Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
1A-147-875/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-875/2020 Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00742-2006-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1; 1.2.20.12; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato H. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje iš dalies sudedant, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005 m. sausio 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti S. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 8.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 5 d.

Paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki bausmės atlikimo termino pabaigos.

Procesas dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2007 m. birželio 17 d. apie 6.05 val. šalia (duomenys neskelbtini) sumušė J. S., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, o šiam nugriuvus ant žemės, sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus per nugarą, tai yra, padarė poodines kraujosruvas galvoje, veide, nugaroje ir kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos žaizdą vidiniame paviršiuje ir kraujosruvą prie dantenų dešinėje pusėje, kas nukentėjusiajam J. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Be to, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 27 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą - traktorių MTZ-52, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 3500 litų (1013,67 eurų) vertės ir savadarbę traktoriaus priekabą, 500 litų (144,81 eurų) vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam V. S. priklausančio turto už 4000 litų (1158,48 eurų), tuo padarydamas jam 4000 litų (1158,48 eurų) turtinę žalą.

3. Be to, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis būdamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartimi pasiųstas atlikti 2005 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, tačiau dar nesuimtas, vengė nuo 2007 m. kovo 2 d. atlikti laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas advokatas H. O. prašo pakeisti skundžiamą 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį ir S. G. išteisinti pagal BK 242 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteisdamas S. G. pagal BK 242 straipsnį neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nors nuteistasis ir pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau teismas neteisingai taikė įstatymą, t. y. pripažindamas, kad S. G. padarytoje veikoje yra visi BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

4.2. Nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, kuria patenkintas teikimas ir panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos S. G., po ko jis pasiųstas atlikti paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria atmestas S. G. skundas, nėra jokių duomenų, kad S. G. būtų informuotas apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Tai, kad nuteistasis dalyvavo apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, savaime nelemia jo suvokimo, jog jis privalo imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės vykdymu, t. y. pats atvykti į policiją, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pan., nes tai nebuvo išaiškinta nei Šiaulių rajono apylinkės teismo, nei Šiaulių apygardos teismo nutartyse.

4.3. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad S. G. slapstėsi nuo policijos pareigūnų išvykdamas į užsienio valstybes ir taip vengdamas paskirtos bausmės atlikimo, tačiau pareigūnams buvo žinoma S. G. buvimo vieta, buvo kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo, tačiau prašymas buvo gražintas. S. G. naudojosi savo asmens dokumentais, aktyvių veiksmų, kurie apsunkintų jo suradimą, jis neatliko, t. y., S. G. veiksmuose nėra BK 242 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties: nei objektyviųjų (vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę), nei subjektyviųjų (tiesioginės tyčios), požymių, todėl dėl šios veikos jis nuteistas nepagrįstai ir turėtų būti išteisintas.

4.4. Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad S. G. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino visiškai, taip pat ėmėsi priemonių sušvelninti nusikalstamomis veikomis sukeltas žalingas pasekmes, t. y. atlygino nukentėjusiems padarytą žalą. Suvokia ir supranta, kad pasielgė netinkamai, neteisėtai, taip pat neigiamai vertino savo veiksmus, tai paaiškindamas ir jį apklausiant teismo posėdyje, jo padarytos veikos priskiriamos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.5. Taip pat nurodo ir tai, kad S. G. turi nepilnametį sūnų, kuris šiuo metu gyvena D. B. su motina, nepilnamečiu sūnumi būtina rūpintis bei teikti jam išlaikymą, tik būdamas laisvėje, dirbdamas ir gaudamas pajamas, jis galės prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas, kad sutinka S. G. įdarbinti staliaus pareigoms, kai jis bus išleistas. Suvokia kaip neatsakingai, nepateisinamai pasielgė ir dėlto turi atsakyti, tačiau supranta, kad įkalinimas nepadarys jo geresniu žmogumi, kad tik būdamas laisvėje galės visiems įrodyti, kad pasitaisė ir daugiau gyvenime tokių klaidų nebedarys.

Atsiliepimas

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimų į apeliacinį skundą prašomą atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo S. G. gynėjo advokato H. O. apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas dalyje nepagrįsto dėl S. G. nuteisimo pagal BK 242 straipsnį, bei tuo pačiu prašoma sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl nuteisimo pagal BK 242 straipsnį

9. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. buvo nuteistas už tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartimi pasiųstas atlikti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, vengė atlikti paskirtąją bausmę.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku nevyktų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek laiko jis nenuvyko į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku vykti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to, minėtos priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

11. Kaip matyti iš Šiaulių rajono apylinkės 2007 m. vasario 21 d. nutarties apeliantas S. G. dalyvavo sprendžiant klausimą dėl pasiuntimo į pataisos įtaigą atlikti likusios laisvės atėmimo dalies, po ko, buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės. Šiaulių apygardos teismui 2007 m. kovo 2 d. nutartimi išnagrinėjus nuteistojo skundą, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Pažymėtina, kad tiek nuteistasis tiek jo gynėjas dalyvavo apygardos teisme nagrinėjant apelianto skundą (1 t. b. l. 108-109, 110-111).

12. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio viršininko pavaduotojo rašto, Šiaulių r. PK S. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad paskutinį kartą apklausai S. G. buvo atvykęs 2007 m. kovo 20 d., po to, asmuo buvo ieškomas, tačiau 2007 m. balandžio 5 d. nuvykus į S. G. gyvenamąją vietą, jo motina nurodė, kad sūnus yra kažkur išvykęs (1 t. b. l. 141, 142). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2007 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko 2008 m. balandžio 28 d. Lietuvoje buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo prijungtas prie dar kitų dviejų ikiteisminių tyrimų, kadangi S. G. atžvilgiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. buvo paskelbta paieška (1 t. b. l. 151). Iš 2013 m birželio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija, kad S. G. slapstosi J. K., po ko, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkintas prašymas dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistajam S. G. (2 t. b. l. 22). S. G., jo žinomu gyvenamuoju adresu J. K., registruotu paštu buvo išsiųstas šaukimas atvykti 2014 m. balandžio 15 d. pas tyrėją (2 t. b. l. 37). Iš 2014 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. balandžio 23 d. apie 15.00 val. paskambino S. G., kuris nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad I. P. jam pranešė, kad jo ieško policija, bei, kad atėjo šaukimas. Nurodė, kad į Lietuvą planuoja grįžti 2014 m. rugsėjo 3-4 dienomis ir įsipareigojo atvykti pas tyrėją. 2014 m. rugsėjo 10 d. paskambinęs nurodė, kad į Lietuvą grįš gruodį, tačiau skambinant nei 2014 m. gruodį nei 2015 m. sausį su asmeniu nebuvo galimybės susisiekti (2 t. b. l. 40, 44, 47). 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta kita S. G. buvimo vieta (duomenys neskelbtini), išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau grįžo neįteiktas (2 t. b. l. 88, 89).

13. Iš aptarto seka, kad nuteistasis S. G. savavališkai ir tyčia nusprendė nevykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutarties ir nuo bausmės vykdymo pasislėpė. Duomenų visuma : paties apelianto prisipažinimas ir bylos medžiaga patvirtina, kad S. G. žinojo apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, kadangi pats asmeniškai dalyvavo tiek sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo apylinkės teisme, tiek dėl jo skundo nagrinėjimo apygardos teisme. Būdamas J. K. ir gavęs šaukimą atvykti, bei žinodamas apie vykstantį baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu, susitarimo su tyrėja grįžti į Lietuvą nevykdė ir išvyko iš J. K. į (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad nors ir žinodamas, kad privalo grįžti į Lietuvą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės, keliavo į kitą užsienio valstybę, elgėsi neatsakingai ir be abejonės, baudžiamai. Nuosprendžio vykdymas yra privalomas visiems piliečiams be išimčių. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog S. G. suvokė, kad jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas ir, kad susitaręs su tyrėja ir negrįždamas laiku atlikti laisvės atėmimo bausmės, suvokė, jog taip jis pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, tačiau sąmoningai siekė ilgiau negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegijai nekyla. Tokiu būdu, tenkinti S. G. gynėjo apeliacinio skundo prašymą ir naikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį S. G. atžvilgiu, jo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, sudėties požymių, teisinio pagrindo nėra.

Dėl bausmės

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

15. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

16. BK 242 straipsnio sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskyrė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje iš dalies sudedant, paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. sausio 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant vienuolika mėnesių laisvės atėmimo.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su S. G. paskirta bausme, neturi pagrindo nesutikti su apeliantui paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos trys nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - padaryti tiesiogine tyčia. Atsižvelgta ir į S. G. asmenybę - nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, taip pat ne kartą teistas užsienio šalyse, baustas administracine tvarka, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertintos ir S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, bei jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės įvertintina ir tai, kad siekiant koreguoti S. G. elgesį teigiama linkme, jam buvo taikytos jo padėtį švelninančios teisinės priemonės – lygtinis paleidimas, tačiau tai, kad jį panaikinus ir dar vėliau S. G. vėl nusikalto, be kita ko, nusikalstamą veiką padarydamas kitoje šalyje ir besislapstant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo S. G. nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių aplinkybių visuma atskleidžia antivisuomenines S. G. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai S. G. jokių realių pastangų nedėjo. Be to, įvertinus ir tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu, skiriant nuteistajam artimą minimaliam laisvės atėmimo terminui, numatytam BK 50 straipsnio 2 dalyje, bausmę. Įvertinus anksčiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – ji nėra per griežta, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. G. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti S. G. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. gynėjo advokato H. O. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas