Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Š. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys ir jai iš S. Š. priteistas 245 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Ieškiniui užtikrinti pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. Š. laikinojo sulaikymo metu paimtiems daiktams ir pinigams: 5000 Rusijos Federacijos rublių, tamsaus metalo grandinėlei ant kaklo, pakabukui su baltos ir žalios spalvos akmenimis, dviem auskarams su baltos ir žalios spalvos akmenukais, apyrankei ant rankos su baltos spalvos akmenukais, kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje. Nustatytas laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminas iki nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo įvykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Š. nuteista už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 17 d. apie 15.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjusi prie E. V. ją užkalbino, paprašiusi 2 centų pasisiūlė ją išburti, be pastarosios leidimo įkišusi ranką į piniginę, kurią E. V. laikė rankoje, paėmė 45 eurus įvairiomis kupiūromis bei mokėjimo kvitus, pinigus neva suvyniojo į mokėjimo kvitus ir juos įdėjo atgal į piniginę, tačiau pinigus slapta pasisavino, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką liepė E. V. eiti kartu su ja link E. V. automobilio, kur E. V. į jį įsėdus, liepė jai nusiimti nuo rankos vestuvinį auksinį žiedą, E. V. padavus jai žiedą, jį neva suvyniojusi į popieriuką užkišo E. V. už liemenėlės, tačiau žiedą slapta pasisavino, tokiu būdu slapta pagrobė E. V. priklausantį turtą – vestuvinį auksinį žiedą, 200 eurų vertės, bei 45 eurus, padarydama nukentėjusiajai 245 eurų turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistoji prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nuteistoji nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, jog yra nuteista, neįrodžius jos kaltės. Nukentėjusios turto ji nepavogė, E. V. ją atpažinusi suklydo. Po įvykio neradus kaltininko, tiek pati nukentėjusioji, tiek policijos pareigūnai tęsė paiešką be rezultatų ir po ilgo laiko apsistojo ties apeliantės asmenybe, remdamiesi paplitusiu požiūriu į buriančias romų tautybės moteris, o taip pat ir ankstesniame 2015 m. balandžio 3 d. jos atžvilgiu priimtame nuosprendyje aprašytu veikos padarymo mechanizmu. Apeliantės teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad S. Š. galimai nurodė nukentėjusiajai sėstis į automobilį, o ši įsėdo į keleivio vietą, todėl byloje būtų reikšmingi automobilio vairuotojo parodymai. Nesidomėjimą tokiu liudytoju nuteistoji vertina kaip šališką kaltinimo versijos laikymąsi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.Nuteistoji ir jos gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė papildomą žodinį prašymą pakeisti S. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę į baudą. Kadangi baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės proceso dalyviams papildyti apeliacinius skundus ar pateikti papildomus apeliacinio skundo argumentus, todėl šis nuteistosios ir jos gynėjos prašymas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas.Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniu skundu nuteistoji neigia kaltę, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantę pripažino kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistosios kaltę pagrobus svetimą turtą patvirtina įrodymų visuma. Nukentėjusiosios turtas buvo pagrobtas 2015 m. gruodžio 17 d. 15.50 val. Iš byloje esančios ROIK pažymos matyti, kad E. V. dėl vagystės į policiją kreipėsi tą pačią dieną, po įvykio praėjus vos kelioms minutėms, ir jau pranešimo apie veikos padarymą metu bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes - jog romų tautybės moteris iš jos pagrobė pinigus bei žiedus. Nors nuteistoji savo skunde teigė, kad nustatant nusikalstamos veikos kaltininką jos asmenybė buvo pasirinkta dėl tautybės ir neigiamo požiūrio į buriančias moteris, nepavykus surasti asmens, kuris pagrobė nukentėjusiosios turtą, tačiau tokie apeliantės argumentai vertinami kritiškai. Nukentėjusioji iš karto po įvykio teigė, kad atpažinti ją apvogusį asmenį galėtų, tiksliai apibūdino jo išvaizdą, atitinkančią S. Š. išorės požymius. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, po įvykio praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, 2016 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. V. kategoriškai atpažino S. Š. kaip ankstesnės apklausos metu nurodytą moterį, kuri, naudodama būrimo metodus, iš jos pavogė 45 eurus ir vestuvinį žiedą. Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas nenustatė pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais. Duomenų, kad E. V. siektų apkalbėti jai iki šiol nepažįstamą asmenį taip pat nėra, tokių argumentų nepateikė ir pati nuteistoji apeliaciniame skunde teigdama, jog apkaltinamasis nuosprendis jai buvo priimtas, jos kaltę grindžiant ankstesniais teistumais dėl analogiškų veikų. Šiame kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, formuodamas vidinį įsitikinimą, kaip papildomą aplinkybę, be kita ko, nurodė ir apeliantės ankstesnį teistumą už panašaus ar tapataus nusikaltimų modelio veikas, tačiau, sprendžiant S. Š. kaltės klausimą, teismas rėmėsi ne tik šiomis aplinkybėmis, bet ir visų surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog apkaltinamasis nuosprendis S. Š. buvo priimtas išimtinai vertinant ankstesnį jos teistumą kaip kaltinimą pagrindžiantį įrodymą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo, palaikant kaltinimo pusę, klausimas. Toks nuteistosios manymas grindžiamas tuo, jog E. V., kartu su S. Š. priėjusi prie automobilio, atsisėdo keleivio pusėje, todėl nėra aišku, kodėl nebuvo apklaustas automobilio vairuotojas, kuris galimai taip pat buvo automobilyje įvykio metu ar praėjus trumpam laiko tarpui po jo. Esant tokiai situacijai, nuteistosios teigimu, nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos nusikalstamos veikos aplinkybės. Tokios apeliantės keliamos versijos visiškai nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji tvirtino važiavusi savo nuosavu automobiliu, kurį pati pasistačiusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuėjo sumokėti automobilio stovėjimo mokestį, ketindama susitikti su sutuoktiniu ir eiti pas notarą, ir būtent tuo metu prie jos priėjo nuteistoji. Šie duomenys paneigia apeliantės argumentus apie trečiojo asmens – automobilio, kuriuo atvyko nukentėjusioji, vairuotojo – buvimą. Tokių duomenų S. Š. taip pat nepateikė ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu, tokią versiją kelia tik apeliaciniame skunde, todėl šis argumentas atmestinas, vertinant jį kaip nuteistosios siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, bendrame bylos duomenų kontekste, o išvadas, kad S. Š. padarė jai inkriminuojamą veiką, pagrįstai grindė remdamasis įrodymų visetu.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.