Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J. a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) teistas :1) 1999-02-02 pagal BK 271 str. 2d.laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2) 2003-09-08 pagal BK 178 str. 2d. 153 str. 63 str. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 3) 2008-07-08 pagal BK 22str. 1d.178 str.2d. 187 str. 1 d, 63 str. 1 d.2 d. 5 d. 1 p. 10 MGL bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį 150 straipsnio 4 dalį 149 straipsnio 3 dalį,150 straipsnio 3 dalį 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,150 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 233 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. nuo 2013 metų rudens iki 2014-08-31, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bute esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, kaišiojo savo lytinį organą į nukentėjusios A. V. makštį bei tarp šlaunų, laižė nukentėjusios lytinius organus, vertė nukentėjusiąją smaukyti jo lytinį organą, kaišiojo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, lietė jos krūtinę bei kaišiojo pirštus į nukentėjusios lytinius organus, tokiu būdu lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini) valią.

Be to, laikotarpyje nuo 2014-08-31 iki 2017-01-01 ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bute esančiame (duomenys neskelbtini) bei vieną kartą prie maudyklos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, pasinaudodamas bauginančia aplinka namuose bei tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais kaltinamojo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, kaišiojo savo lytinį organą į nukentėjusios A. V. makštį bei tarp šlaunų, laižė nukentėjusios lytinius organus, vertė nukentėjusiąją smaukyti jo lytinį organą, kaišiojo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, lietė jos krūtinę bei kaišiojo pirštus į nukentėjusios lytinius organus, tokiu būdu lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini)valią.

Be to, laikotarpyje nuo 2013 metų rudens iki 2017-01-01, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei vieną kartą prie maudyklos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, žagindamas bei seksualiai prievartaudamas savo šeimos narę-podukrą A. V., sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, padarydamas jai kitus emocijų sutrikimus vaikystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, laikotarpyje nuo 2012-08-21, UAB (duomenys neskelbtini)pradėjus teikti internetines paslaugas, parsisiųsdamas iš nenustatytų internetinių puslapių įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterio „Toshiba“ serijos numeris (duomenys neskelbtini)partijos numeris (duomenys neskelbtini) standžiajame diske iki 2017-01-04 18.15 val., kol poėmio metu nešiojamas kompiuteris policijos pareigūnų buvo paimtas, laikė pornografinio turinio dalykus - pornografinio turinio 53 nuotraukas, kuriuose yra vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai.

Be to, laikotarpyje nuo 2017-04-03 iki 2017-05-30, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, liudytojai S. V. bei kartu su ja gyvenančiai nukentėjusiajai A. V. rašytuose laiškuose prašė, įkalbinėjo ir reikalavo, kad nukentėjusioji bylos, dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nagrinėjimo teisme metu duotų parodymus, kad ji su R. J. lytiškai santykiavo ir tenkino jo lytinę aistrą savo noru, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją A. V., kad ji duotų melagingus parodymus teisme,

Išžaginimas, seksualinis prievartavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis R. J. kaltę dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pripažino iš dalies, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – pilnai ir parodė, tą dieną buvo girtas, vakare, visi ruošėsi eiti miegoti, jis susipyko su S. V., ir nuėjo pas A. gultis į kambarį. Pasiėmė čiužinį ir nuėjęs atsigulė kambaryje ant žemės. Su A. kalbėjosi, jam šovė mintis – pasiūlė A. pasimylėti su juo. A. sutiko. Pasiūlė jai ateiti ant čiužinio, atsigulti prie jo, ji atėjo. Susitarė, kad nesakys mamai. Tada ir buvo pirmas kartas. A. tuomet buvo apie 13-14 metų. Po to kartais jis A. V. paprašydavo, kad ji su juo pasimylėtų, kad ji liestų jo lytinį organą ir visokius dalykus. Apie du kartus kaišiojo savo lytinį organą jai į burną. Kelnių jai niekada nemaudavo, ji pati jas nusimaudavo. Nieko nedarydavo ko ji nenorėdavo. Sakė, kad pasakytų, jeigu kas nepatinka. Ji pasakydavo, tada nedarydavo to, ko ji nenorėjo. Buvo nuėję iki ežero, bet čiulpti neliepė, tik lietė jos krūtinę ir jos lytinius organus, daugiau nieko nebuvo. Labai gailisi dėl šio nusikaltimo. Tokių kartų su A. dažniausia buvo tada, kai išgerdavo, bet ne kas mėnesį. Būdavo, kad ir du mėnesius negeria. Bet dažniausiai gėrė ir tada prašydavo. Nežino kodėl taip elgėsi. Su S. santykiai buvo normalūs. Kai tai vykdavo su A., kitų asmenų namuose nebūdavo. Nuo 2014-08-31, kai A.suėjo 16 metų, tokie veiksmai buvo tik namuose ir vieną kartą netoli maudyklos, už 100 metrų nuo maudyklos, kur auga krūmai. Pripažįsta, kad tokius veiksmus, kurie parašyti kaltinamajame akte, atliko. Viskas vyko su jos sutikimu. Jis A. paklausdavo, ar ji nori su juo pasimylėti. Ji pati nusimaudavo kelnes. Jis jai negrasino. Jeigu ji nebūtų sutikusi, nieko nebūtų buvę. Jis jos neprievartavo. Nežino dėl ko sutriko jos sveikata. R. miegodavo jų kambaryje ant čiužinio, o A. – kitame kambaryje. Su A. visus tuos lytinius santykius turėjo tėvų kambaryje, jo lovoje. Dėl to labai gailisi. Jis ja rūpindavosi, pinigų duodavo. Nežino, kodėl taip padarė. Bijojo, niekam nesakė, kad serga depresija, bijojo, kad išveš į ligoninę. Laiškuose A. atsiprašinėjo, nes jam nederėjo taip daryti, nes ji buvo nepilnametė. Nežino ar ji, būdama 13-14 metų, suprato ko iš jos nori. Dar abu bučiavosi. Ji bučiavosi savo noru. Klausė iš kur išmoko bučiuotis, sakė, kad nežinanti. Su juo išgėrusiu niekas nenorėjo bendrauti – nei jo motina, nei jo brolis, nei S., R.. Būdamas išgėręs jis buvo piktas, rėksnys, rėkdavo dėl to, jeigu jam kas nepatikdavo. Šeimos nariai jo nebijojo, nes jis nesimušdavo. Prieš ką nors iš šeimos narių nėra smurtavęs. Tyrėja sakė, kad byloje yra parodymai, jog jis mušė S. V., nebent kai gyveno kaime, bet gyvenant (duomenys neskelbtini) tikrai nieko nemušė. Vaikų niekada nėra mušęs. R. niekada neliesdavo, nemušdavo. Ir A. niekada nemušė. Pirmas kartas su A. buvo tada, kai gulėjo ant medžiaginio čiužinio, kurį pasiėmęs iš savo lovos nusinešė pas A. į kambarį. Tai ne tas pats čiužinys ant kurio gulėdavo R.. Čiužinį, ant kurio miegojo R., buvo įsigiję praeitų metų vasarą. Jį pirko R., kad ji negulėtų ant žemės. R. visą laiką eidavo miegoti į jų kambarį. Mergaitės turėjo visas sąlygas miegoti savo atskirame vaikų kambaryje. Kol nebuvo čiužinio, R. jų kambaryje ant žemės pasiklodavo antklodę ir miegodavo prie durų. Jis nežino kodėl ji ateidavo miegoti į jų kambarį. Jokių santykių tarp jo su R. nebuvo. Nedarydavo nieko tokio ko nenorėdavo A., jos paklausdavo. Savo lytinį organą kaišiodavo į jos makštį, bet jam nestovėdavo. Ji sakydavo, kad jai skauda, tada jis to nedarydavo, tada liesdavo jos kūną ir tokiu būdu pasitenkindavo. Laižydavo jos lyties organus. Dėl savo girtumo negali pasakyti kiek kartų tai buvo. Kaišiojo pirštus į jos lytinius organus. Nėra išsakęs jokių grasinimų jos atžvilgiu, nebuvo pagrindo grasinti, nes su ja gražiai kalbėdavo. Su girtu artimieji nenorėdavo bendrauti. A. buvo vienintelis žmogus, su kuriuo galėdavo bendrauti būdamas neblaivus. Būdamas blaivus tokių dalykų (lytinių santykių) niekada nedarydavo. Tik būdamas išgėręs santykiaudavo su A.. Jeigu kas nepatikdavo, ji pasakydavo, kad nekaišiotų pirštų arba nepatikdavo kur liečia, to nebedarydavo, tada nekišdavo pirštų į jos lytinius organus. Klausdavo ar jai gera, kitą kartą ji sakydavo, kad jai gera. Ji atsakydavo, kad gera arba ne, tada nedarydavo to, kas jai nepatinka. S. V. jį įtardavo su kitomis moterimis, bet ne su A.. Nežino ar ji turėjo įtarimų dėl A., ji nieko nėra sakiusi. Būdavo taip, kad likdavo miegoti A. kambaryje, kai A. nebūdavo. Kelis kartus yra buvę, kad miegojo A. lovoje, kartu su A., bet S. dėl to nieko nesakė, nieko neįtarė. Būdavo, kad jis gulėdavo, bet nelįsdavo, užmigdavo ir viskas. Miegodavo po atskiromis antklodėmis. Ir su S. miegodavo po atskiromis antklodėmis. Su A. miegodavo S. kambaryje dieną, kai namuose nebūdavo S.. A. negrasino ir nieko tokio nėra sakęs, kad ją užmuš, jeigu prasitars apie jų santykius, tik buvo pasakęs, kad nesakytų mamai. Ji sutiko nesakyti mamai. Jis nesakė, kad jeigu jį uždarys į kalėjimą, tai grįžęs visus užmuš. Gražiuoju pasišaukdavo, kad A. ateitų pas jį į lovą. Ji neprieštaraudavo, ateidavo. Už tai, kad A. ateidavo pas jį į lovą, nieko jai nepirkdavo ir nieko nesiūlė. Už pasimylėjimą jai nieko nesiūlė. Jeigu ką pirkdavo, tai viską visiems bendrai. Už tuos santykius nieko A. atskirai nepirko. A. neverkdavo. Jeigu ji būtų verkusi, būtų nelindęs. Būnant jiems prie ežero buvo dienos metas, A. nesišaukė pagalbos, buvo savo noru, per prievartą netempė jos. Jis suvokė, kad A. yra nepilnametė ir su ja santykiauti negalima. Pripažįsta, jog taip elgdamasis sutrikdė A. sveikatą, kaip nurodyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. A. V. ieškinį pripažįsta, atlygins žalą.

Nukentėjusioji A. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)su mama S. V., sesute R. ir mamos sugyventiniu R. J.. Jį vadina tėte. Namuose yra du kambariai, viename gyvena jos su sese, kitame mama su R.. Pirmą kartą R. ją lietė, kai jai buvo 13 m., tikslios datos neatsimena, bet tai buvo ruduo, buvo prasidėję mokslo metai. Mamos nebuvo namuose. R. buvo gėręs alaus, ją pasikvietė, liepė nusirengti ir parodyti papus. Kai ji atsisakė tai daryti, jis pats pakėlė jos rūbus ir lietė krūtis, po to numovė kelnes ir apatines kelnaites ir čiupinėjo jos lytinius organus. Ji jam priešintis bijojo, nes jis buvo labai piktas, pasakė, kad jeigu pasakys mamai, ką jis daro, tai išėjęs iš kalėjimo mamą ir ją užmuš. Antras kartas buvo po pusės metų, panašiai pavasarį. Ji vakare buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. R. atėjo, atsinešė savo antklodę ir pagalvę ir pasakė, kad miegos su ja. Sesė su mama buvo išėję. R. nusimovė savo kelnes, liepė jai „pasmaukyt" jo lytinį organą, ji tai padarė, paskui jis nurengė ją ir paklausė, ar gali ant jos atsigulti, ji sakė, kad nenori, bet jis ant jos atsigulė, pradėjo kaišioti savo lytinį organą į jos lytinius organus, bet neįkišo, nes jai skaudėjo, ji sakė, kad skauda, verkė. Jis kaišiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų, prie jos lytinių organų. Jis baigė lytinį aktą, matė, kad jam sperma išsiliejo ant lovos. Tą kartą jis jai negrasino. Kai pabaigė, prašė, kad ji nieko nesakytų mamai, tačiau liko miegoti jos lovoje su ja, o grįžusi mama nieko dėl to nesakė, nes nesuprato, kas vyksta. Trečias kartas buvo 2016 -07-02, mama buvo išvažiavusi į jos močiutės laidotuves, jie su R. liko vieni namuose. Po pietų, R. gulėjo lovoje, buvo gėręs alaus ir jai pasakė, kad jeigu atsiguls prie jo, jis jai nupirks čipsų. Ji iš pradžių nenorėjo gulti, bet jis grasino, kad nužudys, be to, jis anksčiau yra mušęs mamą, todėl tikėjo, kad gali nužudyti. Kai atsigulė, jis nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites, ją nurengė visiškai nuogai, vėl liepė smaukyt jo lytinį organą ir užlipęs ant jos pradėjo čiupinėti jos lytinius organus, pradėjo kaišioti savo lytinį organą į jos lytinius organus. Tą dieną jis liepė jai čiulpti jo lytinį organą, ji tai darė, nes jo bijojo. Kai jis kaišiojo savo organą, jai skaudėjo, ji tai jam sakė, jis vėl pakaišiojo tarp šlaunų šalia jos lytinių organų ir jam išsiliejo sperma ant lovos, kurią jis nuvalė su antklode. Tada jis visą pusę dienos neleido jai apsirengti, keltis iš lovos ir visą tą laiką jai čiupinėjo krūtis ir lytinius organus. Ketvirtas kartas buvo 2017-01-01, apie 14.30 val. vėl jų namuose, mama išėjo pas tetą, R., gulėdamas savo lovoje, liepė jai pažiūrėti, ar mama išėjo ir pasikvietė ateiti pas jį į lovą. Jis nusimovė savo apatines kelnaites, jai numovė kelnes ir kelnaites, liepė smaukyti jo lytinį organą ir jai čiupinėjo lytinius organus, sakė, kad jos pasiilgo, kad ji pati geriausia. Ji bandė jį atstumti, bet nepavyko. Labai greitai grįžo mama ir ji pusnuogė greitai bėgo į savo kambarį. Po to mamai viską papasakojo. Iki tol niekam nepasakojo, nes bijojo R.. R. ir tą dieną buvo gėręs alkoholio. Tiesą pasakius, nuo 13 metų, R. prie jos kabinėdavosi panašiai kas mėnesį, tik ne tiek stipriai, bet ir liesdavo jos lytinius organus, ir kaišiodavo savo organą. Netgi būdavo, kad sesei liepia eiti miegoti pas mamą, o pats atsigula pas ją ir vyksta tas pats - liepia jai smaukyti jo organą, pats ją visur čiupinėja, kaišo savo lytinį organą jai tarp kojų, kaišioja savo pirštus į jos lytinius organus, laižydavo jos lytinius organus. Ji jam čiulpus yra kelis kartus. Lytinių organų čiulpimas ir laižymas prasidėjo, kai buvo panašiai 14 metų. Prieš tai to nesakė, nes drovėjosi. Jis ją bučiuodavo, jai tai nepatiko. Ar praeitą ar užpraeitą vasarą ją buvo nusivedęs į miškelį prie (duomenys neskelbtini), kur paguldęs ir vėl kaišiojo savo organą į jos lytinius organus. Jis tiesiog paprastai pasakė „einam iki ežero". Ji R. niekada negrasino, kad pasakys kam nors. Kai R. jai kaišiodavo savo organą tarp šlaunų, jam beveik visada išsiliedavo sperma. Nuo „smaukymo" nėra išsilieję, jis po to visada jai savo organą kaišiodavo tarp šlaunų. Rūbus kartais nurengdavo pats R., kartais, jo paliepimu, ji pati. R. turėjo suprasti, kad ji nesutinka su jo tokiu elgesiu, nes ji beveik kiekvieną kartą verkdavo. Jis į jos ašaras nekreipdavo dėmesio. Ne visada, bet pasakydavo, kad nenori. Ji tikrai R. neprovokuodavo, su juo nekoketuodavo, jokių seksualių rūbų namie nedėvi.( 1 t., b.l. 14-17).

Nukentėjusioji R. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo kaime pas močiutę. Atėjo mama su sese ir pasakė, kas nutiko sesei. Močiutės vardas R.. Pasakė, kad mama atėjo iš krikšto mamos ir pamatė, kad sesė nubėgo ne visiškai apsirengusi. Sesė išbėgo, po to mama, išbėgo iš namų (duomenys neskelbtini). Tėtė R. bėgo iš paskos. Jis norėjo jas sulaikyti. Jos išbėgo be batų. Ji tada buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Apie įvykį sužinojo iš mamos ir sesės. Jos išbėgo, nes tėtė lindo prie sesės. Jis lietė sesės lytinius organus. Sesė sakė, kad jautėsi blogai. Sesė pabėgo, nes nenorėjo būti prie tėčio. Sesė daug apie tai nepasakojo. Lytinius organus sesei lietė su pirštais. Sesės vardas A.. Tėtis R.. Nesakė jai, kaip lietė su pirštais. Sesė neminėjo, ar buvo daugiau tokių kartų. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), ten du kambariai. Tėtė taip darė atvirame kambaryje, kitas kambarys jos ir sesės. Gyvena 4-iese. Kai lietė, bute buvo jis ir sesė. Mama buvo pas krikšto mamą, tėtė liepė pasiskolinti eurą. Tėtis ir mama ir ji miega tėvų kambaryje, sesė kitame kambaryje. Tėtė visada miegojo jų kambaryje, sese visada savo kambaryje. Tėtė lindo tik prie sesės. Ji su tėčiu gerai sutaria. Jis blogai su sese pasielgė, taip negražu. Sese jai nelabai yra pasakojusi apie kitus įvykius. Nežino, ar kad dar buvo. Dabar tėtis gyvena ne su jomis. Kai gyveno kartu, buvo gerai, kartais apibara. Prie jos tėtė nelindo. Tėtė turėtų taip nesielgti, nelįsti prie sesės. Nežino, ar jis lindo vieną kartą, ar daugiau. Sese sakė apie tą vieną kartą. Tas įvykis buvo šiais metais, sausio mėnesį. Mama dažnai būna namie. Retai sesė su tėčiu likdavo vieni. Turi kompiuterį, žiūri filmukus apie gyvūnus, žaidžia. Filmukus parsisiunčia. Kai ką nufilmuoja, persikelia, nuotraukų nėra mačiusi. Tokį telefoną turi tėtė. Nematė, ką jis turi prifilmavęs. Dėl to įvykio jautėsi nelabai gerai, nes apie tai reikia kalbėti. Baisu, kad taip tėtė pasielgė, nemalonu apie tai pasakoti. Tas įvykis buvo labai netikėtas. Dabar miega pas tėvus, visą laiką ten miega, kartais nueina pas sesę. Ji miega ant pripučiamo čiužinio, šalia tėvų lovos. Tris mėnesius miega ant čiužinio. Prieš tai miegojo vienoje lovoje su sese. Pas sesę šuo trukdydavo miegoti. Prieš kelis mėnesius perėjo miegoti pas tėvus. Tėtis visą laiką miegodavo su jomis. Tėtis geria. Kai buvo tas įvykis, tėtis buvo girtas. Girtas jis būna piktas, šaukia, rėkia, klausosi muzikos. Rėkia, kai ko nors nepadaro, šaukia ant visų. Namuose yra vonia. Ji maudosi pati, tėtis nepadeda. Jis nedarė nieko, kad pasijaustų negerai. Nuogų žmonių nuotraukų ir filmų nėra mačiusi. Dabar jaučiasi gerai, nėra to, ko nenorėtų papasakoti. Tėtis nežinojo, kad ji čia atvyks. Nekyla minčių apie tėtį. Dabar kontakto su tėčiu nėra. Jis ankščiau atsiųsdavo laiškus. Prieš savaitę atsiuntė laišką mamai. Laiškų neskaito, nežino, ką rašo. Mama jai neskaitė laiškų. Jai buvo atsiuntęs piešinį, mama rodė, buvo nupiešta papūga. Įvykis su sese buvo tėvų kambaryje. Ji visą laiką miega ant čiužinio. Tėvų lovoje miegojo vieną kartą, seniai. Čiužinys toliau nuo tėvų lovos. Po to įvykio tėvų lovoje nebuvo. Praeitais metais buvo jų lovoje, jai tada buvo 11 metų. Tėtis jai nieko panašaus nedarė, jo nuogo nėra mačiusi. Jei jis ir su ja būtų taip pasielgęs, pasakytų. Patalynę kandžioja, turi tokį įprotį. Kandžioja tik kampelį. Pakeitė kambarį, nes šuo trukdė. Pas sesę uždarytos durys, šuo sesės kambaryje. Šuo šeriasi ir būna sesės kambaryje. Išsikėlė tik dėl šuns. Namuose du televizoriai vienas jos ir sesės kambaryje, kitas tėvų. Tėtis televizoriaus ateidavo pažiūrėti į, jų kambarį. Abu televizoriai įjungti vienu metu nebūna.( 1 t., b.l. 126-129).

Liudytoja N. K. parodė, kad R. J. nepažįsta. A., R., S. V. pažįsta. Dirba socialine darbuotoja, darbui su socialinės rizikos šeimomis. Bendrauja su ta šeima nuo vasario mėnesio. Daugiau bendravo su S.. Kai tik pradėjo dirbti, šeima jau buvo įtraukta, buvo siūlymas išbraukti iš sąrašo, bet kadangi ji tos šeimos nelabai dar žinojo, tai teko keletą mėnesių su ja padirbėti. Ši šeima buvo atvykusi iš (duomenys neskelbtini) ir jau buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeimoje buvo trys asmenys – S. V. ir jos abi dukros. Prieš tris su puse metų, apie 2014 metus, ji bendravo su ta šeima apie tris mėnesius, po to šeima buvo išbraukta iš tos apskaitos. Jai dirbant su šia šeima, jokių nusiskundimų nebuvo gauta nei iš mokyklų, nei iš kitur. Bendravo ir su mama, ir su jos dukromis. Kai ji lankydavosi jų namuose, namuose būdavo kažkoks draugas. Jos aktuose yra minimas draugas R.. Daugiau bendravo su A. V., nes ji drąsesnė, atviresnė, o R. mažiau mėgstanti bendrauti. A. – rami mergaitė, nieko blogo negali pasakyti, mokosi pakankamai gerai, atsiliepimai mokykloje geri, bandė ją traukti į jaunimo centro veiklą, matyti, kad mergaitė nori kažką veikti. Nuo vasario mėnesio, po tų įvykių, ta šeima vėl buvo įtraukta į rizikos sąrašą. Ji neklausinėjo A.apie tuos dalykus. Siūlė jai pasikalbėti apie tai. Ji pasakojo, kad kaltinamasis R. dažniausiai vakarais ateidavo į jos kambarį, o mama buvo su mažąja sese kitame kambaryje. Jos paklausta S. aiškino, kad jai jokių įtarimų nekilo, ji manė, kad R. ten eina žiūrėti televizoriaus. A. pasakė, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai darbuotojai jų šeimoje nebesilankė. Galėjo būti nuo 2014 metų pabaigos. A. jai minėjo, kad niekam nieko apie tai nesakė, nes jis prigąsdino, kad jis užmuš ir ją, ir jos mamą. Kadangi mergaitė jautri, ji pasisakė tiek, kiek pati norėjo. A. R. J. necharakterizavo, ji neminėdavo net jo vardo, tik tiek, kad taip buvo.

Mergaitė yra tokio būdo, kad ji visada vienoda, nemoka parodyti savo emocijų, visada liūdna. Tuo metu, kai su ja kalbėjosi apie tuos įvykius, ji neparodė, kad ji yra išsigandusi. Dabar, kai kaltinamasis yra sulaikytas, pati mergaičių mama S. su ja kalba vienaip, o prie kaltinamojo mamos ji kalba visiškai kitaip. Su ja bendraudama S. sakė, kad ji yra mergaičių pusėje, kad nori auginti savo mergaites, kad ji negrįš pas J. niekada, o dabar ji yra pasimetusi, nes kaltinamojo mama bando daryti poveikį. Esant kaltinamojo motinai, ji yra pasimetusi, sukaustyta, bijo kažką pasakyti. Ir su R. teko bendrauti, bet ji labai uždara, ypatingai dabar, netgi piktai žiūri į ją. Jau kurį laiką buvo ją prakalbinusi, bet po visų tų ekspertizių jos elgesys vėl labai pasikeitė, ji nebesugebėjo jos prakalbinti. Ji apsilankė po paskutinės ekspertizės, ji gulėjo užsiklojusi antklodę ir su ja nesikalbėjo. Motina pasakė, kad per ekspertizę R.buvo grasinama, kad ją paims iš šeimos. Niekada neklausė R.koks jos požiūris į tėvą. Dėl A., mano, kad ji yra sužalotas vaikas. Tik didelių pastangų dėka, jeigu mama atsiribotų nuo tos aplinkos, galbūt kas nors pasikeistų. Apie sesės R. ir tėčio santykius A. niekada nieko nekalbėjo.

Liudytoja R. U. parodė, kad ji yra gydytoja-ginekologė. Kaltinamojo R. J. nepažįsta. Mama S. V. atėjo su dukra R., prašydama ginekologo patikrinti, ar mergaitė turėjusi lytinių santykių, ar ne. Ji kaip ginekologė, neturi teisės atlikti tokios ekspertizės. Per visą savo darbo laikotarpį nėra nei vienai mamai pasakiusi, ar jos mergaitė yra turėjusi lytinių santykių. Dokumentuose, uždėjo antspaudą „sveika“, ir šone užrašė „patarimai“ – patarė kreiptis į teismų mediką. Tie dokumentai yra bendroje poliklinikos registratūroje, todėl ji neturi teisės juose rašyti, ar mergaitė išžaginta ar išprievartauta. Tyrėja pareiškė pastabą, kad per mažai įrašyta dokumentuose. Tik patikrino, ar mergaitė sveika ginekologiškai, ar nėra uždegimų, ar gyvybei pavojingų pažeidimų. Motinai nepasakė, ar mergaitė buvo turėjusi santykių. Mama priežasties, kodėl ji nori sužinoti, nepasakė. Apklausiama pas tyrėją sumaišė aplinkybes su kita motina ir mergaite, ir apklausoje nurodė kad mergaitė yra valkataujanti. Šiuo atveju motina nieko nesakė dėl ko ir neminėjo jokio J.. Apžiūroje dalyvavo motina. Apžiūrint, mergaitė elgėsi normaliai, sutiko būti apžiūrima. Mergaitė buvo sveika, todėl ji parašė, kad sveika, uždegimo nėra, o apie mergystės plėvės buvimą nieko nerašė, neturi tokios teisės.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji yra S. V. motina, R. J. uošvienė. Jie gyveno nesusituokę, jis yra jos dukros gyvenimo draugas. Su dukra bendrauja artimai, apie jos šeimą žino. Gyvena toli, kaime, kiekvieną dieną su dukros šeima nesimatydavo, dukra pas ją atvažiuodavo autobusu, atveždavo maisto, paskambindavo. Mergaitės A. ir R. pas ją būdavo per vasaros atostogas. S. sakėsi, kad kartais susipykdavo su R., bet R. nesimušdavo. Žinojo, kad R. vartoja alkoholį, būdamas išgėręs kartais būdavo piktas. Kai kada S. pas ją ateidavo pėsčiomis, išvaryta iš namų. Pasakydavo, kad susipyko ir ji išėjo iš namų, bet paskui jie vėl susitaikydavo. Nežino ar R. J. skriausdavo vaikus. Buvo kartą toks atvejis, kad jie susipyko ir S. atėjo pas ją su mergaitėmis. Neatsimena dėl ko susipyko. R. tuo metu buvo pas ją. Dėl to susipykimo R. gavo žinutes iš R. J., jis klausinėjo, kur yra S., kur yra A.. R. jam nieko nesakė. A. nieko nesakė kas ten įvyko ir ką R. J. su ja darė, apie išprievartavimą nieko neminėjo. Dukra S. jai pasakė, kad užėjusi į namus rado ne visai nurengtą A.. Ji pagalvojo, kad mergaitė išprievartauta. Dėl to jos pabėgo iš namų. Tada jos buvo pas ją, dukra skambino savo draugei, paskui policijai. Atvažiavo policija, kalbėjo su ja. Policija jas išsivežė. Daugiau apie tą įvykį nieko negali pasakyti. Pati nematė nieko. Jai A. apie tą įvykį nieko nesakė. O S. sakė, kad rado A. neapsirengusią. Ji pati su R. J. dėl to įvykio nekalbėjo. Nieko nežino kas ten įvyko ir priežasčių, dėl ko jie su S. susipyko, nežino. R. J. atvažiuodavo pas ją. Kartais atvažiuodavo ir būdamas neblaivus. Būdamas neblaivus agresyviai nesielgdavo. Su R. J. motina nebendrauja. Nelabai pamena ką apklausiama pasakojo tyrėjai, bet tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. , b.l. 80-83).

Liudytoja S. V. parodė, kad R. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 13 metų. Turi dukras A. ir R.. A. nėra jo biologinė dukra. Kai R. J. atėjo į jų šeimą, A.buvo trys metukai. Jis augino A. kaip savo dukrą, kaip šeimos narį, viską pirko vienodai abiems. Visokių santykių buvo, kaip kiekvienoje šeimoje, buvo ir pykčių. Kažkada, labai seniai, yra vartojęs fizinį smurtą prieš ją, paskui jis jau nuo jos gaudavo. R. J. vartodavo alkoholį, būdamas išgėręs pasikeisdavo. Ji su juo išgėrusiu nebendraudavo, ir mergaitės nebendraudavo. Nepastebėjo jokių jo priekabiavimų prie dukrų. Apie tai, kad jis seksualiai lindo prie A., ji sužinojo sausio mėnesį, kai pati pamatė, kad A. išbėgo be kelnių. Ji įėjo į kambarį ir A. išbėgo iš lovos be kelnių. Nuėjo pas A. į kambarį, ji movėsi kelnes, sakė, kad jis prie jos lindo. Ji dar jo paklausė, kodėl taip darė, bet paskui pasiėmė mergaitę už rankos ir išbėgo iš namų pas mamą. Tada visas tas dienas buvo pas mamą. Tai buvo apie ketvirta valanda dienos. Buvo sausio 1 diena. Su A. po to bendravo, bet A. nieko nepasisakė kas vyko tarp jos ir R. J.. Gyvena dviejų kambarių bute. Ji miegodavo su R., o R. miegodavo ant čiužinio jų kambaryje. A.miegodavo atskirai kitame kambaryje. Būdavo, kad R. su A. būdavo vienoje lovoje, nes R. nueidavo pas A. į kambarį, jie žiūrėdavo televizorių. Matė, kad televizorių jis žiūrėdavo sėdėdamas ant lovos. A. nieko nesisakė. Iš A. fizinės ar dvasinės būsenos nieko nepastabėjo, kad būtų pokyčiai, kad ją kažkas slėgtų. Būdavo tokių atvejų, kad palikdavo A. ir R. vienus namuose. Grįžusi rasdavo A. savo kambaryje, o jis jų kambaryje žiūrėdavo televizorių. Tik tą vieną paskutinį kartą pastebėjo, kad A. buvo neapsirengusi. A. tik sakė, kad R. prie jos lindo, bet smulkiau nieko nedetalizavo, nesakė, kad R. jai grasino. Ji nieko nepasisako. Ji nesakė, kad R. jai uždraudė pasakoti detales. Po viso to, kai viskas paaiškėjo, iš R. pusės buvo laiškas, bet A. to laiško net neskaitė. Ji su R.tik susirinkdavo jo piešinius. A.tų laiškų neskaitė, nes ji A.tų laiškų nerodė. Ji tuos laiškus matė, skaitė. Juose buvo parašyta, kad R. nori tiesos, kad A.meluoja duodama parodymus. Gal ir buvo grasinimų juose, bet ji to neatsimena. Tuos laiškus suplėšė. Vaikai surinko tik R. piešinius. Nenorėjo, kad vaikai matytų tuos laiškus su prašymais, juose nieko nešvankaus nebuvo. A. detalių, kaip viskas buvo, jai nepasakojo. Sausio 3 dieną buvau apklausta, rašė pareiškimą. Būdama A. apklausoje ji girdėjo ką A. sakė, kad R. prie jos lindo, kad ją graibė, nesakė kiek kartų. Sakė, kad jai tada buvo trylika metų. Sakė, kad jis lietė jos krūtinę. Apie gąsdinimus A. jai nieko nepasakojo, galbūt ji bijojo, jis buvo sakęs, kad ji nieko jai nesakytų. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t.b.l.19-21), parodė, kad taip nesakė. Tyrėja užrašė ką pasakojo A., nes ir A. dalyvavo. Tai ne ji pasakojo tyrėjai, o A.. A.viską pasakojo pačiai Rokiškio tyrėjai, kai buvo policijos komisariate. Ji tyrėjai sakė tai, ką išgirdo. A. buvo apklausinėjama iš karto, sausio 3 dieną, policijos komisariate. Jai A.tokių dalykų nepasakojo, ji išgirdo tas aplinkybes A. apklausoje Rokiškyje. Tyrėja jas apklausinėjo abi iš karto. Visa tai ji išgirdo iš A., kai ji pradėjo pasakoti tyrėjai policijos komisariate. Ji buvo pakraupusi. Iki tol pati A. jai nieko nesisakė.Vasarą pastebėjo, kad R. J. A. apkabina ne taip kaip dukrą, o kaip moterį. Tada buvo kilę truputi įtarimų. Ji negirdėjo ar R. J. šaukė, kad jos nieko neįrodys, neatsimena, ar ji su juo susistumdė. Ji išbėgo iš namų pasiėmusi mergaitę. Mergaitės nėra mačiusios, kad R. J. jos atžvilgiu būtų naudojęs smurtą. R. buvo labai maža, o A. gal ir matė, bet tas buvo labai seniai. Tuo metu, kai ėjo 30 km pėsčiomis pas jos mamą, eidama su A. apie tuos įvykius nesikalbėjo. Nuėję pas mamą taip pat nesikalbėjo, nes buvo labai pavargę, buvo tamsu, ėjo miegoti. O kitą dieną A. tik pasakė, kad R.prie jos lindo, bet nieko smulkiau nepasakė kas tarp jų buvo. R. miegodavo jų kambaryje ant čiužinio. Vaikų kambaryje joms abiem užteko vietos miegoti, nes lova buvo plati, jos turėjo savo atskiras antklodes. R. nesakė priežasčių, kodėl ji nenori miegoti su sese. Kadangi jų lovoje jai vietos nebūdavo, tai ji gulėsi ant čiužinio. Patalynė iki įvykio galėjo būti neskalbta 2-3 savaitės. Kai R. vyko į Vilnių dėl ekspertizės, ji vyko kartu ir kartu važiavo L.. Nors jos niekas nekvietė, ji tik palydėjo vaiką. Jai nesakė, kad negali važiuoti kartu. Prieš vykstant į Panevėžį į apklausą, kalbėjosi su R.. Ji sakė, kad tėtis prie jos nelindo ir kad ji tėtį labai myli. R. suprato, kad kaltins tėtį, kad jis prie jos lindo. Prieš tą apklausą ji nepasakojo ką darė sesei, tik drąsino ją, kad ji nebijotų patikrinimo pas ginekologę. R.ji nekalbėjo apie tai, ką ji turi kalbėti teisme. Ji ir A. nori su R. J. taikytis. Ir laiškuose A. sakė, kad jam atleidžia, ir dabar apie tai kalbėjosi. Jos per laiškus su juo susitaikė. Nori toliau su juo gyventi. Ir A. laiškuose jam sakė, kad nori susitaikyti. Ir A., ir R. piešia jam piešinius. A. yra uždara, neviską pasakoja. Gal nepasitiki ja, nors meilės iš jos pusės yra abejoms dukroms vienodai. Vakar dar nežinojo ar planuoja su R. J. bendrą ateitį. Šiai dienai ji apsigalvojo, nes ir A. sakė, kad jam atleidžia, todėl ir ji jam atleidžia. Niekas jai jokio poveikio nedarė. Ji jo neteisina, žino, kad jis blogai pasielgė. A. baigs mokslus ir išvažiuos mokytis kitur. Tą civilinio ieškinio sumą – 10 000 eurų neturtinei žalai – nežino kas ją nustatė, nes ieškinį gavo pašto dėžutėje, advokatas pasiūlė tokią sumą. 500 eurų turtinę žalą nežino kas sudaro. Abi mergaites vedžiojo pas psichologus, ir ji pati pas juos lankėsi. Tą sumą sudaro ir kelionės išlaidos, patvirtinančių dokumentų neturi. Vaistų nepirko, tik sau pirko nereceptinius raminamuosius vaistus. Kaip mama mano, kad moralinė žala vaikui yra padaryta, dėl 10 000 eurų sumos nieko negali pasakyti, nežino ar ji tinkama. Jeigu teismas priteistų tokius pinigus, R. J. neturėtų galimybės jų sumokėti, nes niekur nedirba. Tai ne ji sugalvojo tokią sumą. Tai A. V. ieškinys. Galima ieškinį mažinti, nes jis neturės iš ko susimokėti. Nežino kiek teismas galėtų mažinti, pagal galimybes. Iki sulaikymo R. J. dirbo, ir toliau būtų dirbęs pas (duomenys neskelbtini). Per tuos 13 metų visokius darbus jis dirbo, bet visą laiką dirbo. Šeimą išlaikė abu kartu. Ji nedirbanti, turi neįgalumą ir gauna našlaitės pašalpą, atitinkamai 190 ir 90 eurų už mirusį tėtį. Ji sumokėdavo mokesčius, o visus baldus ir kitus daiktus supirko R..

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą L. R. paaiškino, kad kalbėjosi su S. V.. Kaip matyti, nuotaikos jos šeimoje yra permainingos. Negali pasakyti kas įtakoja tas nuotaikų permainas, galbūt gaunami laiškai, galbūt kas kita. Sužinojusi, kad A. nori keisti advokatą, paskambino advokatui, kuris paaiškino, kad buvo atėjusi mergaitės mama, tarėsi, kad jos nori pakeisti advokatą, nes A. nori atsisakyti visų kaltinimų ir susitaikyti su R. J.. Tai sužinoję pasikvietė S., dar sykį kalbėjosi, aiškinosi, kad vaikui yra padaryta žala, kad negalima taip lengvai viską užbraukti. Tada mama pažadėjo, kad viskas tvarkoje, kad lieka su tuo pačiu advokatu. A. sakė, kad ji neįsivaizduoja to gyvenimo, jeigu kaltinamasis grįžtų į namus, į jų šeimą, nors viską galinti atleisti. Po to atskirai kalbėjosi su mama, kuri sakė, kad neplanuoja bendro gyvenimo su R. J.. Štai tokia nuomonė buvo vakar. Sunku pasakyti kas įtakojo jos šiandieninę nuomonę. Dėl civilinio ieškinio iniciatorė buvo S. V. su savo giminaite, atėjusi kalbėjo dėl galimybės, kad vaikui ateityje tie pinigai už jai padarytą žalą bus mergaitės mokslams. Tokią galimybę aptarė kartu. Pradžioje buvo ir pačios mamos noras, kad vaikas tuos pinigus gautų. Vakar su A. perskaitė advokato atsiųstą civilinį ieškinį, dėl visko A. sutiko, pasirašė, pašalino tik vieną sakinį, su kuriuo A. nesutiko. Vakar dėl ieškinio jokių nesklandumų nekilo. Pati nukentėjusioji tų kelionės išlaidų nepatyrė, nes ją vežė savivaldybės transportu, savivaldybė, jeigu reikėtų, galėtų pateikti sąskaitas. Savivaldybė jai teikė tokias paslaugas, nes šeima yra socialinės rizikos šeima. Už psichologo konsultacijas taip pat apmokėjo savivaldybė. Jai dalyvaujant, kartu su R. V. ir A. V. į Vilnių pas psichiatrus psichologus pirmą kartą vyko ir jų motina, nes tuo metu ji dar nebuvo nušalinta. Ekspertizėje registratorė pasakė, kad jos nereikia, jeigu A. atvyksta su mama. Antrą kartą vyko kartu viena mašina, prieš tai kalbėjosi su tyrėja, nutarė, kad nieko blogo nebus, kad mama vyks kartu. Mergaitės niekada nebuvo paliktos vienos su mama. Po pirmos ekspertizės R. elgesyje pokyčių nepastebėjo. Ji yra labai uždaras vaikas, mažai kalbantis, atsiveria tik tiems, kuriais ji pasitiki, ir tokių žmonių ji turi labai nedaug. Šiaip, kaip vaikas, labai žingeidi, judri, bet paskutiniu metu ji yra užsidariusi. O važiuojant į ekspertizę, apie tą įvykį, kas susiję su ekspertize, nekalbėjo. Vykstant antrą kartą, ekspertizė užtruko labai ilgai, po jos R. išėjo labai apsiverkusi, emociškai labai palaužta. Specialistė sakė, kad ekspertizė buvo seniai baigta, bet mergaitė negalėjo nusiraminti ir nenorėjo apsiverkusi išeiti. Teisme pirmą kartą matė R. J. motiną. Ji jau sukėlė konfliktinę situaciją, kodėl jai neleidžia matytis su anūkėmis. Bendraujant prieš tai S. V. sakė, kad R. J. mama skambinėdavo, kad neišsineša visų R. daiktų. Ir mergaitėms ji kažką sakydavo. Pirmu metu S. ne kaip atsiliepė apie santykius su R. J. motina, bet dabar ji nuomonę yra pakeitusi.

Liudytoja S. V. parodė, kad su kaltinamuoju R. J. nėra asmeniškai labai bendravusi, bet jį pažįsta. S. V. pažįsta nuo daug anksčiau, nes šioje šeimoje yra S. tėčio brolio žmona – jai teta. Visada bendravo ir bendrauja su S.ir jos šeima, kai tik gali. Išgirdo tik gandus apie tą įvykį. S. telefonu jai pasakė, kad grįžusi rado mergaitę, t.y. A., išrengtą. Sakė, kad jos abi yra pabėgusios ir pasislėpusios pas S. mamą, kitų aplinkybių nepasakojo. Ji padrąsino ją, kad ji rašytų pareiškimą, nes tai, kas atsitiko, yra nusikalstama. Jai pažadėjus, kad ji rašys pareiškimą, ji pati paskambino į policiją. Įvykio datų neatsimena. Tai galėjo būti 2017 metų sausio mėnesio pradžioje. Apie tas aplinkybes smulkiau nekalbėjo, ji nieko nepasakojo, o ji nieko neklausinėjo, bet suprato, kad tai yra labai blogai. Ji labai bijojo ir verkė, o pas ją į namus net kelis kartus buvo atėjęs R. jų ieškoti. Ji bijojo, kad jis jas suras bet kur, ji buvo labai sunerimusi, išsigandusi. R. jai ir skambino, ir rašė žinutę, kad jis žino, kad jos yra pas ją, nors jų pas ją nebuvo. S. tuo metu buvo pas savo mamą. Prieš tą įvykį S. norėjo užeiti pas ją pasiskolinti pinigų. Ji buvo atėjusi, bet jos neradusi namuose taip greit grįžo atgal į namus. Grįžusi rado A. išrengtą. Po šito įvykio S., iš karto pasiėmusi A., išėjo iš namų. Pėsčiomis nuėjo apie 30 km. S.iš namų išėjo nepasiėmusi telefono, todėl su S. susisiekė per jos mamą. Ji apie įvykį telefonu pranešė policijai. Policijai nurodė tas pačias aplinkybes, ką sako dabar, nes daugiau nieko nežinojo Ji tik suprato, kad S. išsigandusi, kad jai reikia pagalbos, kad tai nėra gerai vaiko atžvilgiu. Tą dieną ji pati akivaizdžiai jų nematė. Gyvena netoli, per 100 m nuo jų. Mergaitės pas ją ateidavo, pabūdavo, kartais vienos, arba kartu su S.. Tuo metu, kai tuose namuose būdavo R. J., ji juose nėra buvusi. Su pačiu R. J. nebendravo, tik žinojo, kad jis yra S. žmogus. Pati S. nepasakojo kaip ji su R. sugyvena. Gali paliudyti tik vieną incidentą – kai jie buvo užsitrenkę duris ir pametę raktą, ir kvietė gaisrinę, nes gyvena pakankamai aukštai, tada girdėjo labai stiprius riksmus, keiksmus, jų bendravimas buvo labai nemalonus. Kelis kartus buvo užėjusi pas juos į namus, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini). Tada R.ją priėmė svetingai. Mergaitės jai niekada nesiskundė, kad R. jas skriaudžia. Ji pati, kaip žmogus asmeniškai, kaip mama, turėjo įtarimų, kad A.yra nesaugi. Kartą bandė su ja apie tai pasikalbėti. Ji labai užsisklendusi mergaitė, labai tyli, nekalbanti. Tuo metu ji pratylėjo. Manė, kad kada nors ji ja pasitikės ir jos ras ryšį, nes jai buvo svarbi to vaiko būklė. Visai kitą kartą, joms susitikus, visai ne į temą, net neklausiama, ji atėjo ir pasakė, kad yra saugi. Ji suprato, kad jai buvo lyg grasinta arba apie tai jai buvo kalbėta, kad ji privalo jai taip pasakyti. Ją tai sukrėtė. Iš to padarė išvadą, kad ji kažkieno įtakojama. R. taip pat labai įdomus vaikas. Kartais ji ateina, labai ilgai pratyli, o kai įsidrąsina, pradeda žaisti, tada būna lengvai bendraujanti. O A. būna visada susikausčiusi. R. niekada nėra pasakojusi apie kokius nors įvykius. Ji nieko anksčiau apie tai nežinojo tik turėjo savų, žmogiškų, motiniškų įtarimų. Kadangi ji pati yra augusi vaikų namuose ir yra patyrusi daug smurto, todėl žinojo, kaip jaučiasi toks žmogus, matė tai toje mergaitėje – A.. Žinodavo apie tai, kad S. nuo R. dažnai pabėga, kad jie abu nesutaria, bet apie tai pati S. niekada nekalbėjo, nesakė kas yra negerai. Tiesiogiai nematė jos sumuštos, ji jai niekada nesiskundė, kad ją muša. Barnius, riksmus ji girdėdavo užeinant, ir praeinant pro jų namus, nes jie gyvena 100 metrų atstumu vieni nuo kitų. Tą šeimą ji pažįsta seniai, kai jie ir ji gyveno (duomenys neskelbtini) Vieną sykį yra buvusi jų konflikte, kai jie stipriai barėsi ir kvietė gaisrinę. Yra mačiusi A. sumuštą su mėlynėmis, kai buvo nedidelė. Girdėjo tokių kalbų, kad R. į ją taburetę paleido. S. V. nesuvokia situacijos namuose. Ji labai myli savo vyrą, pati ji augo labai vieniša, nelaiminga. Ji mokėsi specializuotoje mokykloje, yra patyrusi sunkių gyvenimo aplinkybių. Ji kalbėjosi su S. apie A. problemą, ji yra jai pasakiusi, kad A. yra jau suaugusi. Ji mano, kad A. nėra suaugusi, ji yra dar maža ir jai reikia pagalbos, palaikymo, ji yra visa susitraukusi, ji nežino kuo pasitikėti, ji yra labai nelaimingas vaikas. R. yra mačiusi ir kaip labai laimingą vaiką. Ta šeima labai sukontroliuota – jie niekada nepasakys kas yra negerai, niekada S. nepasakys, kad ji susimušė su R.. Mano, kad A. V. bijojo R. J.. Mano kad S. dėl R. kažką daro iš meilės R., o A. – iš baimės. Ji klausė ir S., ir A., kaip jos įsivaizduoja toliau savo gyvenimą ateityje, kartu su R. J.. A. atsakė, kad R. už tai turėtų atsakyti. S. į tą patį klausimą atsakė gūžčiodama pečiais, nelabai suvokė problemą.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina, žino R. J. šeimą, bendraudavo. Ji mano, jog viskas atsitiko dėl to, jog R. J. išskyrė vaikus, labiau rūpinosi savo biologine dukra R., o mažai dėmesio skyrė A.. Vaikai buvo nevienodoje padėtyje, R. labiau mylima, jai viskas, rūbai, skanėstai tik R.. Fizinio smurto prieš vaikus ir S. R. J. nenaudojo. S. nėra skundusis. Apie seksualinę prievartą A. atžvilgiu nieko nežinojo. Apie R. įpročius nežino. R. miegodavo tėvų kambaryje ant čiužinio. Sakė, jog nenori miegoti su sese. Apie antklodės graužimą nežino, tačiau žino, jog R.mėgdavo gulėti tėvų lovoje, parėjusi iš mokyklos, numesdavo kuprinę ir į tėvų lovą, žiūrėdavo televizorių.

Ekspertė I. S. paaiškino, kad tyrė R. V.. Aktą rašė dvi specialistės – ji, kaip psichologė, ir psichiatrė. Būtent psichiatrė, pagal savo kompetencijas, nustato sutrikimą ir tą priežastinį ryšį, todėl į tą klausimo dalį (išvados 5 punktas) ji negalės atsakyti. Gali papasakoti apie mergaitės emocinę būseną. R.emocinė būsena yra labai prasta ir ji tikrai negali papasakoti viso to, kas yra jos galvoje. R. yra pakankamai protinga. Pagal savo amžių ji normaliai sugeba susikauti, įsiminti, pastebėti, apdoroti informaciją. Duodant jai neutralias užduotis, nesusijusias su jos šeima, su byla, ji kalbasi normaliai, prisimena, papasakoja sklandžiai, gražiais sakiniais, logiškai, sugeba papasakoti logiška seka. Jos pažintiniai gebėjimai įgalina ją normaliai suvokti aplinką ir papasakoti kas vyksta. Tačiau jos emocinė būsena yra labai prasta. Kai tik pasisuka kalba apie šeimą, ji iš karto sklendžiasi, užsidaro, išsigąsta, jos akyse pasimato ašaros, pasako vieną kitą žodelį, užsičiaupia ir iš viso nutyla. Ją prakalbinti apie šeimą yra labai sunku. Būtent tuo tikslu ją kvietė antrą kartą, nes paprastai vaikus tokiose bylose jie apklausia vieną kartą, vienu atvažiavimu.

Pirmą kartą pavyko su ja labai mažai pasikalbėti apie įvykius, apie šeimą. Dėl to ją kvietė atvykti antrą kartą, kitą savaitę, manė, kad ji jau pažįstamoje aplinkoje jausis geriau, deja rezultatai ir antro pokalbio metu taip pat buvo pakankamai menki. Ji pakalbėjo truputi daugiau, truputi daugiau papasakojo apie patirtą fizinį smurtą iš tėvo, apie tai, kad įtariamasis mušė ir ją, ir jos seserį, ir mamą. Kalba apie tai ji mažai, bet po žodelį pasako, su didele baime, su ašaromis akyse, verkdama. Atvirai, laisvai apie tai papasakoti ji nepajėgė dėl savo didelio emocinio susijaudinimo. Apie galimą seksualinę prievartą ji neatsako, ji viską neigia. Neutraliomis temomis ji kalbasi, eina į kontaktą, geranoriška mergaitė, paklusni, stengiasi atsakyti į suaugusiojo užduodamus klausimus. Bet kalbant apie tai, kas įvyko šeimoje, ji iš karto užsidaro.

Tą jos užsisklendimą, kalbant su ja apie šeimą, sieja su tuo, kad ji yra paveikta viso to kas vyksta, kokie pokalbiai vyksta namuose su ja, kad ji bijo kažką pasakyti. Baimė matyti jos akyse. Filmuotoje medžiagoje iš jos apklausos matosi, kaip keičiasi jos emocinė reakcija ir kalbėjimas, kai jos klausiama, ar jai kažkas buvo daryta. Santykinai laisviau ji gali papasakoti apie tai, kaip jos sesė pabėgo tą sausio 1 dieną, ji gali atsakyti į klausimą, kaip apstatytas jų butas, kokie daiktai jame yra, bet vos tik užduodamas klausimas „o kas jai buvo daryta?“, ji iš karto užsidaro. Darytina išvada, kad kažką ji pati yra patyrusi. Negali atsakyti ką. Tokios stiprios emocinės reakcijos tikrai turi turėti realų pagrindą. Tai gali būti arba žiaurus fizinis smurtas, arba seksualinė prievarta, arba abu kartu. Kalbant apie fizinį smurtą, turi omenyje ne šiaip kepštelėjimą, o rimtą sistemingą vaiko kankinimą. Tokios stiprios emocinės reakcijos gali kilti arba kai yra ilgalaikis fizinis kankinimas, arba seksualinė prievarta. Ganėtinai prastai reflektuoja kas vyksta su ja, todėl nupasakoti kas jai, kaip ji jaučiasi, su kuo, kokios kitų asmenybės – šitie gebėjimai pas ją nėra pakankamai išvystyti. Dėl savo emocinės būsenos ji blokuojasi, todėl apie savo šeimos narius ji kalba santykinai mažai. Dėl tėčio ji kalbėjo, kad šiuo metu dėl visos tos situacijos ji jaučiasi nusivylusi, prastai, kad taip atsitiko, kad tėtė lindo prie sesės; ji galvoja, kad tėtę kažkada paleis, kad iki tol ji gyvens kaip visada; kai tėtė išeis iš kalėjimo, ji jausis normaliai; nežino, ar ji norėtų su juo susitikti; galbūt norėtų, kad jis grįžtų namo. Kaip matyti yra daug ambivalencijos – lyg ir gerai, kad jo nėra, bet neaišku kaip būtų jeigu jis grįžtų, gal ji norėtų, gal nenorėtų, kad jis grįžtų. Išvada – vaikas yra pasimetęs.

Daro išvadą, kad prieš apklausą teisme R. buvo darytas poveikis. Ji tiesiogiai tą neigia, jeigu klausiama ar prieš atvykstant ekspertizei jai kažkas kažką liepė, sako „ne“, bet iš to, kad ji negali apie tai atvirai kalbėti ir pasakoti, tai vienas iš įrodymų, kad prieš tai buvo darytas poveikis. Mano, ne viena priežastis lemia jos tokį elgesį, kad ji negali atvirai kalbėti. Remiasi ir bylos duomenimis – susirašinėjimais, laiškais, kurie vyko tarp įtariamojo ir tiriamosios motinos. Kaip matė, įtariamojo laiškai buvo adresuoti ir pačiai R.. Komunikacija vyko. Reikšmingas faktas pasirodė ir tai, kai dar sausio mėnesį tyrėja kalbėjosi su šeima, su mama, ir su mergaitėmis, jau tada motina klausė ką daryti, ar įmanoma susitaikyti. Mano, kad jau žiemos metu buvo pradėta apie tai kalbėti.

Tai, ką pasakojo liudytoja (S. V.), labai papildė jos sudarytą paveikslą apie R.. Liudytojos parodymai papildė vaizdą, kaip buvo nuo pat pradžios, nuo mergaitės mažumės, tą dešimtmetį. Matyti, kad motina nesugeba pakankamai suvokti vaikų poreikių, vaiko saugumo poreikių, vaiko emocijų, kad jai svarbiau jos vyras, jinai jį myli, nori, kad jam būtų geriau. Labai iškalbingi buvo liudytojos ginekologės paaiškinimai, kaip mama elgėsi su mergaite, kad mamai buvo svarbiausia sužinoti ko jinai nori, o dėl to, kaip jaučiasi vedamas vaikas, jai buvo nesvarbu. Labai keista, jog vaikų teisės tik dabar susirūpino šita šeima. Jeigu vaikas, kuris būtų nepatyręs seksualinės prievartos ar fizinio smurto, būtų paklaustas apie tai bendraujant, tai jis parodytų pasimetimą, nustebimą, ko iš jo nori tie suaugusieji, ir apie mylintį tėtį kalbėtų laisvai. O šis vaikas taip išsigąsta ir yra sukrėstas tų klausimų, kas nėra įprasta reakcija. Ta baimė matyti iš mergaitės kūno kalbos – sustingsta, žvilgsnis būna į erdvę, nepalaiko akių kontakto, iš pozos, nutyla, nebegali kalbėti. Iš apklausos garso įrašo gerai girdėti, kad klausiama apie tai ką ji pati patyrė, pasikeičia jos balso tonas, balsas lyg sumažėja, ji pradeda kalbėti gailiu aukštu balsu, lyg mažas vaikas, pradėsiantis tuoj verkti. Apie lytinius santykius, seksualinį gyvenimą jos žinios yra skurdžios, žinant, kad mergaitei jau yra dvylika metų, ji jau paauglė. Supratimo apie lytinių santykių pasekmes neturi, nes nesugeba paaiškinti kas yra tie lytiniai santykiai. Kitas svarbus dalykas – jos asmenybė, t.y. vaikas, nepasitikintis savimi, besigūžiantis situacijose, kurios jai atrodo grėsmingos, paklūstantis, sustingstantis, nieko negalintis priešintis ar pasakyti „ne“. Ekspertizės metu atvirai ji niekada nepareiškė jokio prieštaravimo, ar nesutikimo, ar kitokios nuomonės. Su tokiu vaiku labai lengva daryti ką nori. Kai baigė ekspertizę, R. ilgai verkė ir nenorėjo išeiti. Tai buvo absoliučiai neįprastas dalykas, kad vaikas, išleidžiamas grįžti pas mamą, nenorėtų net visą valandą eiti pas mamytę. Ji buvo apimta didelio sujaudinimo, baimės ir verkimo. Jos verkimas buvo tylus. Ji buvo sustingusi, byrėjo ašaros. Bandė ją prakalbinti, klausė kas yra, kaip ji jaučiasi. Per tą valandą ji pasakė 10-15 žodžių, t.y. labai mažai, todėl jai kilo klausimas, ką daryti, ar jai saugu grįžti, kodėl ji nenori grįžti pas mamą. Ji negalėjo laisvai pasakyti ko ji nori, ji bandė ją nuraminti, išsiaiškinti kas jai yra, spėlioti kas su ja darosi. Ji sėdėjo sustingusi ir nėjo iš kabineto. Ji suprato, kad mergaitė bijo to, jog neteks šeimos. Yra informaciją, kad mama nebedalyvauja teismo procese, kad ji su sese gali būti paimtos į globos namus. Jos emocinėje būsenoje buvo visa eilė neigiamų veiksnių – nuo mažens buvo nepakankamas psichologinių poreikių patenkinimas, matytas ir patirtas fizinis smurtas, ir tas vyko daug metų, nuo mažens, kas formuoja vaiko asmenybę, suvokimą. Dėl galimai buvusių seksualinių veiksmų, jeigu jie buvo, kas galėjo ją dar smarkiau paveikti. Visa dabartinė situacija – ką mama kalba, kas vyksta, kas bus su šeima – irgi ją paveikė. Visa tai yra viename komplekte, rezultatas toks, kad vaikas yra labai emociškai sutrikęs.

Iš 2017-06-13/07-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :1. R. V. pažintiniai gebėjimai įgalina ją teisingai suvokti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau savo emocinės būsenos ji nei 2017-03-29 apklausos metu, nei ekspertizės metu negali atvirai papasakoti bylai reikšmingų aplinkybių. 2. R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga. Šiuo metu jai konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8. 3. R. V. negalėjo suprasti su ja galimai atliktų seksualinių veiksmų pobūdžio ir reikšmės ir jiems priešintis. 4. R. V. buvo daromas poveikis prieš apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 5. Šiuo metu R. V. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir nesunkiai sutrikdęs jos psichikos sveikatą. 6. R. V. dėl savo emocinės būsenos bei jai konstatuoto emocijų sutrikimo vaikystėje (F93.8) šiuo metu negali dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime (5 t.b.l. 199-207).

Iš 2017-03-02/-03-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad šiuo metu (ekspertizės atlikimo metu) A. V. emocinėje būsenoje vyrauja nerimas, įtampa, baimingumas, padidintas verksmingumas, uždarumas, emocinis labilumas bei pažeminta nuotaika, epizodiškai spontaniškai kylantys įvykių prisiminimai, savęs žalojimo požymiai, sustiprėjusi socialinė izoliacija, atsiradę dėl byloje nagrinėjamo įvykio ir tebesitęsiantys iki dabar, be to, išlieka įtariamojo baimė (kad jis bus paleistas, atvažiuos, aprėks, primuš). Visa tai apibendrinus, konstatuojama, jog byloje tiriamus įvykius A. V. išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiančius ir psichotraumuojančius, be to, tiriamosios emocinės būsenos sutrikimui reikšmingą poveikį daro gyvenimas psichiką žalojančioje aplinkoje (socialinis ir emocinis jos apleistumas, fizinės prievartos šeimoje liudininkė). Visa tai apibendrinus, šiuo metu A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą A. V. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Atsižvelgiant į visa tai, jai nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme.1. A. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai, apytiksles skaitines reikšmes bei kt.) reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.2. A. V. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.3. A. V., atsižvelgiant j jos turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų pobūdį, bet negalėjo suprasti šių veiksmų reikšmės. Įvertinus visa tai, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, gyvenimo patirtį (perimtus šeimos narių elgesio modelius), santykių su įtariamuoju ypatumų (jis yra jos patėvis) bei jos būseną įvykio metu (fizinis silpnumas, psichinis silpnumas dėl įtariamojo grasinimų panaudoti fizinį smurtą), A. V. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams.4. A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" A. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.5. A. V. nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme dėl išliekančio byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio bei jos psichikos būsenos (žr. atsakymą Nr. 4). (1 t., b.l. 71-79).

Iš 2017-03-15 psichologinio vertinimo išvados matyti, kad A. V. bendrauja noriai, atvirai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, pirmųjų konsultacijų metu dažnai graudindavosi bei verkdavo. Išryškėjo baimingumas bei nerimas. A. V. išsakė didelį palengvėjimą dėl seksualinės prievartos nutraukimo (1t. b.l.109).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-01-04 A. V. kūno ir ginekologinės apžiūrų metu sužalojimų nenustatyta, mergystės plėvės vientisumo pažeidimų nenustatyta, jos anatominė struktūra neleidžia atlikti lytinio akto jos vientisumo nepažeidžiant. A. V. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. ( 1 t., b.l. 34, 35).

Iš 2017-03-29 nutarimo leisti atstovui dalyvauti procese, matyti, kad Rokiškio SA Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei L. R. nuo 2017-03-29 leista atstovauti pagal įstatymą nukentėjusioms A. V. ir R. V. (1 t., b.l. 28,29, 140,141).

Iš 2017-01-12 VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad A. V. centre neregistruota (1 t., b.l. 44).

Iš 2015-01-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausos metu (duomenys neskelbtini), gyventojų, gauta informacija, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena S. V. su vaikais ir R. J., dažnai buvo girdimas triukšmas, t. y. konfliktai tarp S. V. ir R. J. (2 t., b.l. 96).

Iš 2017-01-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindiniame kambaryje- salone nuo lovos paimtos dvi antklodės ir paklodė. (2 t., b.l. 98-103).

Iš 2017-01-16/02-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant žaliai pilko antklodės užvalkalo rasti :1. (5 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su A. V. DNR profiliu; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei ( 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.2. (7 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu gautu ant antklodės užvalkalo (5 mėg.), ir nesutampa su A. V. DNR profiliu; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.( 2 t., b.l. 110-127).

Iš 2017-02-13/02-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :1. Ant antklodės užvalkalo (SI Nr. S 14/17(01) 5 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su S. V. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.2. Ant antklodės užvalkalo (SI Nr. S 14/17(01) 7 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. V. DNR profiliu su99,99999999999999% tikimybe, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. ( 2 t., b.l. 132-135).

Iš 2017-03-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pilkai žalsvas užvalkalas paimtas iš įvykio vietos ( 2 t., b.l. 139-144).

Iš 2017-03-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas Samsung GT , kuriame rasta nuotrauka, kur R. J. nufotografuotas sėdintis prie įjungto kompiuterio, kurio ekrane matosi apnuoginti sėdmenys (3t. b.l.31, 37).

Iš 2017-01-16 Bendros pagalbos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2017-01-17 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2017-01-03 12:30 BPC buvo užfiksuotas pranešimas moters apie tai, kad prašo patarimo apie tai, kokiai tarnybai pranešti apie tai- „...nu žinokit tokį dalyką turime, kad nepilnametės...gal būtų prievartavimas būtų buvęs...“; „..kad moteris labai smarkiai išsigandus, tą mergaitę pavogė.. pagrobė iš tų namų ir jos ten pabėgo dabar ten pas savo mamą, bet jos nesaugios, nes tas girtas patėvis laksto ir ieško jų..“, „... jinai sakė taip, kad jis girtas išsiuntė jis girtas patėvis pasiskolinti pinigų ir kadangi ji ėjo čia pas mus, bet ėjo pas mane pas mano dukrą pasiskolinti, ir kadangi ji pasakė, kad ji ne namuose, mama sugrįžo. Kai jinai sugrįžo, suprantat atrado tą mergaitę išrengtą, verkiančią, išsigandusią ir taip toliau..“, „...Ta mergaitė yra A. V...“ (2 t., b.l. 148-151).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-03-28 R. J. kūno apžiūros metu lyties organuose anatominių pakitimų, kurie kliudytų atlikti lytinius santykius, nenustatyta. (5 t., b.l. 8).

Nors kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino iš dalies, parodydamas, jog tie santykiai nurodyti kaltinamajame akte buvo, tačiau jis A. nežagino ir seksualiai neprievartavo, viskas vyko abiejų sutikimu, kad A. pati to norėjo, jog jis nedarė to ko nenorėjo A., yra atmetami kaip prieštaraujantys byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Iš nukentėjusiosios A. V. parodymų matyti, jog ji nenorėjo lytiškai santykiauti su R. J., prašydavo jos neliesti, verkė, tačiau jis lįsdavo prie jos, kartais pats ją išrengdavo, kartais jai liepdavo nusirengti ir ji pati nusirengdavo, nes bijojo R. J.. Jis liesdavo jos lytinius organus, kaišiojo pirštus, kaišiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų, kartais jai liepdavo čiulpti jo lytinį organą ir ji čiulpdavo. Ji verkdavo, nenorėdavo, kad R. J. ją liestų, bet jis nekreipdavo į jos ašaras dėmesio, jai grasindavo, liepdavo nesakyti mamai apie tai, kas vyksta, sakydavo, jog užmuš ir ją ir mamą. Taigi nukentėjusiosios A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui nuodugniai, detaliai atskleidžia visas nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. V. aplinkybes. R. J. pradėjo prie jos lįsti kai jai buvo 13 metų.Tuomet pirmą kartą jis liepė jai nusirengti ir parodyti papus. Kai ji atsisakė tai daryti, jis pats pakėlė jos rūbus ir lietė krūtis, po to numovė kelnes ir apatines kelnaites ir čiupinėjo jos lytinius organus. Ji jam priešintis bijojo, nes jis buvo labai piktas, pasakė, kad jeigu pasakys mamai, ką jis daro, tai išėjęs iš kalėjimo mamą ir ją užmuš. Antras kartas buvo po pusės metų, panašiai pavasarį. Ji vakare buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. R. atėjo, atsinešė savo antklodę ir pagalvę ir pasakė, kad miegos su ja. Sesė su mama buvo išėję. R. nusimovė savo kelnes, liepė jai „pasmaukyti" jo lytinį organą, ji tai padarė, paskui jis nurengė ją ir paklausė, ar gali ant jos atsigulti, ji sakė, kad nenori, bet jis ant jos atsigulė, pradėjo kaišioti savo lytinį organą į jos lytinius organus, bet neįkišo, nes jai skaudėjo, ji sakė, kad skauda, verkė. Jis kaišiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų, prie jos lytinių organų. Jis baigė lytinį aktą, matė, kad jam sperma išsiliejo ant lovos. Taip panašiai buvo ir kitais kartais. Nuo 13 metų, R. prie jos kabinėdavosi panašiai kas mėnesį, liesdavo jos lytinius organus, ir kaišiodavo savo organą. Netgi būdavo, kad sesei liepia eiti miegoti pas mamą, o pats atsigula pas ją ir vyksta tas pats - liepia jai smaukyti jo organą, pats ją visur čiupinėja, kaišo savo lytinį organą jai tarp kojų, kaišioja savo pirštus į jos lytinius organus, laižydavo jos lytinius organus. Ji jam čiulpus yra kelis kartus. Lytinių organų čiulpimas ir laižymas prasidėjo, kai buvo panašiai 14 metų. Prieš tai to nesakė, nes drovėjosi. Jis ją bučiuodavo, jai tai nepatiko. Ar praeitą ar užpraeitą vasarą ją buvo nusivedęs į miškelį prie (duomenys neskelbtini), kur paguldęs ir vėl kaišiojo savo organą į jos lytinius organus. Ji jo bijojo ir niekam nepasakojo. Nukentėjusiosios A. V. parodymus patvirtino liudytojos motinos S. V. parodymai, jog ji netikėtai sugrįžusi pamatė išbėgančią A. be kelnių iš jos kambario. Jos kambaryje buvo R., kuris gulėjo lovoje. A. jai pasisakė, kad R. prie jos lįsdavo nuolat. Būdama A. apklausoje ji girdėjo ką A.sakė, kad R. prie jos lindo, kad ją graibė. Sakė, kad jai tada buvo trylika metų. Sakė, kad jis lietė jos krūtinę. Apie gąsdinimus A. jai nieko nepasakojo, galbūt ji bijojo, jis buvo sakęs, kad ji nieko jai nesakytų. Vasarą pastebėjo, kad R. J. A. apkabina ne taip kaip dukrą, o kaip moterį. Tada buvo kilę truputi įtarimų. Ji negirdėjo ar R. J. šaukė, kad jos nieko neįrodys, neatsimena, ar su juo susistumdė, išbėgo iš namų pasiėmusi mergaitę. Liudytoja R. V. patvirtino, kad dukra S. jai pasakė, kad užėjusi į namus rado nurengtą A., pagalvojo, kad mergaitė išprievartauta, dėl to jos pabėgo iš namų. Tada jos buvo pas ją, dukra skambino savo draugei, paskui policijai. Atvažiavo policija, kalbėjo su ja ir jas išsivežė. Liudytoja N. K. patvirtino, jog jai bendraujant su A. V., mergaitė pasakojo, kad kaltinamasis R. dažniausiai vakarais ateidavo į jos kambarį, o mama buvo su mažąja sese kitame kambaryje. Jos paklausta S. aiškino, kad jai jokių įtarimų nekilo, ji manė, kad R. ten eina žiūrėti televizoriaus. A. pasakė, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai socialiniai darbuotojai jų šeimoje nebesilankė. Galėjo būti nuo 2014 metų pabaigos. A. jai minėjo, kad niekam nieko apie tai nesakė, nes jis prigąsdino, kad jis užmuš ir ją, ir jos mamą. Liudytoja S. V. patvirtino, kad tą vakarą pas ją buvo atėjęs neblaivus R., ieškojo S., kitą dieną vėl ieškojo, skambino. Ji paskambinusi S. mamai sužinojo, kad S. pasakojusi, jog ėjo skolintis pinigų ir netikėtai sugrįžusi rado išrengtą A., iš jos pasakojimo suprato, kad R. A. kažką padarė negero.Todėl ji pasitarusi su S., pranešė apie tai policijai. Nukentėjusioji R. V. patvirtino, jog mama atėjo iš krikšto mamos ir pamatė, kad sesė nubėgo ne visiškai apsirengusi. Sesė išbėgo, po to mama, išbėgo iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Tėtė R. bėgo iš paskos. Apie įvykį sužinojo iš mamos ir sesės. Jos išbėgo, nes tėtė lindo prie sesės. Jis lietė sesės lytinius organus. Sesė sakė, kad jautėsi blogai. Sesė pabėgo, nes nenorėjo būti prie tėčio. Sesė daug apie tai nepasakojo. Lytinius organus sesei lietė su pirštais. Sesės vardas A.. Tėtis R.. Nesakė jai, kaip lietė su pirštais. Sesė neminėjo, ar buvo daugiau tokių kartų. Taigi išanalizavus nukentėjusiosios A. V. parodymus, R. V. parodymus, juos patvirtinančius liudytojų S. V., R. V., R. K., S. V. parodymus jie sutampa ir patvirtina, jog R. J. žagino ir seksualiai išnaudojo mažametę ir nepilnametę A. V.. Šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, tai įvykio vietos metu paimtos antklodės ir paklodė, ant kurių rastas spermijos skystis, atlikus serologijos ir DNR tyrimą iš 2017-01-16/02-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ant žaliai pilko antklodės užvalkalo rasti :1. (5 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su A. V. DNR profiliu; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei ( 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.2. (7 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu gautu ant antklodės užvalkalo (5 mėg.), ir nesutampa su A. V. DNR profiliu; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų./ 2 t., b.l. 110-127/. Iš 2017-01-16 Bendros pagalbos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-01-17 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2017-01-03 12:30 BPC buvo užfiksuotas pranešimas moters apie tai, kad prašo patarimo apie tai, kokiai tarnybai pranešti apie tai- „...nu žinokit tokį dalyką turime, kad nepilnametės...gal būtų prievartavimas būtų buvęs...“; „..kad moteris labai smarkiai išsigandus, tą mergaitę pavogė.. pagrobė iš tų namų ir jos ten pabėgo dabar ten pas savo mamą, bet jos nesaugios, nes tas girtas patėvis laksto ir ieško jų..“, „... jinai sakė taip, kad jis girtas išsiuntė jis girtas patėvis pasiskolinti pinigų ir kadangi ji ėjo čia pas mus, bet ėjo pas mane pas mano dukrą pasiskolinti, ir kadangi ji pasakė, kad ji ne namuose, mama sugrįžo. Kai jinai sugrįžo, suprantat atrado tą mergaitę išrengtą, verkiančią, išsigandusią ir taip toliau..“, „...Ta mergaitė yra A. V...“. (2 t., b.l. 148-151, ). Kaip matyti liudytoja S. V. iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie galimai seksualiai išprievartautą A. V.. Visi šie įrodymai ir nukentėjusiųjų parodymai sutampa, atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotus veiksmus : jis A. V. žagino ir seksualiai prievartavo kai ji buvo mažametė 13-14 metų amžiaus ir toliau esant nepilnametei nuo 2013 metų rudens iki 2014 -08-31 ir nuo 2014-08-31 iki 2017-01-01. Vertinant įrodymus, teismas atkreipia dėmesį , kad pagrindinis įrodymų šaltinis aptariamoje situacijoje yra nepilnametės nukentėjusiosios A. V. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Jos parodymų teisingumu neleidžia abejoti ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kuriomis nustatyta, kad šiuo metu (ekspertizės atlikimo metu) A. V. emocinėje būsenoje vyrauja nerimas, įtampa, baimingumas, padidintas verksmingumas, uždarumas, emocinis labilumas bei pažeminta nuotaika, epizodiškai spontaniškai kylantys įvykių prisiminimai, savęs žalojimo požymiai, sustiprėjusi socialinė izoliacija, atsiradę dėl byloje nagrinėjamo įvykio ir tebesitęsiantys iki dabar, be to, išlieka įtariamojo baimė (kad jis bus paleistas, atvažiuos, aprėks, primuš). Visa tai apibendrinus, konstatuojama, jog byloje tiriamus įvykius A. V. išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiančius ir psichotraumuojančius, be to, tiriamosios emocinės būsenos sutrikimui reikšmingą poveikį daro gyvenimas psichiką žalojančioje aplinkoje (socialinis ir emocinis jos apleistumas, fizinės prievartos šeimoje liudininkė). Visa tai apibendrinus, šiuo metu A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą A. V. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. A. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai, apytiksles skaitines reikšmes bei kt.) reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.2. A. V. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.3. A. V., atsižvelgiant į jos turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų pobūdį, bet negalėjo suprasti šių veiksmų reikšmės. Įvertinus visa tai, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, gyvenimo patirtį (perimtus šeimos narių elgesio modelius), santykių su įtariamuoju ypatumų (jis yra jos patėvis) bei jos būseną įvykio metu (fizinis silpnumas, psichinis silpnumas dėl įtariamojo grasinimų panaudoti fizinį smurtą), A. V. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams (1 t. b.l.71-79). Taigi kaip matyti iš specialisto išvados atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties) ypatumus, individualias psichologines savybes, jai nebuvo nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, įtaigumas. Nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir gali duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos neigiamų emocinių reakcijų, psichotraumuojančio poveikio nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme.

Tai, kad nukentėjusioji sakė tiesą, patvirtina ir išvestiniai įrodymai – aukščiau aptarti liudytojų parodymai, kuriems ji betarpiškai po įvykio papasakojo įvykio aplinkybes, šių asmenų parodymai apie jos papasakotas įvykio aplinkybes, po to jos pačios apklausose nurodytos įvykio aplinkybės tarpusavyje sutampa. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių reikėtų abejoti nukentėjusiosios parodymais, nėra nustatyta jokių aplinkybių , dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį R. J..

Taip pat byloje ištirti įrodymai ir aukščiau aptarti nukentėjusiųjų A. V.. R. V., liudytojų parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)išvados patvirtina tai, kad nukentėjusiajai A. V. dėl kaltinamojo veiksmų padarydamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, išvadoje nurodyta, kad A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" A. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.5. A. V. nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme dėl išliekančio byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio bei jos psichikos būsenos (žr. atsakymą Nr. 4). (1 t., b.l. 71-79).

Taigi visų šių teisme įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. žagino ir seksualiai prievartavo nuo 2013 metų rudens iki 2014-08-31 mažametę A. V., gim. (duomenys neskelbtini) prieš jos valią , pasinaudodamas jos bejėgiška padėtimi ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje 150 straipsnio 4 dalyje. Taip pat visų šių teisme įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. žagino ir seksualiai prievartavo nuo 2014-08-31 iki 2017-01-01 nepilnametę A. V., gim (duomenys neskelbtini)prieš jos valią, pasinaudodamas bauginančia aplinka namuose bei tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais kaltinamojo prievartiniais veiksmais ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje 150 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. žagindamas ir seksualiai prievartaudamas savo šeimos narę- podukrą A. V., sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, padarydamas jai kitus emocijų sutrikimus vaikystėje , kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Pornografinio turinio nuotraukų, kur pavaizduoti vaikai, laikymas

Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad namuose turėjo kompiuterį, kuriuo naudojosi jis pats. Vaikams neleisdavo juo naudotis. Jis siuntėsi pornografinio turinio nuotraukas. Nusipirkdavo alaus, nes jį kankindavo nemiga, sirgo depresija, gerdavo ir siųsdavosi tas nuotraukas. Kompiuteris priklausė jam, jį nusipirko iš žmogaus, internetu. Internetines paslaugas buvo nusipirkęs, pats mokėjo už tas paslaugas. Negalvojo, kad siųstis pornografines nuotraukas yra draudžiamas dalykas, manė, kad , kas yra internete tą galima siųsti. Jeigu būtų supratęs, būtų nesiuntęs ir kompiuteryje jų nelaikęs. Tuo kompiuteriu kartais naudodavosi R., bet tų nuotraukų niekas nematė. Jai leisdavo naudotis kompiuteriu tik jam esant. Jam nesant griežtai drausdavo jai naudotis jo kompiuteriu, nenorėjo, kad ji pamatytų tas visas nesąmones – nuogas moteris, filmus. Supranta, kad nepilnametei negalima matyti tokių dalykų. Norėjo juos ištrinti, bet neprisiruošdavo. Pilnai pripažįsta, kad laikė pornografinio turinio nuotraukas, pats tai suprato, nes draudė vaikams naudotis kompiuteriu, kad jų nepastebėtų.

Liudytoja S. V. parodė, kad R. J. jai yra rodęs kompiuteryje nuotraukas su nuogomis moterimis. Kitų nuogų asmenų nematė. Vaikai nėra matę tų nuotraukų. Jokių filmų jis nėra jai rodęs. Jis įrašydavo vaikams vaikiškus filmukus, kuriuos kartu su vaikais žiūrėdavo.

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaitytų nukentėjusiosios R. V. parodymų matyti, jog ji parodė, kad namuose turi kompiuterį, žiūri filmukus apie gyvūnus, žaidžia. Filmukus parsisiunčia. Kai ką nufilmuoja, persikelia, nuotraukų nėra mačiusi. Ką tėtis turi prifilmavęs telefonu , ji nematė.

Liudytoja L. J. parodė, kad R.turėjo nešiojamą kompiuterį, pirko padėvėtą iš žmogaus. Su R. žiūrėdavo filmus, žaisdavo žaidimus. R. žiūrėdavo darbo skelbimus. Jei ką reikėdavo atsiųsti, tai klausdavo brolio, pats neturėjo tiek proto , kad mokėtų įeiti į nešvankius puslapius ir atsisiųsti nuotraukas. Ji nežino iš kur pas R. atsirado pornografinio turinio nuotraukos. Ji pati jų nematė.

Iš 2017-02-20 UAB (duomenys neskelbtini) rašto ir sutarties matyti, kad R. J. nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2017 m. sausio buvo sudaręs sutartį su bendrove dėl internetinės paslaugos teikimo ( 3 t., b.l. 74-82 ).

Iš 2017-01-04 poėmio protokolo matyti, kad iš namų (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno R. J. paimtas kompiuteris Toshiba serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 3t. b.l. 113-115).

Iš 2017-03-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas Samsung GT , kuriame rasta nuotrauka, kur R. J. nufotografuotas sėdintis prie įjungto kompiuterio, kurio ekrane matosi apnuoginti sėdmenys (3t. b.l.31, 37).

Iš 2017-01-18 ir 2017-02-09/10 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus nešiojamo kompiuterio „TOSHIBA“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini)standųjį diską ir laikmenas, rasta naršimo įstorijoje prisijungimai prie internetinių tinklainių http.ultrateenporn.com, www.godteeenporn.com, www.tryteengirls.com ir pan., rasta daug pornografinio ir erotinio pobūdžio nuotraukų, iš kurių viena sutampa su Interpolo Vaikų seksualinio išnaudojimo duomenimis, ant ekrano atvirai įrašytų failuose įvardintuose nuo „2015-02-09“ iki „2016-12-23“ . ( 3 t., b.l. 123-143, 2 t., b.l. 50).

Iš 2017-03-24/05-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimo metu nuosekliai peržiūrėta medžiaga ir pagal aukščiau nurodytus amžiaus kriterijus įvertintas vaizduojamų asmenų biologinis amžius. Vaizduojami asmenys suskirstyti į kategorijas: A) mažamečiai iki 14 metų amžiaus imtinai, B) nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, C) pilnamečiai (18 metų ir daugiau), D) amžiaus nustatyti negalima. Tirtuose 54 vaizdo failuose vaizduojama: 1) mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai - 16 failų, 2) nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys pateikiami kaip nepilnamečiai - 37 failuose, 3) pilnamečiai asmenys (18 metų ir daugiau) - 1 faile. ( 3 t., b.l. 150-152).

Kaltinamasis R. J. faktines bylos aplinkybes pripažino, nepripažino tik, kad nesuprato, jog pornografinio turinio nuotraukos kur yra vaizduojami vaikai, jų laikymas yra draudžiamas įstatymo. Tačiau jis pripažino, kad šios nuotraukos yra nepriimtinos žiūrėti jo vaikams, nes neleisdavo A.ir R. naudotis jo kompiuteriu, kad jos nepastebėtų šių nuotraukų. Liudytoja S. V. patvirtino, jog R. J. jai yra rodęs nuotraukų su nuogomis moterimis. Jog kaltinamasis laikė savo kompiuteryje 53 pornografinio turinio nuotraukas, kuriose yra vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai įrodo poėmio metu iš R. J. gyvenamosios vietos paimtas kompiuteris Toshiba serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 3t. b.l. 113-115), kurį apžiūrėjus matyti, kad nešiojamo kompiuterio „TOSHIBA“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) standžiajame diske ir laikmenose rasta naršymo įstorijoje prisijungimai prie internetinių tinklainių http.ultrateenporn.com, www.godteeenporn.com, www.tryteengirls.com ir pan., rasta daug pornografinio ir erotinio pobūdžio nuotraukų, iš kurių viena sutampa su Interpolo Vaikų seksualinio išnaudojimo duomenimis, ant ekrano atvirai įrašytų failuose įvardintuose nuo „2015-02-09“ iki „2016-12-23“ ( 3 t., b.l. 123-143, 2 t., b.l. 50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimo metu nuosekliai peržiūrėta medžiaga ir pagal aukščiau nurodytus amžiaus kriterijus įvertintas vaizduojamų asmenų biologinis amžius. Vaizduojami asmenys suskirstyti į kategorijas: A) mažamečiai iki 14 metų amžiaus imtinai, B) nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, C) pilnamečiai (18 metų ir daugiau), D) amžiaus nustatyti negalima. Tirtuose 54 vaizdo failuose vaizduojama: 1) mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai - 16 failų, 2) nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys pateikiami kaip nepilnamečiai - 37 failuose, 3) pilnamečiai asmenys (18 metų ir daugiau) - 1 faile. ( 3 t., b.l. 150-152). Taigi kaltinamojo parodymai, liudytojos S. V. parodymai sutampa su paimto kompiuterio ir joje rastų pornografinio turinio nuotraukų, kuriose pavaizduoti vaikai, specialisto išvada, šie įrodymai sutampa atitinka bylos faktines aplinkybes ir abejoti jais teismas neturi pagrindo. Taigi aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. J. namuose, savo kompiuterio standžiajame diske laikė 53 pornografinio turinio, kuriose pavaizduoti vaikai nuotraukas ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Dėl poveikio darymo nukentėjusiajai A. V.

Kaltinamasis R. J. kaltės nepripažino ir parodė, jog nerašė grasinančių laiškų ir nereikalavo, jog A. V. keistų parodymus. Buvo atvežtas į Panevėžio tardymo izoliatorių, pas tyrėją, jam parodė dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad jis per prievartą numovė A. kelnes, kad jai grasino. Tada A.parašė laišką, paklausė, kodėl meluoja, parašė, kad ji sakytų teisybę ir nerašytų nesąmonių, kad jis teisme pats pasakys visą teisybę. Tik maldavo, kad ji teismui sakytų teisybę ir nemeluotų. Nieko grasinančio niekada nerašė. A. jį apkalba, mano, galbūt jai gėda, nes ji yra drovi.

Nukentėjusioji R. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėtis R. J. atsiųsdavo laiškų, atsiuntė laišką mamai, jai yra atsiuntęs piešinį, buvo nupiešta papūga.

Liudytoja S. V. parodė, kad po viso to, kai viskas paaiškėjo, iš R. pusės gavo laišką, bet A. to laiško net neskaitė. Ji su R. tik susirinkdavo jo piešinius. A. tų laiškų neskaitė, nes A. tų laiškų nerodė. Ji pati tuos laiškus matė, skaitė. Juose buvo parašyta, kad R. nori tiesos, kad A. meluoja duodama parodymus. Gal ir buvo grasinimų juose, bet ji to neatsimena. Tuos laiškus ji suplėšė Vaikai surinko tik R. piešinius. Nenorėjo, kad vaikai matytų tuos laiškus su prašymais, juose nieko nešvankaus nebuvo. Ji ir A. pasitarusios - R. J. atleidžia, niekas jai jokio poveikio nedarė, nebuvo grasinimų laiškuose.

Liudytoja L. J. parodė, kad apie tai, kad R. J. būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje rašė laiškus šeimai S., A., ir prašė, kad keistų parodymus , ji to nežino. Ji mano, kad jokio poveikio R. A. nedarė. Jai S. rodė R. žinutes, kad kiekviename laiške atsiprašinėja. S. jai sakė, kad R. laiške rašė, kad A. pasakytų visą teisybę arba jis pasakys kaip buvo iš tikrųjų. Ji pati tų laiškų nematė.

Iš 2017-06-01 siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokolo matyti, kad : 1. 2017-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 5 lapai, L. J. laiško kopija rašyta R. J., kuriame yra teksto dalis „..O R. pasakysiu ką sakei kai paskambinsiu ...“2. 2017-04-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 7 lapai, R. J. laiško kopija rašyta S. V., kuriame yra teksto dalis „..pasakyk kad r. nebegriaužtu kaldru po to man pridaro problemų kaip griaužia kaldras..“; 6 lapai, R. J. laiško kopija rašyta S. V., kuriame yra teksto dalis „..Reike butinai kol dar nevėlu tau parašyti tą pareiškimą kad aš atsiprašiau ir jus man atleidot bet kitaip man bus blogai tai tu liudininkė mano biloje žinojei tatu ką..“, „.. O A. ar ant manes dar pyksta ar atleido man ar nori kad grįžčiau namo A. paklausk, jos tegul sako tiesa. Pasakyk jei kad dar karta atsiprašau...“, „ .. Jei tu ir A. man atleidot ir pasakysi teisme abidvi kad nenorit kad sedėčiau į kaleimą gal tada nesėsėsiu į kaleimą..“.3.2017-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 6 lapai, S. V. laiško kopija rašyta R. J., kuriame yra teksto dalis „.. Tu čia pasakei kad R. kampus griaužia čekolų? Nagų jau nebegriaužia..“4. 2017-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 8 lapai, R. J. laiško kopija rašyta S. V., kuriame yra teksto dalis „.. Aš žinau kodėl čia bando prikabinti R.todėl kad nieko nerado pas A. nes A. yra dar cielka..“; 5 lapai, S. V. laiško kopija rašyta R. J.,kuriame yra teksto dalis „..Aušra sakė, kad tau atleidžia..“.5. 2017-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 9 lapai, R. J. laiško kopija rašyta S. V., kuriame yra teksto dalis „..Noriu pkalausti ar A. taip sakė kad aš jai kelnes nomoviau ir ja gaždinau taip nebuvo kas čia dabar meluoja ka ? Aš A. negaždinau ir jokiu kelniu nemoviau ir neprisiimsiu to ko nebuvo A. viska darė savo noru nera ko čia meluoti jei meluos aš ilgam sesiu į kaleima nereikia nieko meluoti tegu nesigedija tegu sako kaip buvo..Jei A. man atleidžia tai teisme ta tegu butinai ir pasako ir tegu pasako kad manes nesodintu į kaleima nes kad ji ant manes nebe pyksta. Ačiu A.kad nebe pyksta ant manes ir kad atleido man pasakyk kad daugiau taip nedarysiu alus susukė čia man smegenis nebe mastau ką darau...Maže tegu A. sako tiesa kitaip man bus blogai aš jos ne prievartavau viskas buvo savo noru jei ji nepasakys aš pasakysiu teisme kaip viskas buvo aštikruju dabar aš likau kaltas o A. tipo auka..negu A. nori kas sesčiau į kaleima...tegu A. pries darant gerai pagalvoja kas man bus tegu nebuna savanaudė tegu taip daro kad visiem butu gerai kiek jei tiek man...ir paklausk A. ka ten prikalbėjo apie mane aš jei kelniu nemoviau ir jos negaždinau..ir iš A. laukiu tiesos kitaip man bus blogai..“6 lapai, S. V. laiško kopija rašyta R. J., kuriame yra teksto dalis, „...R. buvau nuvedus poliklinikoje pas ginekologe sakė viskas gerai. Nes jie man kai R. tikrino nieko nesakė. Kad taves neapkaltintu nekaltais dalykais. Norėjau išsitikinti pati, kad būtu ramiau..“.6. 2017-04-27 Nr. (duomenys neskelbtini)16 lapų, R. J. laiško kopija rašyta S. V., A. V., kuriame yra teksto dalis „..S.dėl ko taip meluoja A. aš teisme irodisiu kad jei nemoviau kelniu paklausk A. kodėl ji taip daro negerai negražu meluoti ji pati nusimaudavo kelnes nemeluoju prisiekiu tau jei butu A.nusimovus kelniu bučiau ir nelindes prie A. man džin keičiat parodymus supykau todėl kad meluojat todėl mane laiko čia noriu tiesos o tiesa bus vistiek teisme nenoriu užnieka sedėti tai va keičiat parodymus A. žino tiesa kad aš jai nemoviau kelniu S. katuk buk gera išaiškink A.kad negražu meluoti ir po to mane pasodins į kaleima ir aš jos negasdinau ka pamiršo kaip dar pati ta dalika darė savo noru..parašiau A. laiška paduok jai tegu perskaito gal pradės tiesa kalbėti...SUPIKAU.AŠANT.A.KAD.MELAGĖ.YRATAIP.IR.MANIAU.KAIP.STUMI.ANT MANES.STUMK.IR.TOLIAU.ir pakeičiat parodimu taip kaip buvo ištikruju iki VARNA..Aušra melagingus parodimus dave aš S. netilėsiu pasiduosiu į teismą už mela tai geriau tegu šneka tiesa..BET KITAIP. Į TEISMĄ.PADUOSIU.A..UŽ.MELA“.„Laiškas A. A.. KODEL MELUOJI.AŠ. TAU. NEMOVIAU. KELNIU. IR. NEGAZDINAU TAVES. GAL. TAU. PRIMINTI. KAIP VISKAS. BUVO. NORIU. TIESOS. TU ŽINAI. TIESA. AR. SUPRATAI SAKAI. TIESA. AŠ. NESEDĖSIU. DERMAI. KEITI. PARODYMUS. BĖGĖDĖ. TU A.. ESI. SU MELU. TOLI. NE NUEISI. NORIU TIESOS ..“7. 2017-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini)12 lapų, R. J. laiško kopija rašyta R. V., kuriame yra teksto dalis „sigita prašau taves tu gali rašyti ta prašyma kad mudu susitaikėm nebijok nieko ne atims iš taves o jei atims tai ir gražins nenoriu sedėti kaleime reike kad A. teisme nepamirštu pasakyti kad man atleido ir kad nori kad aš sešiau į kaleima va ka aušra turi pasakyti teisme daryk kaika artėja BIRŽELIO-2 negi vėl prates čankčija…...jei tu man padėsi tu esi vaiko motina ar supranti tu dauka gali jei tau neleidžia tai tegu A. rašo ta pareiškima..“(4 t., b.l. 18-20).

Nors kaltinamasis R. J. nurodė, jog grasinančio pobūdžio laiškų S. V. nesiuntė, jokio poveikio A. nedarė, šie jo parodymai atmetami, kaip prieštaraujantys byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Liudytoja S. V. parodė, jog gaudavo laiškus iš suimtojo R. J., jog laiškuose bendravo ir dėl įvykio aplinkybių, jog R. rašė jai, jog nori tiesos, jog A. sakytų tiesą. Ir nors liudytoja nurodo, jog jokio poveikio laiškuose nebuvo, tačiau pripažįsta, jog panašaus turinio dialogas laiškais vyko. Taip pat patvirtina ir nukentėjusioji R. V., jog mama ir ji gaudavo laiškų iš R. J..

Kaltinamojo kaltę dėl daryto poveikio nukentėjusiajai A. V. patvirtina jo paties rašyti laiškai, kurie poėmio metu buvo paimti. Iš laiškų turinio matyti, kad R. J. vis klausia ar A. jam atleidžia ir reikalauja, kad A. sakytų tiesą , kad jis kelnių jai nemovė ir nieko prieš jos valią nedarė, kad tegul ji nemeluoja, visiems bus blogai, kad jį pasodins į kalėjimą, kad jis jos negasdino ir pan. Iš to matyti, jog R. J. daro poveikį laiškuose, jog A. V. pakeistų savo parodymus, jog kaltinamasis R. J. nieko tokio prieš jos valią nedarė, ji kelnes pati nusimaudavo ir norėjo tų santykių, primygtinai reikalauja, kad jam atleistų už jo padarytus veiksmus. Vėlesniuose laiškuose jau piktai nurodinėja, kad A. sakytų tiesą, rašo, jog supyko ant jos, vadina „melage“, „begėde“, gąsdina, jog jis „ nesėdės dermai“. Taigi iš laiškų turinio ir jų kiekio matyti, jog kaltinamais R. J. tokio pobūdžio laiškus rašė ne vieną kartą ir jų turinys akivaizdžiai atspindi daromą poveikį nukentėjusiajai A. V.. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis R. J., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, liudytojai S. V. bei kartu su ja gyvenančiai nukentėjusiajai A. V. rašytuose laiškuose prašė, įkalbinėjo ir reikalavo, kad nukentėjusioji bylos, dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nagrinėjimo teisme metu duotų parodymus, kad ji su R. J. lytiškai santykiavo ir tenkino jo lytinę aistrą savo noru, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją A. V., kad ji duotų melagingus parodymus teisme ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį R. V.

Kaltinamasis R. J. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 m gruodžio mėnesio pradžios iki 2016-12-31 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip vieną kartą kaišiojo savo lytinį organą į mažametės R. V. burną, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios R. V., gim. (duomenys neskelbtini) valią, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. jis nieko nedarė, gali prisiekti, kad Su R. neatliko jokių seksualinio prievartavimo veiksmų. R. miegodavo jų kambaryje ant pripučiamo čiužinio. R. turėjo įprotį graužti, kramtyti patalynę. Tą dieną, kai buvo suimtas, t.y. sausio 1 dieną, jis susipyko su S., ji su A. išėjo iš namų. Ieškojo S., niekur nerado, vėl grįžo namo. Tada vienas pasimylėjo, gulėdamas ant pilvo, nuleido spermą ant antklodės. R. buvo kaime. Sausio trečią dieną atvažiavo pareigūnai, jį suėmė ir išvežė. Gali būti, kad tą dieną grįžusi R. nerado jo namuose ir vėl pradėjo graužti antklodę. Taip galėjo atsirasti DNR. Roberta būdavo įsikanda antklodę ir graužia. Ne kartą ją barė dėl to, bet ji neklausydavo ir vėl grauždavo.

Iš nukentėjusiosios R. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad ji parodė, jog tėtis lindo tik prie sesės, negerai darė. Prie jos tėtė nelindo. Tėtė turėtų taip nesielgti, nelįsti prie sesės Nežino ar jis lindo vieną kartą ar daugiau. Ji miega pas tėvus. Kartais nueina pas sesę. Ji miega ant pripučiamo čiužinio šalia tėvų lovos. Tris mėnesius miega ant čiužinio, prieš tai miegojo vienoje lovoje su sese. Pas sesę šuo trukdydavo miegoti. Todėl ji persikėlė miegoti pas tėvus. Ji visą laiką miega ant čiužinio, tėvų lovoje miegojo vieną kartą seniai. Čiužinys toliau nuo tėvų lovos. Praeitais metais buvo jų lovoje, jai tada buvo 11 metų. Tėtis jai nieko panašaus nedarė, jo nuogo nėra mačiusi. Ji kandžioja patalynę, turi tokį įprotį. Kandžioja kampelį (1 t.b.l.126-129).

Liudytoja S. V. parodė, kad tarp R. ir R. J. buvo normalūs santykiai, kaip tėvo ir dukros. Ji tuo tiki. R. su ja artimiau bendraujanti, pasisakanti. Ji sakėsi, kad tėvas prie jos nelindo. R. vedė pas ginekologą, nes Panevėžyje visi sakė, kad R. ieškojo ligų. Nusivedė pas ginekologę, kad patikrintų. Kai buvo nuvažiavusi į Vilnių, psichologė sakė, kad jie ieškojo R. ligų. Nežino kokių ligų ieškojo. Po to, kai R. pas ginekologę patikrino Panevėžyje, tada dar nuvedė ją pas ginekologę Rokiškyje. Ginekologė sakė, kad jeigu ji nori, kad mergaitė būtų geriau apžiūrėta, turėtų kreiptis į teismo medicinos ekspertizę. Nuvedusi pas ginekologę prašė, kad apžiūrėtų, ar nepažeista mergystės plėvė. Tokia mintis nuvesti R. pas ginekologą jai kilo, nes pradžioje turėjo abejonių. Paskui pasisodino R., jos paklausė, ji pasakė, kad prie jos R. tikrai nelindo, apsiverkė. Ji žino apie R. įprotį kandžioti patalynę, jau seniai graužia nagus arba patalynę, patalynės kampus.

Liudytoja L. J. parodė, kad R. miegodavo tėvų kambaryje ant čiužinio. Sakė, jog nenori miegoti su sese. Apie R. įprotį graužti paklodes nieko nežino, bet žino, kad R.mėgdavo gulėti tėvų lovoje, parėjusi iš mokyklos kartais su rūbais gulėdavo jų lovoje ir žiūrėdavo televizorių.

Ekspertė I. S. paaiškino, kad tyrė R. V. kaip psichologė. R. emocinė būsena prasta ir ji negali papasakoti viso to kas yra jos galvoje. Kalbant apie jos šeimą ji užsisklendžia, užsidaro, jos akyse pasirodo ašaros. Darytina išvada, kad kažką ji pati yra patyrusi. Negali atsakyti ką. Tokios stiprios emocinės reakcijos tikrai turi turėti realų pagrindą. Tai gali būti arba žiaurus fizinis smurtas, arba seksualinė prievarta, arba abu kartu. Kalbant apie fizinį smurtą, turi omenyje ne šiaip kepštelėjimą, o rimtą sistemingą vaiko kankinimą. Tokios stiprios emocinės reakcijos gali kilti arba kai yra ilgalaikis fizinis kankinimas, arba seksualinė prievarta. Ganėtinai prastai reflektuoja kas vyksta su ja, todėl nupasakoti kas jai, kaip ji jaučiasi, su kuo, kokios kitų asmenybės – šitie gebėjimai pas ją nėra pakankamai išvystyti. Dėl savo emocinės būsenos ji blokuojasi, todėl apie savo šeimos narius ji kalba santykinai mažai. Dėl tėčio ji kalbėjo, kad šiuo metu dėl visos tos situacijos ji jaučiasi nusivylusi, prastai, kad taip atsitiko, kad tėtė lindo prie sesės; ji galvoja, kad tėtę kažkada paleis, kad iki tol ji gyvens kaip visada; kai tėtė išeis iš kalėjimo, ji jausis normaliai; nežino, ar ji norėtų su juo susitikti; galbūt norėtų, kad jis grįžtų namo. Kaip matyti yra daug ambivalencijos – lyg ir gerai, kad jo nėra, bet neaišku kaip būtų jeigu jis grįžtų, gal ji norėtų, gal nenorėtų, kad jis grįžtų. Išvada – vaikas yra pasimetęs.

Iš 2017-06-13-07-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :1. R. V. pažintiniai gebėjimai įgalina ją teisingai suvokti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau savo emocinės būsenos ji nei 2017-03-29 apklausos metu, nei ekspertizės metu negali atvirai papasakoti bylai reikšmingų aplinkybių. 2. R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga. Šiuo metu jai konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8. 3. R. V. negalėjo suprasti su ja galimai atliktų seksualinių veiksmų pobūdžio ir reikšmės ir jiems priešintis. 4. R. V. buvo daromas poveikis prieš apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 5. Šiuo metu R. V. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų ir nesunkiai sutrikdęs jos psichikos sveikatą. 6. R. V. dėl savo emocinės būsenos bei jai konstatuoto emocijų sutrikimo vaikystėje (F93.8) šiuo metu negali dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime (5 t.b.l. 199-207).

Iš 2017-03-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pilkai žalsvas užvalkalas paimtas iš įvykio vietos ( 2 t., b.l. 139-144).

Iš 2017-02-13/02-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :.2. Ant antklodės užvalkalo (SI Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. V. DNR profiliu su99,99999999999999% tikimybe, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. ( 2 t., b.l. 132-135).

Specialistė D. B. paaiškino, kad ji atliko DNR tyrimą, o spermos paiešką atliko jos kolegė, kuri atsakinga už serologinius tyrimus. Tvirtina atlikto tyrimo išvadas. Tyrimai neparodo, ar buvo kontaktas tarp R. V. ir kaltinamojo R. J.. Nustatyta, kad toje dėmėje rastas sperminis skystis ir po to gauta moteriška ir vyriška DNR. Negali paneigti, kad negalėjo taip būti, kaip nurodė kaltinamasis, kad mergaitė turėjo įprotį griaužti paklodę. Tyrimai neparodo, kaip ta dėmė atsirado. Ta dėmė (mėginys Nr. 7) yra nedidelės apimties, 1cm×1,5 cm. Ji buvo rasta 2,5 cm nuo B kraštinės, 1,46 cm nuo A kraštinės, tai kažkur prie krašto. Negali įvardinti mechanizmo, kokiu būdu R. V. DNR galėjo patekti į sperminį skystį. Per didelis intensyvumas, todėl negalėjo atsirasti dėl odos prisilietimo. Pradžioje buvo darytas autosominis DBR tyrimas, kur gauta tik mergaitės, vyriškos nesimatė. Ir tik darant atskirai Y chromosomos tyrimą, kurie yra tik pas vyrą, tada matėsi ir R. J. DNR. O pradiniame tyrime, dėl didelio kiekio užgožė mergaitės DNR ir vyriško DNR nematė. Autosominė DNR ir Y chromosomos yra du tyrimai. Pradžioje matė tik mergaitės DNR. Šiuo atveju prisilietimas kita kūno dalimi yra atmetamas. Pagal tą kiekį, kiek matėsi, greičiausiai tai turėtų būti arba išskyros, arba seilės, kraujas. Kraujo šiuo atveju nerasta. Nors mergystės plėvė nepažeista, bet išskyros makštyje yra ir jos galėjo būti. Dėl oralinio akto, rezultatą ji matytų tokį pat. Bet galėjo būti ir nuo seilių, jeigu mergaitė griaužia antklodę.

Viskas yra vienoje dėmėje, DNR joje yra susimaišę. Negali pasakyti, ar tie skysčiai galėjo atsirasti vienu ir tuo pačiu metu, tyrimas to nerodo. Jie galėjo atsirasti arba vienas paskui kitą, arba tuo pačiu metu.

Kaltinamajam R. J. kaltinimas dėl seksualinio prievartavimo R. V. atžvilgiu grindžiamas specialisto išvada, kur nustatyta, kad ant antklodės užvalkalo (SI Nr. (duomenys neskelbtini).), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. V. DNR profiliu su99,99999999999999% tikimybe, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. ( 2 t., b.l. 132-135). Kaltinamasis R. J. neigė bet kokius kaltinime nurodytus santykius su R.. Nukentėjusioji R. V. parodė, jog tėtis jos nelietė. Liudytoja S. V. patvirtino, kad nieko nežino apie kaltinamojo kokius veiksmus prieš R.. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja S. V. nurodė, kad R. mėgdavo kandžioti, graužti patalynės kampus. Iš specialistės paaiškinimo matyti, kad tyrimai neparodo, ar buvo kontaktas tarp R. V. ir kaltinamojo R. J.. Nustatyta, kad toje dėmėje rastas sperminis skystis ir po to gauta moteriška ir vyriška DNR. Negali paneigti, kad galėjo taip būti, kaip nurodė kaltinamasis, kad mergaitė turėjo įprotį griaužti paklodę. Tyrimai neparodo, kaip ta dėmė atsirado. Ta dėmė (mėginys Nr. 7) yra nedidelės apimties, DNR galėjo atsirasti dėl oralinio akto, bet galėjo būti ir nuo seilių, jeigu mergaitė griaužia antklodę. Kadangi viskas yra vienoje dėmėje, DNR joje yra susimaišę, negali pasakyti, ar tie skysčiai galėjo atsirasti vienu ir tuo pačiu metu, tyrimas to nerodo. Jie galėjo atsirasti arba vienas paskui kitą, arba tuo pačiu metu.

Taigi ištyrus bylos įrodymus matyti, jog nėra neginčijamų, objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis R. J. seksualiai prievartavo R. V.. Nors pagal specialisto išvadą, rastas kaltinamojo spermijos skystis ant antklodės ir jo DNR sutampa su kitu tai yra R. V. DNR, tačiau tai nepatvirtina to fakto, jog kaltinamasis R. J. ne mažiau kaip vieną kartą kaišiojo savo lytinį organą į mažametės R. V. burną. Nepaneigta byloje versija, jog R. V. turinti įprotį kandžioti patalynę ,tokiu būdu jos seilių galėjo atsirasti ant antklodės. Ši versija byloje nepaneigta R. V. tokį įprotį patvirtina pačios nukentėjusios, liudytojos S. V. parodymai, kaltinamojo parodymai. Kitų įrodymų patvirtinančių seksualinį prievartavimą R. V. atžvilgiu, byloje nenustatyta. Nors specialisto išvada, ekspertė I. S. paaiškino kad R. V. sprendžiant pagal jos emocinę būseną, kažką ji pati yra patyrusi, nes tokios stiprios emocinės reakcijos tikrai turi turėti realų pagrindą. Tai gali būti arba žiaurus fizinis smurtas, arba seksualinė prievarta, arba abu kartu. Tačiau ši išvada visgi nepatvirtina, jog R. J. naudojo seksualinę prievartą prieš R. V.. Taigi nesant objektyvių neginčijamų kalinamojo kaltės įrodymų, jis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nepilnametės nukentėjusiosios A. V. atstovas advokatas J. A. P. jos vardu pareiškė ieškinį turtinei 500 Eur ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5 b.l. 193-197).Teisminio proceso metu nukentėjusiojo atstovas ieškinį palaikė. Pareikštas ieškinys neturtinei žalai yra grindžiamas tuo, kad kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais prieš mažametę, vėliau prieš nepilnametę A. V. jai buvo padaryta didelė emocinė ir psichinė žala, kurios pasekmės visiškai pakeitė jos gyvenimą. Ji buvo išniekinta, pažeminta jos pačios namuose, šeimos nario. Tai jau sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, skausmą. Ko pasekoje buvo sutrikdyta jos sveikata, ką pripažino ir konstatavo specialistas išvadoje esančioje byloje, nurodė, jog byloje tiriamus įvykius A. V. išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiančius ir psichotraumuojančius, be to, tiriamosios emocinės būsenos sutrikimui reikšmingą poveikį daro gyvenimas psichiką žalojančioje aplinkoje (socialinis ir emocinis jos apleistumas, fizinės prievartos šeimoje liudininkė). Po šių įvykių pasikeitė ji pati ir jos gyvenimas, ji nuolat jaučia baimę, įtampą, nerimą, negali miegoti naktimis, į atmintį nuolat grįžta to įvykio vaizdai. Kaltinamasis R. J. ieškinį pripažino ir parodė, jog atlygins nukentėjusiajai padarytą jos sveikatai padarytą žalą.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją A. V., jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nepilnametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio mergaitei išlieka neigiami reiškiniai jos fiziniai ir psichinei būklei. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 10000 Eur suma yra reali, ji atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios A. V. naudai.

Nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios motina S. V. paaiškino, kad turėtų būti atlygintos kelionių išlaidos pas tyrėjus, pas ekspertus, psichologus. Tačiau išlaidų sumos nurodyti negali, kvitų neturi, vaistų mergaitei nepirko. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. R. paaiškino, kad už A. V., R. V. ir S. V. psichologinį konsultavimą psichologei sumokėjo 150 Eur Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tai patvirtina byloje pateikta 2017-05-11 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir psichologo psichologinio konsultavimo išvada (5t. b.l.196). Taip pat atstovė nurodė, jog pas psichologus, į ekspertizes važiavo savivaldybės transportu. Kitų išlaidų kas sudarytų ieškinyje nurodytą turtinę žalą 500 Eur pagrįstumą ir dokumentų byloje nėra pateikta. Nukentėjusiosios motina S. V. kitų išlaidų nenurodė, dokumentų pateikti negali, nes neturi. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuojama, kad ieškinys 500 Eur turtinei žalai yra nepagrįstas, nenurodyta kokia žala padaryta ir koks jos dydis, todėl atmestinas.

Daiktai- vokai su tyrimo objektais – R. J.,S. V.,R. V. lyginamaisiais DNR (seilių) pavyzdžiais, A. V. DNR (seilių) lyginamuoju ir dviejų tepinėlių pavyzdžiais, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l.142), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 d. 4 punktu; užvalkalas tamsiai pilkos spalvos, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l.142), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas savininkei S. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu; gelsva su gumele paklodė (1 vokas), baltai ružavai žalias antklodės užvalkalas (1 vokas), kurie sudėti į dėžę ir saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l.144), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas savininkei S. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu; telefonas (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) su batraiščiu, telefonas „SAMSUNG GALAXY“ IMEI (duomenys neskelbtini) su dėžute ir pakrovėju, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l.70), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini savininkui R. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu; kompiuteris nešiojamas TOSHIBA, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l.145), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinas.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė epizoduose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pornografinio turinio nuotraukų laikymo yra tai, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta ir gailisi.

Dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį 150 straipsnio 4 dalį 149 straipsnio 3 dalį 150 straipsnio 3 dalį 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, sukeliančios didžiulį pavojų mažamečio sveikatai ir psichikai. Šiais nusikaltimais sukeltos pasekmės sunkios ir reikalingos specialistų psichologų pagalbos. Kitos dvi veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos taip pat tyčinės, baigtos, dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų, viena nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis praeityje buvo padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teisumas išnykęs, laikomas neteistu (5t.b. l.29-40), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (5t. b. l.22-23). Kaltinamasis iki suėmimo dirbo R. B. IĮ (5 t.b.l.12), darbovietėje charakterizuojamas neigiamai, nepasižymėjo nei darbštumu, nei stropumu, neatlikdavo jam pavesto darbo (5 t. b.l.13). Pagal gyvenamąją vietą seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų iš gyventojų nėra gavusi (5 t. b.l.192). Iš medicinos pažymėjimo matyti, kad registruotas psichikos sveikatos centre, diagnozė lengvas protinis atsilikimas (5 t. b.l.59), iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad R. J. nustatyta diagnozė :Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.F10.2 Kadangi R. J. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (5 t. b.l.11). Kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino, gailėjosi. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra viena sunkinanti aplinkybė ir prieina išvados, kad kaltinamajam R. J. už labai sunkius nusikaltimus ir sunkius dėl A. V. žaginimo ir seksualinio prievartavimo skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau didesnė nei minimali. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti R. J. už labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pornografinio turinio nuotraukų su vaikų atvaizdais laikymo ir už poveikio darymą A. V., atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pornografinio turinio nuotraukų laikymo ), atsakomybę sunkinančias, jam už šias nusikalstamas veikas taip pat skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidurkiui. Pažymėtina, kad alternatyvios bausmės sankcijoje numatytos tik dėl poveikio darymo nukentėjusiajai ir dėl pornografinio turinio nuotraukų laikymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad poveikis buvo daromas nukentėjusiajai –šeimos narei A. V. dėl jo nusikalstamų veikų, kurios truko ilgą laiką, sistemingai, nuo nukentėjusiosios mažametystės iki nepilnametystės ir esant nepilnametei, jam už šią nusikalstamą veiką taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis skirtinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, dėl poveikio darymo –nepripažino, jam skirtinas bausmės dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo A. V. esant mažametei, ir subendrintinos iš dalies sudedant, subendrinus apėmimo būdu dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo esant nepilnametei. Ši bausmė subendrintina apėmimo būdu su bausmėmis už nesunkų sveikatos sutrikdymą (esant idealiajai sutapčiai BK 63 str.5 d.1 p.), pornografinio turinio nuotraukų laikymą ir poveikio darymą A. V. vadovaujantis BK 63 str.5 d. 2 p., nes padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį.

Iš kaltinamojo valstybei kaip proceso išlaidos išieškoma 8,20 Eur, išmokėti liudytojai už atvykimą į teismą (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.). Iš kaltinamojo išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 354,36 Eur , kurios susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. V.. Tai patvirtina byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog buvo suteikta teisinė pagalba nukentėjusiajai R. V., teikė advokatė V. S. (6 t. b.l.1). Taip pat iš kaltinamojo išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 628,70 Eur , kurios susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. V.. Tai patvirtina byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog buvo suteikta teisinė pagalba nukentėjusiajai A. V., teikė advokatas J. A. P. (6 t. b.l.14).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtas bausmes pagal BK 149 straipsnio 4 dalį 150 straipsnio 4 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį 150 straipsnio 3 dalį subendrinus apėmimo būdu, ir jas subendrinus iš dalies sudedant, subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 309 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-01-01 iki 2017-10-30.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. spalio 30 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl R. V. seksualinio prievartavimo) išteisinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį neturtinei žalai tenkinti ir priteisti iš R. J. 10000 Eur A. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.

Išieškoti iš R. J. proceso išlaidas 8,20 Eur į valstybės pajamas.

Išieškoti iš R. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas 983,06 Eur , kurios susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms R. V. ir A. V., į valstybės pajamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus–vokus su tyrimo objektais – R. J., S. V., R. V. lyginamaisiais DNR (seilių) pavyzdžiais, A. V. DNR (seilių) lyginamuoju ir dviejų tepinėlių pavyzdžiais, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 d. 4 punktu; užvalkalą tamsiai pilkos spalvos, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), gelsvą su gumele paklodę (1 vokas), baltai ružavai žalią antklodės užvalkalą (1 vokas), kurie sudėti į dėžę ir saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti savininkei S. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu; telefoną (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) su batraiščiu, telefoną „SAMSUNG GALAXY“ IMEI (duomenys neskelbtini)su dėžute ir pakrovėju, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui R. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu; kompiuterį nešiojamą TOSHIBA, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.