat nebuvo grįžęs ir pas J.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad buvo tamsu ir nematė atvykusio asmens veido. To asmens veido nematė dėl to, kad buvo tamsu bei dėl to, kad asmuo buvo tamsiai apsirengęs. Apie D. sužinojo iš R., kuris nepasakojo, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko D.. D. atvažiavo dviračiu iš (duomenys neskelbtini) pusės. D. dviratį pasiliko prie keliuko, kur ir vyko muštynės, tačiau į sodybos keliuką nebuvo įsukęs. Šis liko prie pagrindinio kelio. Jis matė, kaip atvykęs D. nulipo nuo dviračio, kurį pasidėjo prie medžio, ir kaip palengva pradėjo eiti link jų. D. nuo vietos, kurioje pasistatė dviratį, paėjo kokius 2 metrus. Tada R. išėjo iš namelio. Tuos du metrus D. ėjo keliuku, vedančiu į sodybą. Atvykus asmeniui, J. jis nekvietė, nes pagalvojo, kad asmuo atvyko pas R.. Pagalvojo, kad atvyko R. draugas. Jis matė, kaip D. iš kairės rankos sudavė R. į kairę veido pusę. Tarpusavio atžvilgiu R. su D. stovėjo vienas priešais kitą apie 1 metro atstumu. Po smūgio į veidą R. nukrito ant kairio šono. Nukritęs R. nieko nesakė. Po to, kai R. nukrito, nematė kas vyko toliau, nes išbėgo. Bėgdamas negirdėjo, kad kažkas kažką sakytų ar kalbėtų. Lauke prie viralinės yra pakabinta lempa, kuri įvykio metu švietė. Įvykio metu jis stovėjo lauke ir buvo apšviestas lempos. Iš vietos, kurioje jis stovėjo, gerai matėsi ką darė R. su D.. Įvykio metu žmonių veidus netiksliai matė, tačiau matė, kaip D. trenkė R.. Atvirkščiai negalėjo būti, kadangi taip jam R. papasakojo. Parbėgęs į namus mamai pasakė, kad R. susimušė su kažkuo, tačiau nežinojo su kuo tiksliai susimušė. Iki įvykio su R. klausėsi muzikos. Tuo metu R. vartojo alkoholinius gėrimus, jis – ne. Matė, kad šis turėjo vieno litro alaus bambalį, kurio iki atvykstant D. buvo išgėręs kažkur pusę. Kartu su R. gėrė ir J.. Kai mamai pasakė apie tai, kad R. susimušė, patėvis miegojo namuose. Patėvis, pakeltas mamos, apsirengė ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Kartu su patėviu niekas nėjo. Jis išėjo vienas. Patėvis grįžo maždaug už 5 min. Nežino, ar patėvis grįžo vienas, ar su kažkuo. Jis negirdėjo, ką grįžęs kalbėjo patėvis, nes tuo metu buvo su močiute. Su R. apie įvykį kalbėjo maždaug po 2 mėn. Su R. apie įvykį nekalbėjo nei tą patį vakarą, nei kitą dieną, nes iš karto po įvykio kitą dieną jis su mama ir patėviu išvažiavo. Iki išvažiavimo su R. nebuvo susitikęs ir apie įvykį nekalbėjo. Apie peilį nieko nežino. Taip pat ir R. nieko nepasakojo apie peilį.
10.1. Nepilnametis liudytojas M. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, datos tiksliai neprisimena, jis su mama ir dėde G. atvažiavo į svečius pas jo močiutę, kur buvo švenčiamos jo močiutės ir senelio vestuvių metinės. Jis liko pas močiutės brolį gretimame name su netikru broliu R., o mama su dėde nuėjo į močiutės namus švęsti. Jiems būnant viralinėje su R. ir močiutės broliu, jis išėjo į lauką iš viralinės ir pamatė atvažiuojantį dviratį. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės. Tai buvo dėdė, kurį jis matė pirmą kartą. Jis buvo apsirengęs juodai, buvo labai tamsu, todėl jis nematė jo veido. Tas nepažįstamas atvažiavo, nulipo nuo dviračio ir ėjo link jų, todėl jis nuėjo ir pašaukė R.. Kai R. nuėjo prie dėdės, tas nei žodžio netaręs trenkė R., R. nukrito ant žemės, todėl jis išsigando ir nubėgo pas močiutę. Pasakė mamai kas nutiko, tada mama pažadino dėdę G., nes jis jau miegojo. Atsikėlęs G. išėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Jis liko pas močiutę namuose ir kas vyko lauke nematė. Į klausimą: koks atstumas nuo viralinės iki tos vietos, kur matėsi R. su dėde? atsakė, kad ne daugiau 20 žingsnių. Į klausimą, koks apšvietimas toje vietoje, kur buvo R. ir nepažįstamas dėdė? atsakė, kad toje vietoje apšvietimo nebuvo, bet sklido šviesa nuo viralinės ir aiškiai matėsi, kaip jie mušasi. Į klausimą, kiek matei suduotų smūgių? atsakė, kad jis matė tik vieną smūgį (t. 1, b. l. 176–179).
Šalies argumentai
11. D. B. 2022 m. birželio 20 d. pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 22.00 val. jis dviračiu važiavo į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini), tikslios įvykio vietos nepamena, tik žino, kad prie jo privažiavo tamsios spalvos automobilis, iš jo išlipo jam pažįstamas asmuo I. P. ir R. A. (daugiau duomenų nežino), su jais kartu buvo dar trys jam nepažįstami asmenys, kurie rankomis ir kojomis jį sumušė. Iš karto po įvykio dėl jam sukelto fizinio skausmo nesikreipė į gydymo įstaigą, tačiau skausmui nesiliovus 2022 m. birželio 20 d., kreipėsi į policiją, taip pat atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, kurioje jam buvo nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį teiks, kai bus nustatyti įvykio kaltininkai (t. 1, b. l. 11–15, 19).
12. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog pagal T. A. 2022 m. birželio 19 d. 00.03 val. iškvietimą, atvykus nurodytu adresu, jokių besimušančių asmenų nebuvo. Atėjusi pranešėja nurodė, kad vienas iš konflikto dalyvių yra jos namuose. Užėjus buvo rastas akivaizdžiai neblaivus R. J.. Bendraujant su asmeniu šis teigė, kad vartojo alkoholį adresu: (duomenys neskelbtini) ir ten sukonfliktavo su kitu nepažįstamu vyriškiu, teigė žinantis tik, kad tai D. B., tačiau nei gyvenamosios vietos adreso, nei kontaktų nurodyti negalėjo. Kaip paaiškino, ant gatvės šie susigrūmė, tačiau pats paaiškino, kad jokių pretenzijų niekam neturi. Atvykę GMP apžiūrėjo asmenį, jis medikų pagalbos atsisakė. Kaip nurodė, dėl įvykio jokio pareiškimo nerašys. Kur pasišalino kitas konflikto dalyvis, nurodyti negalėjo. Apžiūrėjus aplinkinę teritoriją jokių asmenų, kuriems būtų reikalinga pagalba, nerasta. Įvykis išspręstas vietoje. Skundų, pareiškimų negauta. Filmuota BODY Cam Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24).
13. Iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, jog buvo aprašyti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašai. Garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 1.34 min. Jame girdisi: BPC darbuotoja: „112“. Skambinanti moteris: „Laba naktį“. BPC darbuotoja: „Labas vakaras“. Skambinanti moteris: „Čia (duomenys neskelbtini) muštynės vykst“. BPC darbuotoja: „Koks miestas?“. Skambinanti moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini) ir gatvė?“. Skambinanti moteris: „(duomenys neskelbtini). Čia skubėkit greičiau, nes čia jau rimtos muštynės yra“. BPC darbuotoja: „Kieme? Kur mušasi?“. Skambinanti moteris: „Ant kelio mušasi prie (duomenys neskelbtini) namo“. BPC darbuotoja: „Jūs atsakykit į klausimą, kiek ten žmonių mušasi?“. Skambinanti moteris: „Aš žinokit nematau, aš matau iš kito namo per langą, bet ten rimtos muštynės“. BPC darbuotoja: „Na tai kiek žmonių maždaug mušasi? Ar 10, ar 5, kiek?“. Skambinanti moteris: „Ne ne ne, gal 3–4“. BPC darbuotoja: „Vyrai tenai, taip?“. Skambinanti moteris: - vyrai. BPC darbuotoja: - ar ginklai naudojami? Skambinanti moteris: „Kiek matau, ne“. BPC darbuotoja: „Rankomis mušasi?“. Skambinanti moteris: „Kol kas taip“. BPC darbuotoja: „Ar greitoji reikalinga?. Skambinanti moteris: „Reikalinga, reikalinga, ten gal net ne viena, ten gal dvi greitosios reikalingos“. BPC darbuotoja: „Nu tai sakykit, kiek nukentėjusiųjų yra“. Skambinanti moteris: „Nu aš nematau, aš iš tolo, nu aš ten tikrai neisiu, ten tikrai nežiūrėsiu, nes pati dar nukentėčiau“. BPC darbuotoja: „Vardas, pavardė jūsų“. Skambinanti moteris: „T. A.“. BPC darbuotoja: „Gerai. Turėsit daugiau informacijos, skambinkite“. Skambinanti moteris: „Sakėt niekur neiti, bet ten dvi greitąsias siųskit tikrai ir kuo greičiau“. BPC darbuotoja: „Tai kodėl sakot dvi? Ar matot, kad būtų nukentėję žmonės“. Skambinanti moteris: „Vienas jau tikrai nukentėjęs, be sąmonės“. BPC darbuotoja: „Tai ar guli, vienas guli, taip?“. Skambinanti moteris: „Taip, guli, taip“. BPC darbuotoja: „Gerai, laukite“. Garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 6.15 min. Įraše girdisi: BPC darbuotoja: „112“. Skambinanti moteris: „Laba vakara“. BPC darbuotoja: „Labas vakaras“. Skambinanti moteris: „Čia aš jau buvau kvietusi į (duomenys neskelbtini), tai aš norėčiau pagalbos suteiktume tyliai ramiai“. BPC darbuotoja: „Kokią pagalbą?“. Skambinanti moteris: „Policijos pagalbą norėčiau, kad suteiktų“. BPC darbuotoja: „Kad sugrįžtų?“. Skambinanti moteris: „Aha“. BPC darbuotoja: „O kodėl?“. Skambinanti moteris: „Bet, kad sugrįžtų, nes aš nežinau, nes, nu buvo ta, nu vienu žodžiu aš papasakosiu“. BPC darbuotoja: „Nu tai dėl ko turi grįžti?“. Skambinanti moteris: „Nes buvo rastas ten, buvo rastas peilis ir pakavotas, aš žinau, kur jis yra pakavotas“. BPC darbuotoja: „Tai, kas rado, kur rado?“. Skambinanti moteris: „Rado tai… ėjo ieškoti mano vaiko bato, mano telefono, bet rado peilį, tas peilis iš tikrųjų ne šiaip peilis, ne šiaip ten kažką pjaustyt, nu nežinau ten, policijai parodyčiau“. BPC darbuotoja: „Ta prasme radot peilį? Jūs radot?“. Skambinanti moteris: „Aš neradau, bet mačiau, kur pakavojo“. BPC darbuotoja: „Tai pareigūnams ko nesakėt iš karto?“. Skambinanti moteris: „Nes dar, nes dar to momento aš pamačiau, kai jie išvažiavo, tada pamačiau, kai jie pakavojo ir aš mačiau, kur yra pakavotas ir aš mačiau, ir aš bijau“. BPC darbuotoja: „O tai kažką sužalojo su peiliu?“. Skambinanti moteris: „Dar kol kas ne, bet aš bijau, kad...“. BPC darbuotoja: „O jūs čia pas ką esat?“. Skambinanti moteris: „Aš pas tėvus esu“. BPC darbuotoja: „O tai kas čia su tuo peiliu, kas čia nori ką sužaloti?“. Skambinanti moteris: „Čia nu, čia šalimai, priešais mane kieme ten visos buvo muštynės, ten visko, jie pas mane kavojosi nuo tų muštynių ir paskui nu išvažiavo ta policija viskas, nu ir viskas nusisėda ir jie ėjo ieškoti to telefono ieškoti, telefoną rado, bato nerado ir tą peilį rado ir tas peilis tiesiog, nu nežinau, nu aš, nu noriu, kad būtų viskas...“. BPC darbuotoja: „Tai pas jus tas peilis dabar yra, ane?“. Skambinanti moteris: „Ne pas mane“. BPC darbuotoja: „Pasiėmė jie?“. Skambinanti moteris: „Nepasiėmė, nu ne toks, kad pasiimtų“. BPC darbuotoja: „O tai, kur jis dabar yra?“. Skambinanti moteris: „Aš žinau kur yra. Tėvai miega viskas ramiai, viskas gerai“. BPC darbuotoja: „Aš klausiu, kur yra peilis?“. Skambinanti moteris: „Mano tėvų namuose“. BPC darbuotoja su skambinančia moterimi aiškinasi, kur yra peilis, kur reikia atvykti pareigūnams, pranešėja pasakoja, kad peilis, ne šiaip peilis, bet kaip „(duomenys neskelbtini)“, pasako, kad pareigūnų lauks lauke prie 2 namo (t. 1, b. l. 32–34, 35–37).
14. 2022 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą į įvykio vietą, nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 40–44).
15. 2022 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokolu aprašyti ant nukentėjusiojo D. B. vizualiai matomi sužalojimai. Ant D. B. veido matosi daugybiniai sužalojimai, t. y. nubrozdinimai, pasidengę šašais ir mėlynės. D. B. dešinėje akyje, jos baltyme matosi kraujosruva. Po dešine akimi matosi mėlynė su šašais. Po kaire akimi matosi mėlynė su daugybiniais šašais. Ant D. B. smakro matosi daugybiniai nubrozdinimai su šašais. Po dešine ausimi ant žando matosi mėlynė. Dešinė ausis yra pamėlusi su daugybiniais šašais. Ant kairio smilkinio matosi nubrozdinimas su šašais. Ant kairio antakio matosi nubrozdinimas su šašais. Ant kairės pusės kaktos matosi nubrozdinimas su šašais. Ant lūpų matosi nubrozdinimai su šašais. Vidinėje apatinėje lūpos dalyje matosi žaizda. Ant D. B. kūno, kairėje šonkaulių zonoje matosi paraudimas. Daugiau ant D. B. kūno sužalojimų nestebima (t. 1, b. l. 45–54).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairėje pakaušio pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame antakyje, abiejuose skruostuose, kairiame žande. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 20 trauminių poveikių. D. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bendrai sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (t. 1, b. l. 64–65).
17. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. J. pateikė peilį ir paaiškino, kad peilis mėtėsi ant žemės atskirai nuo dėklo, tačiau, kai jis jį pakėlė nuo žemės, peilį įdėjo į dėklą (t. 1, b. l. 84–86).
18. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu pagamintas medžioklinis peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 94–97).
19. Kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad pateikus nukentėjusiajam D. B. 3 peilius, jis atpažino jam priklausantį peilį (t. 1, b. l. 98–103).
20. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. B. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris jį kartu su G. sumušė (t. 1, b. l. 118–125).
21. Iš 2022 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas J. K. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus susiejo su įvykio vieta (t. 1, b. l. 146–156).
22. 2022 m. rugpjūčio 26 d. akistatos protokole surašyti nukentėjusiojo D. B. ir įtariamojo G. A. parodymai. D. B.: 2022 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis važiavo dviračiu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai sustojo prie R. namų pasikalbėti. R. tuo metu buvo prie kelio, kur tuo metu buvo G., nežino, šis atėjo vėliau. Apie ką jie kalbėjo, jis neprisimena. Įvyko konfliktas, kurio metu R. jam sudavė smūgius į galvą, jis atsijungė. Klausimas D. B.: kokius veiksmus jūsų atžvilgiu padarė prieš jus sėdintis G. A. minėtą vakarą?. D. B. atsakymas: jis nežino, R. kaip sakė, G. atėjo vėliau. Klausimas D. B.: 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 8 d. apklausos metu jūs nurodėte, kad jus sumušė R. J. ir G. A., ar tvirtinate šiuos savo parodymus? D. B. atsakymas: jis neprisimena ar G. buvo. R. jį tikrai mušė. Tuo metu, kai davė parodymus, jis nebuvo pilnai atsigavęs. Klausimas D. B.: Kur minėtą vakarą buvo I. P.? D. B. atsakymas: jis nežino, jis šio nematė. Žino, kad šis dieną buvo atvažiavęs pas R.. G. A.: jis D. B. nesudavė nei vieno smūgio, nes pastarojo minėtą vakarą nebuvo sutikęs. I. P. tą vakarą jis nematė. Minėtą vakarą jis negėrė. Vakare R. atlėkė ir pasakė, kad susimušė su D.. R. pasakė, kad yra dviratis ir kuprinė. Jis sakė, kad D. tie daiktai. Jie abu ieškojo D., šūkavo. Paskui pamatė, kad atvažiuoja policija, todėl nuėjo į namus. Klausimas G. A.: iš kur pas jus namuose atsirado peilis? G. A. atsakymas: R. atnešė, pasakė, kad rado, kur rado, jis nežino. D. B.: jis turėjo peilį pas save kuprinėje, nes prieš tai jis buvo miške. Ir jį buvo palikęs kuprinėje. Jo peilis buvo paprastas, pirktas iš turgaus, įdėtas į dėklą. Klausimas D. B.: konflikto metu buvote peilį išsitraukęs? D. B. atsakymas: ne, jis niekada konflikto metu peilių nenaudoja. Jis pas jį liko po miško. Klausimas D. B.: minėtą vakarą G. A. jums sudavė smūgių ar ne? D. B. atsakymas: taip išeina, kad nesudavė. Kaip sakė, jis nėra įsitikinęs, kad G. jį mušė, kaip sakė ankstesnėse apklausose. Jis tiksliai prisimena, kad jį mušė R.. Klausimas D. B.: ar įvykio metu buvote blaivus? D. B. atsakymas: jis buvo blaivus (t. 2, b. l. 21–24).
23. 2022 m. gruodžio 2 d. akistatos protokole surašyti liudytojo J. K. ir įtariamojo G. A. parodymai. J. K.: 2022 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, naktį jis „baliavojo“ kartu su R. J. viralinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo M., T. sūnus. R. išeidavo ir pareidavo parūkyti. Jis kartu su R. parūkyti nėjo. Vienu metu R. išėjus parūkyti, jis išgirdo triukšmą. Kai išgirdo triukšmą, jis suprato, kad ten vyksta muštynės. Jis nežiūrėjo nei per langą, nei per duris, kas vyksta lauke, nes lauke buvo tamsu ir nieko nesimatė. M. išsigando ir išbėgo lauk. M. nubėgo pro kitą pusę, nei vyko muštynės. Jis paskui nuėjo į namą. Kas vyko lauke, jis nematė dėl tamsos, be to, buvo pats neblaivus. Tik girdėjosi R., B. ir G. balsai. Kas ten vyko, jis nematė. Klausimas J. K.: 2022 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu ir 2022 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo metu nurodėte, kad gerai matėte, kaip mušasi R. J. ir B., matėte, kad mušėsi G. A., R. ir B.. Kodėl dabar keičiate parodymus? Atsakymas: Negali atsakyti į šį klausimą. Dabar jis sako teisybę ir jis tą naktį nieko nematė, kadangi buvo tamsus laikas, nieko nesimatė. Klausimas: Ar būdamas namuose žiūrėjote per langą kas vyksta lauke? Atsakymas: Žiūrėjo, bet nieko nesimatė. Nes gatvę, iš kur sklido balsai, užstojo krūmai. Klausimas: kuriais parodymais vadovautis? Atsakymas: šiandienos. G. A.: Su išgirstais parodymais sutinka. Jis D. B. nemušė. Kai atėjo, jo nerado. Jis tik pašūkavo ieškodamas B., bet jo niekur nebuvo (t. 2, b. l. 29–32).
24. 2022 m. rugpjūčio 26 d. akistatos protokole užfiksuota, jog į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis D. B. ir įtariamasis R. J.. Įtariamasis R. J. parodė, kad konfliktą pradėjo D. B., nes šis pirmas jam trenkė. Šis atvažiavo prie kelio, tuo metu jis rūkydamas ėjo link kiemo. Šis jam nei iš šio nei iš to trenkė į žandą. Dėl ko šis jam trenkė, jis neprisimena. Tuo metu, kai šis jam trenkė, šio dviratis buvo prie kelio pastatytas. Viskas vyko apie vidurnaktį. Buvo tamsu. Su D. tą dieną, kai buvo šviesu, susitikę nebuvo. Susitiko tik, kai buvo tamsu. Dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena. Po to, kai D. jam sudavė, tada jis šiam trenkė, kiek jis šiam sudavė, neprisimena, nes buvo susinervinęs. Kai jis D. mušė, tėvo (G. A.) nebuvo. G. A. atėjo tik paskui. Kad būtų tėvas D., jis nematė. D. davė į galvą, iš rankų. Šis nugriuvo. Po to jie šį paliko gulėti ant žemės ir nuėjo pas tėvo uošvius į namus. Kai grįžo atgal, D. jau nebebuvo. Buvo tik šio dviratis ir kuprinė, kuriuos jis parsinešė pas save į namus. Kiek prisimena, kadangi dviratis buvo nugriuvęs, sudužo jame buvusi degtinė, todėl jis maišelį su degtine išmetė ten pat ant kelio. Vėliau D. dviratį su kuprine atsiėmė. Jis D. dėl savo sumušimo pretenzijų neturi. Į klausimą, kokiu tikslu pasiėmė su savimi D. B. dviratį ir kuprinę?, atsakė, kad jis juos paėmė, kad jie nebūtų ant kelio, nes tuo metu, kai jis juos pamatė, D. B. nebebuvo. Paėmė norėdamas vėliau juos grąžinti (t. 2, b. l. 55–58).
25. 2022 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole aprašyti įtariamojo R. J. parodymai, susiejant juos su aplinkybėmis įvykio vietoje (t. 2, b. l. 61–71).
Motyvuojamoji dalis
26. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
27. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
28. Kaltinamasis R. J. teisme kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad, jam vienam būnant lauko virtuvėje, jis vienas išėjo į lauką parūkyti, ėjo link kelio. Pareinant nuo kelio, iš už namo kampo išlindo D. B. ir iš nugaros trenkė jam ranka į galvą, jis nugriuvo. Jis atsistojo, šiam trenkė atgal kairės rankos kumščiu į galvą ir jie susimušė. Kiek smūgių per visą įvykį jam sudavė D. B., nepamena, vienas buvo tikrai. Jis labai išsigando ir pasimetė, nebežinojo kaip gintis. D. B. bandė jam ir dar kartą trenkti, bet nepataikė. Įvykio metu jis galėjo D. B. suduoti daugiau nei dešimt smūgių – buvo smūgiai ir kumščiu, ir dešine koja. Koja galėjo suduoti 2–3 smūgius. Ranka trenkė į galvą, o iš kojos gal į ranką, į kūną, į galvą tai tikrai nespyrė. Nuo jo suduotų smūgių D. B. buvo nuvirtęs į krūmus, šalia krūmų, kurie buvo prie kelio. Kai šis nugriuvo, jis vieną kartą šiam smūgiavo koja ir tada pabėgo. Kur sudavė smūgius, tikrai nežino, nes buvo tamsu, nežino, ar smūgiai koja galėjo pataikyti į galvos sritį. Muštynių metu ar iš kišenės, ar iš rankos D. B. buvo iškritęs peilis. Nukentėjusįjį jis paliko toje pačioje vietoje gulėti, o, ar šis buvo su sąmone, nepamena, bet mano, kad taip, nes šis kažką jam sušuko. Kaltę pripažįsta iš dalies – jeigu D. B. jam nebūtų trenkęs, nieko ir nebūtų buvę. Tuo metu jam atrodė, kad buvo būtina nukentėjusiajam suduoti visus smūgius. Kiek buvo suduota smūgių, nežino, bet virš dvidešimt smūgių tikrai negalėjo būti, smūgių neskaičiavo. Gal ir nebuvo būtinybės D. B. pargriuvus ant žemės šio tiek spardyti. Po to jam pasakojo, kad D. B. vaikščiojo po kaimą ir dar toliau gėrė, gal šį kas dar daugiau sumušė. Nepripažįsta, kad D. B. sudavė tiek daug smūgių. Po pirmo smūgio jis nukrito ant žemės, o kai atsistojo, šis jam sudavė ir daugiau smūgių – į kaklą, į galvą. Atvykusiems policijos pareigūnams jis viską pasakė, dėl šito įvykio policijai pareiškimo nerašė. Nukentėjusiajam pretenzijų dėl jam suduoto smūgio neturi. Pripažįsta, kad nukentėjusiam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, bet tiek daug smūgių suduoti negalėjo. Nežino, kiek smūgių jam sudavė, neskaičiavo. Nukentėjusiajam kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Gailisi, kad taip pasielgė (Nuosprendžio 2 punktas).
29. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirmosios apklausos metu R. J. kaltės nepripažino visiškai. Teigė, jog 2022 m. birželio 19 d. naktį, apie 1 val. nakties, jis ėjo parūkyti iš viralinės, link kelio, kai iš už namo kampo išlindo D. B. ir trenkė jam į kairę kaklo pusę. Po gauto smūgio jis D. B. nuo savęs nustūmė, matė, kaip šis įkrito į krūmus. D. B. buvo akivaizdžiai neblaivus. Nustūmęs šį nuo savęs jis nubėgo pas savo tėvą, kuris buvo pas savo uošvius. Jie su tėvu ieškojo D. B., bet nerado. Patikslina, kad, kai D. B. jam sudavė į kaklą iš kairės rankos, dešinėje rankoje šis turėjo peilį. Pamatęs tą peilį, jis išmušė šiam iš rankų ir pabėgo. Nei jis, nei tėvas D. B. nemušė, jis tik šį nuo savęs nustūmė. Kas sumušė D. B., jis nežino ir nieko pasakyti negali (Nuosprendžio 2.1 punktas). Tuo tarpu, po ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su nukentėjusiuoju D. B., apklaustas įtariamuoju, R. J. 2023 m. sausio 4 d. parodė, kad savo kaltę pagal galutinį pranešimą apie įtarimą pripažįsta visiškai. Jis vienas pats sumušė D. B., apie tai davė parodymus ankstesnės apklausos metu, tuos parodymus tvirtina bei prie jų pasilieka. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Papildomai nori patikslinti, kad nukentėjęs D. B. su peiliu ant jo nepuolė, jis tą peilį rado iškritusį ant žolės. Tačiau pirmas smūgį sudavė šis jam kažkur į galvą, o tik po to jau jis D. B. susinervinęs sumušė ir galėjo suduoti pranešime apie įtarimą nurodytą smūgių skaičių (kiek tiksliai, sudavė negali nurodyti, nes jis smūgių neskaičiavo, tačiau sutinka su ekspertų nurodytų smūgių skaičiumi). Mušė nežiūrėdamas nei kur, nei iš ko, nes buvo piktas. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl taip pasielgė, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų sumušęs D. B.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (Nuosprendžio 2.2 punktas).
30. Reikia pažymėti, jog nukentėjusiojo D. B. parodymai proceso eigoje taip pat nebuvo nuoseklūs. Kitą dieną po įvykio, nukentėjusysis D. B. nurodė, jog jį sumušė penki asmenys, tarp kurių buvo I. P., R. A. (pas. turėtų būti R. J.) ir šio broliai (Nuosprendžio 3.1 punktas). Vėliau, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. B. šiuos savo pirminius parodymus keitė ir tikslino, pirmiau, teigdamas, jog jį sumušė R. J. ir G. A., o vėliau nurodydamas, jog jį mušė tik R. J., paaiškindamas, jog po to, kai pasipylė smūgiai, jis girdėjo G. A. balsą, todėl jis suprato, kad šis buvo šalia, tačiau ar šis jį mušė, jis nežino (Nuosprendžio 3.2, 3.3 punktai).
31. Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad važiuodamas dviračiu pas draugą jis prie A. namų sustojo kelkraštyje, šalia žolyno, pasikalbėti su stovinčiais G. A. ir R.. Kažkiek pasikalbėjus, R. sudavė smūgį rankos kumščiu jam į dešinę veido pusę, žandikaulį ties ausimi, nuo kurio jis, netekęs pusiausvyros, pargriuvo ant žemės. Turbūt neteko sąmonės, nes nebeprisimena, kas toliau vyko. Kad buvo spardomas sprendžia pagal sužalojimus. Realiai prisimena vieną smūgį ranka. Iki R. pirmo jam suduoto smūgio jis jokių smūgių nesudavė nei R., nei G.. Jų atžvilgiu nesiplūdo. Nebuvo nei užsimojęs, nei jų atžvilgiu ketino atlikti kokių tai veiksmų, R. jokios priežasties neturėjo nuo jo gintis. Atsibudęs ir atsikėlęs nuėjo tiesiai į fermas. Niekur kitur nebuvo užsukęs ir jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Pats pargriuvęs nebuvo ir pakeliui į fermas tikrai nesusižeidė. Ikiteisminio tyrimo metu G. paminėjo, nes galvojo, kad ir šis buvo, nors jis tik G. balsą girdėjo. Tačiau negali pasakyti, ar šis jį mušė, nes nugriuvęs ant žemės buvo užsimerkęs ir nieko nematė. I. P. šalia nebuvo, šio nematė. Kadangi po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, gali būti, kad ne viską prisimena. Be to, turi problemų su atmintimi (Nuosprendžio 3.1 punktas).
32. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymus, jog 2022 m. birželio 19 d. jo atžvilgiu buvo smurtauta, patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys – asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti daugybiniai D. B. sužalojimai jo kūno ir galvos srityse (Nuosprendžio 15 punktas), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 20 trauminių poveikių (Nuosprendžio16 punktas).
33. Tyrimo metu nustatyti du asmenys, galėję matyti įvykį – nepilnametis M. Z. ir J. K.. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. nurodė, jog lauke jis išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tarpusavyje ant kelio mušasi B. ir R.. Nenorėdamas kištis į muštynes, jis nuėjo į kambarį, kur jis, pasižiūrėjęs per langą, matė, kad jau ant kelio mušasi trise – G. A., R. ir B. (Nuosprendžio 8.1 punktas). Apklaustas teisme liudytojas J. K. šių savo parodymų išsigynė, teigdamas, jog, R. išėjus parūkyti, iš triukšmo ir šūksnių jis suprato, kad D. B. užsipuolę R.. Dėl buvusios tamsos nieko nematė, tačiau nuo gatvės pusės girdėjo sklindančius dviejų asmenų garsus. Tuo metu, kai girdėjo balsus, jis dar buvo viralinėje, o paskui nuėjo į kambarį pažiūrėti pro langą. Pro langą dėl lauke buvusios tamsos nieko nematė (Nuosprendžio 8 punktas). Nepilnametis liudytojas M. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kai jis, pamatęs dviračiu atvažiuojantį dėdę, apie tai pasakė R., R. nuėjo prie dėdės, tas nei žodžio netaręs trenkė R., R. nukrito ant žemės (Nuosprendžio 10.1.). Siekiant patikrinti šiuos liudytojo parodymus, apklausus teisme, liudytojas M. Z. patikslino, jog įvykio metu žmonių veidus netiksliai matė, tačiau yra įsitikinęs, kad D. trenkė R., o ne atvirkščiai, kadangi jam taip R. pasakojo (Nuosprendžio 10 punktas). Atsižvelgus į pastarąją liudytojo M. Z. nurodytą aplinkybę, teismas, spręsdamas dėl R. J. kaltės dėl jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesiremia šio liudytojo paaiškinimais apie neva jo matytas įvykio aplinkybes, nes šie parodymai nėra nešališki, o akivaizdžiai paveikti kaltinamojo R. J. liudytojui M. Z. išdėstytų įvykio aplinkybių. Taip pat teismas, spręsdamas dėl R. J. kaltės, nesiremia liudytojo J. K. parodymais, kadangi jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nenurodė, kokius konkrečius veiksmus įvykio metu vienas kito atžvilgiu atliko R. J. ir D. B.. Teismas taip pat nesiremia liudytojų T. A., A. J., I. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo G. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (G. A. parodymus teisme duoti atsisakė), kadangi jie pačio įvykio betarpiškai nematė, o apie įvykio aplinkybes buvo informuoti vieno iš įvykio dalyvių (R. J., D. B.) ar trečiojo asmens (M. Z.), kurie įvykio aplinkybes galėjo nurodyti tendencingai.
34. Kaip jau minėta anksčiau, R. J. pirmosios apklausos metu iš viso neigė atsikęs smurtinio pobūdžio veiksmus D. B. atžvilgiu – teigė D. B. tik nustūmęs nuo savęs. Įteikus ikiteisminio tyrimo metu galutinį pranešimą apie įtarimą, R. J. kaltę pripažino visiškai ir tik teisme suabejojo, ar galėjo suduoti kaltinime nurodytą skaičių smūgių, nors, antra vertus, tuo pačiu nurodė, kad smūgių galėjo būti daugiau nei dešimt, o kiek tiksliai – jis neskaičiavo. Teismas, ištyręs visą bylos medžiagą, atsižvelgdamas į dalinį kaltinamojo R. J. prisipažinimą teisiamojo posėdžio metu bei nenuoseklius R. J. parodymus proceso metu, kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog pirmasis jam smūgį sudavė D. B., o vėliau jis nuo šio tik gynėsi, vertina kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi šių jo parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, jog byloje esančiais objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodytas ir kaltinamojo R. J. trauminių poveikių skaičius nukentėjusiajam – suduoti daugybiniai smūgiai (ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių). Kaltinamojo paaiškinimus, jog tą vakarą nukentėjusįjį dar kas nors galėjo sumušti, teismas laiko visiškai nieko nepagrįsta gynybine versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
35. Ištirtų duomenų pagrindu, išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus nukentėjusiajam D. B., o būtent, 2022 m. birželio 19 d. apie 00.03 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sodyba, adresu: (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų rankomis ir kojomis bendrai sudavė daugybinius smūgius (ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių) D. B. į galvos sritį, padarė muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairėje pakaušio pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame antakyje, abiejuose skruostuose, kairiame žande, taip sukėlė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie R. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
36. Skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
37. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo R. J. įvykio metu buvusį neblaivumą, todėl nepripažįsta, jog R. J. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.
38. Kaltinamasis R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. J. veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, taip pat ir už BK 140 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamojo teistumui neišnykus (2 t., b. l. 90–94, 96–104), po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu priimtas 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 185–190). Galiojančių administracinių nuobaudų R. J. neturi (2 t., b. l. 105–108), nedirba (2 t., b. l. 109), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (2 t., b. l. 110). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, jog kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) nustatant mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), taikant intensyvią priežiūrą bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.
39. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrintina su 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį pagal 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir visą – 42 MGL (2 100 Eur) baudos bausmę. Baudai sumokėti nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę R. J. įskaitytinos pagal 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės.
40. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 83–86), panaikintina.
41. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 132). 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. žodžiu nurodė civilinio ieškinio atsisakantis, patvirtino, jog jam suprantamos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (2 t., b. l. 192–198).
42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Nukentėjusiojo D. B. ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
43. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 97,63 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 68–75). Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam D. B. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo R. J. kaltais tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 97,63 Eur priteistina iš kaltinamojo R. J..
44. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2023 m. sausio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. B. pareikštus civilinius ieškinius, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. J. piniginėms lėšoms – 1097,63 eurų sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant neišieškomą sumą – 730,00 Eur (2 t., b. l. 113–115). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti, sumažinant jo mastą, atsižvelgus į nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio atsisakymą, iki 97,63 Eur dydžio, iki visiško civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo.
15. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– peilis, grąžintas nukentėjusiajam D. B., paliktinas D. B. neribotai nuosavybei;
– dvi kompaktinės plokštelės, esančios prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant R. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinti su 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį pagal 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir visą – 42 MGL (2 100 Eur) baudos bausmę, ir skirti R. J. 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant R. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), ir 42 MGL (2 100 Eur) baudą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę R. J. įskaityti pagal 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmes.
Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Bylos procesą dėl nukentėjusiojo D. B. pareikšto 1000,00 Eur civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 97,63 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš R. J. priteisti 97,63 Eur (devyniasdešimt septynių eurų ir 63 centų) turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2023 m. sausio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. piniginėms lėšoms – 1097,63 eurų sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 97,63 Eur, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– peilį, grąžintą nukentėjusiajam D. B., palikti D. B. neribotai nuosavybei;
– dvi kompaktines plokšteles, esančias prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.