- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1S-340-193/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios R. P. ir jos atstovo advokato Česlovo Petronio skundą dėl 2012-03-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistosios R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. P. nuteista 2008-10-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. laisvės atėmimu šešeriems metams. 2010-09-22 LR Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-484 R. P. skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais, galutinę bausmę paliekant – penkeriems metams laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2009-11-10, bausmės pabaiga: 2014-11-09.
Šalies argumentai
Nuteistajai atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės Panevėžio pataisos namų administracija 2011-07-11 teikimu kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą dėl R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 1 p. Panevėžio m. apylinkės teismas 2011-08-17 nutartimi atmetė Panevėžio pataisos namų teikimą, 2011-08-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ši apylinkės teismo nutartis buvo palikta galioti.
2012-02-17 teikimu Panevėžio pataisos namai pakartotinai kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą dėl R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 1 p. Panevėžio m. apylinkės teismas skundžiama 2012-03-14 nutartimi atmetė Panevėžio pataisos namų teikimą motyvuodamas tuo, kad dar nėra pagrindų ir nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti, jog nuteistoji jau gali būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės
Skundu nuteistoji R. P. ir jos gynėjas prašo panaikinti 2012-03-14 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartį, tenkinti Panevėžio pataisos namų teikimą ir ją paleisti lygtinai iš pataisos namų. Mano, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino jam su teikimu susijusios pateiktos informacijos, jis tik apsiribojo prokurorės pasvarstymu apie jai paskirtą per švelnią bausmę. Nurodo, kad prokurorė teisme nepateikė jokios informacijos, kuri paneigtų pataisos namų išvadas, jos elgesio analizę, tokių duomenų ir nėra. Be to, prokurorė, teigdama apie per trumpą bausmės atlikimo laiką, nenurodė, kokį terminą, jos nuomone, atlikus jai būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Mano, kad teismas nutartyje pasisakė dėl klausimų, kurie nenagrinėtini, nes teisingas nuosprendis negali būti persvarstomas, o pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra ne teismo nuomonė dėl ankstesnio nuosprendžio griežtumo ar švelnumo. Pažymi, kad BVK 157 str. 3 d. 1 p. taikymui nėra teisiškai reikšminga tai, už kokią veiką ir pagal kurį BK straipsnį esi teistas, svarbu yra tik minėtoje teisės normoje išvardintos sąlygos, kurias ji atitinka. Todėl išvada, kad BVK 157 str. 3 d. 1 p. netaikomas vien todėl, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, akivaizdžiai prieštarauja minėtam imperatyvui. Be to, teismas tokios savo išvados nesugebėjo pagrįsti nei įstatymu, nei teismų praktika, todėl nutartis yra visiškai nemotyvuota, formali, teisiškai neargumentuota. Nuteistosios manymu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jos laikymas izoliuotai nuo visuomenės niekuo nepateisinamas. Pažymi, kad jos lygtinis paleidimas tiesiogiai įtakoja nepilnametės dukters teisėtus interesus, nes jos buvimas laisvėje ženkliai pagerins dukters gyvenimo kokybę. Mano, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į vaiko teisinį statusą valstybėje. Teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tarptautinių konvencijų nuostatas dėl vaikos teisės gyventi šeimoje.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
R. P. atlieka bausmę nuo 2009-11-0 , yra atlikusi daugiau kaip 1/3 nuosprendžiu paskirtos bausmės, įsipareigojo įrodyti, kad pasitaisys. Šios aplinkybės patvirtina, kad objektyviai yra formaliosios BVK 157 str. 3 d. 1 p. numatytos sąlygos nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Tačiau BVK 157 str. 1 d. norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą esant objektyvioms sąlygoms nuteistąją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, todėl teismas kiekvienu atveju atsižvelgia ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir BVK 157 str. 1 d. nustatytą materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą - nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Šios sąlygos turinys yra labai platus. Vertinant šios sąlygos buvimą turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, susijusias ir su nuteistojo asmenybe, ir su padaryta nusikalstama veika. Tai patvirtina sisteminis teisės aiškinimo metodas, kurį būtina taikyti siekiant užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas Panevėžio pataisos namų teikimą atmetė tuo pagrindu, kad nuteistosios atliktos bausmės trukmė už padarytą labai sunkų nusikaltimą, kuriuo atimta žmogaus gyvybė, yra akivaizdžiai per trumpa, kad būtų patenkinti nukentėjusiosios ir visuomenės lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo, t.y. pripažino nesant materialiosios lygtinio R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, numatytos BVK 157 str. 1 d.
Nuteistosios skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, priešingai negu teigiama skunde, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
BVK 140 straipsnyje nurodytos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės. Pagal šio straipsnio 4 dalį nuteistieji, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 77, 94 straipsniuose.
Pagal BK 77 straipsnio 1 dalį asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda), jeigu šis asmuo:
a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba
b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba
c) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba
d) ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu;
2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti;
3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.
Taigi BK 77 straipsnyje numatytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra paskatinimo priemonė nuteistiesiems. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas nuteistiesiems ne kaip paskatinimo priemonė, bet bendra tvarka, jeigu nuteistieji raštu įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (BVK 157 straipsnio 2 dalis, 164 straipsnio 3 dalis). Nuoseklumas reikalauja, kad tokie nuteistieji būtų sąlyginai atleidžiami nuo tolesnio bausmės atlikimo griežtesnėmis sąlygomis nei tie, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi jau įrodė, kad pasitaisė, ir dėl to jiems taikoma minėta paskatinimo priemonė (BK 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BVK 140 straipsnio 4 dalis).
Taigi sprendžiant, ar pagal BVK 157 straipsnį nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis turi atitikti bent minėtas BK 77 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Pavyzdžiui, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų paprastai negali būti taikomas pilnamečiam nuteistajam, neatlikusiam bent trijų ketvirtadalių paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų asmeniui, neatitinkančiam BK 77 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, gali būti taikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms, į kurias atsižvelgus tolesnis asmens kalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tokios išimtys turi būti taikomos itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas).
Vertinant aplinkybes, susijusias su nuteistojo, dėl kurio yra teikimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, padaryta nusikalstama veika, turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos kategoriją (BK 11 straipsnis). Kuo sunkesnė nusikalstama veika, tuo paprastai didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis turi atlikti (kaip jau minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų paprastai negali būti taikomas nuteistajam, neatlikusiam bent trijų ketvirtadalių paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą).
Kaip jau konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2011-08-31 d. nutartyje, atmesdamas ankstesnį nuteistosios R. P. skundą dėl lygtinio jos paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, asmens sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, atėmimas ar apribojimas nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas yra siejamas ir su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu. Šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi net pusės jai už labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą - skirtos bausmės. Kaip seka iš Pataisos namų teikimo, sąlygų taikyti R. P. BK 77 str. numatytą lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą kaip paskatinimo priemonę Panevėžio pataisos namai nenustatė. Atliktos R. P. bausmės laiko tarpas yra per trumpas, kad būtų patenkinti nukentėjusiosios lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Kokių nors ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgus tolesnis R. P. kalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra nustatyta.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko teisinga apylinkės teismo išvadą, kad nuteistosios pataisos įstaigoje atliktos bausmės terminas yra per trumpas spręsti, jog ji yra pasiruošusi toliau būti taisoma laisvėje, todėl šiuo metu jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistosios R. P. ir jos atstovo advokato Česlovo Petronio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.