- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-376-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Jonas Furmanavičius
- Kaltinamasis
- N. Č.
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-376-290/2007 m.
Teisėjas: Almantas Lisauskas Procesinio sprendimo kategorija:
NUOSPRENDIS
2007 m. gruodžio 21d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui M. K., gynėjams Aidui Venckui ir Ričardui Girdziušui, išteisintajam N. Č., ekspertams Valentinui Mitunevičiui, Onai Lukoševičienei, Linai Lazarenko, Edgarui Sokolovskij, Dainiui Tumėnui, Antanui Algirdui Garmui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendžio, kuriuo:
A. N. Č.(a/k (duomenys neskelbtini)gim.1968-08-02 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv.(duomenys neskelbtini), neteistas;
išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas 1961 m. LR BK 246 str.5 d. ir 128 str.2 d. /LR BPK 303 str. 5 d.2 p./.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. Č. 1999 m. liepos 27 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) , ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą vairuodamas transporto priemonę-R. B. priklausantį automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas nuo miesto (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė eismo saugumo taisykles- Kelių eismo taisyklių 3.8., 13.2, 14.1., 14.2., 14.3. punktų reikalavimus t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, važiavo didesniu greičiu nei toje kelio atkarpoje leistinas 60 km/h greitis, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja dviguba ištisine linija įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir automobilio priekine dalimi partrenkė kelio važiuojamąją dalimi ėjusį M. Z., kuris nuo gautų sužalojimų mirė.
Partrenkęs pėstįjį M. Z. važiuojamojoje kelio dalyje ir sudaręs pavojingą jo gyvybei padėtį, A.N. Č. nesustojo, paliko nukentėjusį be pagalbos ir automobiliu iš autoįvykio vietos pasišalino, tuo žinotinai palikdamas negalintį imtis savisaugos priemonių M. Z. pavojingoje gyvybei padėtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas 2007-04-13 nuosprendžiu A.N. Č. išteisino nustatęs, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2007-04-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį bei priimti naują-apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti A.N. Č. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 281 str. 5 d. bei 144 str. ir nubausti: už nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.5 d.- 6 (šešerių ) metų laisvės atėmimo bausme; už nusikaltimą, numatytą LR BK 144 str.- 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę bausmę paskirti 6 ( metus ) metus laisvės atėmimo. Taikyti 2000-04-11 LR Įstatymo Dėl amnestijos 3 str. 1 d. 1 p. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, o galutinę bausmę paskirti 4 (ketverius ) metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Prašo tenkinti pareikštą nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A.N. Č. 8088,61 lt materialinės žalos atlyginimui bei 100 000 lt neturtinės žalos atlyginimui.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, jog A.N. Č. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nelaikė absoliučiu jo kaltės įrodymu ir jo parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, o teismas nuosprendyje padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad A.N. Č. prisipažino tik dėl to, kad jam nebūtų paskirta kardomoji priemonė-suėmimas.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas N. Č. parodymuose visiškai neatkreipė dėmesio į kelias itin svarbias aplinkybes:
1999-07-28 parodymuose jis teigia, jog 1999-07-27 apie 20.00-20.30 val. buvęs Jonavoje, vėliau apvažiavęs daug Kauno barų.
Apklaustas kaltinamuoju 1999-08-14, jis iš esmės patvirtino savo parodymus, tačiau pabrėžė, jog 1999-07-27 savo automobilį buvo palikęs gatvėje šalia Daukšos gatvės, o pats tuo metu tikrino operatyvinius duomenis.
1999-08-23, apklaustas papildomai, jis jau pripažino, kad 1999-07-27 buvo bare Daukšos gatvėje.
Iš liudytojos D.M. ( buvusios D. J. ) parodymų matyti, kad A.N. Č. 1999-07-27 tikrai buvo bare (duomenys neskelbtini). Su tokiais liudytojos parodymais A.N. Č. nė per vieną apklausą nebuvo supažindintas ir apie juos negalėjo žinoti, tačiau tyrimo metu 1999-08-23 duotuose parodymuose taip pat patvirtina ten buvęs. Tuose pat 1999-08-23 parodymuose jis teigė, jog 1999-07-27 naktį jam važiuojant (duomenys neskelbtini), jam sutrukdė raudonas „Ford Escort" automobilis, todėl jis ir užvažiavo ant M. Z.. Toks pat automobilis minimas ir įvykio liudytojos Ž. P. parodymuose, apie kuriuos A.N. Č. nebuvo žinoma.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais nuosprendyje, kad A.N. Č. parodymų patikrinimas vietoje padarytas pažeidžiant BPK normas ir, kad A.N. Č. kaltės nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.
Jo nuomone, vieni svarbiausių įrodymų baudžiamojoje byloje yra liudytojų V. L. ir D. M. parodymai, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė. Nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, jog teisiamajame posėdyje ištyrus pokalbio tarp D.J. ir J. P. bei prokuroro A. P. ir STT OVS viršininko V. L. garso įrašą, naujų duomenų nenustatyta, o šių pokalbių metu liudytojoms buvo užduota daug menamų klausimų, daromas psichologinis spaudimas ir, įrodymų leistinumo prasme, jie negali būti laikomi įrodymais. Apelianto nuomone, tokie teiginiai nepagrįsti, abstraktūs, nuosprendyje nenurodyta, kurie klausimai liudytojoms menami, kurie jų atsakymai laikytini įrodymais, o kurie ne. Skunde nurodyta, jog garso įraše minimos aplinkybės patvirtintos liudytojų apklausos metu.
Anot apelianto, eismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Kauno m. VPK personalo skyriaus inspektoriaus pažymoje (2t. 114 b.l. ) nurodyta, kad Kauno m. VPK KP KNTT Autotransporto vagysčių skyriaus vyresniuoju inspektoriumi A.N. Č. buvo paskirtas 1999-07-20, t.y. savaitę prieš įvykį ir ši aplinkybė įrodo, jog tikrai pas A.N. Č. buvo proga švęsti kavinėje. Tai patvirtina liudytojos D. M.(J.) parodymai teisme, kuri patvirtino tyrime duotus parodymus, jog 1999-07-27 vakare matė A. Č. su kitais policijos darbuotojais švenčiantį bare, kuriame ji dirbo barmene. Apelianto nuomone, apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidas, kad A.N. Č. buvo bare ir gėrė alkoholinius gėrimus.
Apelianto įsitikinimu, itin svarbūs šioje byloje liudytojos R. B. parodymai, nes A.N. Č. tvirtino, kad 1999-07-27 vakare ir naktį iš 1999-07-27 į 1999-07-28 jis miegojo namuose kartu R. B.. 1999-10-04 apklausta liudytoja, R. B. nurodė, jog pas A.N. Č. namuose (duomenys neskelbtini), 1999-07-27d. ir naktį iš 1999-07-27 į 1999-07-28 ji nebuvo ir nežino, kada tą vakarą A.N. Č. grįžo į namus ir ką jis veikė.
Liudytojai A. J. ir Ž. P., matę nelaimingą atsitikimą, nurodė, kad 1999-07-27 apie 23 val. labai dideliu greičiu nuo Centro pusės atvažiavęs šviesios spalvos automobilis, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir partrenkė per gatvę ėjusį pėstįjį ir, net nesumažinęs greičio, nuvažiavo Jonavos kryptimi ( 3 t. 2-4, 5-6 b.l. ).
Skunde teigiama, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir į nukentėjusiosios K. Z. parodymus, kad prieš bylos nagrinėjimą teisme pas ją buvo atvykęs kaltinamojo advokatas, siūlė pinigus materialinės bei moralinės žalos atlyginimui. Neatsižvelgta ir į tai, kad liudytojai H. A. bei A. S., atvykę pas A.N. Č. į namus naktį po autoįvykio, paaiškino, jog namuose be A.N. Č. buvo tik jo tėvas, o A.N. Č. tikrai buvo apsirengęs ir neužsimiegojęs, tačiau akivaizdžiai išgėręs ( 3 t. 65-67, 68-70 b.l.). Tai vėlgi paneigia A.N. Č. nurodomas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto įsitikinimu, itin svarbus įrodymas, patvirtinantis kaltinamojo kaltę, tai A.N. Č. skambučių mobiliuoju telefonu 1999-07-27 vakare bei juos aptarnavusių GSM ryšio bazinių stočių išklotinės. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik specialisto K. Š. parodymais, jog mobiliųjų telefonų bazinės stoties veikimo spindulys yra įvairus - nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, o užmiestyje gali siekti net 35 km. Tačiau neatsižvelgė į labais svarbias aplinkybes:
A.N. Č. įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Prie baudžiamosios bylos yra prijungta visų jo pokalbių 1999-07-27 vakare ir naktį į 1999-07-28 išklotinė(2 t. 65-66 b.l. ). A.N. Č. 1999-08-14 parodymuose minima, kad jam jau miegant namuose, jam skambino T. B. ( 3 t. 116-121 b.l. ). Išklotinės duomenys patvirtina, kad 23 val. 43 min. N.A. Č. skambino kolega G. B.. Pastarasis tikrai patvirtino vėlai vakare skambinęs A.N. Č. darbo reikalais, tačiau su juo kalbėjo kitas bendradarbis T. B. ( 3 t. 56-58 b.l.). Šią aplinkybę patvirtino ir T. B. ( 3 t., 85 b.l.). Tačiau iš išklotinės matyti, kad 23 val. 32 min. A.N. Č. skambino dar vienas kolega T. V.. Pagal pastarojo parodymus, A.N. Č. jam pasakė, kad yra susipykęs su drauge ir „darąs gramą“ ( 3 t. 78-79 b.l. ). Pagal A.N. Č. parodymus, tuo metu jis jau turėjo būti su drauge susitaikęs ir miegoti. Be to, A.N. Č. tokio pokalbio iš viso nenurodo. Jis nenurodo skambinęs ir savo pažįstamam R. B.. Pagal išklotines šie skambučiai atlikti 23 val. 35 min. ir 23 val. 42 min. Iš to seka, jog tuo metu, kai skambino T. B., kaltinamasis negalėjo miegoti.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog A.N. Č. nenurodo, jog ir jis skambino T. B. net tris kartus - 23 val. 49 min., 23 val. 54 min., 23 val. 56 min., o 00 val. 03 min. jis skambino R. B.. Pastarasis teigia, kad A.N. Č. kvietė jį atvykti, tačiau vėliau jis perskambino ir pasakė, kad nevažiuos ( 3 t. 74-75 b.l.) Iš išklotinės matyti, kad 00 vai. 08 min. A.N. Č. darbo reikalais skambino VP PTR viršila K. P.( 3 t. 80 b.l. ), tačiau A.N. Č. duodamas parodymus to neprisimena.
Nuo 23 val. 32 min. iki 00 vai. 08 min. Č. buvo skambinta ar jis skambino 10 kartų. Tačiau jis teigia, jog tuo metu su drauge miegojo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad A.N. Č. parodymai yra melagingi. Tai įrodo ir UAB „Omnitel" pateiktos A.N. Č. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės su GSM bazinių stočių koordinatėmis bei adresais, iš kurių matosi, kada ir kuriose vietose buvo kalbėta A.N. Č. mobiliuoju telefonu. Pagal UAB „Omnitel" pateiktą paaiškinamąjį raštą, miesto ribose galimos paklaidos iki 0,5 km, t.y. tokiu atstumu persidengia gretimos bazinės stotys. Iš pateiktų žemėlapių, net taikant šią paklaidą, galima paneigti, kad A.N. Č. 20 val.-20 val. 30 min. jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir, kad autoavarijos metu bei po jos jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Išklotinės taip pat įrodo A.N. Č. judėjimą po autoavarijos: 21 val. 48 min., 21 val. 57 min., 22 val. 26 min. bazinės jo skambučių stoties adresas yra (duomenys neskelbtini); 23 val. 35 min.- (duomenys neskelbtini); 23 val. 42 min. - (duomenys neskelbtini); 23 val. 56 min.- (duomenys neskelbtini) ; 00 val. 03 min. - (duomenys neskelbtini). Šis maršrutas senamiestis - avarijos vieta - vieta, kur rastas sudaužytas automobilis. A.N. Č. teigia, kad nuo 23.00 val. jis buvęs namuose, tačiau jo skambučius iki 01.57 vai. fiksuoja net šešios bazinės stotys.
Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi A.N. Č. apžiūros 1999-07-29 ir 1999-07-30 teisės medicinos ekspertizės aktai bei 1999-07-30 teismo medicinos specialisto išvados, todėl padarė nepagristą išvadą, kad nuosprendis negali būti grindžiamas šiais įrodymais. Tačiau ekspertė L. Karčiauskaitė teisme parodė, kad 1999-07-29 ji apžiūrėjo tiriamąjį N. Č. jo nenurengusi ir šią klaidą ištaisė 1999-07-30. Jos teigimu, tą dieną rasta dalis sužalojimų negalėjo būti padaryti metaliniu šepečiu, kaip teigia A.N. Č.. Kad šių sužalojimų galėjo nepastebėti, patvirtino ir ekspertas L.Gogelis, parodęs, kad įdėmiai sužalojimų neapžiūrėjo, o žaizdas perbraukus metaliniu šepečiu, jas būtų sunku pastebėti.
Apelianto nuomone, baudžiamojoje byloje išimtus A.N. Č. rūbus, kuriais, anot jo, kaltinamasis vilkėjo 1999-07-27 vakare, negalima laikyti įrodymais, nes šiuos drabužius jis pats pateikė ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad autoįvykio metu jis tikrai vilkėjo tais rūbais. Be to, teismas neatsižvelgė į specialisto A. M. išvadas, kad A.N. Č. automobilio MAZDA užvedimo spynelė normaliai užsiveda raktu, nesulaužytas a/m vairo užrakto skląstis, tvarkingos automobilio durų ir galinio dangčio spynelės, o apžiūros metu ant jo rankinio stabdžio ir pavarų rankenų rastas A.N. Č. kraujas ( t.1, 118-119 b.l. ).
Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad kaltinimo nurodyti įrodymai leidžia daryti tik prielaidas, kad 1999-07-27 apie 23 val. 20 min. A. N. Č. vairavo automobilį Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus, ko pasėkoje žuvo žmogus.
Prokuroro teigimu, tyrimo metu A.N. Č. veikos pagal 1961 m. redakcijos LR BK 246 str. 5 d. bei 128 str. 1 d. buvo kvalifikuotos teisingai. Tačiau jos perkvalifikuotinos pagal naują-2000 m. LR Baudžiamąjį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2003-05-01, nes 2002-10-29 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso, bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. LX-1162 4 str. 1 d. numato, kad veika padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d. ir atitinkanti naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Skundo nagrinėjimo metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Išteisintasis A.N. Č. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Kauno m. apylinkės prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno m. apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2p. numatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kad A.N. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai, kuriuos apylinkės teismas netinkamai įvertino.
Įrodymai, kuriais grindžiamos kolegijos išvados:
A. N. Č. teisme kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog 1999-07-27 vakare savo automobiliu Mazda 626 darbo reikalais buvo nuvažiavęs į kelis barus (duomenys neskelbtini) ir apie 22 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Automobilį jis paliko aikštelėje prie namų. Jam sugrįžus, namuose buvo jo tėvas bei draugė R. B.. Su ja jis apsipyko ir iš namų išėjo. Parduotuvėje nusipirko 4 butelius alaus. Du alaus butelius jis išgėrė prie Neries upės, vieną- išmetė, o ketvirtąjį butelį atsinešė į savo automobilį. Jame sudėdamas, atidarinėjo alų peiliuku-atidarytuvu. Atidarydamas, susižalojo kairės rankos delną, iš kurio ėmė tekėti kraujas. Išgėręs butelį alaus, jis apie 23 val. grįžo į namus ir su R. B. susitaikė, išgėrė apie 300-400 g brendžio. Kalbėjo savo mobilaus ryšio telefonu su B., B. bei kitais bendradarbiais, po to nuėjo miegoti. Apie 1 val. nakties buvo pažadintas policijos darbuotojų. Jie atvyko į namus ir ėmė klausinėti, kur jo automobilis Mazda. Jis jiems paaiškino, kad automobilį paliko kieme esančioje aikštelėje, tačiau pareigūnai paaiškino, kad jo ten nėra. Pamatė, jog tikrai aikštelėje nėra jo automašinos. Policijos darbuotojai jam paaiškino, kad jo automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas žmogus, automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo ir tik vėliau a/m rasta Šilainiuose. Kartu su policijos darbuotojais jis nuvyko į a/m suradimo vietą. Jo a/m stovėjo šalikelėje griovyje, automobilio vairuotojo durelių stiklas buvo išdaužtas. Iš karto jis buvo nuvežtas girtumui patikrinti, apžiūrėtas, ar nesužalotas, parašė paaiškinimą. Jo kūne nebuvo jokių sužalojimų. Tik po trijų dienų, taisydamas a/m, jis susižalojo kairės rankos dilbį. 1999-07-27 vakare bei naktį po 22 val. savo automobilio jis nevairavo ir juo nieko (duomenys neskelbtini) nepartrenkė. Jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl jis 1999-07-28, 1999-08-13 ir 1999-08-14 apklaustas įtariamuoju, neigė dalyvavęs autoįvykyje. 1999-08-23 jis buvo papildomai apklaustas dar kartą. Šios apklausos metu prokuroras jam darė spaudimą, kad jis nebus išleistas į namus, jei neprisipažins vairavęs automobilį bei juo partrenkęs žmogų. Prokuroras surašė protokolą, kad 1999-07-27 naktį (duomenys neskelbtini). jis savo automobiliu suvažinėjo žmogų, jam davė pasirašyti ir jis ant protokolo pasirašė. Buvo priverstas pasirašyti dėl to, jog bijojo, kad su juo areštinėje gali susidoroti R. P. pravarde “Mondė“, kuris, dar iki įvykio grasino susidorojimu, reikalavo pakeisti parodymus vienos automašinos vagystės byloje. Parodymų patikrinimo vietoje metu jam prokuroras parodė tikslią įvykio vietą, o protokolą jis pasirašė ant neužpildyto blanko.
Tokiais A.N. Č. parodymais nėra jokio pagrindo tikėti, nes juos paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Byloje esantys 1999 07 28, 1999 08 13 bei 1999 08 14 A.N. Č. apklausos protokolai patvirtina, jog kaltinamasis, vengdamas atsakomybės, nuo tyrimo pradžios neigė savo kaltę bei sukūrė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą versiją apie tai, jog dar 1999 07 23 iš jo buvo reikalaujama pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje dėl automobilio vagystės, kurioje tariamai buvo įtariamas R. P. pravarde „Mondė“, jam buvo skambinama ir grasinama susidorojimu, jo automobilio vagyste bei susprogdinimu(t.3, b.l.89-90, 98, 116-122).
Iš 1999 08 23 papildomos kaltinamojo N. Č. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklausos metu dalyvaujant gynėjai, prisipažino 1999-07-27 savo automobiliu Mazda (duomenys neskelbtini). partrenkęs bei mirtinai sužalojęs M. Z.. Tiesa, ir šios apklausos metu, siekdamas švelninti savo atsakomybę, kaltinamasis neigė įvykio metu buvęs neblaivus. Tačiau patvirtino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta, pirmoje eismo juostoje važiavęs raudonos spalvos automobilis “Ford Escort” ėmė rikiuotis į antrą eismo juostą. Todėl jam teko išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 60 km/h. Jam staiga pasukus į kairę ir išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, tamsoje jis pamatė judančią kliūtį ir tuoj pat pajuto stiprų smūgį į automobilį. Supratęs, kad partrenkė žmogų, nes matė krentančias jo kūno dalis, apimtas streso, jis važiavo toliau tol, kol įvažiavo į griovį. Metęs automobilį, grįžo į namus ir iš susijaudinimo išgėrė 1,5 butelio degtinės. Tada išėjo prie (duomenys neskelbtini). Grįžęs išgėrė dar apie 200 gr brendžio(t.3, b.l. 125-128).
Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2 b.l. 37-38) t.y. jis pripažino faktą, kad vairavo automobilį ir juo mirtinai sužalojo M. Z..
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nepagrįstai kaip įrodymą atmetė A.N. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir juo nesivadovavo, motyvuodamas tai tuo, jog šis tyrimo veiksmas atliktas pažeidžiant LR BPK normas. Tačiau nuosprendyje teismas nenurodė, kokios BPK normos šio tyrimo veiksmo metu buvo pažeistos. Reikalavimai šiam tyrimo veiksmui yra reglamentuoti LR BPK 196 str. Tačiau tokie reikalavimai, kokie nurodyti apylinkės teismo nuosprendyje, minėtam tyrimo veiksmui LR BPK 196 str. bei kituose teisės aktuose nėra keliami, todėl jie negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Kolegijos nuomone, parodymų patikrinimas vietoje su A.N. Č. buvo atliktas nepažeidžiant LR BPK 196 str. reikalavimų. Šiuo procesiniu dokumentu nėra pagrindo abejoti dar ir dėl to, jog jį patvirtina kiti ištirti įrodymai.
A.N. Č. nurodytas aplinkybes tiek teisme, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino liudytojas A. J.. Jis paaiškino, kad 1999 07 27 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su Z. ir kalbėjosi su juo apie 5 minutes. Po to atsisveikino ir M. Z. ėjo skersai per (duomenys neskelbtini), tačiau ne per perėją, o apie 20m. atstumu nuo jos. Gatvė tuo metu buvusi tuščia. M. Z. einant gatvės važiuojamąja dalimi, staiga pasirodė dvi dideliu greičiu važiuojančios automašinos. Viena jų važiavo 2-ra eismo juosta, kita- 3-čia eismo juosta. Pamatęs dideliu greičiu artėjančias automašinas, M. Z. pradėjo bėgti. Jis perbėgo ir 3-čią eismo juostą ir kirto ištisinę liniją, ribojančią transporto srautus. Viena važiavęs automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kurioje jau buvo M. Z. ir jį partrenkė. Abi mašinos net nepristabdžiusios nuvažiavo. Tokius pat parodymus A. J. davė ir tyrimo metu(t.3, b.l. 2-4), juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 39-41).
Liudytoja Ž. P. iš esmės patvirtino A. J. bei savo tyrimo metu duotus parodymus, kad 1999 07 27 apie 23 val. savo vairuojamu automobiliu buvo sustojusi (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vaistinės antroje eismo juostoje. Prieš jos automobilį stovėjo sidabro spalvos a/m “Mazda-626”, o pirmojoje eismo juostoje stovėjo raudonos spalvos “Ford Escort”. Kiekvienoje mašinoje buvo po kelis asmenis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, abu minėti ir priekyje jos stovėję automobiliai staiga dideliu greičiu pajudėjo iš vietos ir pradėjo tarpusavyje lenktyniauti didindami greitį. Ties Savanorių-Zanavykų g. sankryža gatve ėjęs žmogus priėjo iki gatvės vidurio. Automobilis „Ford Escort“ jį apvažiuodamas, pasuko link šaligatvio ir vyriškį apvažiavo iš dešinės, o a/m Mazda trenkėsi į vyriškį. Žmogus nuo stipraus smūgio pakilo į viršų ir nukrito. Abu lenktyniavę automobiliai nesustoję nuvažiavo.
Tokius pat parodymus teisme davė ir liudytojai T. M. bei T. P. .
Taigi, visi šie tiesioginiai įvykio liudytojai iš esmės nuosekliai patvirtino paties N.A. Č. 1999-08-23 duotus parodymus bei parodymų patikrinimo vietoje metu jo nurodytas aplinkybes apie tai, kaip buvo mirtinai sužalotas M. Z..
Liudytoja D. M. (J.) teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 1997-07-27 jai dirbant barmene bare (duomenys neskelbtini), bare alkoholiniais gėrimais vaišinosi grupė vyrų-policijos darbuotojų, tarp kurių ji atpažino A. N. Č.. Jo pavardę ji sužinojo iš STT pareigūno, kuris buvo atvykęs į barą su prokuroru ir kuris jai rodė nuotraukas. Vienoje jų ji atpažino asmenį, kuris gėrė bare degtinę ir kuris mokėjo už jų vaišes. STT pareigūnas jai pasakė, kad jos nurodytas asmuo yra A. N. Č. ir jis 1999-07-27 mašina mirtinai suvažinėjo vyriškį. Ji bare šį asmenį matė ne pirmą kartą, todėl negalėjo suklysti.
Liudytojas-STT pareigūnas V. L. parodė, kad gavo užduotį patikrinti informaciją, kad neblaivus policijos darbuotojas A. N. Č. 1999-07-27 savo automobiliu mirtinai sužalojo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos. Buvo gauti duomenys, kad tą vakarą A.N. Č. šventė ir išgėrinojo bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Jam nuvykus į barą ir apklausiant baro savininkę P. bei 1999-07-27 dirbusią barmenę J., šios patvirtino, jog A.N. Č. kartu su kitais policijos darbuotojais 1999 07 27 bare šventė savo paaukštinimą pareigose, gėrė degtinę. Iš baro jie visi išvyko apie 23 val. Liudytojas patvirtino, kad P. ir J. jis pateikė A.N. Č. bei kitų jo bendradarbių nuotraukas, kuriose jos atpažino A. Č. bei kelis jo bendradarbius ir nurodė, jog 1999-07-27 jie visi bare išgėrinėjo. Liudytojo teigimu, oficialūs atpažinimai darant procesinį įforminimą nebuvo daromi- tai buvo tik operatyvinės informacijos tikrinimas. Kitą dieną jis pas barmenę buvo nuvykęs su prokuroru Preikšu. J. J. taip pat patvirtino, kad 1999-07-27 A.N. Č. buvo bare ir ten vartojo alkoholį.. To pokalbio metu jis darė garso įrašą, tačiau baro darbuotoja apie įrašo darymą nebuvo įspėta. Vėliau gautos kaltinamojo MRT išklotines ir duomenys apie bazinių stočių išdėstymą parodė, kad A.N. Č. autoįvykio vakarą buvo ne tik savo namuose senamiestyje, bet ir kitose vietose ir netgi surasto jo a/m vietoje.
Tokius V. L. parodymus patvirtina ir jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad 1999-08-03 jis kalbėjęs su baro savininke J. P. ir ši patvirtino, jog 1999-07-27 apie 21 val. atvykęs į barą A.N. Č. su draugais šventė savo pareigų paaukštinimą, vartojo alkoholinius gėrimus, iš baro išvyko 23.15 val. į kavinę (duomenys neskelbtini). Jos paaiškinimą patvirtino ir barmenė D. J.. 1999-08-10 D. J. dar kartą patvirtino savo pasakojimą, o J. P. jau teigė, kad nieko neatsimena. 1999-08-10 pokalbiai buvo įrašyti operatyvinės technikos pagalba (t.3, b.l. 14-16,)
Žemesnės instancijos teismas
LR BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsintuose parodymuose liudytoja J. P. teigė, kad į jai priklausantį barą 1999 m. rugpjūčio mėn. buvo atėję du pareigūnai, kurie rodė policijos darbuotojų nuotraukas ir jos bei barmenės D.J. klausinėjo, ar šie asmenys buvo jos bare 1999 m. liepos mėn. 27d.. Ji jiems patvirtino, kad jos bare lankydavosi policininkas vardu Aras, tačiau ar jis buvo bare būtent 1999-07-27, ji negalėjusi jiems pasakyti. Kas konkrečiai vyko 1999-07-27 vakare, ji neprisimenanti(t. 3, b.l. 71-72).
Iš garso įraše(mini diske „BASF“ Nr. MA 291601) įrašyto pokalbio tarp D. J., prokuroro A. P. ir V. L. bei suvestinės( t.3, b.l. 17-22) matyti, kad pokalbio metu D.J. patvirtino, jog 1999-07-27 A.N. Č. buvo bare (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbiais, vartojo alkoholinius gėrimus ir už vaišes sumokėjo būtent jis.
Nukentėjusioji K. Z. teisme parodė, kad apie vyro tragišką mirtį autoįvykio metu ji sužinojo 1999 07 28. Kaltinamojo advokatas prieš keletą metų buvo atėjęs pas ją pasikalbėti ir siūlė atlyginti padarytą žalą.
Apklausta teisme liudytoja R. T.(B.) parodė, kad ji buvo A.N. Č. draugė ir kartais pas jį nakvodavo. Kadangi N. Č. dirbo policijoje- automobilių vagysčių skyriuje, jam dažnai kažkas skambindavo. Kur ji buvo 1999 07 27 vakare, neprisimenanti, bet kai naktį pas N. Č. buvo atvykę policijos pareigūnai, ji buvusi pas jį. Liudytoja teisme vis pabrėždavo neatsimenanti įvykių prieš kelis metu ir kurie tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Apie A.N. Č. a/m vagystę ji sužinojusi kitą rytą po vagystės, o parodymus ikiteisminiame tyrime ji keitė, nes buvo susipykusi su Č.
1999-07-29 apklausta liudytoja ji aiškino, kad 1999-07-27 apie 21 val. atvažiavo pas A.N. Č. į namus. A.N. Č. į namus grįžo apie 22 val. blaivus. Jiedu susipyko ir A.N. Č. išėjo iš namų. Namo jis grįžo apie 23 val. Jie susitaikė, išgėrė po 100 gr brendžio ir nuėjo miegoti, užmigo apie 23 val. 30 min. ( 3 t., 47 b.l. )
Tokiais jos parodymais bei parodymais teisme kolegija nesivadovauja ir juos vertina kaip siekimą padėti N. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija tiki ir vadovaujasi R. T.(B.) parodymais duotais tyrimo metu 1999-10-04 (t.3 b.l. 48-49), kuriuose ji nurodė, jog pas A.N. Č. namie (duomenys neskelbtini) ji nakvodavo, tačiau 1999-07-27 ir naktį iš 1999-07-27 į 1999-07-28 pas jį nebuvo ir nežino, kada tą vakarą A.N. Č. grįžo į namus, ką jis iki tol veikė. Šios apklausos metu liudytoja nurodė, jog duodama ankstesnius parodymus 1999-07-29, ji suklydo, nes pas A.N. Č. ji buvo naktį iš 1999-07-26 į 1999-07-27. Šie liudytojos parodymai prokurorui buvo duoti savanoriškai atvykus į Kauno m. apylinkės prokuratūrą. Tai gali būti paaiškinta vienareikšmiai - liudytoja, supratusi atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą grėsmę, pakeitė savo parodymus, nurodydama jog suklydo.
Tokius R. T. (B.) parodymus patvirtina ir liudytojų H. A. bei V. S. parodymai, kurie nurodė, jog 1999-07-27-28 naktį atvykę pas A.N. Č., namuose rado tik išgėrusį A. Č. bei jo tėvą, o R. T. (B.) juose nebuvo, nors jie kurį laiką buvo bute, ieškojo kieme jo automašinos, o po to ir išsivežė kaltinamąjį kartu su savimi.
H. A. ir V. S. nurodė ir tai, kad 1999-07-27 atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir radę autoįvykyje žuvusio vyriškio kūną važiuojamojoje gatvės dalyje, neradę automobilio, o tik jo detalių duženas, apie tai pranešė VPK budinčiajam, kuris apie pasišalinusį iš autoįvykio vietos automobilį informavo kitus policijos darbuotojus. Maždaug po 15 min. privažiavęs patrulis pasakė, kad rado automobilio valstybinį numerį, pagal kurį buvo nustatytas jo savininkas. Nuvykę į Neries krantinę, A.N. Č. jie rado išgėrusį. Jo namuose dar buvo ir N. Č. tėvas. Paklausus A.N. Č., kur yra jo automobilis, šis atsakė, kad stovi kieme. Kieme jie automobilio nerado. Tą pačią naktį buvo pranešta, kad jis rastas Šilainiuose.
Liudytojai V. S. ir R. Z. patvirtino, kad 1999 07 27 naktį jie patruliavo tarnybiniu automobiliu mieste ir pastebėjo važiuojantį a/m “Mazdą” įskilusiu bei įlinkusiu automobilio vidun priekiniu stiklu. Šis automobilis iš Vytauto pr. suko į Kęstučio g. Po kurio laiko jie išgirdo budinčiojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) autoįvykyje mirtinai sužalotas žmogus ir ieškoma a/m “Mazda”. Važiuodami link (duomenys neskelbtini) ir K. P. g. sankryžos, gatvėje jie rado a/m valstybinį numerį ir įtarė, jog tai gali būti iš autoįvykio vietos pasišalinusios automašinos Mazda numeris. Buvo nustatyta, jog jų rastas numeris iš tikro išduotas automobiliui Mazda.
Liudytojai V. B. ir A. B. parodė, kad 1999-07-27 naktį patruliavimo metu už Šilainių, šalikelės griovyje jie rado apdaužytą a/m Mazda 626 atidarytomis keleivio durelėmis.
Liudytojai T. B. ir G. B. nurodė, kad 1999-07-27 vakare jie dirbo kartu, nes reikėjo vykti į Ukmergę paimti vogto automobilio. B. skambino pora kartų Č. ir kvietė jį važiuoti kartu, tačiau Č. važiuoti atsisakė, nes buvo išgėręs. A. Č. paaukštinimo šventimą jiems nieko nežinoma.
Liudytojas R. B. paaiškino, jog sutarė parduoti A.N. Č. automobilį Mazda 626. Kadangi dalį pinigų jis buvo sumokėjęs, davė įgaliojimą A.N. Č. automobiliu naudotis ir jie buvo susitarę, kad automobilį N. vardu perrašys jam sumokėjus visus likusius pinigus. 1999-07-27 vakare jis kalbėjo su A.N. Č. telefonu ir šis jį kvietė atvažiuoti pas jį į namus išgerti, tačiau jis nevažiavo.
Liudytojas T. V. teisme teigė, kad jam apie bendradarbio Č. paaukštinimą nežinoma, nors su juo sėdėjo viename kabinete. Kad dingo jo automobilis sužinojo gal ir tą pačią naktį, kuomet jis buvo pagrobtas. Ar buvo susitikęs tą vakarą Č., nepamena. Telefonu kalbėjo kelis kartus, kaltinamasis kalbėjo normaliai. Paskambinus vėlai vakare, kaltinamasis pasakė, kad susipyko su drauge, todėl išgėrė.
Liudytoja A. S. parodė, kad 1999 07 27 apie 23.15 val. ji su L. šios vairuojama automašina įvažiuodamos į kiemą (duomenys neskelbtini) pamatė A.N. Č. automobilį Mazda be šviesų, dideliu greičiu išvažiuojantį iš kiemo. L. įjungus a/m ilgąsias šviesas, per priekinį a/m langą jos matė, kad už Č. automašinos vairo sėdi ne Č., o kitas asmuo. Šalia jo sėdėjo dar vienas vaikinas. Po kelių dienų Č. S. sakė, kad tą naktį jo automobilis buvo pavogtas.
Tokiais parodymais kolegija netiki ir nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems ištirtiems ir šiame nuosprendyje aptarties įrodymams. Liudytoja yra gerai pažįstama su A.N. Č., mokėsi vienoje mokykloje, jų santykiai labai geri, todėl tokiais parodymais ji siekia padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apklaustas liudytoju A. Č. parodė, kad jo sūnus A.N. Č. 1999 04 27 grįžo į namus apie 20 val. Namuose buvo sūnaus draugė Rūta. V. N. kažkur išėjo, apie 22 val. vėl grįžo ir apie 23 val. jis nuėjo miegoti. Apie 1 valandą nakties pas juos atvyko du policijos darbuotojai ir jį pažadino. Sūnus miegojo savo kambaryje. Policininkai pasakė, kad sūnaus mašina rasta nuvaryta ir jį išsivežė. R. N. grįžo ir pasakė, kad su jo mašina naktį buvo padaryta avarija.
Šio liudytojo parodymai prieštarauja parodymams tiek R. T.(B.), teigusios, jog ji 1999-07-27 pas N. Č. nebuvusi, tiek ir H. A. V. S. parodymams, kad jie R. T. bute tą naktį nematę. Todėl šiais parodymais kolegija netiki, jais nesivadovauja ir vertina juos kaip siekimą padėti sūnui išvengti atsakomybės.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykis, kurio metu žuvo M. Z., įvyko (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve. (t.1 b.l. 13-18). Įvykio vietoje be M. Z. lavono rastos automobilio detalių nuolaužos bei stiklų šukės, kurios išimtos..
Teisės medicinos ekspertizės aktas patvirtina, kad M. Z. mirė nuo stipraus kūno sumušimo(automobilinės traumos), pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairėje rankoje bei kairėje kojoje, odos nubrozdijimais galvoje, kairėje rankoje, abiejose kojose, muštine žaizda dešiniame kelyje, kairės pusės šonkaulių lūžimais, kairio plaučio plyšimu, kairio žastikaulio skeveldriniu lūžimu, traumine dešinės kojos amputacija per kryžkaulio-klubakaulio jungtį ir gaktinę sąvaržą, išorinės klubinės arterijos nutraukimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, šoku po nukraujavimo. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu sužalojant M. Z. kaip pėstyjį ir suduodant atsikišusio automobilio dalimis pirminį smūgį į dešinę koją (t.1 b.l. 93-99).
1999-07-28 1 val. 15 min. - 1 val. 55 min. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas A.N. Č. a/m “Mazda 626”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas Kaune, išvažiavime iš (duomenys neskelbtini). Automobilio šoninių durelių stiklas išdužęs, dalis stiklo dalelių įkritę į automobilio salono vidų, dalis, prilaikomi apsauginės plėvelės, laikosi ant durelių. Ant stiklų, kurie laikosi ant apsauginės plėvelės, rasti keli plaukeliai, kurie nuimti daktiloskopine plokštele. Automobilio salone nuo priekinių sėdynių dviem daktiloplokštelėm plokštelėmis nuimtos mikrodalelės. Ant pavarų rankenos ir rankinio stabdžio rankenos rastos rusvos spalvos kraujo dėmės. Jų pavyzdžiai paimti. Vizualiai apžiūrėjus automobilio dureles, spynelių laužimo pėdsakų nerasta (t.1, b.l. 23-26).
Iš 1999 09 09 protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu, kur žuvo M. Z., rasti bei apžiūrėti daiktai yra nuo A.N. Č. automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 70-72).
Automobilio Mazda 626 spynelėje rastas metalo ruošinys apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir prijungtas prie bylos(t.1, b.l.73-75).
1999-09-06 AB (duomenys neskelbtini) konsultacinio ekspertizės biuro inžinierius-ekspertas A. M., apžiūrėjęs automobilį Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad jo uždegimo kontaktų laidai nepažeisti, o jų nepažeidus užvesti automobilio negalima. Automobilio vairo užraktas-skląstis taip pat nepažeisas, todėl automobilį užvesti buvo galima tik užvedimo rakteliu (t.1, b.l. 61-62).
1999-07-29 A.N. Č. pateikė automobilio raktelį, kuris išimtas poėmio protokolu (t.1, b.l-. 47), apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (t.1, b.l.66-67).
Iš 1999-07-29 poėmio protokolo matyti, jog, jog iš automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtos priekinių durelių ir galinio dangčio spynelių šerdelės(t.1, b.l. 45)
1999-09-09 specialisto A. M. išvadoje nurodoma, kad durų spynelių dalys ir dangčio spynelės dalys tvarkingos, parinktu raktu spyneles atrakinti galima. Ar kuri spynelė buvo atrakinta parinktu, ar padirbtu raktu, visrakčiu ar kitu pašaliniu įnagiu- nustatyti specialistas negalėjo (t.2, b.l.27).
1999-08-09 specialisto A. M. išvada patvirtina, kad minėto automobilio Mazda 626 užvedimo spynelė mechaniškai nepažeista(t.1, b.l. 112-113).
Taigi, aptartos specialisto išvados patvirtina, jog vizualiai tiriant automobilio spyneles bei jas bandant atrakinti automobilio rakteliu, spynelių pažeidimų nenustatyta. Tai taip pat patvirtina kaltinamojo A.N. Č. tyrimo metu 1999-08-23 duotus parodymus, kad jos automobilis nebuvo pagrobtas ir jis pats jį vairavo 1999-07-27 naktį..
N.A. Č. parodymus teisme, kad ne jis vairavo savo automobilį, kuomet buvo mirtinai sužalotas M. Z., paneigia ir A.N. Č. skambučių mobiliuoju telefonu 1999-07-27 vakare bei juos aptarnavusių GSM ryšio bazinių stočių išklotinės.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi tik specialisto K. Š. teoriniais samprotavimais apie tai, kad mobiliųjų telefonų bazinės stoties veikimo spindulys priklausomai nuo reljefo ir oro sąlygų yra įvairus - nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, o užmiestyje gali siekti net 35 km., tačiau neatsižvelgė į konkrečias aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A.N. Č. įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).
Prie baudžiamosios bylos yra prijungtos visų jo pokalbių 1999-07-27 vakare ir naktį į 1999-07-28 išklotinės(2 t. 65-66 b.l. ), paneigiančios jo 1999-07-28, 1999-08-13, 1999-08-14 bei teisme duotus parodymus ir visiškai patvirtinančios jo 1999-08-23 apklausos protokole nurodytas aplinkybes.
1999-08-14 A.N. Č. teigė, jog apie 1999-07-27 apie 23 val. jis su R. B. nuėjo miegoti ir, jam jau miegant namuose, skambino T. B. ( 3 t. 116-121 b.l. ). Išklotinės duomenys patvirtina, kad jau po autoįvykio 23 val. 43 min. jam buvo skambinta iš G. B. telefono. Šis patvirtino skambinęs A.N. Č. darbo reikalais, tačiau su juo kalbėjęs T. B. ( 3 t. 56-58 b.l.). Šios aplinkybės neneigė ir T. B. ( 3 t. 85 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Išklotinės duomenys patvirtina ir tai, kad 23 val. 32 min. A.N. Č. skambino T. V.. Šis gi tvirtino, kad pokalbio metu A.N. Č. jam sakė, jog susipyko su drauge ir išgėrinėja (3 t., 78-79 b.l. ). Tai paneigia A.N. Č. parodymus, kad jis tuo metu namuose jau miegojo.
Išklotines duomenys patvirtina ir tai, kad 23 val. 35 min. ir 23 vai. 42 min. A.N. Č. skambino R. B.. Taigi, tuo metu, kuomet jam skambino T. B., jis negalėjo miegoti. Kaltinamasis nuslėpė ir tai, kad jau įvykdęs autoavariją, jis pats tris kartus skambino T. B.- 23 val. 49 min., 23 val. 54 min. ir 23 val. 56 min., o 00 val. 3 min. jis vėl skambino R. B. Pastarasis parodė, jog to pokalbio metu A.N. Č. kvietė jį atvykti išgerti, tačiau jis jam perskambino ir pasakė, kad nevažiuos ( 3 t., 74-75 b.l.).
Tačiau kaltinamojo aiškinimai, kad jis miegojo, paneigiami ne tik šiais, bet ir kitais duomenimis.
Iš išklotinės matyti, kad 00 val. 8 min. A.N. Č. skambino K. P.. Šis tvirtino, kad skambino A.N. Č. darbo reikalais ( 3 t. 80 b.l. ).
Taigi, nuo 23 val.32 min. iki 00 val. 8 min. A.N. Č. buvo skambinta arba jis skambino 10 kartų, nors pats kaltinamasis teigia, jog tuo metu su R. B. miegojo.
Iš UAB„Omnitel" pateiktų A.N. Č. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinių (su GSM bazinių stočių koordinatėmis ir adresais), žemėlapių(t.2 b.l. 79-82) matyti, kad autoavarijos metu ir po jos A. Č. savo namuose (duomenys neskelbtini)nebuvo ir negalėjo būti. Visi šie duomenys tik patvirtina paties kaltinamojo 1999-08-23 duotus parodymus bei kitus įrodymus, jog jis minėtų telefoninių pokalbių metu namuose nebuvo, o po įvykdytos autoavarijos važiavo automobiliu. Jei 21 val. 48 min., 21 val. 57 min., 22 val. 26 min. jo telefono skambučius fiksavo bazinė stotis (duomenys neskelbtini); tai 23 val. 35 min.- jau stotis(duomenys neskelbtini) , 23 val. 42 min.- stotis (duomenys neskelbtini), 23 val. 56 min.-stotis (duomenys neskelbtini), o 00 val. 3 min. stotis (duomenys neskelbtini). Tai būtent tas maršrutas, kuriuo iš avarijos vietos judėjo automobilis Mazda-626 ir kur jis buvo surastas sudaužytas. A.N. Č. teigia, jog nuo 23.00 val. buvo namie, tačiau jo skambučius iki 01.57 val. fiksavo net šešios bazinės stotys. UAB "Omnitel" specialistas paneigė galimybę, kad A.N. Č. 1999-07-27 esant bute (duomenys neskelbtini), jo skambučiai būtų susieti su visomis minėtomis bazinėmis stotimis.
Kad autoįvykio metu automobilį Mazda-626 vairavo A.N. Č., patvirtina ir teisės medicinos ekspertizės aktai Nr.109( t.1, b.l. 105), Nr. 111(t.1, b.l. 110). Jų išvadose nurodoma, kad kraujo pėdsakai 1999-07-28 rasti bei išimti automobilyje Mazda-626 ant automobilio pavarų rankenos, jame rasto peiliuko bei ant poėmio metu išimtų marškinių ir džinsinių kelnių, gali priklausyti A (II) grupės kraują turinčiam A.N. Č..
Teismo medicinos DNR tyrimo ekspertizės aktas Nr.407 patvirtina, kad įvykio vietoje a/m Mazda 626 išimtame pavyzdyje yra A.N. Č. kraujas. Ant a/m pavaros rankenos yra žmogaus kraujas, kuriame taip pat rastas antigenas A būdingas A-II grupei (t.1, b.l.118-119).
Šie įrodymai taip pat paneigia A.N. Č. versijas ir vienareikšmiškai patvirtina tai, jog 1999-07-27 automobiliu Mazda-626 M. Z. mirtinai sužalojo ne koks kitas asmuo, o A. N. Č..
Kad autoįvykio metu A.N. Č. vairavo transporto priemonę neblaivus, patvirtina:
- medicininės apžiūros alkoholio vartojimo faktui ir girtumo laipsniui nustatyti protokolas Nr.1436 bei teisės medicinos specialisto išvada Nr. 3728, iš kurių matyti, jog 1999-07-28 naktį 2 val. 25 min. A.N. Š. nustatyta 1,84 promilės girtumas; ištyrus kraują rasta 1,87 promilės etilo alkoholio, šlapime- 2,86 promilės alkoholio(t.1 b.l.89-90).
-specialisto aktas Nr.4006(t.2 b.l. 29-30) , kuriame teigiama, kad A.N. Č. skirtingų apklausų metu skirtingai nurodytas alkoholio vartojimo laikas(tarp 22 val. ir 24 val.) ir kiekis(trys bokalai alaus, 0,5 l degtinės ir 200 g brendžio) prieštarauja atliktiems skaičiavimams ir kraujo bei šlapimo tyrimams, o šlapime rastos 2,86 promilės etilo alkoholio rodo, jog alkoholiniai gėrimai buvo vartoti kur kas anksčiau nei nurodė A.N. Č.(t.y. kur kas anksčiau 22-24 val. laikotarpio), kas atitinka kavinės darbuotojų aiškinimams, jog jis kartu su bendradarbiais bare išgėrinėjo dar iki to laiko.
Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 2288 matyti, jog 1999-07-29 apžiūrėtam A.N. Č. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame delne, padarytas kietu buku daiktu prieš 2-3 paras iki apžiūrios ir galėjo gautis prie jo nurodomų aplinkybių, t.y. atidarinėjant alaus butelį /t.1 b.l.99/.
Tačiau 1999-07-30 A.N. Č. buvo papildomai nusiųstas atlikti teismo med. ekspertizę. Ekspertė L. Karčiauskaitė, apžiūrėjusi A.N. Č. tiek 1999-07-29, tiek ir 1999-07-30- 13 val. 20 min., akto Nr.227-2288/99 išvadoje nurodė, jog 1999-07-29 apžiūros metu jam nebuvo nuvilkti marškiniai ir nebuvo apžiūrėtos jo alkūnės. Pakartotinos apžiūros metu pas jį rasti odos nubrozdinimai kairiame delne, padaryti kietu buku daiktu paveikiant kairį delną kampu į odos paviršių 3-4 paras iki pakartotinės apžiūros 1999-07-30; taip pat rasti odos nubrozdinimai kairiame žąste, kairiame dilbyje ir kairės alkūnės projekcijoje, padaryti kieto buko daikto briauna paveikiant kairę ranką paros bėgyje iki apžiūros ir galėjo gautis kaltinamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis t.y. 1999-07-30 apie 11 val.; rastos pjautinės žaizdos kairės alkūnės projekcijoje ir kairiame dilbyje, padarytos aštriu pjaunančiu daiktu ir galėjo būti padarytos 1999-07-27 autoįvykio metu; rasti odos nubrozdinimai kairiame delne galėjo susidaryti autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio viduje esančias dalis. Pjautinės žaizdos kairės alkūnės projekcijoje ir kairiame dilbyje galėjo susidaryti autoįvykio metu susižalojant į durelių stiklo šukes. Odos nubrozdijimai kairiame žaste, dilbyje ir alkūnės projekcijoje padaryti vėliau nei 1999-07-27 (t.1, b.l. 101-102).
Kadangi autoįvykio metu buvo išdaužtas automobilio Mazda-626 langas, automobilyje buvo daug stiklo šukių, ant kaltinamojo rūbų bei automobilio detalių rastas A.N. Č. kraujas, specialistės Karčiauskaitės išvada patvirtina jog A.N. Č. autoįvykio metu taip pat nukentėjo-jam buvo padarytos pjautinės žaizdos.
1999-07-30 teisės medicinos specialisto Gogelio išvada Nr.2349, surašyta apžiūrėjus A.N. Č. 1999-07-30 15 val. patvirtina, kad odos nubrozdinimai kairiame dilbyje A.N. Č. padaryti kietu aštriabriauniu daiktu, kuo galėjo būti metalinio šepečio šukos, prieš 3-6 valandas iki apžiūrėjimo (t.4, b.l. 83). Tai rodo, jog po ekspertės Karčiauskaitės pakartotinos apžiūros, A.N. Č., siekdamas klaidinti tyrimą ir klastoti įrodymus, galėjo bandyti dirbtinai sudaryti save teisinančius įrodymus.
Ekspertė L. Karčiauskaitė patvirtino, kad A.N. Č. apžiūrėjo du kartus- 1999-07-29 ir 1999-07-30. Pirmą kartą jo nenurengė ir kūno neapžiūrėjo, nes Č. jai nurodė, kad yra susižalojęs tik delną. Dėl to ji apžiūrėjo tik jo plaštaką ir konstatavo, jog toks sužalojimas galėjo gautis ir avarijos metu, ir nuo atidarytuvo. Supratusi, kad nenurengusi įtariamojo ji pasielgė neteisingai, paskambino tyrėjui ir apie tai jam pranešė. Kitą dieną jai buvo pateiktas antras tyrėjo nutarimas, todėl Č. apžiūrėjo pakartotinai ir rado papildomus sužalojimus, aptartus jos akte.
1999-11-03 atlikusi autotechninę ekspertizę ekspertė O. Lukoševičienė patvirtino, kad pagrindinė M. Z. mirtį sukėlusio autoįvykio priežastis buvo vairuotojo A.N. Č. veiksmai- važiavimas tamsiu paros metu viršijant leistiną 60 km/h greitį-ne mažesniu nei 154 km/h greičiu 4 eismo juostų miesto gatve bei lenkimas priekyje važiuojančio automobilio, kertant ištisinę dvigubą liniją, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, kuomet ten jau buvo žmogus, bebaigiąs pereiti gatvę. Ekspertė nurodė kad tai, jog M. Z. ėjo gatve ne pėsčiųjų perėja, taip pat neatitiko KET reikalavimų, tačiau tai nebuvo pagrindinė autoįvykio priežastis(t.2 b.l. 1-23). Tačiau šio ekspertizės akto išvados kolegijai kelia abejones jau vien dėl to, jog ekspertė tyrimo metu naudojo ne A.N. Č. turėto 1988 m. automobilio Mazda-626 parametrus, o 1999 m. automobilio Mazda-626 parametrus. Todėl kolegija šiuo tyrimu vadovaujasi tik tiek, kiek jis neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, netikėdama jos nurodytu 154 km/h greičiu..
Papildomo tyrimo metu ekspertė O. Lukoševičienė patvirtino savo ankstesnio tyrimo išvadas, tačiau jau nurodė, kad automobilio "(duomenys neskelbtini) judėjimo greitis užvažiavimo ant pėsčiojo momentu galėjo būti apie 143,4 km/h arba 40 m/s. Ekspertė taip pat nurodė, jog ir paties nukentėjusiojo M. Z. veiksmai šiuo konkrečiu atveju prieštaravo tuo metu galiojusių KET 5.8, 5.13.1 p.p. reikalavimams, kadangi jis ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėja (nors perėja buvo už 27,9 metrų), esant skiriamajai juostai ir užtvarų pradžioje, tuo sudarydamas pavojingą (bet ne avarinę) situaciją, kuri peraugo į avarinę automobiliui MAZDA 626 priartėjus įsibėgėjančiai dideliu greičiu. Ekspertė konstatavo, kad vairuotojo A.-N. Č. veiksmai šiuo konkrečiu atveju prieštaravo tuo metu galiojusių KET 2.4, 14.1, 14.2, 14.3 ir 13.2 p.p. bei KET 28 p. reikalavimams ir galėjo prieštarauti KET 3.8 p. reikalavimams. Jis sukėlė pavojų saugiam eismui, įsibėgdamas iki žymiai didesnio 143,4 km/h greičio už leistiną 60 km/h gyvenvietėje ir įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kur prisivijęs neblaivų pėsčiąjį, nespėjusį perbėgti priešingos eismo krypties juostą, partrenkė ir nesustodamas pasišalino iš įvykio vietos; jei šis vairuotojas vairavo automobilį būdamas neblaivus, - tai jo veiksmai dar prieštaravo ir KET 3.8 reikalavimams; atliktas tyrimas leidžia teigti, jog šio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė autoįvykio kilimo ir jo pasekmių priežastis(T.7 b.l. 118-134).
Tačiau iš šio ekspertizės akto matyti, jog ekspertės nurodytas 143,4 km/h greitis tai nėra tas greitis, kurį betarpiškai nustatė ekspertė ir kuriuo tikrai A.N. Č. važiavo betarpiškai prieš autoįvykį, o tai greitis, iki kurio jis galėjo esamomis sąlygomis. Iš šio ekspertizės akto matyti, jog automobilio greičio tyrimas yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis, bet prielaidomis ir keliamomis versijomis, todėl kolegija, vadovaudamasi kitomis akto išvadomis, abejoja šiame akte nurodytu automobilio greičiu, kuriuo anot ekspertės, važiavo A.N. Č..
Kaltinamojo A.N. Č. prašymu tyrimą atliko ir specialistas V. M.. Jis savo išvadoje nurodė, jog :
1.Pagal tyrimui pateiktus duomenis negalima išsamiai ir vienareikšmiškai nustatyti, koks buvo eismo įvykio mechanizmas. Tačiau objektyvus duomenys (automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų pobūdis, autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede užfiksuoti duomenys) leidžia spręsti, kad pėstysis M. Z. kirto (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 139 važiuojamąjį dalį neleistinoje vietoje ir buvo partrenktas atvažiuojančio nuo Kauno m. centro automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) priekinės frontalinės plokštumos kaire puse ties priekinio kairiojo žibinto viduriniu kraštu ir užmestas ant automobilio variklio gaubto bei priekinio stiklo, prie pat priekinio kairiojo statramsčio. Partrenkimo metu pėsčiajam buvo nutraukta koja, kuri, o taipogi ir pėsčiojo kūnas, buvo nublokšti kryptimi į priekį (t.y. automobilio važiavimo kryptimi) ir link kairiojo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto (žiūrint pagal automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį).
2.Pagal tyrimui pateiktus duomenis negalima tiksliai ir vienareikšmiškai nustatyti M. Z. partrenkusio automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) greitį betarpiškai prieš partrenkimą. Atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad tikėtinas šio automobilio greitis pėsčiojo partrenkimo metu galėjo būti 62.6÷75.3 km/h.
3.Pagal tyrimui pateiktus duomenis negalima tiksliai ir vienareikšmiškai nustatyti automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) užvažiavimo ant pėsčiojo M. Z. vietos. Atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad tikėtina užvažiavimo ant pėsčiojo vieta yra 25.3÷35.4 m atstumu (gatvės išilginių matmenų atžvilgiu) nuo pėsčiojo lavono galvos padėties, užfiksuotos Autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede (t.y. 33.3÷43.4 m atstumu nuo Zanavykų g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto). Nustatyti užvažiavimo ant pėsčiojo vietos gatvės skersinių matmenų atžvilgiu negalima dėl objektyvių duomenų trūkumo, tačiau techniniu požiūriu tikėtina, kad betarpiškai prieš užvažiavimą ant pėsčiojo automobilis Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) važiavo gatvės važiuojamosios dalies pusės, skirtos važiuoti nuo Kauno m. centro, antra eismo juosta (t.y. techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilis Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) važiavo priešingos krypties transportui skirta gatvės važiuojamosios dalies puse).
4.Specialistas nurodė, jog klausimą, kokius Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus pažeidė eismo įvykio dalyviai, eismo įvykių ekspertizė nesprendžia. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad pėsčiojo M. Z. veiksmai - ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę tam neskirtoje vietoje, kai šalia buvo pėsčiųjų perėja, buvo techniniu požiūriu nesaugūs, nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Atlikto tyrimo pagrindu galima spręsti, kad automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai viršijo leistiną greitį, tačiau negalima nustatyti ar šis viršijimas buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Remiantis atliktu tyrimu nėra pagrindo teigti, kad kiti automobilio Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (t.7, b.l. 141-142).
A.N. Č. pateikė jo prašymu atliktą specialisto E. Sokolovskij tyrimą, kurioje išvadoje nurodyta:
1. Pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis nustatyti išsamaus šio eismo įvykio (pėsčiojo partrenkimo) mechanizmo negalima, kadangi nežinoma tiksli pėsčiojo partrenkimo vieta, nežinomas tikslus automobilio MAZDA 626 važiavimo prieš eismo įvykį greitis, nežinomas ir pėsčiojo judėjimo per važiuojamąją dalį iki partrenkimo vietos pobūdis ir tempas (apie juos galima spręsti vien iš liudytojų parodymų). Sprendžiant iš pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančių objektyvių duomenų, galima tik teigti, kad M. Z. buvo partrenktas automobilio priekinės frontalinės plokštumos kairjąja puse (priekinio bamperio, variklio gaubto priekinės briaunos kairiąja puse), po to buvo užmestas ant automobilio variklio gaubto ir atsitrenkė į automobilio priekinio lango stiklą netoli priekinio kairiojo statramsčio. Po to M. Z. kūnas ir įvykio metu atidalinta jo koja buvo nublokšti ant kelio važiuojamosios dalies automobilio MAZDA 626 važiavimo kryptimi ir į kairę.
2. Iš pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančių duomenų tiksliai nustatyti automobilio MAZDA 626 važiavimo pėsčiojo partrenkimo metu ir prieš eismo įvykį greičio negalima. Nesant įvykio vietoje užfiksuotų automobilio MAZDA 626 ratų stabdymo, slydimo pėdsakų, kiti šio automobilio važiavimo greičio nustatymo būdai šiuo atveju gali duoti tik orientacines šio greičio reikšmes. Atsižvelgiant į specialioje literatūroje esančius duomenis, pagal pėsčiojo kontakto su įvairiomis automobilio dalimis vietą, pėsčiojo partrenkimo metu, o taip pat ir prieš pat partrenkimą automobilio MAZDA 626 važiavimo greitis galėjo būti intervale 60÷80 km/h, o pagal pėsčiojo kūno atmetimą po partrenkimo - šis greitis galėjo būti apie 55÷70 km/h.
3. Iš pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančių duomenų tiksliai nustatyti pėsčiojo M. Z. partrenkimo vietos negalima (žr. tyrimą). Prieš pėsčiojo partrenkimą automobilis MAZDA 626 galėjo važiuoti jo pirmine važiavimo kryptimi (link K. P. g.) važiuoti skirtos važiuojamosios dalies pusės antra eismo juosta, o pėsčiojo partrenkimas galėjo įvykti netoli dvigubos kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, prieš pirmos kraujo dėmės radimosi vietą, žiūrint pagal a/m MAZDA 626 pirminę važiavimo kryptį.
4.Eismo įvykių tyrimų specialisto tyrimais nustatyti, ar automobilio MAZDA 626 vairuotojas įvykio metu buvusiomis sąlygomis objektyviai galėjo pastebėti pėsčiąjį tuo momentu, kai jis įžengė į kelio važiuojamąją dalį, negalima. Tai nustatoma atliekant eksperimentus eismo įvykio vietoje įvykio metu buvusiomis sąlygomis. Pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio yra duomenų (liudytojų A. J. ir Ž. P. parodymai), kad prieš pėsčiojo partrenkimą, automobiliui MAZDA 626 važiuojant (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, pirma eismo juosta, galimai kiek priekyje, važiavo kitas automobilis, kuris galėjo mažinti automobilio MAZDA 626 vairuotojui matomumą, iš už kurio priekinės dalies pėsčiasis judėjo per važiuojamąją dalį.
5. Pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis spręsti apie a/m MAZDA 626 vairuotojo veiksmus šioje kelio situacijoje ir jų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei apie tai, kieno veiksmai šioje kelio situacijoje techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Pėsčiojo M. Z. veiksmai, - judėjo per (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos vietoje, kai šalia buvo pėsčiųjų perėja, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (t.8, b.l. 45-46).
Kompleksinės teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizės tarpiniame akte ekspertė L. Lazarenko nurodė, kad:
1.Automobilis „Mazda 626" (2.2i) pajudėdamas iš vietos maksimaliu greitėjimu nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve iki nurodytos pėsčiojo partrenkimo vietos gali įsibėgėti iki 112 km/h.
2. Automobilio „Mazda 626" vairuotojas, neviršydamas maksimalaus leistino šiame kelio ruože 60 km/h važiavimo greičio, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, laiku mažindamas greitį savo eismo juostoje. Šioje eismo situacijoje automobilio „Mazda 626" vairuotojas gyvenvietėje turėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 60 km/h važiavimo greičio, o iškilus eismo saugumo grėsmei, kai į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį įžengė pėsčiasis, turėjo stabdyti automobilį savo eismo juostoje.
3. Šioje eismo situacijoje pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad automobilio „Mazda 626" vairuotojas gyvenvietėje važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį ir, pėsčiajam įžengus į važiuojamąją dalį, nemažino savo automobilio važiavimo greičio. Pėsčiojo M. Z. veiksmai,- į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę ėjo ne pėsčiųjų perėja, kai tuo tarpu šalia buvo paženklinta pėsčiųjų perėja,- galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui(t.7, b.l. 187).
Paskyrus kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę ir ją pavedus atlikti ekspertams L. Lazarenko ir D. Tumėnui, šie davė išvadą:
1. M. Z. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas jį partrenkiant automobiliu „Mazda 626", valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo toks: pirminis smūgis automobilio „Mazda 626" priekinio bamperio kairiąja puse teko M. Z. dešinės kojos vidinį paviršių, variklio gaubto kraštas kontaktavo su nukentėjusiojo kairės šlaunies išorine viršutine dalimi. Smūgio į dešinės kojos vidinį paviršių metu įvyko dešinės kojos nutraukimas per kryžkaulio-klubakaulio jungtį ir gaktinę sąvaržą. Po pirminio smūgio M. Z. kaire kūno puse buvo užmestas ant automobilio „Mazda 626" variklio gaubto ir priekinio stiklo. Šiuo metu jam lūžo kairės pusės šonkauliai, kairys žastikaulis, padaryti odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir galvoje. Pirminio smūginio kontakto metu nukentėjusysis buvo pasisukęs į automobilio priekį kairiuoju šonu.
2. Metodikos, kaip paskaičiuoti tikslų automobilio greitį pagal nukentėjusiojo kūno sužalojimus, nėra. Remiantis ekspertine praktika ir specialioje literatūroje pateikiamais duomenimis, trauminė pėsčiojo apatinių galūnių amputacija įvyksta, jei pėsčiojo partrenkimo metu lengvojo automobilio greitis yra didesnis kaip 80 km/h, o dažniausiai šis greitis būna ne mažesnis kaip 100 km/h (.7, b.l. 181).
A.N. Č. prašymu į jo pateiktus klausimus specialistas A.A. Garmus atsakė sekančiai:
1. Labai tikėtina, kad M. Z. kūno sužalojimo padarymo autoįvykio metu mechanizmas galėjo būti toks:
1.1.Pradžioje M. Z. judančio automobilio priekiniu bamperiu buvo suduotas smūgis į dešinio kelio sritį, padarant čia muštinę žaizdą bei dešinės blauzdos viršutinio trečdalio vidinį paviršių, padarant čia odos nubrozdinimus, o taip pat automobilio priekinės dalies kairiąja puse į dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidinį paviršių, padarant čia odos nubrozdinimus.
1.2.M. Z. po pirminio smūgio pakilus į orą ir, matyt, kiek pasisukus ore apie išilginę kūno ašį, sekantis smūgis galėjo būti suduotas automobilio ir jo variklio dangčio priekine dalimi ir dėl to įvykti dešinės kojos kartu su dubens dešine puse pilnas trauminis atidalijimas. Toksai M. Z. dešinės kojos pilno trauminio atidalijimo mechanizmas yra tiktai tikėtinas, nes konkrečiau apie jį pasisakyti neleidžia labai trivialus ir apibendrintas kojos atidalijimo vietos aprašymas M. Z. lavono teismo medicininio tyrimo akte.
1.3.Sekančioje traumavimo fazėje M. Z. kairiąja kūno puse turėjo atsitrenkti į automobilio variklio dangčio paviršių, priekinį stiklą bei statramstį padarant odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairės rankos, krūtinės ląstos bei kairės šlaunies sužalojimus.
1.4Paskutinėje traumavimo fazėje M. Z. nukrito nuo automobilio motoro dangčio ir statramsčio srities ant kelio dangos, susidarant odos nubrozdinimams dešiniame skruoste bei smakre.
2.Teismo medicinos literatūroje ir praktikoje nėra oficialiai patvirtintų formulių arba metodikų, remiantis kuriomis būtų galima apskaičiuoti žmogų sužalojusio automobilio konkretų greitį, pagal kontakto su automobiliu metu žmogaus patirtųjų sužalojimų, o ypač esant galūnių trauminiam atidalijimui, pobūdį. Todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad automobilio „Mazda 626" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis užvažiavimo ant M. Z. metu buvo mažesnis ar didesnis negu 60 km/h nėra galimybės.
3.Vertinant autoįvykio metu M. Z. patirtus kūno sužalojimus, terminas „apatinių galūnių amputacija" neatitinka patirtos traumos pobūdžio. Šiuo atveju žymiai tikslesnis apibūdinimas yra „dešinės kojos kartu su dubens dešine puse pilnas trauminis atidalijimas" /t.8, b.l. 27-28/.
Kolegija konstatuoja, jog visų specialistų išvados nėra vieningos dėl to, jog jie vadovavosi skirtingomis tyrimų metodikomis. Tačiau atsižvelgę į visą bylos medžiagą, tiek išvadose, tiek ir apklausti teisme, specialistai buvo praktiškai vieningi dėl to, kad A.N. Č. vairuojama transporto priemonė viršijo tuo metu tame kelio ruože leistiną 60 km/h greitį. Tai yra motyvuota aktuose ir patvirtinta tyrimo teisme metu. Kolegija, atsižvelgusi į visą tyrimo medžiagą bei teisme apklaustų specialistų paaiškinimus, daro išvadą, kad A.N. Č. pažeidė 1999 m. liepos mėn. 27 galiojusių Kelių eismo taisyklių 3.8., 13.2, 14.1., 14.2., 14.3. punktų reikalavimus t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, važiavo didesniu greičiu nei toje kelio atkarpoje leistinas 60 km/h greitis, turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant ištisinę skiriamąją juostą jau perėjusio M. Z., jei būtų savalaikiai stabdęs ir nebūtų įvažiavęs į priešingą eismo juostą. Nors M. Z. eidamas ne pėsčiųjų perėja ir sudarė pavojingą situaciją bei pažeidė tuo metu galiojusių KET 5.8, 5.13.1 reikalavimus, tačiau ne jo veiksmai, o A.N. Č. veiksmai buvo pagrindine M. Z. mirtį sukėlusio autoįvykio priežastimi.
Apylinkės teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, vienus nepagrįstai ignoruodamas, o kitais nepagrįstai vadovaudamasis, padarė įrodymais netinkamas išvadas, jog byloje gausu prieštaringų duomenų ir nėra galimybės nustatyti, ar automobilis Mazda 626 v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo pavogtas, ar jį vairavo A.N. Č..
A.N. Č. veika tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal 1961 m.LR BK 246 str. 5 d. bei 128 str. 1d., nes jis ne tik neblaivus pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ir dėl jo kaltų veiksmų buvo sužalotas ir mirė žmogus, tačiau sužalotą ir pavojingoje gyvybei padėtyje esantį žmogų A.N. Č. paliko be pagalbos ir iš įvykio vietos pasišalino.
2003-05-01 įsigaliojo naujas LR BK, kuriame už analogiškas veikas yra numatyta švelnesnė atsakomybė. Kadangi A.N. Č. iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias naujajame Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymius, vadovaujantis 2002-10-29 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso, bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir Įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. LX-1162 4 str. 1 d. bei 2000 m. LR BK 3 str. 2d., A.N. Č. padarytos veikos perkvalifikuotinos pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę-t.y. į veikas numatytas 2000 m. LR BK 281 str. 5d. bei 144 str.
Skiriant A.N. Č. bausmes, atsižvelgiama į visas LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes-veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis padarė vieną sunkią nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažino, slapstėsi nuo teismo. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausme ir netaikytinos LR BK 75 str. numatytos nuostatos. Kadangi A.N. Č. pirmiau neteistas, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių(girtumas kvalifikuojanti aplinkybė), nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, o kaltinamasis daugiau įstatymams nenusižengė, yra nustatyta lengvinanti aplinkybė t.y. tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas(KET reikalavimus pažeidžiantis) nukentėjusiojo M. Z. elgesys, todėl A.N. Č. skirtina bausmė artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Iš nuteistojo nukentėjusiajai K. Z. priteistinas pagrįstas ir dokumentais įrodytas 8088,61 Lt. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Priteistina ir neturtinė žala, kadangi nukentėjusioji, netekusi sutuoktinio, o jos mažametis vaikas-tėvo, abu be abejonės patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, patyrė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą-neteko šeimos rėmėjo ir maitintojo. Tačiau, prašoma priteisti 100000 Lt. suma mažintina perpus, atsižvelgus į tiek į kaltinamojo materialinę padėtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus tiek ir į tai, kad viena iš A.N. Č. įvykdytų veikų padaryta dėl neatsargumo ir jai įtakos turėjo rizikingas paties žuvusiojo elgesys.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 2p., 297 str., 301-307 str.
nusprendė::
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti 2007-04-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, išteisinantį A. N. Č., bei priimti naują-apkaltinamąjį nuosprendį:
Pripažinti A. N. Č. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas 2000 m. LR BK 281 str. 5 d. bei 144 str.( perkvalifikavus jas iš 1961 m. LR BK 246 str. 5d. bei 128 str. 2d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu:
už veiką numatytą LR BK 281 str.5 d.- 4 (keturiems ) metams; už veiką numatytą LR BK 144 str.- 1 ( vieneriems ) metams.
Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. ir paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti 4(keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti A.N. Č. 2000-04-11 LR Įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 1 d. 1 p. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu-16 mėnesių, o galutinę bausmę paskirti 2(du) metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laiką išbūtą sulaikyme bei suėmime nuo 1999-08-13 iki 1999-08-23.
Tenkinti pareikštą nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį ir priteisti K. Z. iš A.N. Č. 8088,61 Lt.(aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis litus 61 centą) turtinei žalai atlyginti bei 50000(penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.